Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) – atstovui D. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, buvo nubaustas 620 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad 2023 m. birželio 6 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti (neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų), norėdamas sukti į dešinę iš šalutinio kelio, nereguliuojamoje sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu, šaligatviu, jam iš dešinės pusės atvažiuojančiam elektriniam dviračiui (paspirtukui), kurio vairuotojas neįsitikino, kad saugu kirti važiuojamąją dalį (abipusė kaltė). Medicinos eksperto išvada dviratininko sužalojimas kvalifikuojamas nežymiai. Dviračio vairuotojas nedėvėjo apsauginio šalmo. Iki policijai įforminat eismo įvykį abi transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos. Minėtais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto, 127 punkto, 219.2, 3 punkto, 1 priedo II skyriaus kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimai.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tuo, kad buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą bei su paskirta nepagrįsta ir labai didele bauda ir teisės vairuoti apribojimu. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas surašytas pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių nuostatas, nes dokumente nėra nurodyti duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, nėra nurodyti liudytojai galimai galėję matyti pažeidimą, nors pažeidimas yra padarytas viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo daug žmonių, be to nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nesutinkama su vyriausiojo tyrėjo nutarime nurodytu teiginiu, kad jo (A. M.) parodymai yra vertintini kritiškai, tai yra kaip pasirinktas gynybos būdas bei nešalina mano kaltės dėl man pareikštų kaltinimų. Po teismo sprendimo jis 3 mėnesius neturėjo teisės vairuoti ir nevairavo. Teismo priimtoje galutinėje nutartyje taip pat nebuvo nurodyta, kad pasibaigus šiam terminui jis privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kad teisė vairuoti jam būtų grąžinta. Pažymi, kad jo vairuotojo pažymėjimas, kuris įrodo jo teisę vairuoti transporto priemones, eismo įvykio metu buvo galiojantis ir pateiktas pareigūnam. Nurodo nesuprantantis, kodėl yra pripažintas kaltu, dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti. Skunde abejojama medicinos eksperto išvada, kurioje nustatyta, kad paspirtuko vairuotojas atsitrenkęs ir apgadinęs jo (A. M.) transporto priemonę ir jo turtui padaręs žalą patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi, A. M. teigimu, po eismo įvykio paspirtuko vairuotojas niekuo nesiskundė, nepatyrė jokių sužalojimų, be to ir pripažino savo kaltę. Nurodo pateikęs įrodymus – foto nuotraukas, kad paspirtuko vairuotojas važiavo kairiąja šaligatvio puse, tačiau šie dokumentai nebuvo prijungti prie administracinės bylos. Toliau nurodo, kad paspirtuko vairuotojas, važiavo ne pagrindiniu keliu, o šaligatviu, kirsti kelią jis toje vietoje neturėjo teisės, toje vietoje nėra įrengta perėja, taip pat nėra kirsti kelią pėstiesiems ar paspirtuko vairuotojams žyminčių ženklų ar kelio ženklinimo, todėl nepažeidus KET taisyklių paspirtukas nebūtų atsitrenkęs į jo automobilio šoną. Važiuojant (duomenys neskelbtini) jis (A. M.) privažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą, sustojo prie stop ženklo, pasižiūrėjo, ar nėra artėjančiu transporto priemonių, įsitikinus, kad jų nėra privažiavo prie pat sankryžos, kad įsitikintų, kad gali sukti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis praleidinėjo gatve važiuojančias transporto priemones, jo automobilis stovėjo toje vietoje apie puse minutės. Būtent tada paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į stovinčio automobilio šoną, todėl jo (A. M.) veiksmuose nėra jokios kaltės ir dėl eismo įvykio yra kaltas tik paspirtuko vairuotojas. A. M. teigimu, jis paspirtuko vairuotojo nenutrenkė ir su juo nesusidūrė, tai paspirtuko vairuotojas atsitrankė į jį, pažymi, kad minėtų aplinkybių policijos vyriausiasis tyrėjas neišsiaiškino ir nepaneigė. Nurodo nepažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, nes laikėsi vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų – vairuotojo pažymėjime buvo nurodyta, iki kada jis galioja, teisės apribojimo terminas buvo jau pasibaigęs, todėl jis turėjęs teisę vairuoti transporto priemonę. Taip pat teigia nepažeidęs KET 127 punkto, nes jo automobilis jau kurį laiką buvo sustojęs, kai paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į jį. Neigia ir KET 219 punkte numatytus pažeidimu nurodydamas, kad atsitikus eismo įvykiui tiek jis, tiek paspirtuko vairuotojas nusprendė, kad policijos pareigūnų ir medikų nereikia. Tam vaikinui jis nereiškė jokių pretenzijų dėl jam padarytos žalos ir paspirtuko vairuotojas nereiškė jokių pretenzijų dėl jo (J. J.) patirtos žalos. Be to, tuo metu nebuvo jokių sužalojimų. Jie apsikeitė kontaktiniais duomenimis ir palaikė ryšį, jiems abejiems eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios ir žinomos. Mano, kad nutarimas priimtas iš esmės neatlikus objektyvaus administracinio nusižengimo bylos tyrimo, todėl reikia atlikti papildomą bylos aptartų aplinkybių tyrimą, dėl šios priežasties nutarimas naikintinas, o byla arba nutrauktina arba grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nenustačius galimo administracinio nusižengimo iš esamų byloje ir papildomai skundo nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų, šioje situacijoje tik ekspertas gali nustatyti, kokia situacija vis tik buvo eismo įvykio metu ir kurie eismo dalyviai padarė administracinį nusižengimą. Todėl, jo manymu, šioje byloje buvo būtina atlikti teismo ekspertizę. A. M. nurodo nesantis piktybinis pažeidėjas, nepažeidinėja teisės normų, yra charakterizuojamas gerai, yra doras ir atsakingas pilietis. A. M. nuomone, jis elgėsi pakankamai rūpestingai, sustojo praleisti transporto priemones važiuojančias pagrindiniu keliu, paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į jo automobilio šoną, nes pažeidė KET reikalavimus. Teisės vairuoti transporto priemones apribojimo terminas buvo pasibaigęs, o teise vairuoti patvirtino VĮ „Regitra“ išduotas ir galiojantis vairuotojo pažymėjimas, todėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Mano, kad administracinėje byloje esantys duomenys negalėjo būti pagrindu pripažįstant jį kaltu padarius administracinį nusižengimą.

Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, jog su pareiškėjo išdėstytu reikalavimu nesutinka. Skundžiamas 2023 m. spalio 6 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą A. M. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuotų ANK 415 straipsnio 2 dalies ir 423 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytus administracinius nusižengimus. Tuo tarpu, skunde išdėstyti teiginiai apie nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą policijos pareigūno neva padarytus proceso teisės normų pažeidimus yra deklaratyvūs bei nepagrįsti.

Teismo posėdyje A. M. ir jo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir ANK 423 straipsnio 2 dalį.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Teismo posėdžio metu dėl šio ANK nusižengimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės neneigia, nurodo, kad automobilis buvo paruoštas techninei apžiūrai, tačiau ją praėjo tik po eismo įvykio.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje, nurodoma, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Pažymėtina, kad ANK 423 str. 4 d. nurodyta, kad už ANK 423 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. nesutinka su priimtu nutarimu, neigia padaręs nutarime nurodytą nusižengimą, teigia, kad administracinio nusižengimo byla nebuvo tinkamai išnagrinėta, jam paskirta nepagrįsta ir labai didelė bauda su teisės vairuoti apribojimu, nurodo turėjęs teisę vairuoti, o paspirtuko vairuotojas pats atsitrenkė į stovėjusį jo automobilį, prašo administracinę teiseną dalyje dėl ANK 423 str. 2 d. jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusysis J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad privažiavęs prie gatvės norėjo įsitikinti, ar nėra šalutiniu keliu atvažiuojančio automobilio, tačiau per augančius krūmus kelio nesimatė, todėl pavažiavo toliau, ant važiuojamosios dalies. Įvykis buvo staigus, įvyko greitai, jo metu paspirtukas pateko po automobilio ratais. Po įvykio sutiko su A. M. pasiūlymu nekviesti policijos ir medikų, nes buvo šoko būsenoje. Jie apsikeitė telefonų numeriais, pats A. M. daugiau nematė, su juo toliau bendravo mama.

Teismas pažymi, kad KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

A. M. teiginiai, kad būtent tokiose sankryžose, kokioje įvyko eismo įvykis nagrinėjamu atveju, galioja kitokios KET taisyklės nei įprastinėms sankryžos, taip pat tai, kad paspirtuko vairuotojas toje vietoje neturėjo teisės kirsti kelio ir kad dėl eismo įvykio akivaizdžiai kaltas tik paspirtuko vairuotojas, laikomas deklaratyviu ir vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi KET 1 priedo II skyriaus kelio ženklo Nr. 203 aprašyme aiškiai nurodoma – vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Būtent šio kelio ženklo nepaisydamas A. M., automobiliu BMW X5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiavo šalutiniu keliu ir nereguliuojamoje sankryžoje, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu jam iš dešinės (šaligatviu) elektriniu paspirtuku važiavusiam J. J., dėl ko su juo susidūrė. Be to, KET 159 punktas nurodo, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu. Pažymėtina, kad pagal KET 3.7 p. kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. KET 155 punkte nurodyta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o KET 127 punktas iš vairuotojų reikalauja pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nors A. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 423 str. 2 d. neigia, ji įrodyta bylos rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodytos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; eismo įvykio vietos schema; Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato tyrėjo P. K. 2023 m. birželio 8 d. tarnybiniu pranešimu, dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 8 d., apie 11 val. gautas nurodymas nuvykti nurodytu adresu dėl nepilnamečio, kurį važiuojant elektriniu paspirtuku partrenkė automobilis, jam nustatyti sužalojimai. Atvykusius pareigūnus pasitikusi nukentėjusiojo mama paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje automobilis BMW X5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kliudė elektriniu paspirtuku važiavusį jos sūnų. Po eismo įvykio į policiją ar medikus nesikreipė. Automobilio vairuotojo nepažįsta, tačiau su juo kontaktavo telefonu <...>; kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu; medicinos dokumentų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus medicinos dokumentą – išrašą/siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ (duomenys neskelbtini), išduotą J. J., gim. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. J. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje, dešinio klubo srityje ir kairės čiurnos srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) paviršiais, galimai į tokius atsitrenkiant, ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų J. J. sveikata sutrikdyta nežymiai; transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. ir nukentėjusiojo motinos A. J. paaiškinimais.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrįstai nubaustas administracine tvarka. Teismo vertinimu A. M. važiuodamas šalutiniu keliu ir nereguliuojamoje sankryžoje, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu jam iš dešinės (šaligatviu) elektriniu dviračiu važiavusiam nepilnamečiui J. J., jo nepraleido, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu J. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors A. M. teigia nežinojęs ir nesupratęs, kad jis įvykio dieną neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tai jo atsakomybės nenaikina.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo nubaustas 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems mėnesiams. Šį nutarimą apskundus būtent dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2022 m. gruodžio 27 d. priimta nutartis Institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti. Apskundus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. priėmė nutartį, kuria apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintas. Po šios nutarties priėmimo – 2023 m. vasario 21 d. įsigaliojo A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, kuri galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d. A. M. 2023 m. birželio 6 d. automobilį vairavo pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tačiau neturėdamas teisės vairuoti, kadangi ši teisė jam nebuvo grąžinta dėl neįvykdytų šios teisės grąžinimo sąlygų.

KET 5 p. nurodo, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį (kuriame išaiškintos pagrindinės šio įstatymo sąvokos) vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. M. teisė vairuoti transporto priemones nustatyta tvarka nebuvo grąžinta, todėl jis automobilį vairavo nesusigrąžinęs teisės vairuoti. Tai, kad A. M. asmeniškai niekas neinformavo apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, jo atsakomybės nenaikina.

Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad Institucijos atstovas laikėsi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių – atsižvelgė į tai, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą (ANK 415 str. 2 d.) ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai paskyrė ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas neženkliai didesnes nei minimalias baudas bei ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą privalomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam - 12 mėnesių terminui. Švelninti nuobaudas ar mažinti (neskirti) administracinio poveikio priemonę (jos terminą) nėra jokio įstatyminio pagrindo. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 str. 6 d., tačiau šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodyta visiškai, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę bandydamas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad A. M. praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atžvilgiu jau taikytos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos A. M. elgesiui nepadarė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir A. M. skundas netenkintinas. Administracinė poveikio priemonė ir nuobauda A. M. paskirtos pagrįstai, vadovaujantis ANK šeštojo skyriaus, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą, nuostatomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.