Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1566-253/2014

2014 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo S. Š. ieškinio atsakovei S. Š. dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, kaip neteismingą Kretingos rajono apylinkės teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinys neteismingas Kretingos rajono apylinkės teismui. Nustatyta, kad ieškovas S. Š. pareiškė ieškinį atsakovei S. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir ieškinyje nurodė atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą Airijoje. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Airija yra Europos Sąjungos šalys narės, nagrinėjamoje byloje aktuali 2000-12-22 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 2 str. 1 d., kurioje numatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.

Apeliantas pripažįsta, kad atsakovė laikinai išvykusi dirbti į Airiją, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijumi. CK 2.12 str. 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2014-07-30 nutartį, vadovavosi tik ieškovo nurodytais duomenimis apie atsakovės S. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą Airijoje. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, tad turėtų būti įvertinti ir kiti svarbūs kriterijai.

Ieškovas nurodo, kad ieškovui ir atsakovei po šalių santuokos nutraukimo priklauso po ½ dalį nebaigto statyti ir neįregistruoto namo ir po ½ žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Būtent šio turto išlaikymą ieškovas įrodinėja ir iš to kildina ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO iš Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-72-666/2014 duomenų matyti, kad S. Š. buvo pareiškusi ieškinį atsakovui S. Š., kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė prievolės įregistruoti (atlikti visus būtinus veiksmus) neypatingą statinį nebaigtos statybos gyvenamąjį namą 1A1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei pripažinti ieškovei teisę įregistruoti (atlikti visus būtinus veiksmus) minėtą statinį be atsakovo S. Š. sutikimo. Taigi, atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra registruotas Lietuvoje, be to, minėtoje byloje ieškovė gyvenamąją vietą buvo nurodžiusi Lietuvos Respublikoje. Minėta byla buvo nutraukta teismo 2014-04-30 nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-07 nutartimi išsprendė klausimą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-03-13 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei S. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje atsižvelgta į tai, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ buto, esančio, (duomenys neskelbtini), po ½ žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir konstatuota, kad abi bylos šalys yra susijusios su Lietuva. Iš ieškovo ieškinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-873-824/2014 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo tarp tų pačių šalių – S. Š. ir S. Š.. Iš minėtos bylos duomenų matyti, kad yra duomenų apie atsakovės S. Š. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat atsakovės išvykimo į užsienį data deklaruota tik 2014-03-04. Įvertinus šių faktinių aplinkybių visumą, matyti, kad atsakovės ekonominių interesų vieta yra Lietuvos Respublika. Vien atsakovės deklaruotas išvykimas ir gyvenamoji vieta Airijoje, neįvertinus šių duomenų keitimosi dinamikos bei kitų atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingų kriterijų, nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuodugniai neišsiaiškinęs atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos klausimo, galimai nepagrįstai apribojo ieškovo teisę reikšti ieškinio reikalavimus atsakovei Lietuvos Respublikoje (CPK 5 str. 1 d., 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2014-07-30 nutartis naikintina ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.