- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-430-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21792-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. birželio 5 d. įvykio) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. birželio 10 d. įvykio) laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytas A. T. laikino sulaikymo laikas (3 dienos). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat valstybės naudai iš A. T. konfiskuotos transporto priemonės TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Šiuo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir A. T. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – išieškota (konfiskuota) automobilio CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 297 Eur ir valstybės naudai iš A. T. konfiskuotos transporto priemonės TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į šią subendrintą bausmę įskaičiuota šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. bei 2020 m. spalio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai.
Ši subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi (2021 m. gegužės 10 d. dienai neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų) ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – išieškota (konfiskuota) automobilio CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 297 Eur ir valstybės naudai iš A. T. konfiskuotos transporto priemonės TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Į šią subendrintą bausmę įskaičiuoti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. T. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 5 d., apie 12.37 val., Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 3,94 promilės.
2. Taip pat, A. T. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 10 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Gerosios Vilties g., ties pastatu Nr. 33, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 3,77 promilės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba, nesant tokios galimybės, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, todėl byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Esant tokioms aplinkybėms, jis pagrįstai tikėjosi, kad bus taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė bus sumažinta vienu trečdaliu, tačiau skundžiamame nuosprendyje BK 64¹ straipsnis nepritaikytas ir skirta bausmė nesumažinta. Dėl to, prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą galutinę bausmę vienu trečdaliu.
3.2. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, nuo kada jam buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, tačiau nurodyta, kad namų areštas truko iki 2020 m. gruodžio 12 d. Pažymi, kad namų areštas jam buvo paskirtas 2020 m. birželio 12 d., tai yra buvo taikomas 6 mėnesius, per kuriuos jis visą parą privalėjo būti namuose, taigi jo laisvė buvo neproporcingai apribota. Pasak nuteistojo, skiriant jam galutinę subendrintą bausmę, į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Dėl to, prašo taikyti BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir dvi laisvės apribojimo dienas prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai bei, atitinkamai, sumažinti laisvės atėmimo bausmę.
3.3. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi, ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas už pirmą padarytą nusikaltimą jam paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už antrą analogišką nusikaltimą – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Anot nuteistojo, logiška būtų manyti, kad skiriant bausmę už padarytus nusikaltimus, esant tik atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam turėjo būti paskirtos mažesnės bausmės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pasak nuteistojo, skundžiamame nuosprendyje nebuvo paaiškinta, kodėl buvo paskirtos tokios bausmės ir kodėl nebuvo atsižvelgta į prokuroro poziciją dėl bausmės skyrimo. Dėl to, prašo atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes, prokuroro poziciją dėl bausmės skyrimo ir už abi padarytas nusikalstamas veikas jam paskirti 90 parų arešto.
3.4. Nuteistojo teigimu, teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, privalo įvertinti Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą išvadas CPT/INF (2019)18, kuriose nustatyta, kad visose Lietuvos įkalinimo įstaigose egzistuoja reali subkultūra ir ekstraordinarus smurto tarp kalinių lygis. Pasak apelianto, tokios kalinimo sąlygos akivaizdžiai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas ir žlugdo kalinių psichinę būseną (jį 2018 metais Alytaus pataisos namuose buvo sumušęs asmuo, kuris 2018 metais buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo). Taip pat, anot apelianto, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą išvadų CPT/INF (2020)13 5 punktą, kuris primygtinai rekomenduoja valdžios institucijoms rinktis alternatyvas įkalinimui ir rinktis bausmių trumpinimą, probaciją ir kitas su laisvės atėmimo vietose nesusijusias priemones, kadangi laisvės atėmimo vietose kaliniai susiduria su neproporcingais suvaržymais COVID-19 pandemijos kontekste. Nuteistojo įsitikinimu, įvertinus visas šitas aplinkybes, teismas jam neturėjo skirti realios laisvės atėmimo bausmės.
3.5. Apeliantas nurodo ir tai, kad skirdamas bausmę teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad bausmės tikslai galėjo būti pasiekti netaikant laisvės atėmimo bausmės, kadangi būnant laisvėje teigiamą įtaką jam būtų dariusi šeima (yra vedęs, turi vieną nepilnametį ir du mažamečius vaikus), galimybė plėtoti verslą (turi individualią įmonę) ir taip prisidėti prie šeimos bei valstybės gerovės, galimybė gydytis nuo priklausomybės ir gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Pasak nuteistojo, laisvės atėmimo vietose šie veiksniai yra neįmanomi ir praranda prasmę.
3.6. Be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos tiesiogiai įtakojo sprendimą panaikinti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal ankstesnį teismo nuosprendį, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir draudimą bausti du kartus už tą pačią veiką.
Atsiliepimas
3.7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
5. Iš A. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamų veikų padarymo fakto, jų kvalifikavimo arba baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio. Skunde prašoma už abi nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba, nesant tokios galimybės, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 straipsnis). Taip pat skunde prašoma taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti nuteistajam paskirtą galutinę bausmę vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas šiais teisiniais aspektais ir pasisako.
Dėl A. T. paskirtų bausmių
6. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. T. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (už 2020 m. birželio 5 d. įvykį) ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (už 2020 m. birželio 10 d. įvykį) bei skirdamas jam dalinio sudėjimo būdu subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
7. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
10. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertindamas bylos duomenis, teismas nurodė, kad A. T. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurios buvo padarytos netrukus viena po kitos ir sudaro realiąją veikų sutaptį. Abiem atvejams nusikaltimai buvo atlikti piktybiškai, esant nustatytam sunkiam girtumo laipsniui. Taip pat nuosprendžiu buvo įvertinta ir A. T. asmenybė, teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis: 1) anksčiau teistas 8 kartus, iš kurių 2 kartus – už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą; 2) neturi specialios teisės vairuoti keliu transporto priemones, tačiau yra baustas administracine tvarka dėl pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu; 3) nėra registruotas priklausomybės ligų įskaitoje ir nesigydo psichiatrijos ligoninėse (tokių duomenų nepateikta). Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja draudimą vairuoti transporto priemonės esant neblaiviam, už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą skirtos arešto bausmės jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis nėra linkęs laikytis nustatytų apribojimų ir draudimų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.
11. Šiems skundžiamo nuosprendžio motyvams pritartina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas A. T. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra netgi mažesnis už BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį (past. minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, todėl šiuo atveju nuteistajam galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų). Nors apeliaciniame skunde A. T. akcentuoja, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama, prašo už abi jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti jam 90 parų arešto bausmę, tačiau tokia nuteistojo pozicija nėra pagrįsta jokiais įtikinančiais argumentais. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu A. T. prisipažino ir gailėjosi kad jis 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 10 d. vartojo alkoholinius gėrimus bei girtas vairavo transporto priemones (t. 2, b. l. 10–14), kuo iš dalies prisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo, taip sušvelnino savo teisinę padėtį. Vis dėlto, minėtai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei BK 54 straipsnio prasme neturėtų būti suteikta išskirtinė reikšmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktą, pažymėjo ir visumą kitų bylai reikšmingų duomenų, sudarančių pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo bausmės skyrimo klausimą. Neatkartojant visų nuosprendžio argumentų bei išvadų, šiuo aspektu pasakytina, kad A. T. padarė du šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus – viešoje vietoje vairavo transporto priemones, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliais nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pirmasis pažeidimas buvo atliktas daugiabučių namų apsuptoje gatvėje, o antras – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje degalinės teritorijoje, todėl akivaizdu, kad nuteistojo veiksmais buvo keliamas didelis pavojus ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, A. T., kaip rodo jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, būdamas daugelį kartų baustas tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka (t. 1, b. l. 136–143; 148, 149), dėl anksčiau padarytų analogiškų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Taigi, nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, priešingas teisei elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nuoseklus, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, todėl, teisėjų kolegijos manymu, su laisvės atėmimu nesusijusi ir (arba) arešto bausmė nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.
12. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimų CPT/INF (2019)18 ir CPT/INF (2020)13 apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie tarptautiniai dokumentai yra rekomendacinio pobūdžio, neįtvirtinantys jokių privalomų taisyklių, kaip turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės. A. T., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 12 būryje ir manydamas, kad jo gyvybei ar sveikatai gręsią realus pavojus, bet kada gali pateikti įkalinimo įstaigos administracijai motyvuotą prašymą dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 70 straipsnio 6 dalis). Taigi šie apelianto teiginiai yra atmestini.
13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. T. yra vedęs, turi vieną nepilnametį ir du mažamečius vaikus. Nurodoma, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turėtų galimybę plėtoti verslą, taip pat galėtų gydytis nuo priklausomybės bei gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Pirmiausiai pažymėtina, kad skunde akcentuojamos aplinkybės dėl A. T. šeimos narių teigiamos įtakos jo elgesiui bei nuteistojo siekio plėtoti savo įmonės verslą nėra kažkuo išskirtinės, todėl savaime nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis buvo sukūręs šeimą, dirbo įvairiuose darbovietėse bei vykdė individualią veiklą – automobilių ir lengvųjų transporto variklinių transporto priemonių pardavimą dar iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (t. 1, b. l. 145–147), tačiau tai nesutrukdė jam vartoti alkoholį ir po to, būnant neblaiviam, vairuoti automobilius. Antra, apelianto nurodyti argumentai ir apygardos teismui pateikti medicininiai duomenys (2021 m. rugsėjo 2 d. medicinos pažymėjimas Nr. PPV-APN-1142) apie jo sveikatos būklę nėra pakankami išvadai, kad jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Iškilus grėsmei nuteistojo gyvybei arba sveikatai, jam gali būti suteikta reikiama medicinos pagalba įkalinimo įstaigoje, o esant būtinumui – gydymas sveikatos priežiūros įstaigose. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikos pavojingumui bei A. T. asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ribas, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
14. Netenkinus apeliacinio skundo argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo į švelnesnę, A. T. pateikia alternatyvų prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos yra numatytos ir šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 2 dalyje. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
15. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).
16. Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju A. T. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, dėl jo neteisėtų veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių KET reikalavimus, kilo realus pavojus kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei saugumui. A. T. praeityje teistas už nusikalstamas veikas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuosavybei, teisingumui bei transporto eismo saugumui ir kt., ir jam jau ne kartą buvo skiriamos tiek realios laisvės atėmimo bausmės, tiek trumpalaikės arešto bei kitos bausmės. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi, tačiau jo veiksmuose įžvelgiamas ir savanaudiškumo elementas. Antai iš byloje esančių duomenų, t. y. tyrėjų 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 11 d. tarnybinių pranešimų (t. 1, b. l. 25, 95) ir liudytojos V. T. parodymų, matyti, jog A. T. po nusikalstamų veikų padarymo iš pradžių siekė išvengti jam gręsiančių teisinių pasekmių – K. T. ir ekipažo V9019 akivaizdoje minėjo, kad jis nevairavo automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir bandė įkalbėti savo žmoną V. T. duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, kad būtent ji įvykio vietoje vairavo transporto priemonę TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatyta ir tai, kad A. T. po pirmojo KET pažeidimo nereagavo į tyrėjų bandymus su juo susisiekti, vengė bet kokio kontakto, todėl buvo sulaikytas ir patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyrių (t. 1 b. l. 28). Vėliau nuteistasis buvo konvojuotas į teismą dėl kardomosios priemonės – namų arešto skyrimo (t. 1, b. l. 29). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. T. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis atitinka formaliąsias įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, visgi byloje nėra duomenų, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.
17. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ankstesnėse A. T. baudžiamosiose byloje, jam keletą kartų jau buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismų jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino – nuteistasis nesilaikė jam skirtų įpareigojimų. Nors BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra nustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu BK 75 straipsnio nuostatų taikymas A. T. vėl būtų aktualus.
Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo
18. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam turėjo būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šį taisyklė taikoma tik tais atvejai, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
19. Iš bylos medžiagos matosi, kad A. T. teismo posėdžio metu prisipažino dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, teismas esant proceso šalių sutikimui, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, bylos įrodymus ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl nuteistajam turėjo būti taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu. Tai yra imperatyvi norma ir teismas privalėjo taikyti ją A. T. atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Tai vertintina kaip esminis baudžiamojo įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui priimti tinkamą sprendimą paskiriant bausmę, bei teisingai išnagrinėjant bylą.
20. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas, o A. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 64¹ straipsnį, mažinama vienu trečdaliu. Vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsniu, iš naujo bendrinama su nuteistajam 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, o ši subendrinta bausmė atitinkamai bendrinama su 2021 m. liepos 17 d. nutartimis paskirta neatlikta bausmės dalimi pagal BK 64 straipsnio taisykles.
21. Apeliaciniame skunde nuteistasis aiškina, kad skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos tiesiogiai įtakojo sprendimą panaikinti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal ankstesnį teismo nuosprendį, tokiu būdu pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir draudimo bausti du kartus už tą pačią veiką principus. Vilniaus apygardos teismas pabrėžia, kad teismų priimamais procesiniais sprendimais dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų panaikinimo nėra išnagrinėjami baudžiamosios atsakomybės (veikos padarymo fakto, jos kvalifikavimo, asmens kaltės bei bausmės skyrimo) už konkrečių nusikalstamų veikų padarymą klausimai. Todėl apelianto argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso principų pažeidimo paliekami nenagrinėtais.
22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-5621, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš A. T. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 147,06 Eur. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Nuteistasis pagal bylos duomenis yra įregistravęs individualią veiklą, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi. Šių duomenų pagrindų, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam yra diagnozuota sunki liga ((duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti:
A. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtą subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimis, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Šią subendrintą 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi (2021 m. gegužės 10 d. tai buvo 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų) ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaičiuoti A. T. laikinajame sulaikyme išbūtus laikotarpius nuo 2020 m. birželio 5 d. 12.50 val. iki 2020 m. birželio 6 d. 12.41 val. ir nuo 2020 m. birželio 10 d. 19.00 val. iki 2020 m. birželio12 d. 11.05 val., t. y. 3 dienas, kas atitinka tris laisvės atėmimo dienas. Taip pat į galutinę subendrintą bausmę įskaičiuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais į bausmės laiką įskaičiuotus ir nuteistojo faktiškai atliktus bausmės laikotarpius.
Likusią skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.