- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-107-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.7Restitucija
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurliga“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7330-1135/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurliga“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo centras“, ieškinį atsakovei G. D. dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Jurliga“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumo centras“, ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovei G. D. 2020 m. balandžio 28 d. atliktą 1 524,19 Eur mokėjimą pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20-18 CK 6.66 straipsnio pagrindu; taikyti restituciją ieškovei BUAB „Jurliga“ priteisiant 1 524,19 Eur dydžio sumą; ieškovės BUAB „Jurliga“ naudai iš atsakovės G. D. priteisti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės G. D. bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Jurliga“ įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., BUAB „Jurliga“ vadovė buvo J. P., nuo 2019 m. liepos 10 d. vienintelė ieškovės akcininke yra J. P. dukra – atsakovė G. D.. Atsakovė BUAB „Jurliga“ sumokėjo bendrą 7 000,00 Eur dydžio sumą įmonės veiklos vykdymui. BUAB „Jurliga“ 2020 m. balandžio 28 d., kai įmonė buvo nemoki, atsakovei išmokėjo 1 524,19 Eur dydžio sumą pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20-18, paskirtyje nurodant, kad grąžinama dalis įneštos paskolos. Įmonės dokumentų analizės metu nebuvo rasta jokia rašytinė paskolos sutartis, sudaryta tarp jos ir atsakovės, todėl tikėtina, kad tokia neegzistuoja. Atitinkamai, darytina išvada, jog tuo metu, kai įmonė sumokėjo atsakovei 1 524,19 Eur dydžio sumą, paskolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Ginčijamas mokėjimas atliktas įmonei turint daugiau nei 19 tūkstančių eurų įsipareigojimų kreditoriams, iš kurių vien pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams 2020 m. balandžio 28 d. atlikto mokėjimo metu sudarė beveik 9 000 eurų dydžio sumą. Tą pačią dieną, kai atsakovei iš įmonei priklausančios kasos buvo išmokėta 1 524,19 Eur dydžio suma, įmonė, atstovaujama direktorės J. P., išsiuntė pranešimus visiems įmonės kreditoriams bei atsakovei, kuriais pastaruosius informavo, jog įmonė yra nemoki ir bus kreipiamasi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2020 m. birželio 30 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės piniginių lėšų išmokėjimas atsakovei buvo nesąžiningas: ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu sumokėti pinigines lėšas įmonės direktorės artimam giminaičiui bei vieninteliam įmonės valdymo organo nariui.
3. Atsakovė G. D., nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad tarp savo dokumentų rado tarp jos ir UAB „Jurliga“ sudarytas paskolos sutartis ir prie vienos iš paskolų sutarties pasirašytą vekselį, kuriais ji suteikė paskolą įmonės veiklos vystymui. Iki pat įmonės veiklos pabaigos, įmonė visiems kreditoriams mokėjo dalimis. Ji buvo didžiausios sumos kreditorė ir jai pareikalavus, ir, pradelsus paskolos gražinimo terminą, buvo grąžinta apie 20 procentų paskolos sumos. Po įmonės veiklos uždarymo ji sumokėjo 200 Eur įmonei UAB „Jargala“ ir 130 Eur UAB „Ingmona“. Ji buvo susipažinusi tik su pelno-nuostolių ataskaita už 2019 m., matė, kad situacija nėra gera. Direktorei gavus pranešimą iš patalpų savininko, kad nutraukia nuomos sutartį, nes UAB „Jurliga“ pagal sutartį nevykdo įsipareigojimų, buvo paprašyta per dvi savaites atlaisvinti patalpas, nebeliko daugiau nieko kaip tik UAB „Jurliga“ direktorei paskelbti bankrotą, nes įmonės veikla buvo mažmeninė prekyba maisto ir ne maisto produktais, kurių galiojimo terminai trumpi, prekės genda, jų sandėliuoti negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu, atmesdamas ieškovės ieškinį, vertino, kad ieškovė nurodė, jog atsiskaitymas nebuvo privalomas atsakovei, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų, patvirtinančių atsakovės suteiktą paskolą ieškovei, autentiškumo bei turinio, paskolos sandorio fakto neginčijo, jį patvirtina ir byloje esantys buhalteriniai dokumentai – kasos knygos nuorašai. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 3 d. paskolos sutarties Nr. 20-04-03/3, kuria paskolinta 2000 Eur, 2020 m. kovo 17 d. paskolos sutarties Nr. 20-03-17/2, kuria paskolinta 2000 Eur, 2020 m. kovo 16 d. paskolos sutarties Nr. 20-03-16/1, kuria paskolinta 2000 Eur, 2020 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties Nr. 20-04-08/4, kuria paskolinta 1000 Eur ir 2020 m. kovo 3 d. paprastojo vekselio ir 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. balandžio 3d., 2020 m. balandžio 8 d. kasos pajamų orderių, G. D. suteikė viso 7 000 Eur paskolą UAB „Jurliga“ įmonės veiklai vykdyti, susitariant skolą grąžinti per vieną mėnesį. Nors atsakovės pateiktas vekselis turi turinio trūkumų, nes jame nurodytas paskolos davėjas ir gavėjas sutampama, tačiau teismas pripažino, kad kasos pajamų orderiai patvirtina, jog viso atsakovė paskolino įmonei 7 000 Eur. 2020 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderis, kuriuo grąžinta dalis paskolos (1 524 Eur) G. D., patvirtino, kad paskolos grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs (jau vien pagal 2021 m. kovo 17 d. paskolos sutartį). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsiskaitymas jo sudarymo dieną buvo privalomas UAB „Jurliga“.
5. Teismas akcentavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsiskaitymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, tą patvirtina ir į bylą pateikti įmonės balansai, pradelstų įsipareigojimų 2020 m balandžio 28 d. susidarymo žiniaraštis (pagal šį dokumentą pradelsti įsipareigojimai tą dieną siekė 8 788,58 Eur) bei kiti dokumentai. Tačiau, teismas sprendė, kad vertinant, ar ginčo mokėjimu buvo pažeisti kitų kreditorių įsipareigojimai, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių, buvusių paskolų sudarymo metu bei atsiskaitymo metu, visumą. Atsakovė, susidarius įmonėje nepalankiai finansinei situacijai, paskolino įmonei 7 000 Eur UAB „Jurliga“ įmonės veiklai vykdyti, kurie buvo naudojami visoms įmonės reikmėms, taip pat ir atsiskaitymams su įmonės kreditoriais (šio fakto ieškovė neginčijo). Ieškovės 2021 m. rugsėjo 24 d. pateiktas UAB „Jurliga“ banko sąskaitos išrašas bei kasos išlaidų orderiai, 2021 m. spalio 20 d. pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad 2020 m. kovo–balandžio mėnesiais buvo dalinai atsiskaitoma su kitais kreditoriais, tame tarpe ir valstybinėmis institucijomis (2020 m. kovo mėnesį buvo atsiskaityta su kitais kreditoriais 3 336,96 Eur suma, 2020 m. balandžio mėnesį – 1 623 Eur suma). Atsakovė buvo didžiausia įmonės kreditorė, paskolinusi įmonei pinigų ypač sudėtingu laikotarpiu be jokio užmokesčio (palūkanų), jai atsiskaitymu buvo grąžinta 21,77 procento visų paskolintų lėšų, kaip minėta, atsiskaityta ne pilna apimtimi suėjus paskolos grąžinimo terminui. Be to, atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Jurliga“ jau veiklos nevykdant, atsakovė ir jos motina (įmonės vadovė) atsiskaitė su kai kuriais kreditoriais asmeniniais pinigais 320 Eur sumoje: atsakovės pateiktos 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. birželio 12 d. bankinių pavedimų kopijos, iš kurių matyti, kad J. P. atliko pavedimus UAB „Ingmona“ bendroje 120,00 Eur sumoje, 2021 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvito kopija, iš kurios matyti, kad atsakovė G. D. UAB „Jargala“ sumokėjo 200,00 Eur.
6. Vien tai, kad atsakovė buvo įmonės vadovės dukra ir jai buvo grąžinta dalis skolos, nepatvirtina kreditorių teisių pažeidimų ir nereiškia atsakovės nesąžiningumo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė, esant sudėtingai finansinei situacijai įmonėje, elgėsi palankiai įmonei bei jos kreditoriams, suteikdama 7000 Eur paskolą, iš kurios buvo vykdomi ir atsiskaitymai su kreditoriais, o sugrąžinus jai dalį paskolos (38,10 procentų nuo 4000 Eur paskolos, kurios grąžinimo terminas jau buvo suėjęs), kai terminas išmokėtai paskolos daliai jau buvo suėjęs, nebuvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, nes pateikti duomenys patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu proporcingai buvo atsiskaitoma su visais kreditoriais. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai negali būti vertinami kaip veikimas vieno kreditoriaus (atsakovės) naudai. Teismo vertinimu, šios aplinkybes paneigia ieškovės nurodytus teiginius, kad sandoris buvo nesąžiningas ir sandorio šalys UAB „Jurliga“ ir atsakovė veikė nesąžiningai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė paneigė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją dėl sandorio sudarymo su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Atsižvelgdamas į nutartyje nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, teismas šioje byloje dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo nepasisakė ir sprendė, kad ieškovė neįrodė visų sandorį pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu būtinų sąlygų, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Jurliga“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemokumo centras“, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantės teigimu, teismas ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad ginčijamas mokėjimas, atliktas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, pažeidė įmonės kreditorių interesus.
7.2. Teismas be jokio teisinio pagrindo ir byloje esančių įrodymų nepagrįstai konstatavo, kad visus mokėjimus, įskaitant ginčijamą mokėjimą, įmonė vykdė proporcingai dengdama visų įmonės kreditorių reikalavimus.
7.3. Paskolos sutartis, kuria įmonei buvo suteikta 7 000, 00 Eur dydžio paskola, ir kuria įmonė įsipareigojo paskolą grąžinti per vieno mėnesio terminą, buvo sudaryta tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki.
7.4. Apeliantė nurodo, kad ginčijamas mokėjimas atliktas įmonės akcininkei, kuri turi įstatymuose nustatytą pareigą padengti įmonės nuostolius ir atstatyti įmonės finansinę padėtį.
7.5. Apeliantė įsitikinusi, kad ginčijamu mokėjimu buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui atgauti dalį reikalavimo, tokiu būdu ignoruojant kitų kreditorių, kurių reikalavimai atsirado prieš kelerius metus, interesus ir eliminuojant jų teisę atgauti savo finansinius reikalavimus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. D. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė pagrįstai sumokėjo atsakovei 1 524,19 Eur paskolos dalį pagal kasos išlaidų orderį. Šis mokėjimas buvo sąlygotas paskolos sutarties prievolių vykdymu ir nepažeidė kitų kreditorių teisių, kadangi teismas nustatė, jog lygiagrečiai ieškovė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, proporcingai vykdydama mokėjimus pagal įmonės finansines galimybes.
8.2. Teismas skundžiamame sprendime išanalizavo visas įstatymo numatytas būtinas sąlygas, sudarančias teisnius acio Pauliana taikymo pagrindus, dėl jų pasisakė ir padarė teisiškai motyvuotą išvadą, kad ieškovė neįrodė visų sandorį pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
12. Šioje byloje ieškovė, kuriai atstovauja nemokumo administratorė, teismo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio atsakovei G. D. 2020 m. balandžio 28 d. atliktą 1 524,19 Eur mokėjimą (toliau – ir Atsiskaitymas) pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20-18 CK 6.66 straipsnio pagrindu.
13. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad ginčijamas mokėjimas, atliktas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, pažeidė įmonės kreditorių interesus. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visus mokėjimus, įskaitant ginčijamą mokėjimą, įmonė vykdė proporcingai dengdama visų įmonės kreditorių reikalavimus. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta skolininko nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Be to, kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas ir tuo atveju, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuojamas nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016).
15. UAB „Jurliga“ 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. balandžio 8 d., kasos pajamų orderiai Nr. 20-074, Nr. 20-077, Nr. 20-094, Nr. 20-101 patvirtina, kad atsakovė įnešė į įmonės kasą bendroje sumoje 7 000,00 Eur, nurodyta paskirtis – „akcininkės įnašas įmonės veiklai vystyti“. 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 17 d. 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. balandžio 8 d. paskolos sutartys patvirtina, kad G. D. UAB „Jurliga“ suteikė 2 000,00 Eur, 2 000,00 Eur, 2 000,00 Eur, 1 000,00 Eur paskolas, sutartyse nurodyta, kad paskolos gavėjas išrašė kasos pajamų orderį, tuo patvirtindamas, kad paskolą gavo, paskola suteikta mėnesio laikotarpiui. Byloje pateiktas 2020 m. kovo 3 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriame kaip pinigų gavėjas ir vekselio davėjas nurodyta ta pati UAB „Jurliga“. UAB „Jurliga“ 2020 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 20-18 akcininkei G. D. sumokėjo 1 524,19 Eur, nurodant pagrindą – „grąžinta dalis įneštos paskolos“. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad 2020 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderyje nurodytos dalies paskolos (1 524 Eur) įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, todėl ginčijamas Atsiskaitymas, jo sudarymo dieną buvo privalomas UAB „Jurliga“.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises – dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). Teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės, o įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo vertinimas nebeturi būti atliekamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus dėl aptariamų actio Pauliana taikymo sąlygų, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas šių sąlygų buvimą nustatė neteisingai.
17. UAB „Jurliga“ 2020 m. balandžio 22 d., 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. balanse ir 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad trumpalaikį turtą sudarė 11 859 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 27 444,00 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) – 16 815 Eur. 2020 m. gegužės 22 d. 2020 m. balandžio mėn. 30 d. balanse ir 2020 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad trumpalaikio turto nėra, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 19 451 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) – 3 866,00 Eur. Iš pradelstų įsipareigojimų 2020 m. balandžio 28 d. susidarymo žiniaraščio nustatyta, kad pradelstų įsipareigojimų suma sudaro – 8 788,58 Eur. Atsakovė, susidarius nepalankiai įmonei situacijai, kai įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, paskolino 7 000 Eur UAB „Jurliga“ įmonės veiklai vykdyti, kurie buvo naudojami visoms įmonės reikmėms, taip pat ir atsiskaitymams su įmonės kreditoriais. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo mėnesį buvo atsiskaityta su kitais kreditoriais – 3 336,96 Eur suma, 2020 m. balandžio mėnesį buvo atsiskaityta su kitais kreditoriais – 1 623 Eur suma. Tai leidžia spręsti, kad 2020 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo dalinai atsiskaitoma su kitais kreditoriais, tarp jų ir su valstybinėmis institucijomis. Be to, UAB „Jurliga“ jau veiklos nevykdant, atsakovė ir jos motina, kaip įmonės vadovė, atsiskaitė su kai kuriais kreditoriais asmeniniais pinigais 320 Eur sumoje: J. P. atliko pavedimus UAB „Ingmona“ bendroje 120,00 Eur sumoje, o atsakovė G. D. sumokėjo UAB „Jargala“ 200,00 Eur. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovei ginčijamu Atsiskaitymu buvo grąžinta tik 21,77 procento dalis visų paskolintų lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, esant nepalankiai įmonės finansinei situacijai, suteikdama 7000 Eur įmonei paskolą, priešingai nei teigia apeliantė, padidino įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės interesai gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės turto nebuvo tenkinami prioritetiškai prieš kitus kreditorius. Šios nurodytos aplinkybės nepatvirtina apeliantės pozicijos, kad sandoris buvo nesąžiningas, taigi atsakovė paneigė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją.
18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
19. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
21. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 600,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 600,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Jurliga“ (įmonės kodas 304737275) atsakovei G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.