Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja),

trečiųjų suinteresuotų asmenų: uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialo Projektų centro atstovui advokatui Vaidui Radvilai, uždarųjų akcinių bendrovių „Priešgaisriniai sprendimai“ ir Poliprojektas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Poliprojektas“ atstovui E. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą dėl statybos leidimo panaikinimo atsakovams: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: uždarosioms akcinės bendrovėms „Krovinių terminalas“, „Priešgaisriniai sprendimai“, „Ekspertika“ ir „Poliprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialui Projektų centrui, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir pareiškėja, ir AB „Klaipėdos nafta“) 2015 m. sausio 8 d. skundu, kurį patikslino 2015 m. gegužės 18 d. patikslintu skundu (toliau abu procesiniai dokumentai vadinami skundu), kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Krovinių terminalas“ 2014 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-31-140716-00158 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo leista statyti naujus statinius pagal Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektą Nr. 316P (toliau – Projektas). AB „Klaipėdos nafta“ skunde nurodė, kad ji yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė ir suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius. Pareiškėja teigė, kad, atsižvelgus į jos reikšmę nacionaliniam saugumui bei nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui, būtina užtikrinti, jog gretimose teritorijose veikiantys subjektai, vykdantys teritorijų planavimo procedūras, statinių ir įrenginių statybas, nepažeistų pareiškėjos teisių ir interesų. AB „Klaipėdos nafta“, pagrįsdama teisinį suinteresuotumą ginčyti Statybos leidimą, nurodė, kad ji yra gretimo žemės sklypo naudotoja bei nuosavybės teise valdo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Statybos leidimas buvo išduotas pagal Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektą Nr. 316P, parengtą remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtintu UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas). AB „Klaipėdos nafta“ nurodė, kad jos naudojamai žemės teritorijai yra nustatytos specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos – sanitarinė apsaugos zona, į kurią patenka Projektu suprojektuoti statiniai. Dėl šios priežasties Statybos leidimas buvo išduotas, pažeidžiant statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“) 6 punkto reikalavimus, t. y. negavus AB „Klaipėdos nafta“ rašytinio pritarimo Projektui. Pareiškėja teigė, kad būsimi statiniai ir inžinieriniai įrenginiai suprojektuoti mažesniais atstumais bei numatyta Respublikinėse statybos normose „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“ (toliau – ir RSN 157-94). Vertino, kad Statybos leidimo išdavimas be pareiškėjos rašytinio pritarimo Projektui yra esminis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros pažeidimas. Tvirtino, kad Projekto susisiekimo dalies sprendiniai pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau - ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“) 8 priedo 14 punkto reikalavimus, kadangi numato, jog prie suprojektuotų statinių atvykstančios transporto priemonės naudosis Nekilnojamojo turto registre įregistruotu AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – automobilių aikštele, kuria naudotis UAB „Krovinių terminalas“ neturi teisinio pagrindo. Vertino, kad susisiekimo dalies sprendiniai neleidžia nustatyti, kur, nekeldamos pavojaus pareiškėjos turtui ir aplinkai, stovės įvairius naftos produktus vežančios sunkiasvorės transporto priemonės. Pareiškėja teigė, kad netinkami susisiekimo dalies sprendiniai, neatlikti privalomi skaičiavimai ir vertinimai varžo jos galimybes patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves. Pareiškėja tvirtino, jog Techninio projekto gaisrinės dalies sprendiniai pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus, o numatytos kompensacinės priemonės yra nepagrįstos skaičiavimais, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ nuostatos. Pareiškėjos teigimu, atliekant gaisrinės rizikos vertinimą, buvo pasirinkti netinkami duomenys, tam tikri duomenys buvo apskritai neanalizuoti ir netirti, parinktos kompensacinės priemonės neužtikrins reikalaujamo gaisrinės saugos lygio. Nurodė, kad suprojektuoti rezervuarai yra papildomi stacionarūs taršos šaltiniai, todėl jų naudojimas UAB „Krovinių terminalas“ veikloje didins aplinkos užterštumą. Kadangi pareiškėjos sanitarinė zona apima ir UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamo žemės sklypo teritoriją, todėl UAB „Krovinių terminalas“ gamybinės veiklos pakeitimai riboja AB „Klaipėdos nafta“ galimybes plėsti savo veiklą dėl galimo aplinkos oro užterštumo didėjimo už sanitarinės zonos ribų.

Teismo posėdyje AB „Klaipėdos nafta“ atstovas advokatas M. Brasiūnas prašė tenkinti reikalavimą panaikinti Statybos leidimą, remiantis skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjos atstovas, teikdamas paaiškinimus, pabrėžė, kad iš Projekto aiškiai matyti, jog planuojami statyti statiniai iki AB „Klaipėdos nafta“ priklausančių statinių suprojektuoti mažesniais atstumais, nei nurodyti norminiai atstumai. Dėl šios priežasties UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo Projekto sprendinius derinti su pareiškėja ir gauti jos rašytinį pritarimą. AB „Klaipėdos nafta“ atstovas vertino, kad pareiškėjos sutikimas turėjo būti gautas nepriklausomai nuo to, kad Projekte buvo numatytos kompensacinės priemonės gaisrinei saugai užtikrinti. Tvirtino, kad gaisro rizikos vertinimas atliktas, pasirinkus klaidingus vėjo greitį, sprogimo galią apibūdinančius duomenis. Pabrėžė, kad Projekto susisiekimo dalies sprendiniai pažeidžia pareiškėjos interesus, kadangi numatyta UAB „Krovinių terminalas“ veiklos reikmėms naudoti AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančią stovėjimo aikštelę.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija kaip nepagrįstą vertino AB „Klaipėdos nafta“ teiginį, jog buvo privaloma gauti pareiškėjos rašytinį pritarimą Projektui. Atsakovė tvirtino, kad pareiškėjos žemės sklypui nustatyta sanitarinė zona nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi ji Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, o pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalį, specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Savivaldybės administracija teigė, kad Projekto sprendinys dėl pareiškėjai priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės nereiškia AB „Klaipėdos nafta“ teisių pažeidimo, kadangi ši aikštelė numatyta tik kaip viena iš vietų automobilių stovėjimui, be to, naudojimasis šia aikštele gali būti pasiektas sutartiniais pagrindais. Pabrėžė, kad pagal galiojantį Detalųjį planą, susisiekimo sistema paliekama esama, nauji keliai UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame sklype neįrengiami, todėl pareiškėjos skundo teiginys, jog dėl autocisternų judėjimo šalia pareiškėjos statinių bus pažeisti jos teisėti interesai, nėra pagrįstas. Atsakovė teigė, kad ji neprivalėjo tikrinti Projekto atitikties gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kadangi šiuos Projekto sprendinius patikrino įgaliotos institucijos, buvo atliktos Techninio projekto bendroji ekspertizė ir jo dalies „Gaisrinė sauga“ ekspertizė. Savivaldybės administracija, remdamasi tuometinio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atliktu Statybos leidimo teisėtumo patikrinimu, kurio metu pažeidimų nebuvo nustatyta, tvirtino, jog Statybos leidimas buvo išduotas, laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) reikalavimų. Vertino, kad AB „Klaipėdos nafta“ skunde konkrečiai nenurodė, kurios iš Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose pateiktų trečiųjų asmenų gyvenimo (veiklos) sąlygų yra netenkinamos.

Teismo posėdyje atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. prašė skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad AB „Klaipėdos nafta“ nenurodė, kaip Projekto sprendiniai konkrečiai pažeidžia jos teises. Teigė, kad Statybos leidimas buvo išduotas, atsižvelgus į galiojantį Detalųjį planą ir gavus nustatytas išvadas dėl parengto Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams.

Atsakovų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai į teismo posėdyje neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2012 m. birželio 26 d. raštu Nr. (4)-LV4-2070 buvo priimta galutinė atrankos išvada dėl UAB „Krovinių terminalas“ planuojamos ūkinės veiklos išplėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo ir duota išvada, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Nurodė, jog tarp UAB „Krovinių terminalas“ veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų buvo pateikti ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atlikti Taršos sklaidos modeliavimo skaičiavimai. Teigė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 1.3.2 punktu, teikė visų apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti, iki 2 km atstumu esančių kitų ūkinės veiklos objektų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos duomenis, kurie buvo panaudoti Taršos sklaidos modeliavimo skaičiavimams atlikti. Nurodė, kad UAB „Krovinių terminalas“ iki 2013 m. lapkričio 20 d. turėjo Poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą, o 2014 m. kovo 21 d.-2019 m. kovo 21 d. laikotarpiui - Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją, todėl galėjo vykdyti ūkinę veiklą. Įvertinęs, kad Techniniame projekte yra nurodytas reikalavimas vykdyti darbus, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais, sprendė, jog UAB „Krovinių terminalas“ vykdys LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių skilimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo ir transportavimo įrenginiams“ reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pagal kompetenciją įvertino pateiktą Projektą ir padarė išvadą, kad jo sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, todėl jam pritarė. Nurodė, jog projektuojami statiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje sanitarinei apsaugos zonai nustatytų apribojimų sąrašą, todėl teisinio pagrindo nederinti Projekto nebuvo. Paaiškino, kad esminiai atitikties visuomenės sveikatos saugos teisės aktams motyvai pateikti 2014 m. gegužės 5 d. parengtoje Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. E16-105. Pabrėžė, jog Projekto derinimo procedūros metu Klaipėdos visuomenės sveikatos centras turėjo pareigą užtikrinti, kad nebūtų pažeisti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai dėl cheminių medžiagų (teršalų), nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, žmogaus kūną veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato, kitų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų; planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, būtų nustatytos sanitarinės apsaugos zonos; planuojant ūkinę veiklą, galinčią turėti neigiamą poveikį sveikatai, teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Patvirtino, kad AB „Klaipėdos nafta“ naudojamam žemės sklypui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 yra nustatyta sanitarinė apsaugos zona, o UAB „Krovinių terminalas“ valdomam žemės sklypui, kuriame suprojektuoti statiniai, sanitarinė apsaugos zona nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtintu Detaliuoju planu. Nurodė, kad šios sanitarinės apsaugos zonos persidengia viena su kita, o UAB „Krovinių terminalas“ - ir su AB „Klasco“ nustatyta sanitarine apsaugos zona. Paaiškino, kad UAB „Krovinių terminalas“ planuojant papildomų rezervuarų ir geležinkelio estakados statybą, buvo kilęs poreikis įvertinti, ar nustatyta sanitarinė apsaugos zona yra pakankama. Tuo reikalu buvo parengtas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Detalusis planas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, įvertinęs šį planą, davė išvadą, kad UAB „Krovinių terminalas“ veiklos išplėtimas neturės įtakos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 nustatytai sanitarinės apsaugos zonos ribai. Akcentavo, kad sanitarinės apsaugos zonos teritorijai, kurioje UAB „Krovinių terminalas“ planuoja statyti statinius, buvo nustatytos teritorijų planavimo proceso metu, todėl ginčai dėl tokių zonų nustatymo negali būti sprendžiami statinio projekto derinimo ir tvirtinimo procedūrų metu. Teigė, jog vertinant planuojamos ūkinės veiklos taršą, buvo atliktas teršalų pažemio koncentracijos, kvapo emisijų bei triukšmo sklaidos modeliavimas, įvertinta foninė tarša ir konstatuota, kad projektuojamų taršos šaltinių įtaka aplinkos taršai bei kvapo koncentracijos padidėjimas yra minimalus, o triukšmo lygis lieka nepakitęs. Vertino, kad STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 1 punkte nustatyta pareiga gauti rašytinį pritarimą projektui kyla tik tuo atveju, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne į sanitarines apsaugos zonas. Kadangi UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame žemės sklype specialiosios žemės naudojimo sąlygos – AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona - nėra įregistruotos, todėl pareiškėjos rašytinis pritarimas Projektui nebuvo būtinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Krovinių terminalas“ , UAB „Ekspertika“, UAB „Iremas“ filialo Projektų centro, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“, UAB „Poliprojektas“ atsiliepimais prašė skundą atmesti.

UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimuose pabrėžė, kad AB „Klaipėdos nafta“ turimas strateginės valstybės valdomos įmonės statusas nesuteikia privilegijų ginčyti Statybos leidimą. Teigė, kad AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti šį administracinį aktą, kadangi neturi nuosavybės teise priklausančių objektų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturi nuosavybės teisės į žemę, kurioje įrengtas jai nuosavybės teise priklausantis inžinierinis statinys – kiemo aikštelė, kuri yra už Statybos leidimu numatytos plėtoti teritorijos. UAB „Krovinių terminalas“ tvirtino, kad pareiškėjos pritarimas Projekto sprendiniams nebuvo reikalingas, kadangi STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priede nurodoma apie suprojektuotų statinių pateikimą į statinių apsaugos zoną, o ne į sanitarinę apsaugos zoną. UAB „Krovinių terminalas“ kaip nepagrįstą vertino pareiškėjos teiginį, kad suprojektuoti statiniai patenka į AB „Klaipėdos nafta“ nustatytą sanitarinę apsaugos zoną. Remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teigė, kad AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame sklype nėra įregistruota, todėl ji ir netaikytina. UAB „Klaipėdos terminalas“ kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos argumentus dėl Projekto sprendinių, reglamentuojančių susisiekimo klausimus, įskaitant ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės naudojimą transporto priemonių stovėjimui, gaisrinę saugą, aplinkos ir oro taršą.

Teismo posėdyje UAB „Krovinių terminalas“ atstovas advokatas K. Pabijanskas, remdamasis atsiliepimuose išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė atmesti AB „Klaipėdos nafta“ skundą. UAB „Krovinių terminalas“ atstovas pabrėžė, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra verslo konkurentas ir ginčydama UAB „Krovinių terminalas“ išduotą Statybos leidimą, nesąžiningai gina savo interesus. Pabrėžė, kad Projektą įvertino kompetentingi ekspertai, todėl Statybos leidimas išduotas teisėtai.

UAB „Ekspertika“ atsiliepimuose nurodė, kad, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atliko Techninio projekto „316 P Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektas“ bendrąją ekspertizę. Vertino, kad AB „Klaipėdos nafta“ nepagrindė materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą bei konkrečių savo subjektinių teisių pažeidimų. Nurodė, kad pareiškėja nustatyta tvarka neįregistravo nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų -sanitarinės apsaugos zonos, todėl neturi teisės iš trečiųjų asmenų reikalauti iš to kylančių pareigų. Teigė, jog Techninio projekto sprendiniai dėl aplinkos taršos, susisiekimo ir gaisrinės saugos dalyse atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje UAB „Ekspertika“ atstovas advokatas S. Brazauskas prašė atmesti skundą atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais.

UAB „Iremas“ filialas Projektų centras atsiliepime ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad AB „Klaipėdos nafta“, ginčydama Statybos leidimą, turi tikslą ne apginti galimai pažeistus savo interesus, o sustabdyti UAB „Krovinių terminalas“, kaip konkuruojančios įmonės, plėtrą. Tvirtino, jog AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą, ir kaip nepagrįstus vertino skundo argumentus, kad tokį suinteresuotumą pagrindžia aplinkybė, jog pareiškėja yra gretimos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkė. Teigė, kad tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Klaipėdos VJUD), valdanti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise, turi materialinį suinteresuotumą dėl UAB „Krovinių terminalas“ vykdomų statybų ir yra pritarusi Projektui. Nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ nepagrindė savo, kaip žemės sklypo dalies, nuomininkės teisių pažeidimo. Tvirtino, kad pareiškėja, teigdama apie nustatytų atstumų iki jos valdomų pastatų (duomenys neskelbtini)nesilaikymą, konkrečiai neapibrėžė, kokie atstumai ir iki kokių pastatų pažeisti. Nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ pritarimas Projektui nebuvo privalomas, kadangi toks pritarimas reikalingas tuo atveju, kai suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne į sanitarinę apsaugos zoną. Pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai taiko nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 1 punktą, kadangi projektavimo darbų pradžia, remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7 punktu, yra 2013 m. rugpjūčio 7 d. Kaip nepagrįstus vertino AB „Klaipėdos nafta“ argumentus, jog Projekto gaisrinės saugos dalies sprendiniai pažeidžia jos interesus. Nurodė, kad projektuojant statinius mažesniais atstumais nei nurodyta RSN 157-94, buvo atliktas rizikos vertinimo skaičiavimas, be to, Techniniame projekte buvo numatytos papildomos gaisrinę saugą gerinančios priemonės, užtikrinančios didesnį gaisrinės saugos lygį, nei numato teisės aktai. UAB „Iremas“ filialo Projektų centro tvirtinimu, šios priemonės leido sumažinti atstumus iki gretimų objektų be gretimų pastatų ar sklypų savininkų sutikimo tais atvejais, kai galiojantys teisės aktai numato gauti sutikimus, jei neišlaikomas minimalus atstumas. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu RSN 157-94 pripažintos netekusios galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-991. Pabrėžė, jog kompetentingiems ekspertams atlikus Techninio projekto bendrąją ekspertizę ir gaisrinės saugos dalies ekspertizę, buvo padaryta išvada, kad Techninis projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. UAB „Iremas“ filialas Projektų centras kaip nepagrįstus vertino AB „Klaipėdos nafta“ teiginius dėl Techninio projekto susisiekimo organizavimo. Tokią poziciją grindė tuo, kad projektuojamų statinių naudojimui numatyta naudotis esama susisiekimo infrastruktūra, kaip numatyta Detaliajame plane, o Techniniame projekte susisiekimo infrastruktūra nėra naujai planuojama. Teigė, kad, pagal Techninio projekto sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ nėra nustatyta pareiga suteikti naudotis jai priklausančią stovėjimo aikštelę, todėl jos naudojimosi šia aikštele teisė ribojama, be to, nėra numatyta, kad autocisternos stovės šioje aikštelėje; teisės aktai nenumato privalomų stovėjimo vietų įrengimo prie suprojektuotų statinių; AB „Klaipėdos nafta“ nebus jokių kliūčių pateikti į valstybinės reikšmės kelius ir gatves, nes transporto priemonės (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje ties UAB „Krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos nafta“ vadovausis Kelių eismo taisyklėmis.

Teismo posėdyje UAB „Iremas“ filialo Projektų centro advokatas V. Radvila, remdamasis atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais bei motyvais, prašė atmesti skundą. UAB „Iremas“ filialo Projektų centro atstovas pabrėžė, kad Techniniame projekte numatytos papildomos priemonės užtikrina aukštesnius gaisrinės saugos standartus. Vertino, kad AB „Klaipėdos nafta“ pritarimas Projektui nebuvo privalomas, UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo gauti tik Klaipėdos VJUD pritarimą ir jį gavo.

UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ atsiliepimuose nurodė, kad Techninio projekto Gaisrinės saugos dalies sprendiniai nepažeidžia esminio statinio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ ir nustatyto gaisrinės saugos lygmens. Paaiškino, kad Projekto atitiktis esminiams gaisrinės saugos reikalavimams buvo nustatyta gaisrinės inžinerijos skaičiavimais (rizikos vertinimu), vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 7-ojo punkto 6-ojo priedo nuostatomis. Atlikus rizikos vertinimą ir numačius technines kompensacines priemones bei sprendinius, gautas rezultatas leido daryti išvadą, kad planuojamojoje ir gretimose teritorijose užtikrinamas ne žemesnis saugos lygis, nei nustato teisės akto reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo. Pabrėžė, jog Techninio projekto Gaisrinės saugos daliai buvo atlikta privalomoji ekspertizė ir duota išvada, kad ši dalis atitinka esminius gaisrinės saugos reikalavimus.

UAB „Poliprojektas“ atsiliepimuose nurodė, jog atliko Techninio projekto gaisrinės inžinerijos skaičiavimus, kaip numatė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1-144 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 7 punktas. Paaiškino, kad gaisrinės inžinerijos skaičiavimus atliko kompetentingas gaisrinės saugos inžinierius, turintis atitinkamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eksperto kvalifikaciją bei didelę darbo patirtį. Tvirtino, kad Techninio projekto Gaisrinės saugos dalies sprendinių ir numatytų techninių kompensacinių priemonių visuma įgyvendina teisės aktuose numatytus esminius statinio reikalavimus, o pasiekti gaisrinės saugos rodikliai yra geresni, nei numato teisės aktai. Paaiškino, kad atliekant gaisrinės inžinerijos skaičiavimus, skaičiavimo scenarijuose ir modeliuose buvo taikyta konservatyvioji skaičiavimų praktika, leidusi įvertinti, kad pritaikytos techninės kompensacinės priemonės užtikrins ženkliai geresnį saugos lygmenį, atitinkantį šiuolaikinius saugos standartus panašaus pobūdžio objektuose. Tvirtino, kad buvo išanalizuoti pavojingiausi galimi šiluminio spinduliavimo, tiesioginio gaisro pavojaus ir degimo produktų scenarijai, modeliavimo metu buvo vertinamas šiluminis poveikis (temperatūra ir šiluminis spinduliavimas), kai gaisras įgauna didžiausią galią. Nurodė, kad techninių galimybių vertinimo gaisrinės saugos požiūriu ataskaitoje buvo pateikti vieni iš pavojingiausių scenarijų bei įvertinti aplinkos poveikiai, tarp jų – ir vėjas. Vertindamas AB „Klaipėdos nafta“ užsakymu UAB „Property development consultancy“ atliktos 2015 m. vasario 18 d. ekspertizės akto Nr. 18-02/1 išvadas, teigė, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog visais atvejais vėjas turės neigiamą poveikį šilumos perdavimui.

Teismo posėdyje UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ ir UAB „Poliprojektas“ atstovas advokatas R. Baliūtis prašė skundą atmesti atsiliepimuose išdėstytais motyvais ir argumentais.

UAB „Poliprojektas“ atstovas E. C., teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog atliekant Projekto gaisrinės inžinerijos skaičiavimus (rizikos vertinimą), buvo atsižvelgta į tai, kad projektuojamuose rezervuaruose bus sandėliuojamos degios medžiagos. Tvirtino, kad naftos perdirbimo įmonėse tokių medžiagų sandėliavimo saugumas užtikrinamas patikimomis sistemomis, kurios ir buvo numatytos UAB „Krovinių terminalas“ rengiamame Projekte. Teigė, kad Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 7-ojo punkto 6-asis priedas projektuotoją įpareigoja visada laikytis labiausiai tikėtinų scenarijų ir numatyti tam tikrą priemonių paketą, kuris leistų saugiai ir operatyviai suvaldyti galimą incidentą. Nurodė, kad visos priemonės, pavadintos kaip papildomos kompensacinės priemonės, ir buvo įdiegtos: vėsinimo sistemos, numatytos gesinimo sistemos, leidžiančios visiškai apriboti degimo procesą. Tvirtino, kad atliekant rizikos vertinimą, buvo pasirinkti patys pavojingiausi scenarijai, atsižvelgus į vėjo greitį, medžiagų užsidegimo temperatūrą ir kitus parametrus. Vertino, kad rizikos vertinime pasirinktas variantas, kai vėjo greitis yra 1 m/s, yra pavojingesnis nei AB „Klaipėdos nafta“ pasirinkto eksperto nurodytas greitis 5,2 m/s, kadangi kuo daugiau oro prateka per erdvę, esančią tarp 10 m atstumu nutolusių objektų ir kuria sklinda temperatūra, tuo labiau vyksta vėdinimo procesas ir temperatūros sklaidymasis. UAB „Poliprojektas“ atstovas E. C. pažymėjo, kad Projekte numatytos kompensacinės priemonės nebuvo privalomos, Projektui įgyvendinti pakako ir gaisrinės inžinerijos skaičiavimų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta ABTĮ nustatyta tvarka.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atmesti skundą. Nurodė, kad tuometinės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir 2015 m. kovo 19 d. parengė Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-150319-00017, kuriame konstatavo, jog teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Tvirtino, kad AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą. Remdamasi tuo, kad pareiškėja nenurodė, į kokių konkrečių statinių apsaugos zonas ir kokia apimtimi patenka suprojektuoti statiniai, bei nepateikė duomenų, patvirtinančių tokių zonų buvimą, kaip nepagrįstą vertino skundo teiginį, jog turėjo būti gautas pareiškėjos, kaip gretimų statinių savininkės, rašytinis pritarimas Projektui. Paaiškino, kad aplinkybė, jog AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona patenka į UAB „Krovinių terminalas“ sanitarinę apsaugos zoną, reiškia tik tai, kad šios zonos sutampa (persidengia), tačiau tai nereiškia, kad suprojektuoti statiniai patenka į AB „Klaipėdos nafta“ statinių apsaugos zoną. Tvirtino, kad ginčijamu Statybos leidimu nėra leista vykdyti kokius nors statybos darbus AB „Klaipėdos nafta“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog UAB „Krovinių terminalas“ neturėjo teisių į nurodytą žemės sklypą, nekliudė išduoti Statybos leidimą.

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento – vietos savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo – teisėtumo.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. liepos 16 d. išdavė UAB “Krovinių terminalas” statybos leidimą Nr. LNS-31-140716-00158 statyti statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us). Statybos leidimu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurios plotas 4, 4662 ha, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB “Krovinių terminalas” leista statyti naujus statinius, rekonstruoti esančius statinius, atlikti statinio paprastą remontą ir griauti statinį pagal projektuotojo UAB „Projektų centras“ 2013 m. parengtą Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektą Nr. 316P .

Be to, remiantis Privažiuojamojo kelio statybos ir privažiuojamųjų kelių Nr. 35 ir Nr. 36 rekonstravimo Pastovio kelyne (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje techniniu projektu, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2014 m. liepos 14 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas Nr. LNS-31-140714-00156 privažiuojamojo geležinkelio kelio statybai ir privažiuojamųjų kelių Nr. 35 ir Nr. 36 Pastovio kelyne, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstravimui. Statiniai suprojektuoti UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame žemės sklype į numatomą statyti naftos produktų krovos estakadą. Privažiuojamojo kelio statybos ir privažiuojamųjų kelių Nr. 35 ir Nr. 36 rekonstravimo Pastovio kelyne (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje projektą Nr. 8040 parengė pasibaigęs juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pramprojektas“, kuri 2017 m. liepos 14 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nurodytas subjektas 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi buvo pašalintas iš bylos proceso dalyvių.

Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą

AB „Klaipėdos nafta“, pagrįsdama teisę kreiptis į teismą skundu dėl UAB “Krovinių terminalas” išduoto Statybos leidimo panaikinimo, tvirtino, kad Detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas, kuriame projektuojami statiniai, ribojasi su pareiškėjos naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija, todėl Statybos leidimas, išduotas remiantis Projektu, parengtu pagal Detalųjį planą, pažeidžia AB „Klaipėdos nafta“, kaip šalia esančių nekilnojamojo turto objektų savininkės, teises bei teisėtus interesus.

Atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys tvirtino, jog AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą.

Pareiškėjai paduodant skundą galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje. Aiškinant nurodytas ABTĮ normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, o tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009); materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo ir jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad pareiškėjas neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146- 321/2011).

Nekilnojamojo turto registro 2014 m. gegužės 26 d. išrašo, 2018 m. gegužės 23 d. išrašo duomenimis, ištraukos iš Nekilnojamojo turto registro 2018 m. lapkričio 2 d. išrašo 2.1 ir 5 punktų duomenimis, duomenimis, 1 076,9886 ha (buvęs plotas – 176,9886 ha) ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos mieste, 1073,6575 ha dalį patikėjimo teise valdo Klaipėdos VJUD kitą dalį patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė.

Klaipėdos VJUD patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), teritorijos atskiros dalys pagal nuomos sutartis nuomojamos įvairiems asmenims, tarp jų – ir AB “Klaipėdos nafta” bei UAB “Krovinių terminalas”. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2009 m. lapkričio 4 d. AB “Klaipėdos nafta” nuomoja žemės sklypą Nr. 151 (0,5373 ha ploto), žemės sklypą Nr. 50 (19,3321 ha ploto) ir žemės sklypą Nr. 51 (18,4575 ha ploto); UAB “Krovinių terminalas” nuo 2009 m. birželio 19 d. nuomojo žemės sklypą Nr. 4 (0,4961 ha ploto); nuo 2011 m. sausio 25 d. - žemės sklypą Nr. 154 (0,0849 ha ploto), pagal 2011 m. sausio 25 d. sutartį (su 2013 m. rugsėjo 13 d. susitarimu) ir 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį - žemės sklypą Nr.1 (4,4662 ha ploto). Bylos nagrinėjimo metu UAB “Krovinių terminalas” pagal 2016 m. spalio 4 d. sutartį nuomojamo žemės sklypo Nr. 1 plotas yra 5,0472 ha.

Be to, byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad AB “Klaipėdos nafta” nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tarp jų : buitinės paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), specialiosios paskirties pastatą gaisrinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią administracinės paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(išvardinti pastatai yra žemės sklype Nr. 50), sargybos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų - kontrolės postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gaisrinės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinės pastotę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), putokšlio įrenginį, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), priešgaisrinę vandens siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytų pastatų padėtį šalia (duomenys neskelbtini) gatvės bei UAB “Krovinių terminalas” nuomojamo žemės sklypo ir jame esančių naftos rezervuarų ir kitų statinių atžvilgiu patvirtina Registrų centro 2014 m. liepos 3 d. parengta ištrauka iš Kadastro žemėlapio.

Techninio projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Esama sklypo situacija” (4 lapas), Statybos projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Esama padėtis. Geografinė dalis“ (3 lapas) nurodytos žemės sklypo Nr. 1, kuriame projektuojami rezervuarų parkas statiniai, gretimybės, tarp jų: šiaurės rytinėje dalyje – su (duomenys neskelbtini) gatve, šiaurės vakarinėje dalyje – su AB “Klaipėdos nafta” žemės sklypu. Be to, žemės sklypo Nr. 1 gretimybė su pareiškėjos naudojamu žemės sklypu (sklypo ribų posūkių taškai Nr. 10-11) nurodyta ir žemės sklypo plane, pridėtame prie UAB „Krovinių terminalas“ 2011 m. lapkričio 25 d. su Klaipėdos VJUD sudarytos žemės sklypo Nr.1 nuomos sutarties.

Išanalizavus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžiama, kad jie leidžia daryti išvadą, jog AB “Klaipėdos nafta” pagal nuomos sutartį naudojamas 18,5131 ha žemės sklypas Nr. 51 betarpiškai ribojasi su UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamu žemės sklypu Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai - rezervuarų parkas, technologinė siurblinė, automobilių postas su siurbline, operatorinė su elektros skydine, naftos iškrovimo rezervuaras ir kt., be to, pareiškėjos nuomojamame žemės sklype ir (duomenys neskelbtini) gatvėje yra išsidėstę AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausantys įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektai. Darant šią išvadą, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2018 priimtos 2018 m. birželio 28 d. nutarties 70 punkte suformuluotą išvadą.

Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Įstatymų leidėjas šios dalies 1-7 punktuose nurodė, kad tokios sąlygos yra: statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

Remiantis tuo, kad nurodyta, daroma išvada, kad AB „Klaipėdos nafta“, kaip žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalies (18,4575 ha ploto žemės sklypo Nr. 51), besiribojančios su UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamu žemės sklypu Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai, nuomininkė bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)esančių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų savininkė, gindama savo veiklos sąlygas, turi materialinį suinteresuotumą ginčyti UAB „Krovinių terminalas“ išduotą Statybos leidimą.

Dėl Statybos leidimo, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad statybos leidimas yra kompetentingo subjekto specialia tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus, ir pagal teisinę paskirtį priskiriamas individualiems teisės aktams (žr., pvz., 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A16–727/2007; 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7 –654/2006; 2008 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39–102/2008 ir kt.).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimą statyti naują statinį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas; šio straipsnio 7 dalies 1-7 punktuose pateiktas sąrašas dokumentų, kurie privalo būti pateikti leidimui statyti naują statinį gauti. Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrinama: ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai; ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus; ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą (taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą pateikusiam asmeniui, o statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus.

Statybos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, detalizuoja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Ginčo teisiniams santykiams taikoma Statybos leidimo išdavimo metu (2014 m. liepos 16 d.) galiojusi 2014 m. birželio 5 d. - 2014 m. rugsėjo 25 d. suvestinė redakcija. Įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo privalomi atlikti veiksmai nurodyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 8.1-8.6 punktuose, tarp jų – patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; jei jų trūksta, apie tai prašymo pateikėją informuoti per IS „Infostatyba“ (8.2 punktas). STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus projektus, o 1.1-1.16 punktuose išvardinti tikrinami klausimai, tarp jų – ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (1.7 punktas).

Daroma išvada, kad nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą reglamentuojančios taisyklės vertintinos kaip pagrindinės; šių pagrindinių taisyklių paskirtis yra užtikrinti išduodamo statybą leidžiančio dokumento, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumą. Taigi, Savivaldybės administracija, spręsdama Statybos leidimo išdavimo klausimą, privalėjo laikytis imperatyviai nustatytų pagrindinių procedūrinių taisyklių. Statybos leidimas teismine tvarka gali būti panaikintas, nustačius, kad jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis).

AB „Klaipėdos nafta“ tvirtino, kad Statybos leidimas buvo išduotas, Savivaldybės administracijai pažeidus STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkto nuostatas. AB „Klaipėdos nafta“ teigė, kad projektuojami statiniai patenka į pareiškėjai nustatytą sanitarinę apsaugos zoną, todėl UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo gauti AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą Projektui. AB „Klaipėdos nafta“ nurodė, 1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcijos Žemės įstatymas nustatė, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės taikomos nuo sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, o remdamasi Techninio projekto sprendiniais, tvirtino, kad UAB “Krovinių terminalas” buvo žinoma apie pareiškėjos naudojamiems žemės sklypams nustatytą sanitarinės apsaugos zoną.

Savivaldybės administracija, remdamasi Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostatomis, tvirtino, kad nesant Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, kaip specialiosios žemės naudojimo sąlygos, AB „Klaipėdos nafta“ teiginys, kad turėjo būti gautas jos pritarimas Projektui, yra nepagrįstas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija. Statybos leidimo išdavimo metu statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras detalizavo Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 1.3 punktu pakeitė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktą. Teismo vertinimu, išduodant Statybos leidimą, t. y. 2014 m. liepos 16 d., privalėjo būti taikomas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktas, išdėstytas 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-914. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkte (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį, savivaldybės administracijai turi būti pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo “Privalomi rašytiniai pritarimai projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo” 1 punkte (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) išvardinti subjektai, kurių pritarimus privaloma gauti iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tarp jų – ir statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimą, jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) 60 punkte apibrėžta, kad gamybinio objekto sanitarinė apsaugos zona yra žemės plotas tarp šių objektų ir gyvenamųjų pastatų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 4.11 punktas sanitarinę apsaugos zoną apibrėžia kaip aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esančią teritoriją, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona buvo nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215, o UAB „Krovinių terminalas“ - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36. Teismas sprendžia, kad Savivaldybės administracijai turėjo būti žinoma apie nurodytus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir jais AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ nustatytas sanitarinės apsaugos zonas, į kurias patenka šių juridinių asmenų nuomojami žemės sklypai. Nurodytų zonų išsidėstymą patvirtina prie 2015 m. gegužės 18 d. paduoto patikslinto skundo pridėtas sanitarinė apsaugos zonos planas.

Projekto Bendrojo aiškinamojo rašto dalyje „8. Sklypo sutvarkymo dalis. Sklypo teritorijos sanitarinė ir apsauginė zona“ nurodyta, kad UAB „Krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinės apsaugos zonos sutampa (12 lapas). Analogiško turinio sprendiniai nurodyti ir Statybos projekto dalyje „Bendrieji duomenys. Sanitarinė apsaugos zona“ (7 lapas). Teismo vertinimu, šie Projekto sprendiniai leidžia teigti, jog UAB „Krovinių terminalas“, kaip statytoja, pripažino ir vertino, kad aukščiau nurodytais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos sanitarinės apsaugos zonos taikomos 4,4662 ha žemės sklypui, kuriame projektuojami rezervuarų parkas, geležinkelio estakada ir kiti statiniai.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija, nagrinėdama Statybos leidimo išdavimo klausimą ir vykdydama Statybos statymo 23 straipsnio 12 dalyje bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkte (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija) nustatytus veiksmus, privalėjo konstatuoti, kad nors, formaliuoju požiūriu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kaip Sąlygose apibrėžta gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinė apsaugos ir taršos poveikio zona, apimanti UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamą žemės sklypą Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai, į Nekilnojamojo turto registrą neįrašyta, tačiau į ją rengiant Projektą buvo atsižvelgiama.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje specialiosios žemės naudojimo sąlygas apibrėžtos kaip įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus, priklausančius nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Minėta, jog Statybos statymo 23 straipsnio 12 dalis nustato, kad, užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti patikrinama, ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą (3 punktas). STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkte (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija) buvo nustatyta, kad savivaldybės administracija privalo patikrinti, ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinė apsaugos zona; ar dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo statytojo žemės sklypui (nagrinėjamu atveju – UAB „Krovinių terminalas“), gretimiems žemės sklypams (nagrinėjamu atveju – AB „Klaipėdos nafta“) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Ginčo šalys pripažįsta, kad Statybos leidimo išdavimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, į kurias patenka AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ nuomojami žemės sklypai, į Nekilnojamojo turto registrą nebuvo įrašytos. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Teismas vertina, kad Savivaldybės administracija neįvykdė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkto reikalavimo, nepatikrino ir nenustatė, kad statytojo UAB „Krovinių terminalas“ žemės sklypui, gretimam žemės sklypui, kurį nuomoja AB „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios buvo aptariamos Projekto sprendiniuose, į Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos. Teismo vertinimu, Projekte suprojektuoti statiniai (rezervuarų parkas su technologine siurbline, naftos iškrovimo rezervuaras, autotransporto užpylimo/išpylimo postas ir kt. ) patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 AB „Klaipėdos nafta“ nustatytą sanitarinę apsaugos zoną.

Be to, AB „Klaipėdos nafta“ tvirtino, kad Statybos leidimas išduotas, neatsižvelgus į tai, kad, pagal Projekto sprendinius, UAB „Krovinių terminalas“ ketinami statyti statiniai nuo AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų suprojektuoti mažesniais atstumais, nei nustatyta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 138 patvirtintose Respublikinėse statybos normose „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“. RSN 157-94 nurodyta, kad atstumai nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi pagal 2.1 lentelę. Pagal Projekto sprendinius, UAB „Krovinių terminalas“ žemės sklype Nr. 1 planuoja statyti įvairių naftos ir naftos chemijos saugojimui ir dozavimui skirtą rezervuarų parką su technologine siurbline, naftos iškrovimo rezervuarą, autotransporto užpylimo/išpylimo postą, kitus statinius (Techninio projekto Aiškinamojo rašto dalys „Projektuojamų pastatų ir statinių sąrašas. I statybos etapas“ ir „Projektuojamų pastatų ir statinių sąrašas. II statybos etapas“ (5 lapas)).

Sprendžiant dėl atstumų tarp suprojektuotų gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų, atsižvelgiama į Statybos projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Projektiniai sprendiniai. Gaisrinės saugos sprendiniai“ nurodytus atstumus nuo suprojektuotų rezervuarų parko, automobilių posto, siurblinės iki gretimos įmonės, t. y. AB „Klaipėdos nafta“ pastatų (6-8 lapai). Projekto dalies „Gaisrinė sauga. 4.6. Atstumai tarp statinių“ konstatuota, kad minimalūs atstumai nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų, įrenginių iki gretimų objektų yra mažesni nei numatyti RSN 157-94 (20 lapas). Be to, UAB „Krovinių terminalas“ užsakymu UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktos ekspertizės akto dalyje, kurioje suformuluotas atsakymas į 6-ąjį klausimą „Projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams ir esminiams statinio saugos reikalavimams“, nurodyta, kad projektuojamuose objektuose atstumas nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų ir įrenginių iki gretimos įmonės pastatų yra mažesnis nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas 100 m atstumas.

Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes, sprendžiama, kad tarp Projekte suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 nurodyti norminiai atstumai, ir kad ši aplinkybė buvo žinoma UAB „Krovinių terminalas“.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad UAB “Krovinių terminalas”, kaip statytoja, privalėjo laikytis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) reikalavimų ir kartu su Savivaldybės administracijai teikiamu prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti ir AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą Projektui. Nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ tokio pritarimo nėra davusi. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Savivaldybės administracija Statybos leidimą išdavė, pažeisdama STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) reikalavimą.

Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu RSN 157-94 nebegalioja, Aplinkos ministrui 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-991 pripažinus netekusiu galios Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 138 „Dėl Respublikinių statybos normų RSN 157-94 patvirtinimo”. Teismas sprendžia, kad Statybos leidimo išdavimo metu RSN 157-94 galiojo, todėl šio teisės normos nuostatos taikomos, sprendžiant dėl Statybos leidimo išdavimo teisėtumo.

Bylos duomenimis, UAB „Krovinių terminalas“, įvertinusi, kad tarp Projekte tarp suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas 100 m atstumas, sprendė gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimo klausimus. Projekto dalyje „Gaisrinė sauga“, atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimų 7 punktą, numatytos techninės kompensacinės priemonės, jos išdėstytos Projekto dalies „Gaisrinė sauga. 4.6 Atstumai tarp statinių“ 1 lentelėje (20 lapas). Pagal Projekto dalies „Gaisrinė sauga“ sprendinius, gaisro rizikos skaičiavimais, techninių galimybių vertinimo gaisrinės saugos požiūriu metu buvo nustatyta, kad numatomų įdiegti techninių kompensacinių priemonių ir sprendinių visuma kartu su UAB „Krovinių terminalas“ vykdomais gamybiniais procesais, jų technologija ir reglamentavimu bei atsižvelgus į esamas žinybines priešgaisrines pajėgas, jų techninį aprūpinimą, užtikrina norminiuose dokumentuose reglamentuotą saugos lygį.

Teismas, remdamasis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktu (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija), sprendžia, kad tai, jog UAB „Krovinių terminalas“, nustačiusi, jog tarp Projekte suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas norminis 100 m atstumas, Projekte numatė technines kompensacines priemones, skirtas gaisrinės saugos reikalavimams užtikrinti, neatleido trečiojo suinteresuoto asmens nuo statytojo pareigos gauti AB „Klaipėdos nafta“ rašytinį pritarimą Projektui ir jį pateikti kartu su prašymu išduoti statybos leidimą.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija nesilaikė Statybos statymo 23 straipsnio 12 dalies 3 punkto ir 13 dalies, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkto (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija), STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nuostatų ir Statybos leidimą išdavė, nesant AB „Klaipėdos nafta“ rašytinio pritarimo Projektui, kurį UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Nustačius, jog Statybos leidimas išduotas, pažeidus nustatytas imperatyvias pagrindines procedūrines taisykles, skirtas užtikrinti šio individualaus administracinio akto teisėtumą, Statybos leidimas pripažįstamas neteisėtu iš esmės ir naikinamas. Konstatavus, kad Statybos leidimas dėl pagrindinių procedūrinių taisyklių pažeidimo neteisėtas iš esmės, sprendime nevertinama, ar AB „Klaipėdos nafta“ turėtos veiklos sąlygos pakeičiamos pagal normatyvinių statybos techninių reglamentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties reglamentų nuostatas.

Dėl pareiškėjos turėtų išlaidų atlyginimo

AB „Klaipėdos nafta“ prašė, patenkinus skundą, iš atsakovų solidariai priteisti turėtas atstovimo, ekspertų darbo apmokėjimo ir kitas išlaidų. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgus į tai, kad ginčas sudėtingas, reikalaujantis teisės, statybų rangos, gaisrinės saugos, teritorijų planavimo žinių, bylos medžiaga didelės apimties, todėl yra pagrindas nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nurodė, kad byloje suteikta teisinių paslaugų už 19 878,08 Eur, išlaidos už ekspertų darbo apmokėjimą - 4 840 Eur, kitos papildomo išlaidos – 272,72 Eur.

Pareiškėja nurodė, kad turėtas atstovavimo išlaidas sudaro: Statybos leidimo išdavimo procedūrų ir lydinčių dokumentų analizė, Techninio projekto analizė, pažeidimų identifikavimas, aptarimas su klientu – 2 000 Eur; skundo parengimas teismui - 2 500 Eur; ekspertizės aktų analizė ir patikslinto skundo parengimas teismui - 1 100 Eur; atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimų analizės, aptarimas su klientu - 2 500 Eur; papildomų dokumentų ir prašymų teismui pateikimas - 1 000 Eur; pasiruošimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme - 3 500 Eur, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose - 3 978,08 Eur; atskirojo skundo parengimas dėl teismo nutarties atsisakyti priimti skundą - 800,00; apeliacinio skundo parengimas - 2 000 Eur; papildomų dokumentų rinkimas ir teikimas apeliacinės instancijos teismui - 500 Eur. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitas faktūras ir vietinių mokėjimų pavedimus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti - išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme (2 punktas); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad priteisiamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-449-492/2019).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.

Bylos duomenimis, AB „Klaipėdos nafta“ atstovas parengė ir teismui padavė 2015 m. sausio 8 d. skundą ir 2015 m. gegužės 18 d. patikslintą skundą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Atsižvelgus į šių procesinių dokumentų turinį, abu dokumentai vertinami kaip vienas procesinis dokumentas – skundas, už kurio parengimą, atsižvelgus į patikslinto skundo surašymo datą, atlyginama maksimali atlyginimo suma, remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, yra 1 786,23 Eur (714,49 Eur x 2,5). Teismas vertina, kad Statybos leidimo išdavimo procedūrų ir lydinčių dokumentų analizė, Techninio projekto analizė, pažeidimų identifikavimas, ekspertizės aktų analizė ir šių klausimų aptarimas patenka į skundo surašymo paslaugą, todėl už išvardintas paslaugas atlyginimas atskirai nepriteisiamas.

Rekomendacijos numato, kad apskaičiuojant priteistiną maksimalų užmokesčio dydį už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas koeficientas 0,1 (8.19 punktas); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad tuometiniame Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vykę teismo posėdžiai, atsižvelgus į Rekomendacijų nuostatas truko: 2015 m. rugsėjo 2 d. – 1 val., 2016 m. balandžio 6 d. – 4 val., 2016 m. gegužės 19 d. – 2 val.; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose teismo posėdžiai truko: 2018 m. lapkričio 7 d. – 1 val.; 2019 m. spalio 9 d. – 3 val., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. – mažiau kaip 30 min.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas Rekomendacijų nuostatas, už pareiškėjos advokato atstovavimo teisme paslaugas priteisiamas maksimalaus užmokesčio dydis yra 1 003,49 Eur (699,80 Eur x 0,1 x 1 val. + 756,90 Eur x 0,1 x 6 val. + 926,70 Eur x 0,1 x 1 val. +1289 Eur x 0,1 x 3 val.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad pasirengimas teismo posėdžiui vertintinas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas ( žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2463-662/2019, 2019 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. AS-554-525/2019). Įvertinus suteiktos advokato teisinės paslaugos pobūdį, sprendžiama, kad pasiruošimo dalyvauti teismo posėdžiuose paslaugai priskiriamas ir atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktų atsiliepimų analizė ir aptarimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai atskirai neatlyginamos turėtos išlaidos už pasiruošimą dalyvauti teismo posėdžiuose, atsakovų bei trečiųjų asmenų atsiliepimų analizę ir aptarimą.

Rekomendacijose nurodyta, kad apskaičiuojant priteistiną maksimalų užmokesčio dydį už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas 0,4 (8.16 punktas), o už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), parengimą - koeficientas 0,1 (8.17 punktas).

Pareiškėja prašė atlyginti 1000 Eur turėtas išlaidas už jos atstovo papildomų dokumentų ir prašymų teismui parengimą ir pateikimą.

Išanalizavus byloje pateiktus AB „Klaipėdos nafta“ atstovo teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjos atstovas parengė ir pateikė 2015 m. gegužės 18 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir administracinės bylos Nr. I-176-162/2013 pridėjimo; 2015 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos ir liudytojų iškvietimo į teismo posėdį; 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešimą dėl ginčo baigimo taikos sutartimi; 2016 m. sausio 28 d. pranešimą dėl galimybės ginčą baigti taikos sutartimi; 2016 m. balandžio 5 d. prašymą pridėti 2014 m. gegužės 23 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie pareiškėjos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)valdomus nekilnojamuosius daiktus; 2016 m. gegužės 16 d. prašymą pridėti UAB “Property Development Consultancy” 2016 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktą Nr. 12-05/1; 2018 m. liepos 11 d. pranešimą apie pareiškėjos atstovo užimtumą; 2019 m. sausio 22 d. pranešimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo; 2019 m. spalio 8 d. prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo vertinimu, išvardinti dokumentai pagal savo turinį ir pobūdį patenka į Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytų kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, kategoriją. Sprendžiama, kad už šių dokumentų parengimą maksimali atlygintinų išlaidų suma yra 748,09 Eur.

AB „Klaipėdos nafta“ prašė atlyginti 272,72 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimo išlaidos ir kelionės išlaidos, 3 025 Eur už UAB “Property Development Consultancy” atliktas ekspertizes ir 1 815 Eur už UAB Statybos projektų ekspertizės centro išvados parengimą.

Išanalizavus pareiškėjos pateiktus duomenis apie atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas apmokėjimą ir juos patvirtinančius dokumentus (2019 m. spalio 8 d. pažymą; PVM sąskaitas faktūras, vietinių mokėjimų nurodymus), sprendžiama, jog pateikti dokumentai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja tinkamais įrodymais pagrindė turėtas aukščiau nurodytas išlaidas. Remiantis tuo, kas nurodyta, prašymas priteisti 272,72 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimą ir kelionės išlaidas, 4 840 Eur už pareiškėjos pasirinktų ekspertų darbo apmokėjimą netenkinamas.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad AB „Klaipėdos nafta“ maksimali priteisiamų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas suma yra 3 537,81 Eur (1 786,23 Eur + 1 003,49 Eur + 748,09 Eur).

Atsižvelgus į padarytą išvadą, jog išduodant Statybos leidimą, pagrindines procedūrines taisykles pažeidė atsakovė Savivaldybės administracija, iš jos priteisiama pareiškėjai AB „Klaipėdos nafta“ atlygintina 3 537,81 Eur turėtų atstovavimo išlaidų suma.

Be to, AB „Klaipėdos nafta“ prašė priteisti 3 300 Eur dydžio atlyginimą už apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas: 800,00 Eur už atskirojo skundo parengimo dėl teismo nutarties atsisakyti priimti skundą; 2 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 500 Eur už papildomų dokumentų rinkimą ir teikimą apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgus į tai, kad, pagal suformuotą teisminę praktiką, pirmosios instancijos teisme sprendžiama tik dėl jame patirtų išlaidų atlyginimo, klausimas dėl AB ‚Klaipėdos nafta“ apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų perduodamas spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2014 m. liepos 16 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-31-140716-00158.

Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 3 537,81 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 81 euro centą) turėtų atstovavimo išlaidų. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Klausimą dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme perduoti spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.