Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialo Projektų centro ir uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“, „Priešgaisriniai sprendimai“, „Ekspertika“ ir „Poliprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialas Projektų centras, valstybė įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl statybos leidimo panaikinimo.

6Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2014 m. liepos 16 d. statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Krovinių terminalas“ išduotą statybos leidimą Nr. LNS-31-140716-00158 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo leista statyti statinius pagal parengtą Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados ( - ), statybos projektą Nr. 316P (toliau – ir Projektas).

8Pareiškėjas nurodė skundo reikalavimą pagrindžiančius argumentus:

10AB „Klaipėdos nafta“ yra strateginė Lietuvos įmonė, patenkanti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą bei yra suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo operatorius. Atsižvelgiant į AB „Klaipėdos nafta“ reikšmę nacionaliniam saugumui bei nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui, būtina užtikrinti, kad gretimose teritorijose veikiantys subjektai, vykdantys teritorijų planavimo procedūras, statinių ir įrenginių statybas, nepažeistų AB „Klaipėdos nafta“ teisių ir interesų. AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimo žemės sklypo naudotojas ir statinių savininkas, nes teritorijoje ( - ), nuosavybės teise valdo statinius. Atsižvelgiant į tai, mano, jog turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Statybos leidimą;

12Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2012 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos, esančios adresu: ( - ), detaliojo plano patvirtinimo, kurio pagrindu buvo parengtas ginčo Projektas bei išduotas Statybos leidimas. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas tuo pagrindu, jog Projektas neatitinka privalomų teisės aktų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų. Projektui negalėjo būti išduota teigiama ekspertizės išvada. Nebuvo gautas jo rašytinis pritarimas Projekto sprendiniams. Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantis dokumentai“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.01:2010) 6 punkto reikalavimai;

14AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje yra nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos – sanitarinė apsaugos zona, į kurią patenka Projektu suplanuotas statyti rezervuarų parkas, autocisternų pakrovimo / iškrovimo postas bei kiti statiniai, dėl kurių išduotas Statybos leidimas. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.05.06:2010) reikalavimai dėl susisiekimo dalies, neįvertinta teisės aktais reglamentuota nuostata, jog atstumai nuo naftos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų – garažų ir automobilių laikymo aikštelių, turi būti ne mažesni nei 100 m.;

16Projektas pažeidžia AB „Klaipėdos nafta“ teises, nes Projekte numatyta, jog UAB „Krovinių terminalas“ naudos AB „Klaipėdos nafta“ priklausantį turtą – automobilių aikštelę. Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje UAB „Krovinių terminalas“ neturi jokių valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių. Tinkamai nesuprojektavus Projekto susisiekimo dalies, neatlikus privalomų skaičiavimų ir vertinimų, yra suvaržoma AB „Klaipėdos nafta“ ir jos darbuotojų galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves;

18Projekto sprendiniai pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus, o nustatytos kompensacinės priemonės yra nepagrįstos skaičiavimais, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.01.01(2):1999) nuostatos. Atliekant gaisrinės rizikos vertinimą buvo pasirinkti netinkami duomenys, tam tikri duomenys iš vis neanalizuoti ir netirti, o vertinimo pagrindu parinktos kompensacinės priemonės neužtikrins gaisrinės saugos lygio. Pažeistas gaisrinės saugos reikalavimas dėl žiedinių privažiavimų gaisrinei technikai suprojektavimo, numatyti rezervuarai putokšliui yra nepakankami, Projekte taip pat nenumatyti gaisriniai postai (depai);

20Projektas nebuvo tinkamai įvertintas ir nebuvo priimti sprendimai dėl aplinkos taršos. Pagal Projektą numatytos statyti talpyklos yra papildomi stacionarūs taršos šaltiniai, kurie didins aplinkos užterštumą UAB „Krovinių terminalas“ vykdant veiklą. AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė zona apima UAB „Krovinių terminalas“ teritoriją, todėl UAB „Krovinių terminalas“ gamybinės veiklos pakeitimai apriboja AB „Klaipėdos nafta“ galimybes plėsti savo veiklą dėl galimo aplinkos oro užterštumo didėjimo už sanitarinės zonos ribų. Nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas;

22Statybos leidimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

24Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

26Atsakovas Savivaldybės administracija nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

28Pareiškėjo pritarimas Projektui neturėjo būti gautas, nes pareiškėjo nurodoma žemės sklype esanti sanitarinė zona netaikytina;

30Statybos leidimas buvo išduotas statinių statybai UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame sklype, o pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis sanitarinė zona minėtam žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) nėra įregistruota;

32Projekte nurodytas sprendinys dėl pareiškėjui priklausančios automobilių aikštelės naudojimo nereiškia jo teisių pažeidimo, kadangi sprendiniu numatoma naudotis aikštele kaip viena iš vietų automobilių parkavimui, o tokia galimybė realizuotina bendrais sutartiniais pagrindais;

34Pagal galiojantį detalųjį planą teritorijos susisiekimo sistema paliekama esama, nauji keliai sklype neįrengiami, todėl pareiškėjo teiginys, jog dėl autocisternų judėjimo šalia pareiškėjo statinių bus pažeisti jo teisėti interesai, nepagrįstas;

36Savivaldybės administracija neturėjo teisės tikrinti Projekto atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams;

38Statybos leidimas buvo išduotas laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) reikalavimų, ką patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos skyrius), atlikęs patikrinimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pažeidimų nenustatęs;

40Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu būdu yra pažeidžiami AB „Klaipėdos nafta“ interesai dėl oro taršos, kurios iš SĮ 6 straipsnio 4 dalies 1–7 punktuose pateiktų trečiųjų asmenų gyvenimo (veiklos) sąlygų netenkintos;

42Pareiškėjo skunde nurodyti Projektu numatyti susiekimo klausimai nėra šios administracinės bylos dalykas, kadangi jie buvo išspręsti išduodant statybos leidimą privažiuojamojo geležinkelio kelio statybai ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių Nr. 35 ir Nr. 36 rekonstravimui Postovio kelyje, o ne byloje skundžiamu Statybos leidimu.

44Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas), kurio teises ir pareigas perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl Projekte aplinkos taršos klausimais nepateiktų vertinimų ir sprendimų bei prašė skundą jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

46Atsakovas Departamentas nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

482012 m. birželio 26 d. raštu priėmė galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Krovinių terminalas“ planuojamos ūkinės veiklos – veiklos išplėtimo, ( - ) – poveikio aplinkai vertinimo, nustatant, jog planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. UAB „Krovinių terminalas“ iki 2019 m. kovo 21 d. turi aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją ir gali vykdyti ūkinę veiklą;

50Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir metereologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-653) 1.3.2 punktu teikia duomenis apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti iki 2 km atstumu esančių kitų ūkinės veiklos objektų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos duomenis. Minėti duomenys buvo panaudoti taršos sklaidos modeliavimo skaičiavimams atlikti;

52Projekte UAB „Krovinių terminalas“ nurodytas reikalavimas vykdyti darbus vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais, todėl vertino, kad bus vykdomi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 patvirtinto aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių skilimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo ir transportavimo įrenginiams“ (toliau – ir LAND 35-2000) reikalavimai.

54Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovas Centras pakeistas Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos) atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

58Centras pagal kompetenciją įvertino jam SĮ nustatyta tvarka pateiktą derinti Projektą ir nustatė, kad jo sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus bei jam pritarė;

60Centras statinio projekto derinimo procedūros metu privalo užtikrinti, kad planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, būtų nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. UAB „Krovinių terminalas“ valdomam žemės sklypui, kuriame planuojami statyti statiniai, sanitarinė apsaugos zona nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu. Analogiškas sanitarinės apsaugos zonos režimas yra nustatytas ir pareiškėjo valdomam žemės sklypui. Planuojami statyti statiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 24 straipsnio 4 dalyje sanitarinės apsaugos zonai nustatytų apribojimų ratą, todėl nebuvo teisinio pagrindo nederinti tokio statybos projekto sanitarinės apsaugos zonos režimo nustatytų apribojimų pagrindu. Sanitarinės apsaugos zonos teritorijai, kurioje planuojami statyti statiniai, buvo nustatytos teritorijų planavimo proceso metu, todėl ginčai dėl tokių zonų nustatymo negali būti sprendžiami statinio projekto derinimo ir tvirtinimo procedūrų metu;

62Vertinant planuojamos ūkinės veiklos taršą, buvo atliktas teršalų požemio koncentracijos, kvapo emisijų bei triukšmo sklaidos modeliavimas, įvertinta foninė tarša ir tokie Centro atlikti veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus;

64Pareiga gauti rašytinį pritarimą projektui kyla tik tada, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne į sanitarines apsaugos zonas pagal Reglamento STR1.07.01:2010 10 priedo 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame žemės sklype specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įregistruotos, todėl nebuvo būtinas pareiškėjo rašytinis pritarimas Projektui.

66Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

68Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

70Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti administracinį aktą, nes AB „Klaipėdos nafta“ neturi nuosavybės teisės į objektus žemės sklype, ( - );

72Pareiškėjo skunde ir jo patikslinime klaidingai nurodyta, jog techninis projektas pažeidžia Reglamento STR1.07.01:2010 reikalavimus, kadangi nurodyti reikalavimai keliami ne Projektui, o Statybos leidimo išdavimo prielaidoms;

74Pareiškėjo pritarimas Projekto sprendiniams nebuvo reikalingas, kadangi sanitarinė apsaugos zona netaikytina bei dėl jos registracijos viešajame registre nebuvimo;

76Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti klausimo dėl UAB „Krovinių terminalas“ valdomo sklypo naudojimui reikalingų susisiekimo infrastruktūros objektų naudojimo, kadangi Projekto sprendiniai susisiekimo klausimais neapriboja pareiškėjo teisės į kiemo aikštelę.

78Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo reikalavimus jo, kaip atsakovo, atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82UAB „Ekspertika“ nėra viešojo administravimo institucija. UAB „Ekspertika“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atliko Projekto bendrąją ekspertizę. Netikrino techninio projekto SĮ 23 straipsnio 15 dalies pagrindu, nedavė pritarimo Statybos leidimo išdavimui ir neišdavė paties Statybos leidimo;

84Pareiškėjas neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo Statybos leidimo panaikinimui, nes pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra;

86Projekte pateikti sprendiniai dėl aplinkos taršos, sprendiniai dėl susisiekimo, gaisrinės saugos atitinka teisės aktų reikalavimus, o Projektas neturėjo būti derinamas su pareiškėju.

88Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimu.

90UAB „Iremas“ filialas Projektų centras nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

92Pareiškėjas, ginčydamas Statybos leidimą, turi tikslą ne apginti galimai pažeistus savo interesus, o sustabdyti UAB „Krovinių terminalas“, kaip konkuruojančios įmonės, plėtrą.

94AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą, ir kaip nepagrįsti buvo skundo argumentai, kad tokį suinteresuotumą pagrindžia aplinkybė, jog pareiškėjas yra gretimos žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies nuomininkas. Tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Klaipėdos VJUD), valdanti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), patikėjimo teise, turi materialinį suinteresuotumą dėl UAB „Krovinių terminalas“ vykdomų statybų ir yra pritarusi Projektui. AB „Klaipėdos nafta“ nepagrindė savo, kaip žemės sklypo dalies, nuomininko teisių pažeidimo.

96Pareiškėjo pritarimas Projektui nebuvo privalomas, kadangi toks pritarimas reikalingas tuo atveju, kai suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne į sanitarinę apsaugos zoną;

98Pareiškėjas nepagrįstai taiko nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 1 punktą, kadangi projektavimo darbų pradžia, remiantis Reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7 punktu, yra 2013 m. rugpjūčio 7 d.;

100Pareiškėjas nėra kompetentingas spręsti gaisrinės saugos srities teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo kontrolės klausimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl neatitikties gaisrinės saugos reikalavimams nepagrįsti;

102Projektuojamų statinių naudojimui numatyta naudotis esama susisiekimo infrastruktūra, kaip numatyta Detaliajame plane, o Projekte susisiekimo infrastruktūra nėra naujai planuojama, todėl pareiškėjui nebus jokių kliūčių patekti į valstybinės reikšmės kelius ir gatves.

104Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo patikslintu skundu ir nurodė, kad techninio projekto gaisrinės saugos dalies sprendiniai nepažeidžia esminio statinio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ ir nustatyto gaisrinės saugos lygmens;

106Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

108Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

110Pareiškėjo teiginys dėl būtinybės Projektą derinti su juo yra neįrodytas;

112Pareiškėjo nurodyta sanitarinė apsaugos zona ir UAB „Krovinių terminalas“ sanitarinė apsaugos zona savaime nepatvirtina suprojektuotų statinių patekimo į pareiškėjui priklausančių statinių apsaugos zoną, jos gali tik persidengti, todėl nebuvo pažeistas Reglamento STR1.07.01:2010 10 priedo 1 punktas;

114Ginčijamu Statybos leidimu nėra leista vykdyti statybos darbų automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Krovinių terminalas“ neturėjo teisių į nurodytą žemės sklypą, negalėjo būti kliūtis išduoti statybas leidžiantį dokumentą;

116Pareiškėjo skunde nurodyti klausimai dėl Projekto prieštaravimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams statinio gaisrinės saugos, visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos klausimais nėra Inspekcijos kompetencijos dalykas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 10 straipsnio 3 dalies 12–13 punktais Inspekcija netikrina projektui pritarusių subjektų pritarimo pagrįstumo;

118Statybos leidimas buvo patikrintas Inspekcijoje ir 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo akte konstatuota, kad Statybos leidimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

120Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poliprojektas“ nesutiko su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimais.

122Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poliprojektas“ nurodė nesutikimo su patikslintu skundu argumentus:

124UAB „Poliprojektas“ atliko techninio projekto gaisrinės inžinerijos skaičiavimus laikantis teisės aktų reikalavimų. Skaičiavimus atliko kompetentingas gaisrinės saugos inžinierius, turintis eksperto kvalifikaciją;

126Projekto sprendiniai ir techninės kompensacinės priemonės įgyvendina teisės aktuose numatytus esminius statinio reikalavimus, o pasiekti gaisrinės saugos rodikliai geresni, nei numato teisės aktai.

128UAB „Poliprojektas“ atliko techninio projekto gaisrinės inžinerijos skaičiavimus laikantis teisės aktų reikalavimų. Skaičiavimus atliko kompetentingas gaisrinės saugos inžinierius, turintis eksperto kvalifikaciją;

130Projekto sprendiniai ir techninės kompensacinės priemonės įgyvendina teisės aktuose numatytus esminius

133Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ 1 225,43 Eur atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), 337,50 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui BAB „Pramprojektas“ (subjektas 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi buvo pašalintas iš bylos proceso dalyvių), 847 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Poliprojektas“ bylinėjimosi išlaidų. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

135Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl Savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-31-140716-00158, kuriuo pagal parengtą techninį statybos projektą, kurio pareiškėjas neginčijo, leidžiama statyti statinius žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ).

137Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, SĮ 23 straipsnio 30 punktu, 24 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies bei SĮ 23 straipsnio 30 punkto nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2014 m. balandžio 29 d. ir 2014 m. spalio 8 d. nutartyse dėl AB „Klaipėdos nafta“ materialinio teisinio suinteresuotumo, nagrinėjant bylą dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas ( - ), panaikinimo, vertino, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo buvimo, t. y. pagal byloje esančius įrodymus pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik inžineriniai tinklai ir inžinerinis statinys; pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į aikštelės užimamą žemės sklypą; pareiškėjo turtas yra už ginčo planavimo dokumentu numatytos plėtoti teritorijos ribų; pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra, Projektas apima tik UAB „Krovinių terminalas“ valdomą teritoriją, jame nėra sprendinių, kad autocisternos bus parkuojamos pareiškėjo nuomojamojoje aikštelėje ir pretenduojama į naujas aikšteles ar senų aikštelių keitimą.

139Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų reikalauti, jog teismas nustatytų ir pašalintų teisės aktų (viešojo intereso) pažeidimus, dėl ko pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamo administracinio akto. Tačiau teismas patikrino išduoto Statybos leidimo teisėtumą.

141Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą ir sprendime išdėstytų argumentų pagrindu konstatavo, kad ginčijamas Statybos leidimas atitinka statinio Projektą ir jis neprieštarauja teritorijų planavimo ir teisės aktų reikalavimams, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

143Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

145Atsakovas UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti UAB „Ekspertika“ naudai iš pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje patirtas 2 208,25 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 10,50 Eur žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą.

147Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde palaikė savo poziciją, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

149Atsakovas UAB „Ekspertika“ apeliaciniame skunde nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nenurodydamas jokių motyvų, nepriteisė UAB „Ekspertika“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

151Atsakovas UAB „Ekspertika“ atsiliepimu prašė atmesti AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą ir priteisti iš pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtas 955,79 Eur išlaidas.

153Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

155Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimu prašė AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

157Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras atsiliepimu prašė atmesti AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

159Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ ir UAB „Poliprojektas“ atsiliepimu prašė pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

161Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu prašė AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti.

163Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu su UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

165Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimu su UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu sutiko.

167Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras atsiliepimu sutiko su UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu.

169Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija, atsižvelgdamas į UAB „Ekspertika“ apeliacinio skundo reikalavimo materialųjį pobūdį, kurio išsprendimas, Inspekcijos nuomone, niekaip neįtakos jos teisių ar teisėtų interesų byloje, atsakovo UAB „Ekspertika“ apeliacinio skundo reikalavimus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

172Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, atsakovo UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikino bei bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.

174Dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo teisėjų kolegija vertino aplinkybes, kad AB „Klaipėdos nafta“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi kelias dalis žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ) (buvęs Nr. ( - )) Klaipėdos m., žemės sklypo plotas: 1 076.98 ha. NTR centrinio duomenų banko išrašo Nr. 21-1199 7.10 , 7.11, 7.12 punktuose yra nurodyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ nuomoja minėtą žemės sklypą, pagal šio išrašo 7.62 punktą UAB „Krovinių terminalas“ taip pat nuomoja šį žemės sklypą. VĮ Registrų centro 2014 m. liepos 4 d. raštas su žemės sklypo kadastro žemėlapio ištrauka, Klaipėdos VJUD 2018 m. gegužės 24 d. raštas su priedu ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai teisėjų kolegijos vertinimu, leido spręsti apie tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ sklypai ribojasi. Projekto turinys taip pat šią gretimybę patvirtino. Taigi, aplinkybę, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų žemės sklypų, esančių ( - ), valdytojas ir šiuose sklypuose yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, inžineriniai įrenginiai bei kitas turtas, patvirtino rašytiniai įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. liepos 4 d. raštas Nr. (4.4.2.) KLS-867, NTR centrinio duomenų banko išrašas Nr. 21/1199, NTR išrašas Nr. 50/115961 ir kt.

176Teisėjų kolegija sutiko su AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinio skundo argumentais, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-939/2014 neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, o pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti byloje esančius įrodymus.

178Teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamo administracinio akto, tačiau vis tik iš dalies patikrinęs išduoto Statybos leidimo teisėtumą, bylos iš esmės neišnagrinėjo. Tik tinkamai nustačius pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą byloje ir nustačius galimai pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų teisinį turinį, buvo galima spręsti bylą iš esmės. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pareiškėjas neturėjo teisinio suinteresuotumo, iš dalies siekė patikrinti ginčijamo akto teisėtumą, tačiau tai atliko iš esmės ydingai ir nepilnai.

180Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo AB „Klaipėdos nafta“ nurodytų argumentų, kad rašytinis pritarimas Projektui vykdyti turėjo būti gautas dėl to, jog suprojektuoti statiniai bus statomi mažesniais nei norminiai atstumai iki AB „Klaipėdos nafta“ priklausančių statinių. Reglamento STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantis dokumentai“ 10 priedo 1 punkte yra pateikiama nuoroda į Reglamento 5.7 punktą – Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, šiuo atveju buvo būtina įvertinti, ar suprojektuoti statiniai yra statomi mažesniais atstumais nei nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose (toliau – ir Sąlygos).

182Teisėjų kolegija įvertino, kad pirmosios instancijos teismas, bylą iš esmės nagrinėjęs po to, kai nustatė, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, taip pat netinkamai ištyręs klausimą dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo, o vėliau ne išsamiai išnagrinėjęs bylos esmę, nesivadovavo šiai bylai aktualiomis teisės normomis, neišaiškino bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, nesurinko reikiamų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

185Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu AB „Klaipėdos nafta“ skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2014 m. liepos 16 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-31-140716-00158. AB „Klaipėdos nafta“ prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė AB „Klaipėdos nafta“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 3 537,81 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, o kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė. Klausimą dėl AB „Klaipėdos nafta“ turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme perdavė spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

187Teismas nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“, pagrįsdama teisę kreiptis į teismą skundu dėl UAB „Krovinių terminalas” išduoto Statybos leidimo panaikinimo, tvirtino, kad Detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas, kuriame projektuojami statiniai, ribojasi su pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), teritorija, todėl Statybos leidimas, išduotas remiantis Projektu, parengtu pagal Detalųjį planą, pažeidžia AB „Klaipėdos nafta“, kaip šalia esančių nekilnojamojo turto objektų savininko, teises bei teisėtus interesus.

189Teismas nustatė, kad NTR 2014 m. gegužės 26 d. išrašo, 2018 m. gegužės 23 d. išrašo duomenimis, ištraukos iš NTR 2018 m. lapkričio 2 d. išrašo 2.1 ir 5 punktų duomenimis, 1 076,9886 ha ploto (buvęs plotas – 176,9886 ha) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio Klaipėdos mieste, 1 073,6575 ha dalį patikėjimo teise valdo Klaipėdos VJUD, kitą dalį patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė. Klaipėdos VJUD patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), teritorijos atskiros dalys pagal nuomos sutartis nuomojamos įvairiems asmenims, tarp jų – ir AB „Klaipėdos nafta” bei UAB “Krovinių terminalas”. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2009 m. lapkričio 4 d. AB „Klaipėdos nafta” nuomoja žemės sklypą Nr. 151 (0,5373 ha ploto), žemės sklypą Nr. 50 (19,3321 ha ploto) ir žemės sklypą Nr. 51 (18,4575 ha ploto); UAB „Krovinių terminalas” nuo 2009 m. birželio 19 d. nuomojo žemės sklypą Nr. 4 (0,4961 ha ploto); nuo 2011 m. sausio 25 d. – žemės sklypą Nr. 154 (0,0849 ha ploto), pagal 2011 m. sausio 25 d. sutartį (su 2013 m. rugsėjo 13 d. susitarimu) ir 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį – žemės sklypą Nr.1 (4,4662 ha ploto). Bylos nagrinėjimo metu UAB “Krovinių terminalas” pagal 2016 m. spalio 4 d. sutartį nuomojamo žemės sklypo Nr. 1 plotas buvo 5,0472 ha. Be to, byloje esantys NTR duomenys patvirtino, kad AB “Klaipėdos nafta” nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ), tarp jų: buitinės paskirties pastatą, unikalus Nr. ( - ), specialiosios paskirties pastatą gaisrinę, unikalus Nr. ( - ), su kiemo aikštele, unikalus Nr. ( - ); kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ) priklausančią administracinės paskirties pastatui, unikalus Nr. ( - ) (išvardinti pastatai yra žemės sklype Nr. 50), sargybos namelį, unikalus Nr. ( - ) nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ), tarp jų – kontrolės postą, unikalus Nr. ( - ), gaisrinės pastatą, unikalus Nr. ( - ), transformatorinės pastotę, unikalus Nr. ( - ), putokšlio įrenginį, unikalaus Nr. ( - ), priešgaisrinę vandens siurblinę, unikalus Nr. ( - ). Nurodytų pastatų padėtį šalia ( - ) bei UAB “Krovinių terminalas” nuomojamo žemės sklypo ir jame esančių naftos rezervuarų ir kitų statinių atžvilgiu patvirtino VĮ Registrų centro 2014 m. liepos 3 d. parengta ištrauka iš Kadastro žemėlapio. Projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Esama sklypo situacija” (4 lapas), Statybos projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Esama padėtis. Geografinė dalis“ (3 lapas) nurodytos žemės sklypo Nr. 1, kuriame projektuojami rezervuarų parkas statiniai, gretimybės, tarp jų: šiaurės rytinėje dalyje – su ( - ), šiaurės vakarinėje dalyje – su AB “Klaipėdos nafta” žemės sklypu. Be to, žemės sklypo Nr. 1 gretimybė su pareiškėjo naudojamu žemės sklypu (sklypo ribų posūkių taškai Nr. 10–11) nurodyta ir žemės sklypo plane, pridėtame prie UAB „Krovinių terminalas“ 2011 m. lapkričio 25 d. su Klaipėdos VJUD sudarytos žemės sklypo Nr.1 nuomos sutarties.

191Teismas, išanalizavęs aukščiau nurodytus duomenis, sprendė, kad jie leido daryti išvadą, jog AB „Klaipėdos nafta“ pagal nuomos sutartį naudojamas 18,5131 ha žemės sklypas Nr. 51 betarpiškai ribojasi su UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamu žemės sklypu Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai – rezervuarų parkas, technologinė siurblinė, automobilių postas su siurbline, operatorinė su elektros skydine, naftos iškrovimo rezervuaras ir kt., be to, pareiškėjo nuomojamame žemės sklype ir ( - ) gatvėje yra išsidėstę AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausantys įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektai. Darant šią išvadą, buvo atsižvelgta ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2018 priimtos 2018 m. birželio 28 d. nutarties 70 punkte suformuluotą išvadą.

193Teismas padarė išvadą, kad AB „Klaipėdos nafta“, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies (18,4575 ha ploto žemės sklypo Nr. 51), besiribojančios su UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamu žemės sklypu Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai, nuomininkas bei ( - ) esančių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų savininkas, gindamas savo veiklos sąlygas, turi materialinį suinteresuotumą ginčyti UAB „Krovinių terminalas“ išduotą Statybos leidimą.

195Teismas įvertino, kad SĮ nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą reglamentuojančios taisyklės vertintinos kaip pagrindinės; šių pagrindinių taisyklių paskirtis yra užtikrinti išduodamo statybą leidžiančio dokumento, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumą. Taigi, Savivaldybės administracija, spręsdama Statybos leidimo išdavimo klausimą, privalėjo laikytis imperatyviai nustatytų pagrindinių procedūrinių taisyklių. Statybos leidimas teismine tvarka gali būti panaikintas, nustačius, kad jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis).

197Teismas dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatė, kad AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona buvo nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215, o UAB „Krovinių terminalas“ – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36. Teismas sprendė, kad Savivaldybės administracijai turėjo būti žinoma apie nurodytus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir jais AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ nustatytas sanitarinės apsaugos zonas, į kurias patenka šių juridinių asmenų nuomojami žemės sklypai. Nurodytų zonų išsidėstymą patvirtino prie 2015 m. gegužės 18 d. paduoto patikslinto skundo pridėtas sanitarinės apsaugos zonos planas. Projekto Bendrojo aiškinamojo rašto dalyje „8. Sklypo sutvarkymo dalis. Sklypo teritorijos sanitarinė ir apsauginė zona“ nurodyta, kad UAB „Krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinės apsaugos zonos sutampa (12 lapas). Analogiško turinio sprendiniai nurodyti ir Statybos projekto dalyje „Bendrieji duomenys. Sanitarinė apsaugos zona“ (7 lapas). Teismo vertinimu, šie Projekto sprendiniai leido teigti, jog UAB „Krovinių terminalas“, kaip statytoja, pripažino ir vertino, kad aukščiau nurodytais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos sanitarinės apsaugos zonos taikomos 4,4662 ha žemės sklypui, kuriame projektuojami rezervuarų parkas, geležinkelio estakada ir kiti statiniai.

199Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, sprendė, kad Savivaldybės administracija, nagrinėdama Statybos leidimo išdavimo klausimą ir vykdydama SĮ 23 straipsnio 12 dalyje bei Reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkte (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija) nustatytus veiksmus, privalėjo konstatuoti, kad nors, formaliuoju požiūriu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kaip Sąlygose apibrėžta gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinė apsaugos ir taršos poveikio zona, apimanti UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamą žemės sklypą Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai, į NTR neįrašyta, tačiau į ją rengiant Projektą buvo atsižvelgiama.

201Teismo vertinimu, ginčo šalys pripažino, kad Statybos leidimo išdavimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, į kurias patenka AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ nuomojami žemės sklypai, į NTR nebuvo įrašytos. Tai patvirtino ir NTR duomenys. Teismas įvertino, kad Savivaldybės administracija neįvykdė Reglamento STR 1.07.01:2010 9 priedo 1.15 punkto reikalavimo, nepatikrino ir nenustatė, kad statytojo UAB „Krovinių terminalas“ žemės sklypui, gretimam žemės sklypui, kurį nuomoja AB „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios buvo aptariamos Projekto sprendiniuose, į NTR neįrašytos. Teismo vertinimu, Projekte suprojektuoti statiniai (rezervuarų parkas su technologine siurbline, naftos iškrovimo rezervuaras, autotransporto užpylimo / išpylimo postas ir kt.) patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 AB „Klaipėdos nafta“ nustatytą sanitarinę apsaugos zoną.

203Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl atstumų tarp suprojektuotų gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų, atsižvelgiama į Statybos projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Projektiniai sprendiniai. Gaisrinės saugos sprendiniai“ nurodytus atstumus nuo suprojektuotų rezervuarų parko, automobilių posto, siurblinės iki gretimos įmonės, t. y. AB „Klaipėdos nafta“ pastatų (6–8 lapai). Projekto dalies „Gaisrinė sauga. 4.6. Atstumai tarp statinių“ buvo konstatuota, kad minimalūs atstumai nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų, įrenginių iki gretimų objektų yra mažesni nei numatyti Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 138 patvirtintose Respublikinėse statybos normose „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“. Be to, UAB „Krovinių terminalas“ užsakymu UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktos ekspertizės akto dalyje, kurioje suformuluotas atsakymas į 6-ąjį klausimą „Projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams ir esminiams statinio saugos reikalavimams“, nurodyta, kad projektuojamuose objektuose atstumas nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų ir įrenginių iki gretimos įmonės pastatų yra mažesnis nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas 100 m atstumas.

205Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes, sprendė, kad tarp Projekte suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių ( - ), atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 nurodyti norminiai atstumai, ir kad ši aplinkybė buvo žinoma UAB „Krovinių terminalas“.

207Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, kad UAB “Krovinių terminalas”, kaip statytoja, privalėjo laikytis Reglamento STR 1.07.01:2010 6 punkto reikalavimų ir kartu su Savivaldybės administracijai teikiamu prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti ir AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą Projektui. Teismas nustatė, kad AB „Klaipėdos nafta“ tokio pritarimo nebuvo davusi. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Savivaldybės administracija Statybos leidimą išdavė, pažeisdama STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) reikalavimą.

209Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu RSN 157-94 nebegaliojo, Aplinkos ministrui 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-991 pripažinus netekusiu galios Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 138 „Dėl Respublikinių statybos normų RSN 157-94 patvirtinimo”. Teismas sprendė, kad Statybos leidimo išdavimo metu RSN 157-94 galiojo, todėl šio teisės normos nuostatos taikomos, sprendžiant dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo.

211Teismas nustatė, kad bylos duomenimis, UAB „Krovinių terminalas“, įvertinęs, kad Projekte tarp suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas 100 m atstumas, sprendė gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimo klausimus. Projekto dalyje „Gaisrinė sauga“, atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimų 7 punktą, numatytos techninės kompensacinės priemonės, jos išdėstytos Projekto dalies „Gaisrinė sauga. 4.6 Atstumai tarp statinių“ 1 lentelėje (20 lapas). Pagal Projekto dalies „Gaisrinė sauga“ sprendinius, gaisro rizikos skaičiavimais, techninių galimybių vertinimo gaisrinės saugos požiūriu metu buvo nustatyta, kad numatomų įdiegti techninių kompensacinių priemonių ir sprendinių visuma kartu su UAB „Krovinių terminalas“ vykdomais gamybiniais procesais, jų technologija ir reglamentavimu bei atsižvelgus į esamas žinybines priešgaisrines pajėgas, jų techninį aprūpinimą, užtikrina norminiuose dokumentuose reglamentuotą saugos lygį. Teismas, remdamasis Reglamento STR 1.07.01:2010 6 punktu, sprendė, kad tai, jog UAB „Krovinių terminalas“, nustatęs, jog tarp Projekte suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas norminis 100 m atstumas, Projekte numatė technines kompensacines priemones, skirtas gaisrinės saugos reikalavimams užtikrinti, neatleido trečiojo suinteresuoto asmens nuo statytojo pareigos gauti AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą Projektui ir jį pateikti kartu su prašymu išduoti statybos leidimą.

213Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Savivaldybės administracija nesilaikė SĮ 23 straipsnio 12 dalies 3 punkto ir 13 dalies, Reglamento STR 1.07.01:2010 9 priedo 1.15 punkto (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija), Reglamento STR 1.07.01:2010 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nuostatų ir Statybos leidimą išdavė, nesant AB „Klaipėdos nafta“ rašytinio pritarimo Projektui, kurį UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

215Teismas, nustatęs, jog Statybos leidimas išduotas pažeidus nustatytas imperatyvias pagrindines procedūrines taisykles, skirtas užtikrinti šio individualaus administracinio akto teisėtumą, Statybos leidimą pripažino neteisėtu iš esmės ir naikintinu. Konstatavęs, kad Statybos leidimas dėl pagrindinių procedūrinių taisyklių pažeidimo neteisėtas iš esmės, teismas sprendime nevertino, ar AB „Klaipėdos nafta“ turėtos veiklos sąlygos pakeičiamos pagal normatyvinių statybos techninių reglamentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties reglamentų nuostatas.

217Atsižvelgęs į padarytą išvadą, jog išduodant Statybos leidimą, pagrindines procedūrines taisykles pažeidė atsakovas Savivaldybės administracija, teismas iš jo priteisė pareiškėjui AB „Klaipėdos nafta“ atlyginti 3 537,81 Eur turėtų atstovavimo išlaidų sumą. Atsižvelgęs į tai, kad, pagal suformuotą teisminę praktiką, pirmosios instancijos teisme sprendžiama tik dėl jame patirtų išlaidų atlyginimo, klausimas dėl AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų teismo perduotas spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

220Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė papildomų išlaidų ir išlaidų už ekspertų darbą, bei pakeisti AB „Klaipėdos nafta“ 272,72 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimo išlaidos ir kelionės išlaidos, 3 025 Eur už UAB „Property Development Consultancy“ atliktas ekspertizes ir 1 815 Eur už UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ išvados parengimą.

222AB „Klaipėdos nafta“ teigia, kad nors teismas ir nurodė, kad išlaidos nepagrįstos, tačiau išsamiau nepaaiškino, kodėl vertina, jog pateikti įrodymai yra nepakankami. Pareiškėjo nuomone, teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad advokatų kontoros pažyma, kurioje nurodyta konkreti byla, suma, paslaugos, sąskaitos numeris, apmokėjimo data ir suma ir kita informacija leidžianti susieti išlaidas su konkrečia byla, yra pakankamas dokumentas patvirtinantis patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo teigimu, papildomos išlaidos ir išlaidos ekspertams yra pagrįstos, kadangi byloje buvo reikalingos ekspertinės žinios, kelionės išlaidos buvo neišvengiamos, be to, byloje ne kartą buvo teikti NTR išrašai, žemėlapiai ir brėžiniai ir kiti dokumentai, siekiant pagrįsti apelianto dėstomas aplinkybes, o taip pat ir vykdant teismo įpareigojimus, o galiausiai visos išlaidos yra realios ir susijusios su byla, todėl jų nepriteisus, yra pažeidžiamas išlaidų iš pralaimėjusios šalies priteisimo principas „pralaimėjęs moka”, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principas. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti ekspertų sąnaudas, kadangi jos buvo faktiškai patirtos, prideda tiesiogines sąskaitas ir pavedimus, kurie patvirtina išlaidas ekspertams. Šie dokumentai yra teikiami tik su apeliaciniu skundu, kadangi teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesivadovauti pažyma dėl išlaidų už ekspertų darbą yra siurprizinė ir netikėta.

224Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti skundą.

226Savivaldybės administracija nurodo, kad šioje byloje nekilo ginčo, jog pagal ginčijamą Statybos leidimą nebuvo pradėti jokie statybos darbai, todėl nesant statybų darbų ir atitinkamai teismo nurodyto pareiškėjo suinteresuotumo (statybų tinkamumo apimtyje) pažeidimo, skundas turėjo būti atmestas. Teismas pareiškėjo suinteresuotumą motyvavo ir SĮ 23 straipsnio 30 dalyje nustatyta teise, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Tačiau, atsakovo nuomone, teismas visiškai nevertino ar buvo pažeisti pareiškėjo interesai, o jeigu buvo – tai kokie ir kokiu būdu. SĮ 6 straipsnio 4 dalis pateikia baigtinį sąrašą sąlygų, kurias neleidžiama pabloginti. Savivaldybės administracijos teigimu, teismui pareiškėjo suinteresuotumą siejant su pastaruoju baigtiniu sąrašu, tuo pačiu negali daryti priešingos išvados, jog pabloginimo faktas (pagal baigtinį sąrašą) neturi reikšmės. Jeigu pabloginimo faktas pagal SĮ 6 straipsnio 4 dalies baigtinį sąrašą sąlygų neturi reikšmės, atsakovo įsitikinimu, nėra pareiškėjo suinteresuotumo.

228Savivaldybės administracijos įsitikinimu, teismas pradeda formuoti naują praktiką, pagal kurią, nežiūrint buvo ar nebuvo suinteresuotų asmenų pritarimai teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, reikės tų pačių suinteresuotų asmenų pritarimo teritorijų planavimo sprendinių įgyvendinimui. Teismas konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos sanitarinės apsaugos zonos į NTR neįrašytos, tačiau teismo esminis motyvas, jog formaliuoju požiūriu, nors sanitarinė apsaugos zona ir nebuvo įregistruota, tačiau Savivaldybės administracijai turėjo būti žinoma ir taikoma (Savivaldybės administracija turėjo veikti taip, lyg sanitarinės apsaugos zonos būtų įrašytos į NTR). Taigi, atsakovo nuomone, skundžiamu sprendimu teismas: 1) įpareigoja Savivaldybės administraciją pažeisti viešojo administravimo veikloje taikomą principą ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“; 2) plečiamai aiškina specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimą; 3) įpareigoja ignoruoti teisės aktų formuluotes, lyg jų nebūtų arba jų formuluotė neturėtų reikšmės.

230Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pareiga yra pasirūpinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų neįregistravimu NTR. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas iš savo pareigų nevykdymo siekia gauti naudos – praturtėti, t. y. pareiškėjas, nerealizuodamas savo pareigų ir teisių (neregistruodamas sanitarinių apsaugos zonų) gauna naudą – išvengia pareigos mokėti kompensacijas, bei siekia papildomos naudos – pareiškėjo interesas apriboti aplinkinių asmenų veiklą, lyg sanitarinės apsaugos zonos būtų registruotos. Teismas skundžiamu sprendimu kuria precedentą dėl reglamentuotų kompensacinių mechanizmų išvengimo bei teisių (pareiškėjo) įgijimą per savo pareigų (pareiškėjo) nevykdymą.

232Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Iremas“ filialo Projektų centras ir UAB „Krovinių terminalas“ apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

234UAB „Iremas“ filialo Projektų centras ir UAB „Krovinių terminalas“ apeliacinius skundus grindžia vienodais argumentais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas Statybos leidimą, sprendime nurodytais argumentais pažeidė materialios teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, t. y.: 1) teismas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas grupes specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų „statinių apsaugos zoną“ ir „sanitarinė apsaugos zoną“. Taip šis teismas netinkamai aiškindamas Reglamento STR 1.07.01:2010 6 punktą ir šio reglamento 10 priedo 1 punktą pažeidė VSPĮ 2 straipsnio 17 dalį, 24 punkto 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 60 punktą, Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586, (toliau – ir Zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės) 3, 4.11 punktus. Nepagrįstai sutapatinus statinių apsaugos zonas ir sanitarines apsaugos zonas, sprendime buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl Statybos leidimą išdavusios Savivaldybės administracijos veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams; 2) teismas pažeidė konstitucinį principą lex retro non agit, taikydamas ne Projekto rengimo metu (2013 m.) galiojusios Reglamento STR 1.07.01:2010 redakcijos nuostatas, o šio reglamento redakciją, galiojusią nuo 2014 m. sausio 1 d., konkrečiai dėl po pakeitimo numatyto naujo reikalavimo dėl RSN 157-94 taikymo. Be to, Projekte buvo numatytos papildomos, t. y. perteklinės, gaisrinę saugą gerinančios, priemonės, kurios užtikrino ženkliai didesnį saugos lygį, nei jis būtų statant statinius RSN 157-94 numatytais atstumais; 3) teismas nukrypo nuo naujausios praktikos dėl materialinio teisinio suinteresuotumo ginčijant statybą leidžiančius dokumentus bei specifinio teisinio reglamentavimo dėl valstybinio Klaipėdos jūrų uosto žemės.

236Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Krovinių terminas“ ir UAB „Iremas“ filialo Projektų centras apeliacinius skundus, prašė šiuos apeliacinius skundus atmesti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

238Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovo Savivaldybė administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“ ir UAB „Iremas“ filialas Projektų centras apeliacinius skundus, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

240Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad sutinka su atsakovo Savivaldybė administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“ ir UAB „Iremas“ filialas Projektų centras apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Atsižvelgdamas į tai, kad Aplinkos apsaugos departamentas palaiko atsakovo Savivaldybė administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“ ir UAB „Iremas“ filialas Projektų centras apeliacinius skundus ir mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir pareiškėjos skundas atmestas, todėl plačiau nepasisako dėl pareiškėjos AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, kadangi atmetus skundą pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau atkreipia dėmesį, kad AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde nenurodo dėl kokių priežasčių nepateikė įrodymų dėl apmokėjimų už patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

242Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialo Projektų centras atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovo Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Krovinių terminalas“ apeliacinį skundą, pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti UAB „Iremas“ filialo Projektų centro naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti papildomai.

244UAB „Iremas“ filialo Projektų centras šioje byloje laikosi pozicijos ir yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apskritai yra neteisėtas visa apimtimi. Projektuotojo vertinimu, teismas turėjo apskritai atmesti pareiškėjo skundą, o tai reiškia, kad ir bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui neturėjo būti priteistos jokia apimtimi. Išsamius argumentus, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas bei, kodėl yra nepagrįsti pareiškėjo skundo reikalavimai, UAB „Iremas“ filialo Projektų centras nurodo išsamiai išdėstęs savo apeliaciniame skunde bei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai sumažino prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, yra nereikšmingi, nes teismas apskritai negalėjo tokių išlaidų priteisti. UAB „Iremas“ filialo Projektų centro vertinimu, prieš sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas, visų pirma turi būti atsakyta į klausimą, ar sprendimu pagrįstai tenkintas pareiškėjo skundas.

246Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovo Savivaldybė administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“ ir UAB „Iremas“ filialas Projektų centras apeliacinius skundus, o pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti.

248Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sukelia pasekmes tik atsakovui Savivaldybės administracijai, t. y. panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės išduotas statybą leidžiantis dokumentas bei priteistos bylinėjimosi išlaidos AB „Klaipėdos nafta“ naudai. Atsakovas sutinka su atsakovo Savivaldybė administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“ ir UAB „Iremas“ filialas Projektų centras apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, šiuos apeliacinius skundus palaiko ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas visa apimtimi ir pareiškėjo skundas atmestas. Todėl atskirai nepasisako dėl pareiškėjos AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

250Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovo Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Krovinių terminalas" apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Iremas" filialas Projektų centras apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo atmesti pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta" apeliacinį skundą ir priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ekspertika" naudai apeliacinėje instancijoje patirtas visas bylinėjimosi išlaidas nepriklausomai nuo bylos išnagrinėjimo baigties pagal iki apeliacinių skundų išnagrinėjimo iš esmės pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

252UAB „Ekspertika“ nurodo, kad pritaria apeliacinių skundų motyvams, jog Projektas, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, atitiko taikytinų teisės aktų reikalavimus bei, kad neturėjo būti gauti teismo sprendime išskirti pareiškėjo pritarimai Projektui: 1) Projekte suprojektuoti statiniai nepatenka į Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkte numatytą kitų statinių apsaugos zoną. Teismo sprendime nepagrįstai yra sutapatintos dvi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų grupės: „sanitarinė apsaugos zona" ir „statinių apsaugos zona". Reglamento STR 1.07.01:2010 nebuvo nustatytas reikalavimas gauti statinių savininkų sutikimą, kai projektuojami statiniai patenka į šių savininkų taršos šaltinių sanitarines apsaugos zonas; 2) Projektas turėjo būti rengiamas ir rašytiniai pritarimai turėjo būti gaunami pagal projektavimo pradžioje, t. y. 2013 m. rugpjūčio 7 d. galiojusio Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkto redakciją, kurioje buvo numatyta, kad statytojas iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentai privalo gauti „šių subjektų rašytinius pritarimus projektui: jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas – tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų". Tik nuo 2014 m. sauso 1 d. įsigaliojo Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkto pakeitimas.

254UAB „Ekspertika“ pažymi, kad pritaria apeliaciniams skundams, kuriais prašoma panaikinti teismo sprendimą, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismo neva netinkamai išsprendė klausimą dėl bylos šalių patirtų išlaidų paskirstymo. UAB „Ekspertika“ įsitikinimu, sprendimu iš viso neturėjo būti patenkintas pareiškėjo atsakovams pareikštas skundas. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos sprendimu nepriteistos neva patirtos išlaidos nėra detalizuotos, susietos su byla. Pareiškėjo pateiktoje pažymoje nėra duomenų apie konkrečių išlaidų patyrimo faktą, kokios ir kokioje byloje buvo suteiktos advokato teisinės paslaugos.

256Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepime į apeliacinius skundu prašo Savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Iremas“ filialo Projektų centras apeliacinius skundus tenkinti, o pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti UAB „Krovinių terminalas“ naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti papildomai.

258UAB „Krovinių terminalas“ nurodo, kad palaiko UAB „Iremas“ filialo Projektų centras apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, mano, kad jie yra pagrįsti ir motyvuoti, dėl ko jo apeliacinis skundas tenkintinas visa apimtimi. Taip pat pažymi, kad Savivaldybės administracija pagrįstai nurodo ir UAB „Krovinių terminalas“ pritaria Savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio SĮ 6 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kokios SĮ nurodytos aplinkybės sąlygojo pareiškėjo teisinį suinteresuotumą SĮ 6 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 30 dalies pagrindu. UAB „Krovinių terminalas“ įsitikinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas apskritai yra neteisėtas visa apimtimi. Be to, papildomai pažymi, kad pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų konkrečių pareiškėjui teiktų teisinių paslaugų apimtį bei patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

262Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 16 d. statytojui UAB „Krovinių terminalas“ išduoto statybos leidimo Nr. LNS-31-140716-00158, kuriuo leista statyti statinius pagal parengtą Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados ( - ), statybos projektą Nr. 316P, teisėtumo ir pagrįstumo.

264Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

266Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

268Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

270Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. liepos 16 d. išdavė UAB “Krovinių terminalas” statybos leidimą Nr. LNS-31-140716-00158 statyti statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us). Statybos leidimu žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalyje, kurios plotas 4,4662 ha, esančioje ( - ), UAB “Krovinių terminalas” leista statyti naujus statinius, rekonstruoti esančius statinius, atlikti statinio paprastą remontą ir griauti statinį pagal projektuotojo UAB „Projektų centras“ 2013 m. parengtą Projektą.

272Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi kelias dalis žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Valstybinės žemės sklypo unikalus numeris: ( - ), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ) (buvęs Nr. ( - )) Klaipėdos m., žemės sklypo plotas: 1 076.98 ha. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 21-1199 7.10 , 7.11, 7.12 punktuose yra nurodyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ nuomoja minėtą žemės sklypą, pagal šio išrašo 7.62 punktą UAB „Krovinių terminalas“ taip pat nuomoja šį žemės sklypą. VĮ Registrų centro 2014 m. liepos 4 d. raštas su žemės sklypo kadastro žemėlapio ištrauka, KVJUD 2018 m. gegužės 24 d. raštas su priedu ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai leidžia spręsti apie tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ naudojamos žemės sklypo dalys ribojasi. Techninio projekto turinys taip pat šią gretimybę patvirtina (I t., b. l. 106). Taigi, aplinkybę, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų žemės sklypų, esančių ( - ), valdytojas ir šiuose sklypuose yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, inžineriniai įrenginiai bei kitas turtas, patvirtina rašytiniai įrodymai. Kadangi statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai numatomos statybos kaimynystėje esančio turto savininkams, valdytojams nustato tam tikras teises ir garantijas, konstatuotina, jog pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje.

274Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracija nesilaikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 3 punkto ir 13 dalies, Reglamento STR 1.07.01:2010 9 priedo 1.15 punkto (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija), Reglamento STR 1.07.01:2010 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nuostatų ir Statybos leidimą išdavė, nesant AB „Klaipėdos nafta“ rašytinio pritarimo Projektui, kurį UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2014 m. liepos 16 d. statytojui UAB „Krovinių terminalas“ išduotą statybos leidimą Nr. LNS-31-140716-00158.

276Ginčo santykiams taikytina Statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei LR aplinkos ministro 2010m. rugsėjo 27d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d..

278Reglamento STR 1.07.01:2010 6-sis punktas nustatė, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują statinį pajūrio juostoje [5.3] ir leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises), rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, pagal atitinkamą patvirtintą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir / ar žymos projekte) projekto sprendiniams.

280Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punktas nustatė, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus projektui: jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei [5.7] nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų.

282Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punktas pateikia nuorodą į reglamento 5.7 punktą, kuriame nurodytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.

284Sisteminiu būdu aiškinant nurodytas Reglamento STR 1.07.01:2010 5.7, 6 punktų ir 10 priedo 1 punkto nuostatas, darytina išvada, jog kitų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytiniai pritarimai projektui yra reikalingi tais atvejais, kai projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343) numatytas apsaugos zonas ar statomi mažesniais atstumais nei yra nurodyta minėtose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Taigi, asmens pareiga gauti kitų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinį pritarimą projektui siejama su dvejomis alternatyviomis (jos gali egzistuoti ir abi) aplinkybėmis – numatomų statyti statinių patekimu į kitų asmenų naudojamų statinių apsaugos zonas arba numatomų statinių statyba mažesniais atstumais nuo kitų statinių nei numatyta Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.

286Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo statybos leidimu numatyti statyti UAB „Krovinių terminalas“ statiniai patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 nustatytą AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinę apsaugos zoną, todėl teikdama prašymą dėl statybos leidimo išdavimo UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo kartu pateikti ir AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą projektui.

288Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka.

290Kaip jau minėta anksčiau pagal Reglamento STR 1.07.01:2010 5.7, 6 punktų ir 10 priedo 1 punkto nuostatas kitų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytiniai pritarimai projektui yra reikalingi tais atvejais, kai projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis numatytas apsaugos zonas, akcentuotina – patenka į kitų statinių apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos nėra tapatu statinių apsaugos zonoms, sanitarinės apsaugos zonos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatomos remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (su vėlesniais pakeitimais), o ne Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Reglamento STR 1.07.01:2010 5.7, 6 punktai ir 10 priedo 1 punktas nesieja statytojo pareigos gauti rašytinį pritarimą projektui su planuojamų statinių patekimu į kitų objektų sanitarinę apsaugos zoną.

292Be to, LR Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalis, be pakeitimų galiojanti nuo 2004 m. sausio 27 d., vienareikšmiškai nustato, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (2014 m. gegužės 22 d. versija) patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo valdomiems statiniams jokios specialiosios žemės ar miško naudojimo sąlygos ( statinių apsaugos zonos), tame tarpe ir sanitarinės apsaugos zonos nėra registruotos (I t., b. l. 434–483, IV t., b. l. 126–175).

294Pareiškėjos argumentai, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatymo metu, t. y. priimant Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 215, nebuvo reikalavimo įregistruoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokia pareiga buvo numatyta tuo metu galiojusio Žemės įstatymo (redakcija nuo 1997 m. liepos 11 d. iki 1999 m. liepos 23 d.) 12 straipsnyje.

296Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikdama prašymą dėl statybos leidimo išdavimo UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo kartu pateikti ir AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą projektui, nes numatomi statyti statiniai patenka į AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinę apsaugos zoną, nėra pagrįsta.

298Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad UAB „Krovinių terminalas“ prašydamas išduoti ginčo statybos leidimą turėjo gauti AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą projektui, nes UAB „Krovinių terminalas“ statiniai numatyti statyti mažesniu atstumu nuo AB „Klaipėdos nafta“ pastatų nei reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 138 patvirtintoje Respublikinėje statybos normoje RSN 157-94.

300Pasisakant dėl šio pirmosios instancijos teismo argumento, apeliacinės instancijos teismo kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkte numatyta antroji sąlyga - statytojas turi pareigą gauti kitų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinį pritarimą projektui, kai numatomų statinių statyba mažesniais atstumais nei numatyta Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose – skirtingai nei anksčiau aptarta pirmoji sąlyga (šios nutarties 95, 96 pastraipos), nėra siejama su būtinumu nustatyti kokias nors statinių apsaugos zonas ar sanitarines apsaugos zonas ar jų registracijos Nekilnojamojo turto registre faktu. Šiuo atveju yra svarbu nustatyti numatomų statyti statinių atstumą nuo kitų statinių ir numatomų statytinių paskirtį, kuri apsprendžia reglamentuotus atstumus iki kitų statinių.

302Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 138 patvirtinta Respublikinė statybos norma RSN 157-94, kurioje reglamentuoti atstumai nuo gaisro bei sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų, ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo specialiųjų projektavimo reikalavimų išdavimo iki ginčo statybos leidimo išdavimo, buvo inkorporuota į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, šių sąlygų VIII skyrių.

304Atsižvelgiant į pareiškėjo siekiamo įgyvendinti projekto bei numatomų statyti statinių paskirtį – pastatyti papildomą saugyklų parką (iki 3750m3) su siurbline įvairių naftos ir naftos chemijos saugojimui ir dozavimui į esamas talpas iš projektuojamų talpų, pastatyti autotransporto išpylimo postą su siurbline žalios naftos atvežimui autocisternomis, saugojimui ir pakrovai į laivus, pastatyti autotransporto išpylimo/užpylimo postą su siurbline įvairių naftos ir naftos chemijos išpylimui į naujai projektuojamą papildomą saugyklų parką ir gatavo produkto importui autocisternomis bei geležinkeliu, taip pat atsižvelgiant į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VIII skyriaus 32 punkto nuostatas, kad atstumai nuo kuro tiekimo bazių gaisro bei sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos normų „Naftos ir jos produktų sandėliai“ priešgaisriniais reikalavimais (RSN 157-94), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Respublikinė statybos norma RSN 157-94 kilusiam ginčui yra aktuali ir konstatavus, kad UAB „Krovinių terminalas“ numatomi statyti statiniai yra mažesniais atstumais nuo kitų statinių (šiuo atveju AB „Klaipėdos nafta“ statinių), darytina išvada jog ginčo projektui yra būtinas AB „Klaipėdos nafta“ pritarimas.

306Respublikinėje statybos normoje RSN 157-94 normoje yra nurodyta, kad šios normos nustato projektavimo ir rekonstravimo naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinius reikalavimus. RSN 157-94 normos 2.1 p. nurodyta, kad atstumai nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi pagal 2.1 lentelę, kurioje numatyta, kad mažiausias atstumas iki gretimų įmonių pastatų ir įrenginių yra 100 m. (1 p.); iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų – 100 m. (7 p.); iki garažų ir automobilių laikymo aikštelių – 100 m. (10 p.).

308Byloje pateiktame UAB „Krovinių terminalas“ Techniniame projekte yra nurodyta, kad naujus statinius - rezervuarų parką - planuojama statyti 46 metrų atstumu iki gretimos įmonės (AB „Klaipėdos nafta“) pastatų, siurblinę planuojama statyti 34,5 metrų atstumu iki gretimos įmonės (AB „Klaipėdos nafta“) pastatų, mažesni nei minimalūs atstumai numatyti ir iki kitų objektų – bendro naudojimo kelių, kitų objektų (I t., b. l. 56–60). Mažesni nei minimalūs atstumai konstatuoti ir Techninio projekto Techninių galimybių vertinime gaisrinės saugos požiūriu (I t., b. l. 160–166).

310Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad UAB „Krovinių terminalas“ kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo, Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkto pagrindu, turėjo gauti AB „Klaipėdos nafta“ pritarimą savo projektui ir šį pritarimą kartu visa projektine dokumentacija bei prašymu išduoti statybos leidimą pateikti atsakovui (Reglamento STR 1.07.01:2010 6 p.).

312Apeliantų argumentai, kad, siekiant užtikrinti priešgaisrinę sauga bei siekiant kompensuoti mažesnius nei numato RSN 157-94 norma atstumus, Techniniame projekte yra numatytos specialios priešgaisrinės priemonės ir dėl to AB „Klaipėdos nafta“ pritarimas projektui nėra reikalingas, atmestini kaip nepagrįsti, nes nei Reglamentas STR 1.07.01:2010, nei Respublikinė statybos norma RSN 157-94, nei Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nenumato galimybės, kad papildomos priešgaisrinės ar kitos kompensacinės priemonės atleistų statytoją nuo pareigos gauti kitų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinį pritarimą projektui, kai statiniai numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių.

314Privalomo rašytinio pritarimo negavimas yra esminis pažeidimas ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad išduodant ginčo statybos atsakovas nesilaikė Statybos įstatymo 23 str. bei Reglamento 6 punkto ir 10 priedo 1 p. nustatytų reikalavimų, o tuo pačiu buvo pažeistos ir pareiškėjo teisės, numatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkte.

316Statybos įstatymo 23 str. 13 d. imperatyviai nustato, kad nepateikus visų privalomų dokumentų, negali būti tęsiama statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra. Konstatuotina, jog ginčo statybos leidimas išduotas pažeidžiant nustatytą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, yra neteisėtas ir todėl naikintinas.

318Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, iš esmės teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“, UAB „Iremas“ apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

320Nagrinėjamoje byloje tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Krovinių terminalas“, UAB „Ekspertika“ ir UAB „Iremas“ yra pateikę prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

322Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, prie kurių priskiriamos ir išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

324Atsižvelgus į aukščiau nurodytų ABTĮ 40 straipsnio normų turinį, sprendžiama, kad ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės. Nagrinėjamoje byloje tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Krovinių terminalas“, UAB „Ekspertika“ ir UAB „Iremas“ palaikė atsakovo poziciją, galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje priimamas ne atsakovo naudai, šiuo procesiniu teismo sprendimu trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Krovinių terminalas“, UAB „Ekspertika“ ir UAB „Iremas“ teisės nėra patenkinamos ar apginamos, todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti šių asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

326Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti pareiškėjui 272,72 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimo išlaidos ir kelionės išlaidos, 3 025 Eur už UAB „Property Development Consultancy“ atliktas ekspertizes ir 1 815 Eur už UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ išvados parengimą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ sąskaitą, advokatų kontoros TGS Baltic pavedimą, UAB „Property Development Consultancy“ sąskaitą bei advokatų kontoros TGS Baltic pavedimą, t. y. dokumentus patvirtinančius, kad advokatų kontora TGS Baltic sumokėjo nurodytoms bendrovėms 1815 Eur ir atitinkamai 3025 Eur už atliktas ekspertizes.

328Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje laimėjusi šalis yra pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“. Byloje pateikti advokatų kontoros TGS Baltic mokėjimo pavedimai nepatvirtina, kad pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ patyrė prašomas atlyginti išlaidas už ekspertizių atlikimą. Kita vertus pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir pagal ABTĮ 40 straipsnį gali būti atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktos UAB „Property Development Consultancy“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ ekspertinės išvados buvo atliktos ne bylą nagrinėjusio teismo sprendimu, o paties pareiškėjo iniciatyva, šios ekspertinės išvados nagrinėjamoje byloje jokios esminės reikšmės priimtiems teismo sprendimams neturi, todėl konstatuotina, kad jos byloje nėra būtinos, o tuo pačiu išlaidos už jų atlikimą nėra priskirtinos prie ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų būtinų ir pagrįstų bylos nagrinėjimo išlaidų.

330Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo priteisti 272,72 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias, kaip nurodo, sudarė Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimo išlaidos ir kelionės išlaidos, bei ši reikalavimą grindžia 2019 m. spalio 8 d. prašymu, pateiktu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams. Kartu su prašymu teismui buvo pateikta advokatų kontoros TGS Baltic sudaryta pažyma, kurioje apibendrintos už teisines paslaugas išrašytos sąskaitos, taip pat visa eilė advokatų kontoros pareiškėjui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bei pareiškėjo mokėjimų pavedimai (VIII t., b. l. 137–178). Įvertinus pateiktų dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nurodomos išlaidų 272,72 Eur sumos, neva panaudotos Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimui bei kelionės išlaidoms. Nei viename iš pateiktų finansinių dokumentų nėra nuorodos, jog pareiškėjas patyrė kokias nors išlaidas dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimo ar dėl kokios nors kelionės. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 272,72 Eur suma nėra priskirtina prie ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų pagrįstų bylos nagrinėjimo išlaidų.

332Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

334Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat yra pateikęs prašymą priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas prašo teismo priteisti 181,50 Eur už AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą, 620,13 Eur už atsiliepimą į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Krovinių terminalas“ apeliacinius skundus ir 710,88 Eur už atsiliepimą į UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą.

336Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo už apeliacinio skundo pateikimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o tai reiškia, kad netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą jam nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.). Taip pat pareiškėjui nėra priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. papildomo sprendimo panaikinimo, parengimą, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas teismo papildomo sprendimo pagrįstumas.

338Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. vasario 21 d. atsiliepimą į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Krovinių terminas“ ir UAB „Iremas“ filialo Projektų centras apeliacinius skundus, kuriuo prašė šiuos apeliacinius skundus atmesti. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu minėti apeliaciniai skundai atmesti, todėl pareiškėjas turi teisę į bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.

340CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nauja 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

342Iš pareiškėjo pateiktos sąskaitos ir jos detalizavimo prašyme matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu ir pateikimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teikė advokatas M. B., advokatų kontora TGS Baltic. Prašomą išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą pareiškėjas grindžia PVM sąskaita faktūra serija Nr. TGSLT2000724, SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kurie patvirtina, jog už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą pareiškėjas su advokatų kontora TGS Baltic atsiskaitė.

344Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

346Teisėjų kolegija, spręsdama dėl maksimalaus priteistino advokato darbo užmokesčio, atsižvelgia į 2019 metų III ketvirtyje (2020 m. vasario 24 d. pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus) buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2019 metų III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 1 317,6 Eur.

348Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu (2020 m. vasario 24 d.) pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 1 712,88 Eur (1,3 x 1 317,6 Eur). Pareiškėjo prašoma suma už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą – 620,13 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.

350Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovo Savivaldybės priteistina 620,13 Eur dydžio atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimo išlaidų atlyginimas.

351Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsniu, 40 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

352Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialo Projektų centro ir uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ apeliacinius skundus atmesti.

353Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

354Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 620,13 (šešis šimtus dvidešimt eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

355Nutartis neskundžiama.