Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl 2015 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2015 m. birželio 9 d.

2017 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas D. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, kad praėjo daugiau nei pusė paskirto specialios teisės atėmimo termino, teismo skirtą baudą sumokėjo, išklausė švietėjiškus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, taip pat baigė papildomą vairuotojų mokymą, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė. Pareiškėja nurodo, kad gyvena atokiame mikrorajone, nuolatinės kelionės į darbą ir studijas yra varginančios tiek emociškai, tiek fiziškai, kadangi dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų D. J. judėjimas apsunkintas, be to, susiduria su sunkumais prižiūrint senyvo amžiaus tėvus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl D. J. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

D. J. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos specialiosios teisės atėmimo terminą kreipėsi antrą kartą, pirmą kartą kreipėsi 2017 m. gegužės 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi šį prašymą atmetė nurodęs, jog vien tik argumentai, jog teisė vairuoti reikalinga studijoms ir darbui nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. D. J. šios teismo nutarties neapskundė ir ji įsiteisėjo. 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautame prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, D. J. papildomai nurodė, kad teisė vairuoti reikalinga siekiant pasirūpinti skyrium gyvenančius senyvo amžiaus ir nuolatinio dėmesio reikalaujančius tėvus.

Iš D. J. pateiktų duomenų matyti, jog praėjo daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, D. J. teismo skirtą baudą sumokėjo 2017 m. kovo 23 d. (b. l. 7, 40), ji yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, tą patvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 19 d. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. SV-13 (b. l. 33), iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro 2017 m. gegužės 12 d. Papildomo vairuotojo mokymo baigimo pažymėjimo Nr. 63PM matyti, jog pareiškėja mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 35), specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 37-40). Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėja atestuota pagal 8 valandų Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (b. l. 34). Taigi, D. J. prašymas atitinka formalius ATPK 329 straipsnio reikalavimus.

Tačiau sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, tačiau ne pareiga.

Sprendžiant, ar D. J. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog ji padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, nepasirinko saugaus reikiamo atstumo ir kliudė kelyje sustojusią transporto priemonę, savo veiksmai sužalojo save, sukėlė pavojų eismo ir kitų eismo dalyvių saugumui, apgadino dvi transporto priemones. D. J. iškvėptame ore buvęs alkoholio kiekis žymiai viršija įstatymu leistiną neblaivumo normą. Nors po nuobaudos paskyrimo, t. y. 2015 m. gegužės 19 d. nutarimo priėmimo, pareiškėja nepadarė naujų administracinių nusižengimų, tačiau tai nebuvo pirmas kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį ji nubausta. Be to, pareiškėja, pažeidimo, už kurį nubausta 2015 m. gegužės 19 d. teismo nutarimu, padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 2 ir 3 dalyse (greičio viršijimas) (b. l. 12-14). Šios aplinkybės rodo, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio D. J., nesulaiko jos nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, rodo atsainų požiūrį į teisės normas ir visuomenės saugumą, D. J. linkusi nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms.

Pažymėtina ir tai, jog 2015 m. birželio 25 d. LR įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnis „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai“ papildytas 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. D. J. pažeidimo, už kurį jai skirtas specialiosios teisės atėmimas, metu buvo nustatytas 2,50 prom. neblaivumas.

D. J. prašymas motyvuojamas ir tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga pasiekti darbo ir studijų vietą, pareiškėjos judėjimas yra apsunkintas ir keliantis fizinius skausmus. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja D. J. nuo 2017 m. liepos 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padėjėja (b. l. 42), Klaipėdos valstybinės kolegijos studijų ir karjeros centro 2017 m. birželio 19 d. pažyma apie studijas Nr. SKC9-489 patvirtina, jog D. J. nuo 2016-09-01 studijuoja (duomenys neskelbtini), nuolatinių studijų nefinansuojamų studijų vietoje (duomenys neskelbtini) studijų programoje, numatoma studijų pabaiga 2019-06-30 (b. l. 73). 2017 m. birželio 20 d. D. J. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, jog D. J. yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 proc. darbingumas, nustatytas nedarbingumo lygis laikinas ir galioja iki 2019-06-01 (b. l. 41). VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centro“ vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymoje nurodyta, jog D. J. gali vairuoti be apribojimų (b. l. 36). Kaip matyti, pareiškėjai dalinis darbingumas nustatytas laikinai, pareiškėja gyvena Klaipėdos miesto teritorijoje, jos sveikatos būklė leidžia naudotis viešojo transporto paslaugomis. Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi prašyme nurodytos aplinkybės dėl vykimo į darbą ir studijas nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, jos nesudaro pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, išimtinėmis aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinos taip pat D. J. įvardintos aplinkybės, susijusios su rūpinimusi senyvo amžiaus tėvais J. K. ir S. K. (b. l. 44, 45, 46). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su tėvų amžiumi, jų priežiūra, egzistavo jau pažeidimo padarymo metu. Teismų praktikoje nustatyta, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis artimaisiais. D. J. dar prieš darydama teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Pareiškėja dar prieš vairuodama neblaivi turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad D. J., nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.

Be to, pažymėtina, kad D. J. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 ir galiojusio iki 2017-01-01) 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui.

Aplinkybes, jog D. J. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą (2017 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-217-380/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. D. J. skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – turi būti įvykdyta iki galo, todėl D. J. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

D. J. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.