Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-04 · Civilinė byla Nr. e2-39243-541/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
e2-39243-541/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32436-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
UAB „Dignas“
Atsakovas
UAB „Atumas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-39243-541/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32436-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.8.9.; 3.2.6.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dignas“ ieškinį atsakovui UAB „Atumas“ dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 015,52 Eur skolos, 8,05 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimo teisę į atsakovą įgijo iš UAB „Golfas Decor“ 2015 m. spalio 9 d. sutarties bei 2016 m. rugsėjo 2 d. Skolos priėmimo-perdavimo akto pagrindu pagal pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2016 m. kovo 17 d. Pardavimo-pirkimo sutartį ir išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Teigė, jog pradinis kreditorius tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir perdavė prekes atsakovui, kuris jas priėmė ir pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje, tačiau jos neapmokėjo, todėl ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę, kreipiasi į teismą.

Atsakovui UAB „Atumas“ ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp UAB „Golfas Decor“ ir atsakovo UAB „Atumas“ 2016 m. kovo 17 d. buvo sudaryta Pardavimo-pirkimo sutartis Nr. 01/2016, pagal kurią UAB „Golfas Decor“ įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir paslaugas ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras iki jose nurodyto apmokėjimo termino. UAB „Golfas Decor“ 2016 m. gegužės 6 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Serija DEC Nr. 21273 1 015,52 Eur sumai, tačiau byloje nėra duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas UAB „Dignas“ ir UAB „Golfas Decor“ 2015 m. spalio 9 d. sudarė Sutartį dėl skolų išieškojimo vykdymo sudarant cesijos sutartį Nr. 2015/10/09/-01 ir 2016 m. rugsėjo 2 d. pasirašė Skolos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4, pagal kuriuos UAB „Golfas Decor“ perleido ieškovui UAB „Dignas“ reikalavimo teisę į UAB „Atumas“ 1 015,52 Eur dydžio skolą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje nėra duomenų, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Be to, 2016 m. kovo 17 d. Pardavimo-pirkimo sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti už prekes nustatytą pinigų sumą pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jam pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kurią jis priėmė pasirašytinai, neapmokėjo, per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 1 015,52 Eur skolos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos procesinės 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 015,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 804,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nedidelės apimties ar sudėtingumo, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, taip pat įvertinus ginčo sumos dydį (1 015,52 Eur) - mano, kad yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti 804,65 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 300,00 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (22,00 Eur + 300,00 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Dignas“, į. k. 303283033, iš atsakovo UAB „Atumas“, į. k. 302696890, 1 015,52 Eur (vieną tūkstantį penkiolika eurų 52 ct) skolos, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 015,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugsėjo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 322,00 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė