Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto (nuo 2002 m. gegu˛es 4 d. galiojusi redakcija) 36 straipsnis reikalavo, kad muitines pareigunas, kuriam skiriama nuobauda, raštu pasiaiškintu. Atsi˛velges i tai, kad pareiškejas tarnybinio patikrinimo metu buvo suimtas, todel galimybes iš jo paimti rašytini pasiaiškinima nebuvo, teismas pripa˛ino ši tarnybines nuobaudos skyrimo proceduros pa˛eidima formaliu ir neturejusiu esmines itakos priimto sprendimo teisetumui. Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejas turejo galimybe apskusti priimta sprendima teismui, bet ja nepasinaudojo, dave paaiškinimus apie savo veiksmus. Teismas nurode, kad pareiškejo atleidimo metu galiojusios Statuto redakcijos 48 straipsnio 1 dalies 24 punktas numate viena iš atleidimo iš tarnybos pagrindu – kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja pareiguno varda, taciau tokios savokos, kaip diskreditavimas, neapibre˛e. Teismas pa˛ymejo, kad nuo 2003 m. bir˛elio 30 d. isigaliojusi Statuto redakcija apibre˛e muitines pareiguno vardo diskreditavima kaip su tarnybiniu pareigu atlikimu susijusia ar nesusijusia muitines pareiguno veika, kuria akivaizd˛iai menkinamas muitines autoritetas ir griaunamas pasitikejimas ja. Teismo manymu, šiuo apibre˛imu galima remtis ir vertinant pareiškejo atleidimo iš tarnybos teisetuma. Pabre˛e, kad pagal 2004 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendi pareiškejas buvo išteisintas tik del bendrininkavimo padarant sukciavima, tuo tarpu del tarnybinio suklastojimo (kad jis budamas valstybes pareigunu 1998 m. lapkricio 24 d. iraše i muitines deklaracija ˛inomai melagingas ˛inias apie krovinio eksporta, patvirtino šias ˛inias savo parašu ir tarnybiniu spaudu) jo veika buvo perkvalifikuota pagal naujojo Baud˛iamojo kodekso 300 straipsnio 1 dali ir jo at˛vilgiu byla buvo nutraukta del senaties termino. Teismas, ivertines šia aplinkybe, padare išvada, kad del šios veikos pareiškejas nera reabilituotas. Pa˛ymejo, kad apkaltinamojo nuosprend˛io nebuvimas nereiškia, jog pareiškejas neatliko veiksmu, diskredituojanciu pareiguno varda. Minetame nuosprendyje nustatyta, kad jis suklastojo muitines deklaracija. Nurode, kad pareiškejui pateiktame kaltinime del šio dokumento tarnybinio suklastojimo nebuvo inkriminuota kvalifikuojanti veika aplinkybe „didele ˛ala“, todel jo veika perkvalifikuota pagal Baud˛iamojo kodekso 300 straipsnio 1 dali ir jis pagal ši straipsni nera išteisintas. Teismas atkreipe demesi, kad nors ikiteisminis tyrimas del pareiškejo veiksmu 2002 m. gegu˛es 17 d. nutrauktas, taciau, atliekant ikiteismini tyrima, buvo konstatuota, kad jo darbe u˛fiksuoti grubus darbo trukumai, nesilaikyta darbo grafiko. Ivertines minetas aplinkybes, teismas padare išvada, kad netinkamas pareigu atlikimas, salygojes nusikaltimo ivykdyma, vertintinas kaip diskredituojantis pareiguno varda. Teismas pa˛ymejo, jog veiku visuma leid˛ia daryti išvada, kad pareiškejas minetais veiksmais menkino muitines autoriteta ir griove visuomenes pasitikejima šia institucija, jo elgesys akivaizd˛iai kertasi su visuomeneje galiojanciomis morales nuostatomis bei visuomenes teisetais lukesciais, kuriu tikimasi iš muitines pareiguno, kas pagristai ivertinta kaip pareiguno vardo diskreditavimas.

Pareiškejas apeliaciniu skundu praše panaikinti Paneve˛io apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. sprendima ir pareiškejo skunda patenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškejas pakartojo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, taip pat apeliacini skunda grinde šiais argumentais:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškejo apeliacini skunda atmete, o Paneve˛io apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. sprendima paliko nepakeista.

Teismas konstatavo, jog pareiškejas iš tarnybos muitineje atleistas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto 48 straipsnio 24 punkta (u˛ pareiguno vardo diskreditavima). Pareiškejas atleistas iš tarnybos ne u˛ nusikaltimo padaryma, del ko kaltu asmuo gali buti pripa˛intas tik teismo nuosprend˛iu, o u˛ pareiguno vardo diskreditavima, todel šiuo atveju nebuvo butinas teismo nuosprendis. Nusikaltimas ir pareiguno vardo pa˛eminimas gali buti padaryti ta pacia veika, taciau veikoje ir nesant visu nusikaltimo sudeties po˛ymiu, ji gali buti pripa˛inta diskredituojancia pareiguno varda. Todel kiekvienu atveju butina nustatyti, ar pakanka duomenu pripa˛inti, kad buvo pa˛emintas pareiguno vardas. Pareiškejas iš pareigu atleistas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyti kaip diskredituojantys pareiguno varda veiksmai tai, kad pareiškejui pareikšti kaltinimai bendrininkavimu ivykdant kontrabanda stambiu mastu ir yra teisiamas Vilniaus apygardos teisme u˛ tarnybos metu padaryta nusikaltima. Pareiškejo atleidimo iš tarnybos metu galiojusi Statuto redakcija pareiguno vardo diskreditavimo savokos neapibre˛e, taciau visuose kituose statutuose, reglamentuojanciuose statutiniu valstybes tarnautoju teisini statusa, pareiguno vardo diskreditavimu pripa˛istamos veikos, susijusios ar nesusijusios su tarnybiniu pareigu atlikimu, kuriomis akivaizd˛iai menkinamas institucijos autoritetas ir griaunamas pasitikejimas ja. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagristai nurode, kad muitines pareiguno veika, klastojant muitines deklaracija, yra vertintina kaip akivaizdi, kaltais veiksmais atlikta neteiseta veika, diskredituojanti pareiguno varda. Kad pareiškejas suklastojo muitines deklaracija, yra konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendyje. Del pareiškejo 2002 m. gegu˛es 17 d. veiksmu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenu, pagrind˛ianciu jo kalte. Taciau, kaip jau buvo mineta, pareiškejas iš tarnybos atleistas kitu pagrindu, t.y. u˛ pareiguno vardo diskreditavima. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškejo darbe u˛fiksuoti atitinkami grubus tarnybiniu pareigu atlikimo faktai: atliekant muitini patikrinima net neišeidavo iš muitines posto patalpos, neap˛iuredavo transporto priemones, krovinio, plombu, apsiribodami tik dokumentu iforminimu, kas sudare prielaidas ir salygas vykdyti nusikalstama veika. Teismas aukšciau paminetu veiku visuma pagristai pripa˛ino, kaip neteiseta veika, akivaizd˛iai menkinancia muitines autoriteta ir griaunancia visuomenes pasitikejima muitine. Teismas konstatavo, kad pareiškejo elgesys akivaizd˛iai kertasi su visuomeneje galiojanciomis morales nuostatomis bei visuomenes teisetais lukesciais, kuriu visuomene tikisi iš muitines pareiguno. Jau vien tik pats eksporto deklaracijos suklastojimo faktas vertintinas kaip akivaizdus pareiguno vardo diskreditavimas. Teismo sprendime nurodyti pareiškejo veiksmai neabejotinai ˛emina muitines pareiguno ir institucijos, kurioje jis dirbo, autoriteta. Todel panaikinti pareiškejo skund˛iama isakyma skundo argumentu, kad jo at˛vilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, nera pagrindo. Teismas sprendime nurode, kad paaiškinimo nepaemimas iš pareiškejo, kuris tarnybinio patikrinimo metu buvo sulaikytas, yra vertintinas kaip formalaus pobud˛io pa˛eidimas. Kolegija sutiko su tokia pozicija, nes šis pa˛eidimas nepadare itakos pacios veikos vertinimo teisetumui ir nera besalyginis pagrindas atleidima iš tarnybos pripa˛inti neteisetu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija 2009 m. lapkricio 6 d. nutartimi Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu atnaujino procesa administracineje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatavo, kad nagrinejamai situacijai yra aktualus vienodos administraciniu teismu praktikos formavimo u˛tikrinimo klausimas aiškinant ir taikant Tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto 48 straipsnio 1 dalies 24 punkta, 36 straipsnio 1 dali ir 37 straipsnio 3 dali (2002 m. baland˛io 18 d. istatymo Nr. VIII-1986 redakcija), todel pareiškejo prašyma del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto taikymo prasme pripa˛ino pagristu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A556-27/2010 pareiškejo A.L. apeliacini skunda patenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarti, Paneve˛io apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. sprendima ir Paneve˛io teritorines muitines viršininko 2002 m. bir˛elio 3 d. isakymo Nr. 40K dali, kurioje A.L. atleid˛iamas iš tarnybos muitineje nuo 2002 m. bir˛elio 3 d. ir pripa˛ino, kad A.L. atleistas iš Paneve˛io teritorines muitines pagal teismo sprendima nuo 2010 m. vasario 22 d. Teismas taip pat priteise A.L. iš Paneve˛io teritorines muitines 7006,25 Lt dyd˛io išeitine išmoka, 128895,16 Lt vidutini darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika nuo 2002 m. bir˛elio 3 d. iki 2010 m. vasario 22 d bei bylinejimosi išlaidas - 3900,00 Lt.

Teismas konstatavo, jog bylos faktines aplinkybes patvirtina, kad pareiškejas atleistas iš tarnybos muitineje Paneve˛io teritorines muitines viršininko 2002 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr. 40K pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto (2002 m. baland˛io 18 d. istatymo Nr. IX-848 redakcija) 48 straipsnio 1 dalies 24 punkta u˛ pareiguno vardo diskreditavima. Minetame isakyme nurodytas atleidimo pagrindas – tarnybinio patikrinimo išvada ir med˛iaga. 2002 m. gegu˛es 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškejo at˛vilgiu buvo pareikšti kaltinimai del bendrininkavimo ivykdant kontrabanda stambiu mastu pagal Baud˛iamojo kodekso 18 ir 312 straipsnio 3 dali, ir kad jam paskirta kardomoji priemone – suemimas. Taip pat atsi˛velgta i tai, kad pareiškejas tokio pat nusikaltimo padarymu buvo itariamas nebe pirma karta – 2002 m. gegu˛es 29 d. Vilniaus apygardos teisme buvo pradetas baud˛iamasis procesas baud˛iamoje byloje del kontrabandos, kurioje pareiškejas buvo teisiamasis. Muitines pareigunu atleidimo iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje pagrindus ir tvarka pareiškejo atleidimo diena nustate Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto 48-54 straipsniai. Statuto 48 straipsnio 1 dalies 24 punkte nustatytas savarankiškas pareiguno atleidimo iš tarnybos muitineje pagrindas – kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja pareiguno varda.

Teismo vertinimu, nagrinejant atleidimo iš tarnybos minetu pagrindu teisetumo klausima, nustatytina, ar buvo aplinkybes, leid˛iancios teigti, jog pareigunas savo veiksmais diskreditavo pareiguno varda. Pareiškejo atleidimo iš tarnybos metu galiojusi Statuto redakcija pareiguno vardo diskreditavimo savokos neapibre˛e. Nuo 2003 m. bir˛elio 30 d. isigaliojusi Statuto redakcija pareiguno vardo diskreditavima apibre˛e kaip su tarnybiniu pareigu atlikimu susijusia ar nesusijusia muitines pareiguno veika, kuria akivaizd˛iai menkinamas muitines autoritetas ir griaunamas pasitikejimas ja. Pa˛ymetina, kad teismu praktikoje tokia pareiguno vardo diskreditavimo samprata buvo vadovaujamasi ir iki minetos Statuto redakcijos isigaliojimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegu˛es 2 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A2-404/2001, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruod˛io 18 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A2-1069/2001 pareiguno vardo diskreditavimu laikomas griovimas pasitikejimo, autoriteto, kompromitavimas organizacijos, kuriai jis atstovauja, nepriklausomai nuo to, kur ir kada tokie veiksmai padaryti ir kiek asmenu tai mate. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 1996 m. bir˛elio 21 d. Senato nutarime Nr. 42 pareiguno vardo diskreditavimas aiškinamas kaip pasitikejimo, autoriteto griovimas, organizacijos, kuriai jis atstovauja, kompromitavimas. Tai gali buti daroma darbo vietoje ir darbo laiku, taip pat ne darbo vietoje ir ne darbo laiku; diskredituojantys veiksmai gali buti susieti ir nesusieti su tarnybiniu pareigu atlikimu, taciau akivaizd˛iai ˛eminantys oruma ir autoriteta tos institucijos, kurioje pareigunas dirba. Pareiguno vardo diskreditavimas gali buti padarytas tiek veiksmais, tiek ir neveikimu, jeigu pagal pareigas jis privaletu tuos veiksmus atlikti.

Teismo nuomone, tam, kad butu galima pagristi pareiguno atleidima iš tarnybos Statuto 48 straipsnio 1 dalies 24 punkto pagrindu, butina konstatuoti visuma šios neteisetos veikos – pareiguno vardo diskreditavimo - sudeti sudaranciu objektyviu bei subjektyviu teisiškai reikšmingu aplinkybiu. Akivaizdu, kad pareiguno vardo diskreditavimas yra siejamas su del tam tikros veikos, priešingos teises ar tarnybines etikos normu reikalavimais bei ta veika sukeltomis pasekmemis – akivaizd˛iu muitines autoriteto pa˛eminimu, neigiamos klaidingos nuomones apie muitine sudarymu, visuomenes pasitikejimo šia institucija menkinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A63-352/2009 yra išaiškines, kad šiu pasekmiu atsiradimas yra vertinamojo pobud˛io aplinkybe, ir ji sietina su visuomeneje galiojanciu iprastiniu morales nuostatu ir teisetu lukesciu, kuriu visuomene tikisi iš pareigunu, po˛iuriu. Minimos pasekmes turi buti vertinamos atsi˛velgus i pareiguno padaryto pa˛eidimo pobudi, jo kaltes forma, pa˛eidimo padarymo aplinkybes, pa˛eidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei i tai, ar pareiguno padaryta veika akivaizd˛iai kertasi su visuomeneje galiojanciomis morales nuostatomis bei visuomenes teisetais lukesciais, kuriu ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigunu. Objektyvios ir subjektyvios pareiguno vardo diskreditavimo aplinkybes nustatomos atliekant išsamu tyrima. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybes ir teisinis tikrinamu pareiguno veiksmu ivertinimas, baigus tarnybini patikrinima, pateikiamas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri šiuo atveju yra teisinis bei faktinis pagrindas pripa˛inti veiksmus kaip diskredituojancius pareiguno varda ir atleisti ji iš tarnybos, be kita ko, turi buti aiškiai ir suprantamai išdestyta, kokiais konkreciais pa˛eidimais yra kaltinamas pareigunas ir kokius konkrecius istatymus jis pa˛eide, nurodomi konkretus pareiguno veiksmai, kuriais diskredituojamas pareiguno vardas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais gincais del neteisetai paskirtu tarnybiniu nuobaudu u˛ tarnybinius nusi˛engimus, kuriu konstatavimui keliami iš esmes tie patys tarnybinio patikrinimo reikalavimai, ne karta yra pa˛ymejes, kad vertinant, ar pareigunas padare tarnybini nusi˛engima, butina nustatyti konkrecias pareiguno veikas (veiksmus ar neveikima), kuriomis pa˛eid˛iami teises aktai, reglamentuojantys jo pareigu atlikima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. nutartis administracineje byloje Nr. A4-678/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. nutartis administracineje byloje Nr. A8-640/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A5-60/2005).

Teismas pabre˛e, jog 2002 m. gegu˛es 31 d. tarnybinio patikrinimo išvados turinio analize leid˛ia daryti išvada, kad pareiškejas buvo pripa˛intas diskredituojantis pareiguno varda del to, jog jo at˛vilgiu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del bendrininkavimo vykdant kontrabanda bei iškelta baud˛iamoji byla del kontrabandos, kurioje pareiškejas pripa˛intas kaltinamuoju. Teismas pa˛ymejo, kad vien tas faktas, jog pareiguno at˛vilgiu yra pradeta ar nagrinejama baud˛iamoji byla, savaime negali buti vertinamas kaip pagrindas neteisetiems pareiguno veiksmams konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A63-115/2009. Taip pat minetas faktas pats savaime neleid˛ia teigti, jog tokiu budu yra menkinamas institucijos, kurioje pareigunas atlieka tarnyba, autoritetas ir visuomenes pasitikejimas. Vertinant aukšciau nurodyta pareiguno vardo diskreditavimo, kaip juridiniu faktu visumos sudeti, matyti, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybes nera pagristos konkreciais pareiškejo veiksmais, be to, nei isakyme, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nera nurodyta, kuo pasireiške pareiškejo kalte del pareiguno vardo diskreditavimo. Del minetu prie˛asciu tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu priimtas isakymas atleisti pareiškeja iš tarnybos, negali buti vertinama kaip pareiguno vardo diskreditavima patvirtinantis aktas. Atitinkamai, nenustacius konkreciu pareiguno varda diskredituojanciu veiksmu, pareiguno atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu taip pat nera galimas.

Teismas pa˛ymejo ir tai, kad pareiguno atleidimo iš tarnybos procedura nera baud˛iamasis procesas, todel pareiguna iš tarnybos turintis teise atleisti asmuo negali iš anksto preziumuoti pareiguno veiksmuose esant nusikalstamos veikos po˛ymiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas istatymo nustatyta tvarka ir pripa˛intas isiteisejusiu teismo nuosprend˛iu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne karta pa˛ymejes, kad nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausiu teisingumo vykdymo demokratineje teisineje valstybeje garantiju, kartu ir svarbi ˛mogaus teisiu ir laisviu garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. baland˛io 12 d., 2004 m. gruod˛io 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. bir˛elio 8 d. nutarimai). Atsakovas, atleides pareiškeja iš tarnybos u˛ tai, kad jo at˛vilgiu buvo pradeti du baud˛iamojo persekiojimo procesai, pa˛eide nekaltumo prezumpcijos principa, ir nusprendes, kad tokia situacija diskredituoja pareiguno varda, iš anksto nepriklausomai nuo baud˛iamojo proceso rezultatu, nusprende ir pasisake del pareiškejo kaltu veiksmu, nors pats jokio tyrimo del ju šiuo atveju neatliko.

Teismas atkreipe demesys, kad pareiguno vardo diskreditavimui konstatuoti butina nustatyti šias salygas: pirma, turi buti nustatyta pareiguno kalte del tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teises ar tarnybines etikos normu reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pa˛eminti muitines sistemos autoriteta, griauti pasitikejima muitines istaiga arba ja kompromituoti, be to, autoriteto pa˛eminimas, pasitikejimo griovimas ar kompromitavimas turi buti akivaizdus. Nesant bent vieno iš šiu elementu, pareiguno atsakomybe atleid˛iant ji iš tarnybos del pareiguno vardo diskreditavimo yra negalima. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spresdamas bylas, susijusias su pareigunu atleidimu del pareiguno vardo pa˛eminimo, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A11-129/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-1662/2008. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai leid˛ia teigti, jog pareiškejas negalejo buti laikomas diskreditavusiu pareiguno varda, kol nebuvo nustatyta ir konkreciais faktais pagrista jo kalte. Apeliacines instancijos teismas pripa˛ino, jog atsi˛velgiant i išdestytus motyvus, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti grubus pareiškejo darbo trukumai bei tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendyje nustatyta, jog pareiškejas suklastojo muitines deklaracija, leid˛ia tvirtinti, kad tokiu budu pareiškejas diskreditavo pareiguno varda, negali buti laikomi pagristais, kadangi pareiškejas buvo atleistas ne del šiu faktu ir aplinkybiu, o, kaip mineta, del to, jog pareiškejo at˛vilgiu yra atliekamas baud˛iamasis persekiojimas. Del nurodytu prie˛asciu apeliacines instancijos teismas padare išvada, kad pareiguno atleidimas negali buti pateisinamas tomis aplinkybemis ir faktais, kurie nustatomi jau po atleidimo ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinejant baud˛iamaja byla, jeigu šiomis aplinkybemis ar faktais pareiguno vardo diskreditavimas nebuvo grind˛iamas pareiguno atleidimo metu.

Teismo vertinimu, remiantis nagrinejamos bylos duomenimis, pareiškejo at˛vilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2007 m. liepos 9 d. nutarimu, baud˛iamoji byla baigta Vilniaus apygardos teismui priemus 2004 m. spalio 1 d. nuosprendi, kuriuo pareiškejas išteisintas nenustacius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika (pagal 1961 m. Baud˛iamojo kodekso 18 straipsnio 6 dali, 274 straipsnio 3 dali) fakto bei suejus apkaltinamojo nuosprend˛io priemimo senaties terminui del 2000 m. redakcijos Baud˛iamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprend˛iu Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pareiškejo at˛vilgiu paliktas nepakeistas. Išvardinti faktai leid˛ia teigti, jog išnykus aplinkybems, del kuriu pareiškejas buvo atleistas iš tarnybos, ir teismui negalint papildyti tarnybinio patikrinimo kitais faktais, kuriais nebuvo grind˛iamas atleidimas, pareiškejas negali buti laikomas diskreditavusiu pareiguno varda. Teismo nuomone, ivertinus visas bylos aplinkybes, negalima pripa˛inti, jog isakymo del pareiškejo atleidimo iš tarnybos trukumai yra formalaus pobud˛io ir nedaro esmines reikšmes priimto sprendimo teisetumui. Atleid˛iant pareiškeja iš tarnybos atsi˛velgus vien i aplinkybe, jog del jo veiksmu pradetas ikiteisminis tyrimas ir nagrinejama baud˛iamoji byla, bet nenustacius konkreciu jo veiksmu, su kuriais siejamas pareiguno vardo diskreditavimas, bei kitu pareiguno vardo diskreditavimo sudeti sudaranciu elementu, pvz. pareiguno kaltes, laikytinas esminiu pareiškejo teisiu suvar˛ymu ir nekaltumo prezumpcijos pa˛eidimu, salygojanciu priimto isakymo neteisetuma. Nesant materialinio teisinio pagrindo atleisti pareiškeja iš tarnybos, atsakovo isakymas negali buti laikomas pagristu.

Teismas atkreipe demesi i tai, jog iš nagrinejamos bylos med˛iagos taip pat matyti, kad buvo pa˛eista ir atleidimo metu galiojusios Statuto redakcijos 36 straipsnio 1 dalis, kuri nustate, jog prieš skiriant tarnybine nuobauda reikalaujama, kad pareigunas raštu pasiaiškintu. Teismas pripa˛ino, kad nors pareiškejas buvo atleistas taikant savarankiška atleidimo iš tarnybos pagrinda – muitines pareiguno vardo diskreditavima, o ne skiriant tarnybine nuobauda, pasiaiškinimas, kaip procedurinis reikalavimas atliekant tarnybini tyrima del pareiguno padarytu veiksmu, kuriais galimai diskredituojamas pareiguno vardas, yra reikšmingas elementas, salygojantis tinkama ir objektyvu visu su tarnybiniu patikrinimu susijusiu aplinkybiu ištyrima. Atleidimas iš tarnybos u˛ pareiguno vardo diskreditavima – radikali neigiamas teisines pasekmes asmeniui sukelianti poveikio priemone, reikalaujanti neabejotino isitikinimo, jog asmuo atliko neteisetus veiksmus. Pareiguno pasiaiškinimas ne tik u˛tikrina objektyvu ir visapusiška tarnybinio patikrinimo tyrima, bet ir lemia asmens, kuriam taikomos pareiguno vardo diskreditavimo pasekmes, teisiu dalyvauti tarnybinio tyrimo proceduroje ir pasinaudoti gynybos priemonemis tinkama igyvendinima. Teismo nuomone, atsi˛velgiant i pasiaiškinimo reikšme ir itaka nustatant asmens atleidimo iš tarnybos u˛ pareiguno vardo diskreditavima teisetuma, pripa˛intina, jog reikalavimo paprašyti pareiguna pasiaiškinti del jo veiksmu, neivykdymas, laikytinas atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 48 straipsnio 1 dalies 24 punkta tvarkos pa˛eidimu. Teismas akcentavo, kad atsakovas nurode, jog iš pareiškejo nebuvo paprašyta pasiaiškinti del objektyviu prie˛asciu, t.y. del to, jog jis tuo metu buvo suimtas. Teismo vertinimu, nurodyta prie˛astis nepateisina atleidimo iš tarnybos tvarkos pa˛eidimo, kadangi atsakovas neišnaudojo visu galimybiu tam, kad prašymas pasiaiškinti pareiškejui butu pateiktas. Tokiu budu atsakovas, aplaid˛iai vykdydamas savo, kaip darbdavio, pareigas, prieme sprendima atleisti pareiškeja iš tarnybos, visapusiškai ir objektyviai nenustates bei neištyres atleidimo pagrinda sudaranciu aplinkybiu visumos.

Teismas nurode ir tai, jog Administraciniu bylu teisenos istatymo (2009 m. lapkricio 19 d. istatymo Nr. XI-496 redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra itvirtinta principine proceduriniu pa˛eidimu itakos viešojo administravimo akto teisetumo vertinimui taisykle: skund˛iamas aktas turi buti panaikintas, jeigu jis yra neteisetas del to, kad ji priimant buvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyviu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma. Tai, ar prašymo pasiaiškinti nepateikimas pareigunui, kurio veiksmai yra tiriami, sudaro pagrinda teigti, jog del to buvo priimtas neteisetas sprendimas, sprend˛iama kiekviena karta individualiai atsi˛velgiant i konkrecias bylos aplinkybes. Nagrinejamu atveju pripa˛inus, kad pareiškejas buvo atleistas iš tarnybos nenustacius ir neištyrus faktiniu aplinkybiu bei kitu atleidimo pagrinda sudaranciu veikos sudetiniu elementu, t.y. nesant materialinio teisinio pagrindo, konstatuotina, jog toki rezultata salygojo inter alia pareiškejo pasiaiškinimo nebuvimas, t. y. pareiškejo teisiu dalyvauti tarnybinio patikrinimo proceduroje ir apginti savo pozicija suvar˛ymas. Taigi atsakovas, atleisdamas pareiškeja u˛ pareiguno vardo diskreditavima, privalejo atlikti išsamu ir objektyvu tarnybini patikrinima, kuri, be kita ko, garantuoja atleid˛iamo asmens pasiaiškinimas bei kitu galimybiu šiam asmeniui dalyvauti tarnybinio tyrimo proceduroje u˛tikrinimas, nustatyti visuma neteisetos veikos, t. y. pareiguno vardo diskreditavimo, sudeti sudaranciu objektyviu bei subjektyviu aplinkybiu ir jas konstatuoti tarnybinio patikrinimo išvadoje, konkreciai ivardinti, kuo pasireiške pareiguno vardo diskreditavimas, taip pat nurodyti teises aktus, kuriuos pareiškejas pa˛eide. Atsakovo nurodytas muitines pareiguno vardo diskreditavimo pagrindas – aplinkybe, jog pareiškejo at˛vilgiu buvo vykdomi baud˛iamieji procesai, sudare prielaidas priimti sprendima, kuri butu galima veliau pateisinti baud˛iamojo persekiojimo metu nustatytomis faktinemis aplinkybemis arba nustatytais pareiškejo veiksmais, kurie tarnybinio patikrinimo metu atsakovui net nebuvo ˛inomi ir savo esme galetu visiškai skirtis nuo tu, del kuriu buvo pradetas tarnybinis patikrinimas arba nuo tu, del kuriu butu galima konstatuoti pareiguno vardo diskreditavima. Tokiu budu priimtas atsakovo sprendimas atleisti pareiškeja iš tarnybos negali buti laikomi teisingu, protingu ir sa˛iningu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu išnagrinejes A.L. apeliacini skunda del Paneve˛io apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo A.L. skunda atsakovui Paneve˛io teritorinei muitinei del isakymo panaikinimo, gra˛inimo i pareigas ir darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika priteisimo, padare esmini materialines teises normu pa˛eidima, jas taikydamas. Atsakovo nuomone, apeliacines instancijos teismas priteisdamas A.L. vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa priverstines pravaikštos laika nuo 2002 m. bir˛elio 3 d. iki 2010 m. vasario 22 d. netinkamai taike Lietuvos Respublikos darbo kodekso (ˇin., 2002, Nr. 64-2569) 297 straipsnio 4 dali. A.L. buvo muitines pareigunas, statutinis valstybes tarnautojas. Todel sprend˛iant teisinius gincus, kylancius iš tarnybos teisiniu santykiu, teismas turejo taikyti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto nuostatas. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitines statuto 54 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad muitines pareigunui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Anot atsakovo, ši statute itvirtinta teises norma yra speciali Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje itvirtintos normos at˛vilgiu. V.F. byloje minetas terminas nebuvo aktualus, kadangi darbo u˛mokestis u˛ priverstine pravaikšta priteistas tik iki jo pirmos isidarbinimo dienos. Atsakovas pa˛ymi ir tai, jog byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškejas A.L. neturi aukštojo išsilavinimo ir, kad jo einamoms pareigoms toks išsilavinimas butinas. Atsakovas preziumuoja, kad apeliacines instancijos teismui buvo ˛inoma, jog del šios prie˛asties pareiškejas butu buves iš tarnybos atleistas 2004 m. bir˛elio 30 d., t. y. kai jis per Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatyme (ˇin., 2002, Nr. 45-1709) nustatyta temina neigijo einamoms pareigoms butino išsilavinimo (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto 55 straipsnio 1 ir 3 dalis).