- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 1-1200-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00489-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Andrius Baranskis
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K.K. (K.K.), gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „Y.I.L.“ kelių darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2018 m. sausio 2 d., apie 19.00 val. Dariaus ir Girėno g. ties pastatu 18A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio.
Tokiais veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 2 d. buvo neblaivus, nes gėrė brendį. Reikėjo padėti statybininkui padėti, pavežti jį iki artimiausios stotelės, kuri buvo 500 m atstumu. Apie 21.00 val. Eišiškių pl. jis vairavo automobilį Škoda Octavia, kuris priklauso jo tėvui. Sukėlė eismo įvykį, įvažiavo į prieš jį važiuojančią transporto priemonę. Padaryta žala yra atlyginta. Padarė neapgalvotą sprendimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 16.00 val. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur vienas išgėrė apie 300 ml brendžio, 40 laipsnių stiprumo. Apie 19.00 val. kartu su juo buvęs statybininkas, daręs remontą jo bute, pasakė, kad pavėluos į autobusą. Iki stotelės yra maždaug 1 kilometras. Tuo metu jis dėl girtumo jau buvo praradęs savikontrolę ir nusprendė žmogui padėti, todėl sėdo į savo naudojamą automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairavo. Važiuodamas Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių g. sankryžoje, ties degaline „Viada“ nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. (b.l. 32)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 19.00 val., jis, vairuodamas automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Eišiškių pl. ir privažiavęs reguliuojamą sankryžą su Dariaus ir Girėno g. sustabdė vairuojamą automobilį, nes jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti ir pravažiavęs minėtą reguliuojamą sankryžą įvažiavo į degalinės „Viada“ įvažiavimą. Staiga pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Iš karto sustabdė automobilį ir išlipo. Išlipęs pamatė, kad į automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Škoda vairuotojas taip pat išlipo iš savo automobilio ir stovėjo prie vairuotojo durų. Jis arti šio vairuotojo nėjo, todėl nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, bet jo kalba buvo nerišli. Jis paskambino ir įmonės „A.“, kuriai priklauso automobilis Renault, direktoriui pranešė apie eismo įvykį. Kadangi netoli įvykio vietos yra įmonės „A.“ ofisas, netrukus direktorius atvažiavo į įvykio vietą. Direktorius, pabendravęs su automobilio Škoda vairuotoju, pasakė, jog šis yra neblaivus. Dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį ir alkotesteriu patikrinę automobilio Škoda Octavia vairuotoją jam nustatė 1,83 promilės girtumą. Po eismo įvykio jis automobilio Škoda vairuotoją visą laiką matė iki policijos pareigūnų atvykimo ir šis jokių alkoholinių gėrimų po eismo įvykio nevartojo. (b.l. 19)
Iš M. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 19.00 val., vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas Eišiškių pl. sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui kirto sankryžą Dariaus ir Girėno g. link kolonėlės. Pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis Škoda, valst. Nr. T11811. (b.l. 10)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba UAB „A.“ direktoriumi. 2018 m. sausio 2 d., apie 19.00 val. jam paskambino įmonės vairuotojas M. S., kuris pranešė, kad „Viada“ degalinės teritorijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g., į jo vairuojamą automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Škoda Octavia. Automobilis Renault Trafic nuosavybės teise priklauso UAB „A.“. Kadangi eismo įvykio vieta netoli įmonės ofiso, jis iš karto nuvyko į įvykio vietą. Jis pats eismo įvykio nematė. Atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad automobilis Škoda atsitrenkęs į automobilio Renault galinę dalį. Jam pradėjus bendrauti su automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju, pajuto nuo jo sklindant alkoholio kvapą, šio kalba buvo nerišli, todėl jam kilo įtarimų, jog jis gali būti neblaivus. Dėl to jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį ir alkotesterio pagalba automobilio Škoda Octavia vairuotojui nustatė 1,83 promilės girtumą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „A.“ priklausantis automobilis Renault Trafic. Dėl apgadinto automobilio žalos atlyginimo jis kreipėsi į draudimo bendrovę „BTA“ ir draudimo bendrovė pilnai atlygino padarytą 1115,25 Eur žalą. Ši padaryta žala UAB „A.“ nėra didelė. (b.l. 21)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 19.02 val. gavo pranešimą, kad degalinės „Viada“ teritorijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. Vilniuje, susidūrė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas įtaria, kad automobilio Škoda vairuotojas gali būti neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą automobilio Renault vairuotojas M. S. paaiškino, kad jis iš Eišiškių pl. vairuojamu automobiliu įvažiavo į degalinės „Viada“ teritoriją ir pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš transporto priemonės pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įtaria, kad automobilio Škoda vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilį Škoda Octavia vairavo K. K., kurio asmenybė buvo nustatyta patikrinus duomenų bazę. Bendraujant su K. K. jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, atrodė neblaivus. Jis vairuotojo pasiteiravo, ar šis vartojo alkoholį. K. K. atsakė, kad neseniai vartojo alkoholį, ir sutiko, kad būtų patikrintas jo blaivumas. Alkotesteriu K. K. buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas. Su nustatytu girtumu K. K. sutiko. Po to K. K. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. (b.l. 23)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. 19.05 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog degalinės teritorijoje susidūrė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas įtaria, kad Škoda automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad Škoda automobilio vairuotojui buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas, eismo įvykis įformintas, automobilis išvežtas į saugomą aikštelę. (b.l. 4)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 19.02 val. gavo pranešimą, jog degalinės teritorijoje, adresu Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, susidūrė automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas įtaria, kad Škoda automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko M. S., kuris paaiškino, kad vairuodamas automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Eišiškių pl. į degalinę „Viada“, esančią Dariaus ir Girėno g., pajautė stiprų smūgį į automobilio galą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio vairuotojo jis pajautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Škoda automobilio vairuotojui K. K. buvo nustatytas 1,83 promilės neblaivumas. K. K. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui. (b.l. 6,7)
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės. (b.l. 8)
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobiliui Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintos užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis bamperis. (b.l. 9)
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K.. (b.l. 43)
Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Škoda Octavia kaina su PVM yra 3550 Eur. (b.l. 42)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. 19.22 val. K. K. buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas. (b.l. 14)
Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2018 m. birželio 18 d. (b.l. 15)
Iš specialisto išvados Nr. T-A 175/2018(01) matyti, kad K. K. kraujyje, paimtame 2018 m. sausio 2 d. 19.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio. (b.l. 17)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pats K. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog valdė automobilį po to, kai buvo pavartojęs alkoholio. Faktą, kad K. K. 2018 m. sausio 2 d., apie 19.00 val., Dariaus ir Girėno g. ties pastatu 18A, Vilniuje, valdė automobilį, patvirtina ir liudytojų V. K., M. S., D. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Faktą, jog K. K. anksčiau nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje automobilį valdė būdamas neblaivus, patvirtina alkotesterio rodmenų kvitas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamajam 2018 m. sausio 2 d. 19.22 val. buvo nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog K. K. kraujyje, paimtame 2018 m. sausio 2 d. 19.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio. Teismas konstatuoja, jog byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo bei patvirtina, todėl jie laikytini įrodymais. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad K. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Byloje buvo gautas J. K. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog J. K. yra K. K. motina. Jos sūnus dėl savo poelgio labai gailisi, transporto priemonė buvo sūnaus pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kadangi jis vertėsi taksi veikla. Ji įsitikinusi, kad toks sūnaus elgesys buvo atsitiktinis. Ji su sūnumi kalbėjosi apie jo netinkamą elgesį, sūnus padarė išvadas, suvokė padarytą klaidą. J. K. pažymi, kad, jos įsitikinimu, ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Prašyme taip pat nurodoma, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, yra įkūrusi MB „H.“, kuri verčiasi turizmo ir gido paslaugų teikimu, yra neteista.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju laikytina, kad K. K. nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė pirmą kartą. Kaltinamasis anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (padaryti pažeidimai nėra vertintini kaip itin šiurkštūs), tačiau beveik visos paskirtos baudos yra sumokėtos, šiuo metu iki nusikalstamos veikos paskirtos nuobaudos negalioja. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, užsiėmė individualia veikla, šiuo metu dirba naujoje darbovietėje, kurioje charakterizuojamas vien teigiamai. Kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo neteisėtų veiksmų labai gailėjosi, baigė mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, eismo įvykio metu buvo sugadinta svetima transporto priemonė. Už tai K. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, padaryta žala pilnai atlyginta. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog K. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese K. K. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins minėto asmens pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, J. K. yra pateikusi prašymą perduoti K. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš teismui pateiktų J. K. charakterizuojančių duomenų matyti, jog ji nėra teista, byloje duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra, dirba. Pati J. K. teisme nurodė, jog jos ir sūnaus santykiai draugiški, sūnus klauso jos patarimų. Su sūnumi ji kalbėjosi apie jo elgesį, aiškino jam apie jo padarytą nusikalstamą veiką. Sūnus suprato padaręs klaidą, ji įsitikinusi, kad sūnus ateityje nebekartos tokių klaidų. Teismo įsitikinimu, J. K. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jos ir K. K. susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį K. K.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog J. K. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, K. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad K. K. visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-7 dalių nuostatos taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Įvertinus K. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laidavimo terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatyto termino vidurkis, be užstato.
K. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir sukėlė eismo įvykį. Taigi atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y., uždraudimas naudotis specialia teise. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pavojingumą bei galėjusias kilti pasekmes. Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas įvertina K. K. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam nustatytinas atitinkantis šios baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos baudžiamajame įstatyme, vidurkį.
Taip pat atleidžiant K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, įmokos dydis nustatytinas artimas baudžiamojo įstatymo nustatytam jos vidurkiui.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. K. K. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė valdydamas automobilį Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – kaltinamojo tėvui A. K., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo įvertinta tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra vertinami kaip itin šiukštūs ar sistemingi, nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, skyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, galimybė daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat yra apribota, be to, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kas, teismo įsitikinimu, yra pakankama kaltinamojo nubaudimo tikslams įgyvendinti. Todėl, atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje byloje netaikytinas. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-79-511/2018). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-50-788/2018 yra pažymėjęs, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu reguliavimu, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių (išskyrus išimtinius atvejus, kai turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų patrinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Kasacinis teismas akcentavo, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į K. K. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes, nors sukeltas eismo įvykis, tačiau nepadaryta žymesnė žala, tai, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei šios įmokos dydį, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ir turto (jo vertės) konfiskavimą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K.K. (K.K.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį J. K. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam dvejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL (3000 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per aštuonis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti K. K., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.