Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2025 m. sausio 6 d., apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, gyvenamojo namo kieme, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvos kairę pusę kaimynei V. B., tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. galvos kairės pusės ir dešinės rankos bevardžio piršto sumušimus, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu kaltu neprisipažino, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 6 d. apie 19.30 val., grįždamas iš parduotuvės pėsčiomis ties savo namu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad ant įvažiavimo yra sukastas sniegas. Jis iš namų pasiėmė kastuvą ir tą patį sniegą iš įvažiavimo sukasė atgal kaimynams, gyvenantiems šalia (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino. Jis matė, kad kaimynė, jos vardo ir pavardės nežino, ir sukasė jam tą sniegą ant įvažiavimo. Kaimynai atsikraustė prieš du metus su kuriais nebendrauja, bei nebendrauja ir su kitais šalia gyvenančiais kaimynais. Jį kaimynai ignoruoja. Kiek pamena, vieną kartą dėl tų pačių kaimynų buvo kviesta policija dėl tvoros, kurią kaimynai iš jo norėjo pasisavinti. Kada kasė sniegą pribėgo iš matymo pažįstama ta pati kaimynė ir jį išvadino necenzūriniais žodžiais, vadino ,,pyderastu". Jis kasdamas sniegą paslydo, gal slysdamas netyčia kaimynę ir užgavo su kastuvu, tačiau kaimynei tyčia kumščiu vieną kartą jis netrenkė į galvos kairę pusę. Jis su kastuvu kaimynei negrasino, kad ją užmuš ir panašiai. Kaimynės fantazija. Iš kur kaimynei padaryti sužalojimai jis nežino, galbūt padarė jos vyras, greitoji atvyko po pusvalandžio, tai iki to laiko turėjo galimybę tai pasidaryti specialiai, nes jis jai sužalojimų nepadarė. Įvykio metu nieko daugiau nebuvo tik jie dviese, jis ir kaimynė. Po jų žodinio konflikto kaimynė pasakė, kad paskambins vyrui, nuėjo į savo kiemą, o jis nuėjo į savo kiemą ir stovėjo prie durų. Stovint kiekvienam savo namo kieme jie su kaimyne dar kartą žodžiais apsižodžiavo. Po gero pusvalandžio kaimynės vyras automobiliu grįžo namo. Kaimynės vyras A., pavardės nežino, jam lauke pasakė, kad jį ,,sunaikins". Jis policijos nekvietė, galbūt iškvietė kaimynė. Policija atvyko po jų žodinio konflikto praėjus galbūt 10-15 minučių. Po to atvyko greitoji dar praėjus 15 minučių. Policija, atėjus jam į namus, jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Dar kartą pasikartos, jis jokio nusikaltimo nepadarė, fizinio skausmo kaimynei nesukėlė, gal stumtelėjo netyčia, nežino, tačiau to specialiai nedarė. Jis kumščiu nesudavė į galvos kairę pusę, o kur ji susižalojo pirštą taip pat nežino. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, pūtė areštinėje ir įpūtė virš 1 promilės. Jis su kaimyne taikytis neketina, nes nežino kaip su jais kalbėti. Yra neteistas, nedirbantis (b. l. 83-85). G. R. papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu neprisipažino, nes išsigando, o grįžęs namo ir viską gerai pergalvojęs dabar nori pasakyti, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta kaimynei V. B. sukėlęs fizinę skausmą, bei pripažįsta, kad gyvenamojo namo kieme, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvos kairę pusę kaimynei V.. Konflikto metu nesusitvardė, emocijos buvo užvaldžiusios, todėl taip ir pasielgė. Šiek tiek galbūt išprovokavo tai, kad buvo išgėręs, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant viešųjų darbų bausmę, kadangi šiuo metu yra nedirbantis. Bijojo prisipažinti pirmos apklausos metu. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, daugiau tai nepasikartos (b. l. 88-89).

Kaltinamasis G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad viską padarė kaip surašyta. Paaiškino, kad iš vakaro kaimynė visą sniegą sustūmė į jų pusę. Pertvarkė įvažiavimą į kiemą ir gavosi, kad įvažiavimas atsirado vienas šalia kito Jis tą vakarą išėjo ir nukasė sniegą. Kitą dieną grįždamas iš parduotuvės pamatė, kad sniegas vėl sukastas ant jo kiemo. Pamatęs išėjo ir pradėjo kasti sniegą ant jos keliuko. Atbėgo kaimynė ir pradėjo ant jo visokiais necenzūriniais žodžiais vadinti ir šaukti. Ji pribėgo prie jo, jis išsigando, galvojo, ir tuo metu ją su sniego kastuvu pastūmė nuo savęs. Mano, kad galėjo tuo metu ją sužaloti. Po to ji greitai nuėjo į kambarį, paskambino vyrui ir grįžęs vyras suorganizavo: išsikvietė medikus, policiją. Viską pripažįsta, kaltas. Prašo pakeisti viešuosius darbus į piniginę išmoką, nes nenori prarasti darbo. Paskirta bausmė jam apribojo galimybę dirbti. Jis draustas. Viskas įvyko dėl to, kad kaimynė nekultūringai pasielgė suversdama sniegą į jų pusę. Jis buvo neblaivus, išgėręs du butelius alus. Mano, kad girtumas turėjo įtakos. Su kaimynais stengiasi nebendrauti. Gailisi labai, nedaro jam tai garbės, atsiprašo teismo. Gauna minimumą, anksčiau dirbo ekskomisarų biure.

Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu parodė, kad ji su sugyventiniu A. B., (duomenys neskelbtini), pradėjo kartu gyventi prieš porą metų, kai persikėlė iš Plungės. Kad kaimynas, kurio vardo nežino (sužinojo iš policijos pareigūnų, kad tai yra G. R.) yra konfliktiškas, sužinojo tik pradėjusi šiuo adresu gyventi, iš kaimynų pasakojimų. Būdavo labai dažnai, kad kaimynas ją išvadina visokiais necenzūriniais žodžiais, ar šiaip nepatikdavo jos vaikščiojimas po savo kiemą. Visada stengdavosi nekreipti dėmesio, nesinorėjo pyktis. Dėl šios priežasties, kad mažiau kaimynas matytų ir nebūtų visada stebimi, pasistatė tvorą. Šiandien, 2025 m. sausio 6 d. apie 19:30 val., ji išnešė iš kambario šiukšles į konteinerį, kuris stovi kieme ir pamatė, kaip kaimynas eina gatve link savo namų pro jų teritorijos aptvertą tvorą, šaligatviu. Parėjus į savo kiemą išgirdo, kaip jis vis garsiau vienas kalba, šūkauja, keiksnoja sakydamas "debilai, ką jūs darote". Jai bebūnant savo kieme, pamatė, kad kaimynas, kuris ką tik grįžo į savo namus, pasiėmęs kastuvą, atėjo prie jų tvoros kampo ir kasa jų sukastą sniego krūvą, bei meta tiesiai ant jų išvažiavimo iš kiemo. Tuomet ji priėjo prie jo ir paklausė, "Ką tu čia darai?". Po šių jos žodžių vienoje rankoje laikydamas kastuvą įrėmęs į grindinį, užsimojo su kita ranka, kuri buvo laisva ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai vieną smūgį į kairę galvos pusę prie smilkinio. Nuo suduoto smūgio ji atsirėmė į savo teritorijos aptvertą tvorą, nes jai pradėjo svaigti galva. Ji susiėmė už galvos ir netrukus pastebėjo, kad kaimynas darosi agresyvesnis, pradėjo labiau keiktis bei rėkauti, tuomet pradėjo kelti į viršų ranką, kurioje laikė kastuvą ir užsimojo, norėdamas tikriausiai jai dar kartą trenkti, ji bėgo per kiemą į namus. Pribėgusi prie namo durų, įbėgo į vidų ir iškarto užsirakino duris. Būdama labai išsigandusi tuoj pat paskambino savo sugyventiniui A. B., kuris buvo išvykęs į Kauną. Jam atsiliepus pasakė, kad ją užsipuolė kaimynas, sudavė rankos kumščiu į galvą. Sugyventinis liepė tuoj pat skambinti tel. 112 ir pranešti policijai apie įvykį. Kaimynas ją jau ne pirmą kartą užgaulioja, grasina, kad užmuš. Su gretimo namo kaimynais pasikalbėdavo. Sugyventinis taip pat žinojo situaciją, kad užgaulioja ją, išvadindavo įvairias necenzūriniais žodžiais. Taip pat ir jos sugyventinį A. provokuodavo, tačiau nei ji, nei jos sugyventinis niekada niekur nesikreipė. Šiandien kaimynas pirmą kartą panaudojo fizinę jėgą prieš ją, visada būdavo tik žodiniai konfliktai. Dėl sukelto fizinio skausmo buvo iškviesti medikai, atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo, nustatė galvos kairės pusės nežymų sumušimą ir dešinės rankos bevardžio piršto sutrenkimą, kurį užsigavo, virsdama ir remdamasi į tvorą, po suduoto kaimyno smūgio jai į galvą. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 13-14). V. B. papildomai parodė, kad su kaimynu G. R. kilo konfliktas dėl sukasto sniego, kurį su kastuvu iš sniego pusnies kasė ant jos įvažiavimo. Kaimynas G. R. nesutaria su visais šalia gyvenančiais kaimynais, nes jis yra neprognozuojamas, pastoviai atranda priekabių prie ko prikibti. Savo kieme garsiai komentuoja kas ateina pas ją į namus. Konfliktų buvę ne vienas ir įvairių, kviesta policija yra ne kartą, o ji iškvietė pirmą kartą. Kada kaimynas ką nors daro, pvz. replikuoja, garsiai kalba, galima suprasti, jog jis yra išgėręs. Kaimyno elgesys kelia įtarimų dėl psichinės būklės. Kastuvas, kuriuo buvo užsimota, buvo mėlynos spalvos su baltu mediniu kotu. Nesusivaldęs tikrai galėjo jai suduoti kastuvu ir ji išsigando, bei bijojo dėl savo gyvybės. Ji kaimynui neatleidžia, taikytis su juo nenori, tegul įstatymų nustatyta tvarka būna baudžiamas. Kaimyną reikia pamokyti, nes jaučiasi nebaudžiamas. Civilio ieškinio byloje nereiškia. Gyvenant su šiuo kaimynu kaimynystėje yra labai nesmagu ir trukdo gyventi. Įvykio metu jie buvo dviese, niekas nieko nematė, šalia gyvenantys kaimynai taip pat negalėjo nieko matyti, buvo tamsu (b. l. 61-63).

2025 m. sausio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas gyvenamasis namas ir jo teritorija. Apžiūros metu nieko paimta (b. l. 15-27).

2025 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje nurodoma, kad apžiūrint V. B.galvą iš priekio, veidą, matosi kairės pusės smilkinio patinimas. Apžiūrint V. B. galvą iš kairės pusės matosi apie 10 milimetrų aukščio prie smilkinio patinimas. Apžiūrint V. B. dešinės rankos plaštaką, delną, matosi bevardžio piršto sužalojimas, kuris yra sutvarstytas tvarsčiu. Daugiau apžiūrint V. B. rūbais neuždengtas atviras kūno vietas, jokių sužalojimų, sumušimų ar odos spalvos pakitimų nenustatyta (b. l. 36-47).

2025 m. sausio 14 d. gautoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad anot pacientės V. B. buvo užpulta kaimyno. Pacientė sujaudinta, išsigandusi, stebimas viso kūno tremoras. Sužalotas dešinės rankos pirštas (negili kirstinė žaizda). Daugiau matomų sužalojimų nestebima (b. l. 54-58)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

G. R. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir kita byloje surinkta medžiaga:

Kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai, tai yra jis sutinka, kad sudavė kaimynei vieną kartą po žodinio konflikto su ja. Teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pavartojęs alkoholio (alaus), kas turėjo įtakos jo tokiems veiksmams. Tiek nukentėjusioji V. B. nurodė, tiek kaltinamasis patvirtino, kad buvo suduota dešinės rankos kumščiu. 2025 m. sausio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad V. B. matosi galvos kairės pusės apie 10 milimetrų aukščio prie smilkinio patinimas, dešinės rankos bevardžio piršto sužalojimas – pirštas sutvarstytas. Iš aptarto matyti, kad V. B. patyrė fizinį skausmą.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis G. R. dėl asmeninių paskatų, gyvenamojo namo kieme, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvos kairę pusę kaimynei, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos kairės pusės ir dešinės rankos bevardžio piršto sumušimus, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo G. R. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo G. R. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2025 m. sausio 28 d. G. R. atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas ir skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Iš G. R. gavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, priimtas neįsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas buvo panaikintas.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš kaimynę, kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 95), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 100), surašant pareiškimą dėl proceso baigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo bedarbis, tačiau nuo 2025 m. vasario 3 d. dirba – pateikta į bylą darbo sutartis (2 t., b. l. 3-4). Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį (nukentėjusioji nurodė, kad G. R. dažnai būna neprognozuojamas, konfliktiškas, išvadina visokiais necenzūriniais žodžiais, tačiau jos atžvilgiu fizinį smurtą pavartojo pirmą kartą), G. R. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino kaltę ir gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui), tai, kad teisiamas pirmą kartą, bet kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis jau ne pirmą kartą sukelia konfliktines situacijas ir linkęs į konfliktus, vedęs, pradėjo dirbti, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam G. R. paskiriant laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, G. R. baudžiamuoju įsakymu buvo skirta švelniausia bausmė – viešieji darbai, tačiau pats kaltinamasis nurodė, kad jų dėl prasidėjusių darbinių santykių atlikti negali, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. G. R. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju G. R. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. G. R. skirtinas įpareigojimas: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat siekiant paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, G. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad G. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 6 d. 21 val. 55 min. iki 2025 m. sausio 7 d. 11 val. 27 min. (1 para) (1 t., b. l 69-71, 73-74) – vieną parą laikinojo sulaikymo prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis, 66 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. R. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 91-92).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigoti G. R. per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur), tai yra penkių šimtų eurų, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 6 d. 21 val. 55 min. iki 2025 m. sausio 7 d. 11 val. 27 min. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienom.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955), Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą banke „Luminor Bank“ AS Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.