Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-701-1096/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-28
Bylos Nr.
II-701-1096/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00622-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-701-1096/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00622-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-5941-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-5941-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) D. P. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2025 m. sausio 29 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Lexus GS300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamojoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, šiais veiksmais pažeidusi KET 150.5 punktą (b. l. 15-18).

Šalies argumentai

D. P. (toliau – ir pareiškėja) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o tuo atveju, jeigu teismas neįžvelgtų pagrindo – sumažinti Institucijos paskirtą baudą iki 15 Eur arba skirti įspėjimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pagal KET 150.5 punktą sustoti ir stovėti draudžiama teritorijose, neskirtose transporto priemonių eismui, tačiau įstatyme nėra objektyvių kriterijų, kaip nustatyti, kuri teritorija laikytina neskirta eismui – tai paliktina subjektyviai interpretacijai. Vien bortelio buvimas nėra pakankamas kriterijus – jis neturi teisinės reikšmės, jei už bortelio esanti zona nėra apibrėžta kaip vejos, želdinių ar specialios paskirties teritorija. Konkrečiu atveju faktinės aplinkybės (išvažinėta teritorija, ilgalaikis naudojimas) rodo, kad ši vieta yra de facto pritaikyta stovėjimui, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji buvo „aiškiai neskirta eismui“. Juolab, kad Institucija pati nurodo, kad išvažinėtos kiemų vietos, kur gyventojai stato automobilius, yra vertinamos kaip tinkamos korinėms aikštelėms. Tai rodo, kad tokios vietos nėra laikomos neteisėtomis, o jis veiksmai buvo laikinas prisitaikymas prie situacijos, kurią savivaldybė planuoja spręsti.

Be to, pareiškėja akcentuoja, kad teismų praktikoje asmuo turi objektyviai suvokti, jog elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju nėra draudžiamojo ženklo nurodančio, kad teritorija neskirta stovėjimui. Teritorija yra gruntas be želdinių, be žaliosios dangos. KET reikalauja laikytis ženklų ir žymėjimo, o ne spėlioti apie galimą draudimą. Pareiškėjos vertinimu ji nesąmoningai pažeidė taisyklė, kurios vizualiai nebuvo įmanoma identifikuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, į baudos paskirtį užkirsti kelią pavojingam ar kenksmingam elgesiui. Šiuo atveju nebuvo padaryta žalos aplinkai ar infrastruktūrai, nebuvo kliudoma kitoms transporto priemonėms. Pareiškėja pabrėžia, kad yra neteista, nebausta, elgėsi pagal susiformavusį vietinį įprotį, dėl ko 30 Eur bauda yra neproporcinga, o turėtų būti sumažinta iki 15 Eur arba apsiribota tik įspėjimu (b. l. 3).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Institucijos nuomone, kad D. P. skundo argumentais panaikinti Institucijos nutarimą nėra pagrindo. Byloje esančioje nuotraukoje yra užfiksuota, kad automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas už bortelio. Teismų praktikoje, kuri cituojama ir skundžiamame nutarime, konstatuota, jog automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (šaligatvio, vejos ir pan.), yra vertinamas, kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, jau vien kelio bortelio buvimas teismų praktikoje yra pripažįstamas pakankamu kriterijumi atriboti transporto priemonių eismui skirtą teritoriją nuo tam neskirtos teritorijos. Nors byloje esančioje nuotraukoje matomas važiuojamąją ir nevažiuojamąją dalis atskiriantis bortelis yra nusidėvėjęs, tai nereiškia, jog asmuo turi teisėtą pagrindą pervažiuoti tokį bortelį ir statyti savo transporto priemonę tam neskirtoje teritorijoje. Šiuo atveju bortelis yra aiškiai užfiksuotas ir nesunkiai pastebimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad toje vietoje, kurioje savo automobilį pastatė D. P., žolė nebeauga, o dangą sudaro išvažinėta žemė. Be to, už bortelio yra pastatytas ne tik D. P. automobilis, bet ir dar su automobiliai. Vis tik, priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės nereiškia, kad toje vietoje, kurioje savo automobilį pastatė D. P., yra leidžiamas transporto priemonių stovėjimas, o skunde pateikta priešinga D. P. pozicija prieštarauja teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams. Akivaizdu, kad išvažinėtas žemės plotas negali būti laikomas transporto priemonių eismui skirta teritorija. Tai, kad D. P. laikėsi susiformavusio neteisėto pobūdžio papročio, tokios išvados teisinio pagrįstumo nepaneigia. Pateiktame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. P. veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių - nebuvo padaryta žala aplinkai ir infrastruktūrai, niekam nebuvo užkirstas kelias. Šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina, kad draudimas sustoti ir stovėti tose vietose, kuriose sustojusi transporto priemonė galėtų kliudyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, yra įtvirtintas KET 150.5 punkte, tačiau tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra nustatytas būtent šio KET punkto pažeidimas, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant, ar D. P. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn. Antra, už KET 150.5 punkto pažeidimą administracinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami padariniai – teisinei atsakomybei kilti pakanka vien tik sustojimo ir stovėjimo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje fakto. Šis faktas yra nustatytas remiantis surinktais įrodymais.

Be to, skunde D. P. nurodo, kad jos veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalies subjektyviosios pusės požymio – kaltės, nes nagrinėjamu atveju ji nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog elgiasi neteisėtai. Iš skundo turinio matyti, kad kaltės savo veiksmuose nebuvimą ji susiejo su tuo, kad įvykio vietoje nėra žaliosios dangos, taip pat su tuo, kad ši vieta nebuvo paženklinta draudžiamaisiais ženklais. Pateiktame skunde buvo suformuluotas alternatyvus prašymas – nenustačius pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, paskirta 30 Eur dydžio baudą sumažinti iki 15 Eur arba neskirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nagrinėjamu atveju D. P. buvo paskirta sankcijos minimumui lygi 30 Eur dydžio bauda. Tai reiškia, kad norint paskirtą baudą sumažinti iki 15 Eur arba baudos neskirti ir šioje byloje apsiriboti švelnesnės rūšies administracinės nuobaudos – įspėjimo skyrimu reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos vertinimu, nurodytos aplinkybės – tai, kad D. P. elgėsi pagal susiformavusį vietinį įprotį, anksčiau neteista, nebausta nesudaro pagrindo šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad nėra išreikštas kritiškas požiūris į padarytą nusižengimą, o taip pat nurodoma teigiama jos charakteristiką apibūdinančias aplinkybes, tačiau į tai jau buvo atsižvelgta skundžiamame nutarime. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas D. P. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir surinkta bylos medžiaga. Nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo Pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą (b. l. 46-48).

Pareiškėja, bei Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja buvo nurodžiusi, jog nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžiamu Nutarimu nubausta už tai, kad jis kad 2025 m. sausio 29 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Lexus GS300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamojoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 150.5 punktas numato, jog draudžiama sustoti ir stovėti KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.

Minėta, kad D. P. Institucijos Nutarimu yra nubausta už tai, kad 2025 m. sausio 29 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Lexus GS300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja D. P., ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Pareiškėja skunde, kaip pagrindinį argumentą, nurodo tai, kad nėra įspėjamųjų ženklų, jog toje vietoje draudžiama statyti automobilius. Be to pareiškėja nurodo, kad Institucija nurodo, kad išvažinėtos kiemų vietos, kur gyventojai stato automobilius, yra vertinamos kaip tinkamos korinėms aikštelėms. Tai rodo, kad tokios vietos nėra laikomos neteisėtomis, o jos veiksmai buvo laikinas prisitaikymas prie situacijos, kurią savivaldybė planuoja spręsti. Teismas šį argumentą vertina kritiškai ir atmeta. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad Pareiškėjos automobilis „Lexus GS300“, valstybinis Nr. – (duomenys neskelbtini) stovi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimu) neskirtoje vietoje.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y . automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas, nes draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir KET nuostatos (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. AN2-124-844/2022; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr. ATP-522-282/2015). Tose vietose, kuriose sustoti ar stovėti tiesiogiai draudžia KET nuostatos, draudžiamieji kelio ženklai nėra įrengiami.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėja vadovavosi susiformavusia aplinkinių namų gyventojų elgesio praktika statyti automobilius tam neskirtoje vietoje, jos administracinės atsakomybės nešalina. Kitų asmenų neteisėtas elgesys (automobilių statymas KET draudžiamojoje vietoje) neįteisina automobilių statymo joje, t. y. iš neteisėto elgesio asmenys negali tikėtis, kad tokie jų veiksmai bus vertinami kaip nepažeidžiantys jokių teisės aktų reikalavimų. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad toje vietoje, kurioje D. P. pastatė automobilį, už bortelio, stovi dar du automobiliai. Taip pat iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad vietoje kurioje pastatė savo automobilį, žolė nebeauga, o dangą sudaro išvažinėta žemė. Pastebėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, kad vien tai, jog dėl dažno netinkamo mašinų parkavimo dalis vejos yra akivaizdžiai sunykusi, nesuteikia automobilių vairuotojams teisės šioje vietoje statyti ar per nurodytą vietą važinėti. Todėl akivaizdu, kad išvažinėtas žemės plotas negali būti laikomas transporto priemonių eismui skirta teritorija. Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog transporto priemonės vairuotoja, palikdama transporto priemonę stovėti, turi įsitikinti, kad transporto priemonė yra pastatyta tam leistinoje vietoje, nepažeidžiant KET reikalavimų, kurie nagrinėjamu atveju D. P. galioja bendra tvarka.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad asmens kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog vien teritorijos, kurioje buvo pastatytas automobilis, atskyrimas kelio borteliu, netoliese einančius šaligatviu, nesant jokių kelio ženklų, šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių sustojimui ir stovėjimui.

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį į baudos paskirtį bei formuluoja alternatyvų prašymą, jog nenustačius pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, paskirtą 30 Eur dydžio baudą sumažinti iki 15 Eur dydžio baudos, arba paskirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra įtvirtinta, kad gali būti skiriama nuo 30 Eur iki 90 Eur dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo paskirta sankcijos ribose skiriamas minimalaus dydžio bauda. Tai reiškia, jog norint paskirtą baudą sumažinti arba neskirti baudos apskritai, o paskirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, turi būti taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1654/2025).

Pažymėtina, kad D. P. buvo paskirta sankcijos minimumui lygi 30 Eur dydžio bauda. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodyta aplinkybė, kad statant automobilį neleistinoje vietoje, D. P. elgėsi pagal susiformavusį vietinį įprotį, be to, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymo (b. l. 33-35, nesudaro pagrindo šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad nėra išreikštas kritiškas požiūris į padarytą nusižengimą, o taip pat nurodoma teigiama jos charakteristiką apibūdinančias aplinkybes.

Atsižvelgdamas į įvertintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai D. P. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu, kadangi nusižengimo aplinkybės nurodytos aiškiai ir tinkamai. Skundžiamu nutarimu D. P. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-5941-2025, kuriuo D. P. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-5941-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir D. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė