Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-434-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) G. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-56-762/2017 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trukdymų naudotis turtu pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė tokią naudojimosi turtu tvarką: ieškovas G. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-2 (18,07 kv. m. kambarys), 1-7 (2,83 kv. m. sandėlis) ir 1-1 (4,20 kv. m. tambūras), o atsakovas A. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-6 (21,61 kv. m. ploto kambarys), 1-4 (13,34 kv. m. ploto kambarys), 1-3 (12,43 ploto virtuvė) ir 1-5 (3,39 kv. m. ploto veranda). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, kad iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žinoma, jog gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 75,87 kv. m. (gyvenamasis plotas 53,02 kv. m.). Ieškovas, prašydamas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nurodo, kad jis naudosis gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis skaičiais (simboliais) 1-2 (18,07 kv. m. kambarys), 1-7 (2,83 kv. m. sandėlis) ir 1-1 (4,20 kv. m. tambūras), o tai yra 25,1 kv. m. bendro ploto (18,07 kv. m. gyvenamojo ploto), kas atitinka 1/3 gyvenamojo namo dalį. Taigi atsakovas prašo nustatyti, kad jis naudosis dvigubai didesne gyvenamojo namo ploto dalimi, nei jam priklauso pagal valdomą turto dalį. Teismas nustatė, kad atsakovas neprieštarauja, jog atsakovas naudotųsi dvigubai didesne namo dalimi, nei jam priklauso, bet nurodo, kad ieškovas tada neturi turėti pretenzijų naudotis pirtimi. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pirties pastatas yra nedalus ir nustatyti naudojimosi tvarką šiuo pastatu be žalos pastato paskirčiai nėra galimybės, dėl ko darė išvadą, kad ieškovo pateikta naudojimosi pirties patalpa tvarka visai neatitinka atsakovo interesų. Teismo nuomone, ieškovui suteikus naudotis dvigubai didesnę, nei jo turima nuosavybės dalis, gyvenamojo namo dalį yra visiškai kompensuojamas jo negalėjimas naudotis 1/6 pirties pastato dalimi. Nustačius tokią naudojimosi gyvenamuoju namu bei pirtimi tvarką, teismo nuomone, būtų pasiekta ieškovo ir atsakovo turimų nuosavybės dalių naudojimosi pusiausvyra. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, nepaisant to, kad ieškovui priklauso tik 1/6 dalis viralinės pastato, jis su atsakovu šiuo pastatu naudojasi bendrai lygiomis dalimis be apribojimų, todėl ieškovui suteikiant naudotis trigubai didesnę viralinės dalį, nei jo turima nuosavybė, tai taip pat tarnauja kaip kompensacija už ieškovo negalėjimą naudotis turima 1/6 pirties pastato dalimi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti jam pirties raktus nuo pirmo ir antro aukšto durų, signalizacijų bei prisijungimų kodus prie teritoriją stebinčių vaizdo kamerų yra nepagrįstas.Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus laikytina, kad ginčo dėl naudojimosi viralinės pastatu nėra, ieškovas ieškinyje net nenurodė naudojimosi viralinės pastatu tvarkos, todėl padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis naudotis viraline yra nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, neatskleidė jos esmės. Pagal CPK 327 straipsnį vienas iš pagrindų perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo yra tuomet, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-179-469/2016; Nr. 3K-3-168/2008; Nr. 3K-3-375/2007; Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Nagrinėjamoje byloje ieškovas G. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, įpareigoti atsakovą A. B. perduoti jam prities raktus nuo pirmo ir antro aukšto durų, signalizacijų kodą bei prisijungimo kodus prie teritoriją stebinčių vaizdo kamerų, įpareigoti atsakovą pašalinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių ieškovui naudotis viraline bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, o likusią ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui suteikus naudotis dvigubai didesnę, nei jo turima nuosavybės dalis, gyvenamojo namo dalį bei jam faktiškai naudojantis didesne viralinės dalimi, nei jo turima nuosavybės dalis, yra visiškai kompensuojamas jo negalėjimas naudotis 1/6 dalimi nuosavybės teise priklausančio pirties pastato. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtindamas, kad pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas visiškai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius duomenis, o taip pat šalių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, jog, nors priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė tik inventorizuotų ir viešame registre įregistruotų gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką, tačiau byloje nebuvo atskleista bylos esmė, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais naudojimosi tvarka turi būti įvertinta ir nustatyta kompleksiškai, atsižvelgiant į visiems bendraturčiams priklausančias statinių ir žemės sklypo dalis, naudojimosi jais tvarką, be to, skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas išeinant už ieškovo pareikštų reikalavimų ribų.Pirmiausia pažymėtina tai, kad CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad, nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu bei pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus naudojantis pirties bei viralinės pastatais, kurie nesusiję su valdymo netekimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio reikalavimų ribas ir bylos nagrinėjimo apimtį, neatsižvelgė į šalims priklausančių nekilnojamųjų objektų kompleksiškumą, neišnagrinėjo esminių teisinių bei faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad dalis turto priklauso į bylos nagrinėjimą neįtrauktam asmeniui, pagal bylos duomenis, šalių broliui E. B.. Byloje tinkamai nenustačius esminių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, todėl teisminio ginčo išsprendimas negali būti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, jog, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų nustatyta, kad 9,7225 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatyta eilė statinių, įskaitant ir ieškovo nurodomus statinius – pirtį, viralinę bei gyvenamąjį namą, priklauso 3 bendraturčiams: ieškovui G. B. (1099/3889 dalys), atsakovui A. B. (1691/3889 dalys) bei byloje nedalyvavusiam E. B. (1099/3889 dalys). Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu žemės sklypo plotu ir kokioje vietoje naudojasi ar naudosis kiekvienas iš žemės sklypo, ant kurio stovi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, bendraturčių, įgyvendindami nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, pirtį ar viralinę ar kitus statinius. Be to, iš minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti ir tai, jog šalims bei E. B. dalinės nuosavybės teise priklauso ir po 1/3 dalį klėties, ūkinių paskatų bei šulinio, kurie taip pat yra minėtame žemės sklype. Dėl šių nekilnojamojo turto vienetų padalijimo ar naudojimosi jais tvarkos nustatymo, kaip ir dėl naudojimosi tvarkos pačiu žemės sklypu, šalys pasiūlymų teismui nepateikė, o taip pat neprašė į bylos nagrinėjimą įtraukti bendraturtį E. B., nors jis turi būti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, jo, kaip žemės sklypo ir statinių bendraturčio pozicija ir paaiškinimai turi reikšmės bylos esmės atskleidimui bei labai tikėtina, kad būsimas teismo sprendimas turės reikšmės jo teisėms ir pareigoms (CPK 266 straipsnis). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jeigu šalys ir neprašė, tai pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylos nagrinėjimą turėjo įtraukti E. B. (CPK 47 straipsnio 1 dalis), o taip pat atsižvelgti į tai, kad namų valda (žemės sklypas kartu su priklausiniais) turi būti atidalijama ar nustatoma naudojimosi tvarka joje esančiais objektais visas aplinkybes nustatant ir vertinant kompleksiškai, įskaitant ir tai, ar šalys siekia naudojimosi tvarkos nustatymo ar racionalesnis būtų turto atidalijimas. Kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, patvirtina ir 2013 m. sausio 30 d. dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties bei prie jos pridėto žemės sklypo plano turinys. Iš šių dokumentų matyti, kad J. B. (šalių tėvas) atsakovui A. B. 2013 m. sausio 30 d. padovanojo 592/3889 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį ginčų pastatų – gyvenamojo namo, viralinės bei pirties, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties priedu esančio žemės sklypo plano duomenis sektų, kad nuo 2015 m. lapkričio 6 d. viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią atsakovas A. B. po minėtos sutarties sudarymo naudojasi visu 9,7225 ha plotu (1,48 ha ir 8,2425 ha tėvo valdyta dalis). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad minėtas sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2014 m. gegužės 16 d. paveldėjimo teisės liudijimus po 1099/3889 dalis priklauso ir ieškovui G. B. bei nedalyvavusiam šioje byloje E. B.. Atsakovas A. B. atsiliepime yra nurodęs, kad brolis E. B. jam padovanojo dalį nekilnojamojo turto, tačiau tai nesutampa su Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie E. B. vardu įregistruotas nuosavybės teises. Taigi byloje visiškai nenustatytos aplinkybės ir neatskleista, kokia ir kurioje vietoje esančia sklypo dalimi naudojasi kiekvienas iš žemės sklypo bendraturčių, kokie yra (jei yra) jų tarpusavio susitarimai šiuo klausimu. Pagal šiuo metu registre įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką ginčo gyvenamasis namas, viralinė bei pirtis, kuriais naudojimosi tvarką prašė nustatyti ieškovas J. B., yra atsakovo A. B. naudojamoje žemės sklypo dalyje. Teismas, nuspręsdamas iš dalies tenkinti ieškinį bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, neįvertino bei neatsižvelgė ne tik į nutarties 20ir 21 punktuose nurodytas aplinkybes, tačiau ir į tai, jog ieškovas (jei tarp bendraturčių yra ar kils ginčas) faktiškai neturi teisėtos galimybės patekti prie ginčo statinių (pirties, gyvenamojo namo, viralinės), nes jie patenka į žemės sklypo teritorijos dalį, kuria pagal įregistruotą minėtą naudojimosi tvarką naudojasi vien tik atsakovas A. B.. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjant šią bylą nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir atskleista bylos esmė klausimu, kaip ir kokiu būdu ieškovas galėtų patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių objektų. Kartu pažymėtina, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Be to, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad, kadangi ieškovui paskiriama naudotis dvigubai didesne, nei jo turima nuosavybės dalis, gyvenamojo namo ir viralinės pastato dalimi, tai visiškai kompensuoja jo negalėjimą naudotis 1/6 dalimi pirties, kuri yra nedalus pastatas. Tokia išvada faktiškai reiškia, kad ieškovas buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės pirties statinyje, kad pirties statinys po atidalijimo teko tik atsakovo nuosavybėn ir kad pasikeitė bendraturčių dalinės nuosavybės dalys gyvenamajame name, tačiau teismas šiais klausimais sprendime visai nepasisakė ir jokių išvadų šiais klausimais neišdėstė. Kaip jau minėta pirmiau, ieškovas pareikštu ieškiniu buvo suformulavęs reikalavimą tik dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, įpareigojimo perduoti jam pirties raktus, signalizacijų kodus bei prisijungimų kodus prie vaizdo stebėjimo kamerų bei įpareigojimo pašalinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių naudoti viralinės pastatu. Taigi ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais valdomo turto, o siekė nustatyti naudojimosi tvarką bei pašalinti jo, kaip savininko, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos kitu turtu suteikimo už negalėjimą naudotis pirties pastato dalimi, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir išsprendė klausimą dėl ieškovo nuosavybės teisės, nors pats ieškovas ieškinyje to neprašė ir nuosavybės dalies neatsisakė (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog, nors teisės aktuose nenustatyta draudimo sprendžiant dėl naudojimosi keliais turto objektais, priklausančiais tiems patiems bendraturčiams, tvarkos, spręsti dėl optimalaus lygiaverčių objektų naudojimo tvarkos nustatymo tokiu šalims priimtinu būdu, kai kiekviena iš jų gali naudotis visu tam tikru bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu objektu, kitai šaliai suteikiant teisę naudotis lygiaverčiu kitu bendrosios nuosavybės teise turimu turtu, tačiau tokiu atveju svarbiausia išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą bei nustatyti tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką, kuri leistų maksimaliai sumažinti šalių konfliktų ateityje. Tuo atveju, kai sprendžiama dėl kelių turto objektų naudojimosi tvarkos, nustačius, kad objektai yra lygiaverčiai ir šalims dėl to neprieštaraujant, gali būti nustatoma tokia naudojimosi tais nekilnojamaisiais daiktais tvarka, kai bendraturčiams naudoti paskiriami atskiri bendrosios nuosavybės teise turimi objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010). Taigi pagal formuoją teismų praktiką siekiant vienam iš bendraturčių suteikti teisę naudotis vienu daiktu, o kitam – kitu, turi būti ne tik bendraturčių sutikimas, tačiau ir nustatyta aplinkybė, jog šie nuosavybės teisės objektai yra lygiaverčiai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, ar nuosavybės objektų dalys yra lygiavertės ir ar ieškovo pareikšti reikalavimai atitinkamai gali būti keičiami.Įvertinusi visus nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, matydamas procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, faktinį nekilnojamojo turto objektų bei jų savininkų skaičių, o taip pat nustatyta tvarka įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalėjo pasiūlyti patikslinti ieškinio reikalavimus, pasiūlyti pareikšti priešieškinį, trečiuoju asmeniu įtraukti į bylą bendraturtį E. B., nustatyti naudojimosi visu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančiu nekilnojamuoju turtu tvarką, o, to nepadaręs, teismas netinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes, byloje pareikštų reikalavimų ribas, todėl neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių, įrodymų apimtį ir pobūdį bei byloje nedalyvaujant visiems bendraturčiams, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti virš nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie bylos išspręs pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.