Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1005-984/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
1-1005-984/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20284-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
E. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1005-984/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20284-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam E. E.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. E., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas, pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. E. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, t. y. 2019 m. gegužės 15 d. apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo viešojo administravimo funkcijas atliekančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus – vyriausiąjį patrulį A. A. ir vyresnįjį tyrėją I. V. ir siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalyje, vieną kartą koja tyčia spyrė jį sulaikančiam policijos pareigūnui A. A. į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po to, E. E., panaudojus specialiąsias policijos priemones, buvo pargriautas ant grindų bei ištemptas iš buto į laiptinę, kur toliau tęsdamas nusikalstamą veiką dar kartą koja tyčia spyrė jį sulaikančiam policijos pareigūnui A. A. į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu E. E., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis E. E. teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87, 90-92) savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną, 2019 m. gegužės 15 d., šventė sesers gimtadienį ir eidamas iš jos, užėjo pas A. M.. Durys buvo neužrakintos. Jai liepus išeiti, jis neišėjo ir atsigulė šalia jų bendrų vaikų. A. M. iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, atsikėlė. Pareigūnas A. A. paklausė, ką jis (E. E.) čia daro. Abu apsižodžiavo. Jam (E. E.) liepė autis, bet jo neklausė. Jį (E. E.) prispaudė prie sienos, panaudojo prietaisą „Taser“, nes jis priešinosi, nevykdė pareigūnų reikalavimų. Nežino, kuriuo momentu galėjo pareigūnui įspirti, tačiau pripažįsta, kad tai padarė. Jį išvilko į koridorių, laiptinę, kur vėl panaudojo prietaisą „Taser“. Tuomet gulėdamas vieną koją pakėlė ir spyrė. Po to jam vėl panaudojo prietaisą „Taser“, uždėjo antrankius ir išvežė į policijos komisariatą. Patvirtino, kad buvo neblaivus. Paaiškino, kad su A. M. susiklostę tokie santykiai, kad kai jis ateina blaivus, lieka pas ją. Visos problemos kilo dėl alkoholio vartojimo. Šią problemą pripažįsta ir ją sprendžia. Nurodė, kad gydėsi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Teigė, kad po gydymo padarė išvadas, pavargo nuo tokio gyvenimo, nusprendė visiškai nevartoti alkoholio. Nurodė, kad dirba statybose, pagal verslo liudijimą. Nedirbo, kai atlikinėjo arešto bausmę ir lankė (duomenys neskelbtini). Darbdavys žinojo apie gydymąsi ir laukė, sugrįžusį vėl priėmė į darbą. Paskirtos baudos dar neturėjo laiko sumokėti, yra sumokėjęs 20 Eur. Tvirtino, kad nori pasikeisti. Prašė teismo paskutinį kartą pasigailėti ir juo patikėti. Nurodė, kad nori išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gyventi į Vilnių, lankyti minėtus susirinkimus ir keisti gyvenimo būdą. Suprato, kad su vaikų motina A. M. nepavyks sukurti bendro gyvenimo. Ginčo su vaikų motina dėl bendravimo su vaikais, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, bylos aplinkybės aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, proceso dalyviai sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatomis, įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 15 d., pagal grafiką, nuo 20.30 val. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju I. V.. Apie 23.29 val. buvo gautas pranešimas, kad pas pranešėją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs vyras, kuris yra nepageidaujamas, atėmė mobilaus ryšio telefoną, po ko pokalbis nutrūko. Tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą nedelsiant nuvyko kartu su vyresniuoju tyrėju I. V.. Buto duris atidarė iš matymo pažįstama A. M., kaip suprato, pranešėja. Užėjus į buto vidų, koridoriuje stovėjo akivaizdžiai neblaivus, taip pat iš matymo pažįstamas E. E.. A. M. papasakojo, kad jai su mažamečiais vaikais miegant kambaryje, į butą nekviestas atėjo buvęs sugyventinis bei vaikų tėvas E. E., kuris sukėlė triukšmą, pažadino vaikus bei atsisako išeiti. Vaikai dėl sukelto triukšmo pradėjo verkti. Nustačius, kad tokiais savo veiksmai E. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnyje (vaiko teisių pažeidimą), E. E. paprašė kartu eiti į tarnybinį automobilį, administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Iš karto po to E. E. pradėjo A. A. keikti necenzūriniais žodžiais. Pakartotinai paprašius E. E. eiti iš buto į tarnybinį automobilį, E. E. kategoriškai atsisakė ir toliau keikė tais pačiais necenzūriniais žodžiais juos. Tuo metu jį įspėjo, kad nusiramintų bei nustotų keiktis. Taip pat A. A. įspėjo, kad jeigu E. E. nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tai prieš jį bus panaudota fizinė jėga ir specialiosios priemonės. E. E. į jo reikalavimus nekreipė dėmesio ir iš buto nėjo, toliau namuose pakeltu tonu garsiai kalbėjo. Tuo metu vyresnysis tyrėjas I. V. E. E. nurodė, kad už teisėtų reikalavimų nevykdymą bus panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. I. V. pradėjus dėti antrankius, E. E. pradėjo muistytis, mojuoti rankomis, nestovėjo vietoje, standino rankas ir neleido uždėti antrankių, todėl jis ir I. V. panaudojo fizinę jėgą bei kovinius imtynių veiksmus. Sulaikymo metu, E. E. koja tyčia spyrė jam į pilvą. Jis iš karto pajuto fizinį skausmą. Po tokio E. E. pasipriešinimo jis jį įspėjo, kad bus panaudotas impulsinis prietaisas „Taser“ ir, E. E. toliau besipriešinant, iššovė ir pataikė į pilvą. E. E., veikiamas prietaiso, nugriuvo ant grindų, tačiau pasibaigus veikimui toliau buvo agresyvus ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Siekiant išvengti didesnio triukšmo bute, kuriame buvo vaikai, E. E. buvo ištemptas į laiptinę ir A. A. mėginant vėl priartėti prie jo, E. E. dar kartą koja tyčia spyrė A. A. į pilvą. Nuo smūgio A. A. vėl pajuto fizinį skausmą. Laiptinėje E. E. taip pat šaukė, keikė necenzūriniais žodžiais. Kadangi E. E.toliau priešinosi bei vengė sulaikymo, jo atžvilgiu dar du kartus buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tik E. E. nurimus, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Tikrintis neblaivumą alkotesteriu E. E. kategoriškai atsisakė, bet sutiko neblaivumui nustatyti duoti kraujo, tačiau pristatytas į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių duoti kraują atsisakė (b. l. 32-33, 35-36).

Liudytojas I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 15 d., nuo 20.30 val. pagal grafiką dirbo su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. A.. Apie 23.29 val. gavo pranešimą, kad į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs pranešėjos vyras, kuris yra nepageidaujamas, atėmė mobilaus ryšio telefoną ir pokalbis nutrūko. Nedelsiant nuvyko pranešime nurodytu adresu. Buto duris atidarė iš matymo pažįstama A. M.. Užėjus į butą, jo koridoriuje stovėjo taip pat iš matymo pažįstamas E. E., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. A. M. papasakojo, kad kambaryje miegodama su savo mažamečiais vaikais, prieškambaryje išgirdo triukšmą. Atsikėlusi ir nuėjusi į prieškambarį, pamatė stovintį neblaivų savo buvusį sugyventinį. Po to jis nuėjo į kambarį, kur pradėjo garsiai kalbėti, kelti konfliktą. Paprašius jo išeiti iš buto, jis nėjo. Dėl kilusio konflikto pabudę vaikai pradėjo verkti. Įvykio vietoje nustačius, kad tokiais savo veiksmais E. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnyje (vaiko teisių pažeidimą), E. E.buvo pasiūlyta kartu eiti į tarnybinį automobilį, administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Iš karto po to E. E. pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais. Dalį keiksmažodžių jis išsakė jų abiejų atžvilgiu, bet vėliau pradėjo keikti daugiausia A. A.. E. E. prašė nusiraminti bei nustoti keiktis, taip pat jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei apie galimą fizinės jėgos ar specialiųjų priemonių panaudojimą prieš jį. E. E. į perspėjimus nekreipė jokio dėmesio ir iš buto nėjo, kalbėjo pakeltu tonu. Todėl jį dar kartą įspėjo dėl atsakomybės už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą ir, jam nenurimus, perspėjo, kad jam uždės antrankius. Kai jis priėjo prie E. E. ir suėmęs jo ranką pradėjo dėti antrankius, E. E. pradėjo aktyviai priešintis – muistėsi, mojavo rankomis, nestovėjo vietoje, standino rankas ir taip neleido uždėti antrankių. Siekiant sulaikyti E. E., prieš jį buvo panaudota fizinė jėga bei koviniai imtynių veiksmai. E. E. toliau besipriešindamas, koja tyčia spyrė A. A. į pilvą. Tuomet E. E. buvo įspėtas, kad prieš jį bus panaudotas impulsinis prietaisas „Taser“ ir jam nenustojus priešintis, A. A. prieš E. E. panaudojo impulsinį prietaisą. Veikiamas užtaiso, E. E. nugriuvo ant grindų, tačiau nustojus veikti prietaisui, jis toliau buvo neramus ir vėl aktyviais veiksmai priešinosi bei vengė sulaikymo. Siekiant bute išvengti triukšmo, nes buvo mažamečiai vaikai, E. E. iš buto koridoriaus buvo išvilktas į namo laiptinę. Jis ir toliau šaukė, keikė juos necenzūriniais žodžiais. Siekiant sulaikyti E. E., A. A. vėl artėjo prie jo ir tada E. E. dar kartą tyčia koja spyrė A. A. į pilvo sritį ir toliau aktyviais veiksmais neleido jo sulaikyti, todėl prieš jį dar du kartus buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tik E. E. nurimus, buvo uždėti antrankiai ir jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje E. E. toliau keikė juos necenzūriniais žodžiais, elgėsi nepagarbiai. Už padarytą administracinį nusižengimą E. E. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau E. E. atsisakė pasirašyti protokole. Tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu E. E. taip pat atsisakė. Neblaivumui nustatyti jis sutiko duoti kraujo, bet kai buvo pristatytas į Širvintų ligoninės priimamąjį, duoti kraują kategoriškai atsisakė (b. l. 47-48).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 23.15 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nekviestas atėjo neblaivus buvęs sugyventinis E. E., kuris galimai turi jos buto raktus. Paklaustas, ką daro, E. E. nurodė, kad tikrina, ar ji neturi meilužio. Ji paprašė, kad E. E. išeitų, nes miega sergantys vaikai. Jis atsisakė tai daryti, kalbėjo pakeltu tonu, dėl ko vaikai pabudo. Ji nurodė, kad kvies policiją. Fizinio smurto jis nevartojo. Atvykus policijos pareigūnams ir išklausius, kas įvyko, pareigūnai paprašė E. E. eiti kartu į tarnybinį automobilį. E. E. atsisakius, jam buvo paaiškinta, kad yra sulaikomas. E. E. pradėjo pareigūną, kurio vardas A., vadinti girtuokliu. Kitam pareigūnui paaiškinus, kad bus dedami antrankiai, E. E. to daryti neleido, pradėjo stumdytis. Nuo triukšmo pradėjo verkti vaikai, todėl ji nubėgo pas juos į kambarį. Grįžusi vėliau pastebėjo, kad E. E. guli laiptinėje ir spardosi kojomis. Matė, kad prieš jį buvo panaudotas elektros prietaisas. Tai suprato iš prietaiso skleidžiamo garso. Nematė, kad E. E. suduotų smūgį policijos pareigūnams (b. l. 51-52).

Pranešimo apie įvykį registracijos kortelės (ROIK Nr. 0119000243049) išraše fiksuota, kad pranešimas į bendrąjį pagalbos centrą buvo gautas 2019 m. gegužės 15 d. 23.29 val. (b. l. 6-9).

Policijos pareigūnų I. V. ir A. A. tarnybiniuose pranešimuose aprašytos įvykio aplinkybės (b. l. 1, 11).

Prietaiso Taser X13006CFE naudojimo ataskaitoje nurodyta, kad prieš E. E. prietaisas buvo panaudotas 3 kartus (b. l. 12).

Pareigūnų darbo grafike fiksuota, kad I. V. ir A. A. dirbo 2019 m. gegužės 15 d. nuo 20.30 val., t. y. atliko viešojo administravimo funkcijas (b. l. 15-18).

Viešojo administravimo funkcijų atlikimas numatytas pareigūnų pareigybės aprašymuose (b. l. 20-22, 23-25).

2019 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole yra fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-29).

Veikos kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

Teismas konstatuoja, kad E. E. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta jo prisipažinimu ir parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87, 90-92), nukentėjusiojo A. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33, 35-36), liudytojų I. V., A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47-48, 51-52), pranešimo apie įvykį registracijos kortele (b. l. 6-9), pareigūnų I. V. ir A. A. tarnybiniais pranešimais (b. l. 1, 11), pareigūnų darbo grafiku (b. l. 15-18), pareigūnų pareigybės aprašymais (b. l. 20-22, 23-25), prietaiso „Taser“ naudojimo ataskaita (b. l. 12), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 26-29). Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota, pagal BK 286 straipsnį, kadangi kaltinamasis įvykio dieną, 2019 m. gegužės 15 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo viešojo administravimo funkcijas atliekančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus – vyriausiąjį patrulį A. A. ir vyresnįjį tyrėją I. V., ir siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, vieną kartą koja tyčia spyrė jį sulaikančiam policijos pareigūnui A. A. į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą; po to, E. E., panaudojus specialiąsias policijos priemones, buvo pargriautas ant grindų bei ištemptas iš buto į laiptinę, kur toliau tęsdamas nusikalstamą veiką dar kartą koja tyčia spyrė jį sulaikančiam policijos pareigūnui A. A. į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais E. E. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Įstatymas priskiria ją prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam, turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, (b. l. 53-59), paskutinį kartą teistas 2019 m. vasario 12 d., tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir praėjus vos keliems mėnesiams, vėl padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 64). Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad dirba statybose, pagal verslo liudijimą. Sodros duomenys patvirtina, kad jis verčiasi individualia veikla (b. l. 123). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistas, o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad paskutinės asmeniui skirtos bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) nebuvo veiksmingos, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskyrus laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-522/2019, paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė kaltinamajam paskiriama laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 40 MGL dydžio bauda, įskaitant sumokėtą dalį. Kaltinamojo teigimu, jis yra sumokėjęs dalį paskirtos baudos, t. y. 20 Eur, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, kad nukentėjusiajam nepadaryti sunkūs sužalojimai, taip pat tai, kad kaltinamasis dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, dirba, teismo posėdžio metu pripažino turimą problemą dėl alkoholio vartojimo, nurodė, kad gydosi bei pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl žalingo įpročio ir siunčiamas gydymui (b. l. 122), (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 18 d. pažymą, patvirtinančią, kad asmuo skyriuje gydėsi nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 18 d. (b. l. 127), 4 savaičių gydymo (duomenys neskelbtini)lapą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis lankė užsiėmimus, nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 16 d. (b. l. 128), kas įrodo, kad asmuo padarė atitinkamas išvadas ir pradėjo keisti savo gyvenimo būdą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, suteikiant kaltinamajam dar vieną galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas į bausmės laiką kaltinamajam įskaito sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. (b. l. 68-69, 72) bei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-522/2019, įskaitytą laiką ir atliktą bausmės dalį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu E. E. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 73), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. E. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. E. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. E. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-522/2019, paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinę bausmę E. E. paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams bei 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, įskaitant sumokėtą dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant E. E. tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. bei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-522/2019, įskaitytą laiką ir atliktą bausmės dalį.

E. E. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė