Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-16 · Byla Nr. ATP-223-417/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
ATP-223-417/2015
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00003-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
D. Š.
Administracinė byla Nr. ATP-223-417/2015Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00003-2015-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo D. Š. pri­pa­žin­tas kal­tu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams su transporto priemonės konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimu nubaustas pagal ATPK 130² str. už tai, kad 2015-01-01, apie 7.30 val., kelyje Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai, 14 km, Plungės r., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,45 promilės), po to, kai 2012-09-07 Plungės r. apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-52-541/2015 ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinės teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tvirtina, kad automobilį vairavo V. V., šį faktą teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai: V. V., D. D., Š. R.. Šių liudytojų parodymai byloje nėra paneigti.

Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai manipuliavo jo girtumu, todėl jo pasiaiškinimas, įrašytas protokole, kad išgėrė tik simboliškai ir vairavo automobilį, turėjo būti vertintas kritiškai. Tvirtina, kad jo kūnas sunkiai toleruoja alkoholį, dėl suvartoto alkoholio buvo nestabilios būklės, tai patvirtina parašas ant protokolo. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti Ž. J., kuris būtų patvirtinęs, kaip jis neadekvačiai elgėsi policijoje. Jei į teismą būtų atvykęs M. M., kuris parvežė V. V. namo, jis būtų taip pat patvirtinęs, kad automobilį vairavo V. V.. Pareigūnai privalėjo pasinaudoti techninėmis priemonėmis, atlikti fotofiksacijas ar vaizdo fiksacijas vietoje ir policijos komisariate.

Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nepareikalavo pateikti visų būtinų įrodomąją galią turinčių įrodymų, nesiėmė jokių priemonių įsitikinti pareigūnų prielaidų teisingumu, byloje kylančias abejones vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apelianto manymu, suformuluotas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole skiriasi nuo skundžiamojo nutarimo. Protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas neva 8.16 val., tačiau teismas savo nuožiūra pakeitė pažeidimo laiką, t. y. objektyvųjį pažeidimo sudėties elementą. Transporto priemonės nei protokole, nei teismo nutarime nurodytu laiku fiziškai negalėjo vairuoti, nes nejudančią transporto priemonę K. S. pamatė 7.20 val., kai tuo metu automobilyje miegojo. Taigi esminis kaltinimo elementas pažeidimo laikas šioje byloje neįrodytas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininkas prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nepareikalavo pateikti visų būtinų įrodomąją galią turinčių įrodymų, nesiėmė jokių priemonių įsitikinti pareigūnų prielaidų teisingumu, byloje kylančias abejones vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Byloje nėra ginčo, kad apeliantas pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus, tačiau byloje kilo ginčas dėl fakto, ar apeliantas būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį. Nors apeliantas tvirtina, kad automobilį vairavo V. V., tačiau byloje pateiktų ir teismo išsamiai ištirtų duomenų visuma, t. y. administracinio pažeidimo protokolas, duomenys apie D. Š. nustatytą girtumą, pranešimas dėl nušalinimo nuo vairavimo, liudytojų pranešėjo K. S. paaiškinimas, policijos pareigūnų A. B., R. B., E. G. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės, jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina faktą, kad D. Š., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę.

Tai, kad pažeidėjas įvykio vietoje buvo rastas sėdintis už automobilio vairo, prisisegęs saugos diržu, buvo užvestas automobilio variklis ir įjungti žibintai, įvykio vietoje buvo vienas, paaiškinime nurodė pareiškėjas, šias faktines aplinkybes tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir policijos pareigūnai, kurie atvyko į pažeidimo padarymo vietą. Tai, kad apeliantas vairavo automobilį, patvirtina ir pareiškėjo paaiškinimuose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nuosekliai nurodytos aplinkybes, kad aiškinantis įvykio aplinkybes pats apeliantas neneigė fakto, kad jis vairavo automobilį išgėręs, nurodė, kur ir kokiu tikslu važiavo. Teismo posėdyje pranešėjas, policijos pareigūnai dar kartą patvirtino savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad pažeidėjas įvykio vietoje buvo vienas, automobilyje kitų asmenų nebuvo, automobilis buvo užvestas, įgungti žibintai, apeliantas sėdėjo vairuotojo vietoje, prisisegęs saugos diržu, apeliantas policijos pareigūnams paaiškino, kad automobilį vairavo jis. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų duotais parodymais, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, byloje nėra nustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, apkalbėti pažeidėją, norėtų nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo.

Tuo tarpu apelianto iniciatyva iškviesti ir apklausti liudytojai R. D. ir Š. R. nors ir patvirtino, kad V. V. išvežė D. Š. į namus, tačiau šie liudytojai apie vėlesnius įvykius jokių aplinkybių negalėjo nurodyti, nes pažeidimo padarymo metu jų nebuvo. Apelianto nurodytas vairuotojas V. V. nurodė, kad vairavo D. Š. automobilį, vežė D. Š. namo, tačiau pakeliui jie susipyko, nes jis atsisakė vežti D. Š. pas jo pusbrolį ir apeliantą paliko automobilyje sėdintį keleivio pusėje, išjungė automobilio žibintus, kai išlipo iš automobilio, D. Š. nemiegojo. Apygardos teismo nuomone, šių liudytojų parodymai patvirtina tik tai, kad V. V. išvežė D. Š. namo, tačiau jo namo neparvežė ir paliko jį vieną automobilyje, tačiau tolesnių D. Š. veiksmų nepatvirtina.

Pareiškėjas, kuris pastebėjo D. Š. prie automobilio vairo, policijos pareigūnai, kurie užfiksavo administracinės teisės pažeidimą, nurodė, kad D. Š. buvo rastas automobilyje, tačiau ne keleivio pusėje, o vairuotojo, buvo prisisegęs saugos diržu, automobilis buvo užvestas, įgungti automobilio žibintai, apelianto nurodyto vairuotojo nei automobilyje, nei šalia nebuvo. Apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, kad susipyko su V. V., po to išlipo iš mašinos parūkyti, ieškojo V. V., tačiau jo nerado. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas, susipykęs su V. V. ir jo neradęs, sėdo pats prie jam priklausančios transporto priemonės vairo.

Apeliantas teigia, kad jo pirminiai parodymai, kad jis vairavo automobilį, yra neteisingi, nes jis tuo metu buvo neblaivus ir tuo policijos pareigūnai pasinaudojo. Pažymėtina, jog apeliantui nustatytas lengvas girtumas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad būdamas tokio girtumo, jis galėjo nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir neprisiminti, kad jį vežė kitas asmuo, priešingai, jis nurodė, kad vairavo transporto priemonę, taip pat nurodė, kur važiavo ir kokiu tikslu, todėl neįtikėtina, kad apeliantas, prisiminęs tokias detales, negalėjo prisiminti, kad automobilį, prieš jam sustojant šalikelėje, vairavo kitas asmuo. Apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis dėl girtumo nesiorientavo ir nieko nesuprato, paneigia, policijos pareigūnų parodymai, kad D. Š. suprato jam kylančią atsakomybę, teiravosi apie galimas pasekmes. Apelianto nuomonė apie suvartoto alkoholio įtaką jo elgesiui nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis, vien jo parašas ant protokolo neįrodo alkoholio įtakos jo organizmui, priešingai, padėtas parašas protokole keliose vietose patvirtina, kad apeliantas puikiai viską suvokė. Be to, net ir nesiremiant apelianto duotais pirminiais paaiškinimais, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nenustatytas motyvas pareigūnams apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu D. Š.. Policijos pareigūnų paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, nekito viso bylos nagrinėjimo metu, jie nesusiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra duomenų, kad būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl D. Š. argumentai, kad pareigūnai jo atžvilgiu nusiteikę priešiškai, pasinaudojo jo neblaivumu, yra nepagrįsti ir vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija.

Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teismo nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog D. Š. vairavo jam priklausančią transporto priemonę neblaivus, todėl papildomai apklausti apelianto nurodytą asmenį Ž. J. nebuvo jokio teisinio pagrindo, juolab kad jis pažeidimo nematė, o jo subjektyvi nuomonė apie pažeidėjo elgesį policijoje neįrodytų apelianto teiginių apie suvartoto alkoholio įtaką jo elgesiui. Policijos pareigūnams nebuvo jokio teisinio pagrindo pasinaudoti ir apelianto nurodytomis techninėmis priemonėmis, atlikti fotofiksacijas ar vaizdo fiksacijas vietoje ir policijos komisariate, nes byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti bei išvadai padaryti apie tai, kad apeliantas padarė administracinės teisės pažeidimą.

Atsakant į apelianto argumentą dėl pažeidimo laiko įrodymo, pažymėtina, kad D. Š. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo laikas buvo aptarinėjamas teismo posėdyje, teismas aiškinosi pažeidimo padarymo laiką, apeliantas D. Š. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos pažeidėjo teisės gintis nuo kaltinimų. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas laikas 8.16 val. neatitinka pareiškėjo R. S. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad 7.40 val. jis išvažiavo iš namų, kai pamatė D. Š. priklausančią mašiną, kurios dalis stovėjo važiuojamojo kelio dalyje, kita – šalikelėje, užvestu varikliu, įjungtais žibintais, vairuotojas joje miegojo, R. S. 7.50 val. paskambino bendruoju telefonu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad administracinės teisės pažeidimas padarytas anksčiau, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, apie 7.30 val., todėl pagrįstai patikslino protokole nurodytą laiką ir nurodė faktines aplinkybes atitinkantį pažeidimo laiką.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo policijos pareigūnų ir liudytojo nurodytų aplinkybių teisingumu ir vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo nubaudė D. Š. pagal ATPK 130² str., todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius