- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 1-151-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23148-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- A. C.
- Nukentėjusysis
- H. K., G. K.
- Civilinis ieškovas
- Valstybės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos
nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, individualios įmonės savininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-05-11 apie 21.30 val., būdamas prie 36 namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas rankoje žarną aplaistė vandeniu viešoje vietoje – keliuku, einantį H. K. ir sugadino jo šortų kišenėje gulėjusį mobilaus ryšio telefoną Alcatel One touch, kurio vertė 60 eurų, po to išėjus prie keliuko G. K. tikslu išsiaiškinti, kodėl A. C. aplaistė vandeniu jos vyrą kitų žmonių akivaizdoje, pastarasis spjovė į G. K. ir jos vyrą H. K., tyčiojosi iš H. K., sakydamas, kad pastarasis apsišlapino bei tyčia vieną kartą ranka sudavė G. K. į kairę veido pusę, nuo ko pastaroji pargriuvo ant žvyruoto keliuko, tokiu būdu padarė G. K. kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais, dešinio žasto, dešinės blauzdos, dešinio sėdmens poodines kraujosruvas, dešinės alkūnės odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, kairio dilbio, kairio riešo, dešinės šlaunies, abiejų blauzdų, dešinės čiurnos, dešinės pėdos odos nubrozdinimus, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Savo veiksmais A. C. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.
Kaltinamasis A. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis įvyko per jo sūnaus gimtadienį (2018-05-11), tvarkė aplink namą: vakare atvažiavo vaikai, liepė sūnui pastatyti mašiną prie tvoros; apie 21 val. jis išnešė į lauką kibirą, instrumentus tvarkymuisi, yra šuo, todėl vartus uždaro. Iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo girtas (duomenys neskelbtini), ėjo svirduliuodamas, pamatęs jį, (duomenys neskelbtini) ėmė reikalauti pinigų už kanalizaciją, įžeidinėjo (vadino „kaziol“) 20-30 s, tada jis barbeno į (duomenys neskelbtini) namą, kur (duomenys neskelbtini) irgi buvo neaiškus, nes raudonas veidas; abu pasišnekėjo. Abu jie pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) pasakė, kad „va (duomenys neskelbtini) metė akmenį į jį, sulaužė jo instrumentą“, nes gulėjo tas pagalys. Tada išėjo (duomenys neskelbtini) link jų ir pradėjo įžeidinėti jį (kaltinamąjį), neva jam protas susimaišė, keiksnojosi (vadino „belarusiu“). Jis parodė, kad jos vyras metė akmenį, sulaužė daiktą. P. G. su lyg necenzūriniais žodžiais pradėjo jam smūgiuoti į veidą, tada išėjus jo žmonai, jis pasakė jai, kad mėtė į jį akmenis, sulaužė daiktą, tada jo žmona pradėjo (duomenys neskelbtini) raminti ir kad eitų namo. (duomenys neskelbtini) bandė suduoti 2 kartus ir jai, paskui pasiėmė tapkę ir vėl taikėsi pataikyti jo žmonai, bet jis užstojo, (duomenys neskelbtini) užkliuvo (už vyro matomai) ir parvirto ant žemės, kurios danga nelygi, buvo basa koja. Todėl galimai ir susižalojo; (duomenys neskelbtini) stovėjo kaip stovėję. A. G. turėjo akmenį, kuriuo grasino prieidama prie jų, kad užmuš, bet akmenį atėmė (duomenys neskelbtini), ji paskui paėmė tą sulaužytą pagalį, bet jį vėl atėmė (duomenys neskelbtini); pradėjo juos vesti namo. Tada jo žmona išsiėmė telefoną iš kišenės ir ėmė filmuoti, tada ėmė ginčytis žodžiais, o (duomenys neskelbtini) ėmė visaip sakyti, kad paduos mokesčiams, po kurio laiko išsiėmė telefoną ir (duomenys neskelbtini), kuris sakėsi irgi filmuoja. (duomenys neskelbtini) pareiškė paskui, kad parodymų neduos, kad galima viską išspręsti. Taip ir išsiskyrė. Ginčijosi jie ir anksčiau. Būdamas girtas (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir jo prašė būti liudytoju, bet jis nesutiko. (duomenys neskelbtini) neseniai ten gyvena. Papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su geltonais marškiniais, sportinėmis kelnėmis, ji buvo labai agresyvi. Jokių sužalojimų nepastebėjo ant jos atvirų kūno vietų, ant veido sužalojimų taip pat nebuvo. A. G. tapo dar agresyvesnė ir niekuo nesiskyrė, nieko nepastebėjo iš priekio; ant veido nieko nebuvo. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo galimai darbiniais drabužiais, kadangi visi kažką dirba (sodyboje), nepastebėjo, jog kaimynas būtų šlapias. Ikiteisminiam procese jau pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) paėmus akmenį „užsimojavo“ virš galvos, o kadangi norėta buvo iš jos jį atimti, tai galimai ir susižalojo; jis ant jų nespjovė, ant jo (duomenys neskelbtini) spjovė; administracine tvarka gal 5 metų laikotarpiu buvo baustas (dėl vairavimo galimai). Net nežinojęs, kad už spjaudymą galima iškelti baudžiamąją bylą. Tyrimo metu nenurodė sūnaus ir marčios liudytojais, nes nesitikėjo, kad reiks velti į tai vaikus, be to net nesamdė advokato. Ieškinių nepripažįsta. Parodė, kad smūgio tiesioginio nebuvo jam iš (duomenys neskelbtini), nors jam bandė smūgiuoti (duomenys neskelbtini), jis šalino veidą ir ji nesudavė, nepataikė. Jo žmona (duomenys neskelbtini) prašė (duomenys neskelbtini), kad paimtų (duomenys neskelbtini) namo, nes (duomenys neskelbtini) buvo labai supykusi, todėl ir puolusi juos (kad neva jo šeima pila atliekas). Parodė, jog jo mašina stovėjo prie tvoros, o kita - prie garažo. Incidentas vyko pasibaigus jo sodybai (nuo jo sklypo 2-3 m) ir prasidedant (prie vartelių) jau (duomenys neskelbtini) sodybai; kaimynai (duomenys neskelbtini) atėjo konfliktuoti, bet ne jis ėjo konfliktuoti su kaimynais. Vaikų automobilio nesimatė, nes jis stovėjo kaimyniniame sklype tądien, o iš 2 aukšto matosi tik automobilio stogas. Baigiamoje kalboje parodė, kad sutinka su advokato išsakyta pozicija ir prašo nutraukti jo baudžiamąją bylą ir jį išteisinti.
Kaltinamojo A. C. atstovas advokatas L. G. baigiamojoje kalboje parodė, jog išgirsta pozicija dėl ginamojo veiksmų, kurie vertinti kaip nusikalstama veika, kad A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 284 straipsnyje. Motyvai ir argumentai buvo pateikti, jo pozicija visiškai kita ir priešinga, jo ginamasis nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje pakankama duomenų, dokumentų ir informacijos. Ginamasis aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese, vertino atliekamus veiksmus, teikė prašymus, juose išdėstyti argumentai ir motyvai, dabar jų nenagrinės, nes jie yra byloje. Prašo teismo juos įdėmiai vertinti, kaltinamas ginamasis tuo, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visų pirma teigiama, būdamas prie namo aplaistė vandeniu H. K., kokie duomenys tai patvirtino, byloje tokių objektyvių duomenų nėra, tik pačio nukentėjusiojo parodymai. Tarp H. K. parodymų ir fakto, tarp jų irgi yra nemažai prieštaravimų, jie išdėstyti A. C. prašymuose atlikti eksperimentą ir skirti ekspertizę. Dar viena reikšminga aplinkybė, kad vienintelis liudytojas G. R., kuris matė daug aplinkybių, sakė, kad matė per langą. G. R. teismo posėdyje aiškiai pasakė, kad vandens apipylimo fakto nematė, lieka tik H. K. teiginiai. Teiginys A. C. veiksmas pažeidžiant viešąją tvarką, kad jis spjovė, apart nukentėjusiųjų pačių patvirtinimo, daugiau nieko nėra. Jie neginčija, kad sužalojimai buvo, nors kėlė klausimą ar iš tikro esant griuvimui nepriklausomai nuo ko nukentėjusioji pargriuvo, galimi tokie daugybiniai ir visapusiški sužalojimai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme labai nuosekliai ir vienodai išdėstė savo poziciją ir niekas jos nepaneigė, pati G. K. užsikabinusi už savo vyro nukrito ant akmenų ir dėlto atsirado tokie daugybiniai sužalojimai. Nėra faktinio veiksmo, mano A. C. šiuo atveju nusikalstamos veikos nepadarė. Darytina išvada, kad nepagrįstas civilinis ieškinys. Tai mano dėl neturinės žalos nėra pagrįstas, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, apart nukentėjusios parodymų, todėl daro išvadas, kad A. C. nusikaltimo nepadarė. Prašo A. C. išteisinti ir netenkinti civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su jais (kaimynais) jie neblogai sugyveno, sodą turi apie 32 m., turėjo darbinių santykių su jais ir kaip ir nesiskundė jais. 2018 m. pavasarį nuvažiavus į sodą jau (duomenys neskelbtini) nesisveikino. Santykiai pasikeitė dėl drenažo greičiausiai. Įvykio dieną grįžo namo prieš 21 val., (duomenys neskelbtini) buvo namuose ir nuėjo pas (duomenys neskelbtini) leidžiamo apšildymo katilo pažiūrėti, alkoholinių gėrimų sutuoktinis nevartojo, išeidamas buvo irgi blaivus. Ji tuo metu ruošėsi miegoti, tvarkė patalus. (duomenys neskelbtini) 15-20 min. laikotarpiu grįžo šlapias. Jai paklausus, jis pasakojo, kad kai jis išėjo iš (duomenys neskelbtini), jį apipylė (duomenys neskelbtini) su šlangu ir pasakė, kad jokio konflikto nebuvo. Išėjo į kiemą išsiaiškinti ir išėjus jau buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). K. A. kodėl apipylė jos vyrą. Pastarasis pradėjo eiti link jos ir spjaudytis, tada kartą nepataikė. Priartėjo prie jos ir taikė į veidą. Klausė vėl (duomenys neskelbtini) kodėl jis spjaudosi ant jos; be to, ji (duomenys neskelbtini) pasakiusi eiti namo. Iš kairės pusės stovėjo (duomenys neskelbtini) praėjo per tarpą į dešinę ir tada dešine ranka gavo smūgį virš antakio į kairę pusę. A. C. pasakė, kad tai už (duomenys neskelbtini), ji prarado sąmonę. Tas įvykis truko kažkur 10 min.; pajautė, kad kažkas ją kelia. Atsigavus priekyje stovėjo (duomenys neskelbtini), ją pakėlė (duomenys neskelbtini). Ji stovėjo, jie žiūrėjo į ją, iš guminių tapkių išsimovus, buvo šoke, pradėjo ieškoti savo tapkių, ir kažkaip už akmens susigriebė. Sąmonę atgavusi galvoja ką ji daro, tą akmenuką, kurį turėjo, numetė į (duomenys neskelbtini) sklypą; vėliau išsiskirstė ir viskas, nes nieko niekas nesiaiškino. Jai niekas nepadėjo nueiti į namus, ji tik buvo paėmus (duomenys neskelbtini) už rankos, kad eiti. Ir tuo momentu, kai jie ėjo jau namo, (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) neva ją puolė ir jį pradėjo filmuoti, nors jei turėjo telefoną, tai galėjo viską filmuoti ir parodyti medžiagą. Nors ji ((duomenys neskelbtini)) viską mate, bet nestabdė savo vyro, kad jis nesispjaudytų, kad nesipyktų, bet nebuvo taip. (duomenys neskelbtini) spjaudė ir į vyrą, bet nematė ar pataikė vyrui. A. C. padaro gumuliuką ir taip spjauna; jis tiesiog tai įgudęs. Paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą dešinėje rankoje, alkūnėje, dešinio sėdmens buvo didelė mėlynė, čiurna ir padikaulis. Tą patį vakarą, kai parėjo namo, nesuprato, kaip čia tokie geri santykiai buvo ir taip pažemino; jie nėra piktybiniai. Sekančią dieną pasirodė, kad alkūnėje dešinėje atsirado tamsios mėlynes, 3 dienos - jau žalsvos. Sekančią dieną rodė kaimynui (duomenys neskelbtini) ir vyrui savo mėlynes, sužalojimai nuo fizinio smūgio ir nukritimo. Ten buvo akmenys, žvyras, statybinės medžiagos ir ji ant to kelio nukrito. Akmuo tilpo į delną ir jį numetė į (duomenys neskelbtini) sklypą. Šoko būsenoje buvo, bet nepamena, kad kažkam būtų grasinusi. Numetė pati tą akmenuką, visi stebėjo ir žiūrėjo. Ji nežino, kaip ten tas akmenukas atsirado ir ji jį paėmė ir numetė. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad ji patyrė fizinį skausmą, traumas, mėlynes; sužalojimą patyrė ir tą patį vakarą nors ir buvo dar tam tikra prasme šoke, bet buvo jaučiamas pažeminimas, buvo sužlugdyta, kad buvo ir neblogi santykiai, juk jie nepiktybiniai žmonės. Skausmas atsirado jau kitą dieną, kai ėmė labiau ryškėti mėlynės, kurias sekančią dieną parodė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniui ir galvoja, kad tai atsirado nuo nukritimo, nuo smūgio. Danga ant kurios ji krito, buvo nelygi, buvo didesnių mažesnių akmenukų, buvo betono palyginti kelią supilta. O akmenukas apie kurį kalbama, tai buvo nedidelis, jis tilpo jai į ranką ir ji jį paėmusi numetė šalin; šoko būsenoje ji susiorientavo, kad ji pati akmenuką numetė, niekas to akmenuko neatiminėjo iš jos ir jo nelaikė virš galvos. Kaltinamasis neatėjo, jos neatsiprašė, negana to, 2018 m. vasarą jos šeimą filmavo, persekiojo, dėl ko kainavo daug nervų. 2018 m. liepos mėn. 17 d. buvo atėjęs pažįstamas žmogus pas juos į svečius, tai A. C. rėkė iš balkono, kaltindamas jos vyrą neva apšlapinusį jo malkas, dėl ko turėję kviestis ir policiją. Parodė, kad gydymas truko iki poros savaičių. Jai darė tomografiją, buvo atsiradęs toks iškilimas pakaušio srityje; nustatė, kad tikrai svyruoja, mano, kad nuo sukrėtimo viskas, nes iki tol nebuvo. Pas gydytoją dėl depresijos nesikreipė; kreipėsi į Šeškinės polikliniką pas šeimos gydytoją, tądien nusiuntė pas akių gydytoją ir nustatė kairėje akyje kraujosruvą ir tinklainės pažeidimą. Mano, kad akies pažeidimas atsirado po A. C. smūgio, juk virš kairės akies gavo smūgį. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad A. C. siekė atkeršyti, išvystyti konfliktą, o galbūt jis pats savo elgesį paaiškins. Parodė, jog konflikto metu nebuvo mašinų, ar (duomenys neskelbtini) vaikų atvažiavusių, kaip teigiama, tikrai nebuvo, nes mašinų važiavimas girdisi. Kai ji išėjo į lauką ir paklausė už ką buvo apipiltas jos vyras, (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, tada ji bandė pasakyti, kad ji dirbo pas (duomenys neskelbtini), bet jis ((duomenys neskelbtini)) vėl nieko nesakė. Mano, kad (duomenys neskelbtini) pats paaiškins, o jo pasakymą „už (duomenys neskelbtini)“ supratusi kad tai buvo susiję su drenažo apmokėjimu, t. y. už paklausimą (duomenys neskelbtini) dėl drenažo apmokėjimo. Parodė, kad akmenuku negalėjo ir nesusižalojo pati. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) nesikišo, taip pat ir jos sutuoktinis, o visas konfliktas vystėsi lauke tik tarp jos ir (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad jie ((duomenys neskelbtini) šeima) nenori sutikti su tuo kas įvyko, todėl sukūrė savo versiją, (duomenys neskelbtini) net nurodo ne tą konflikto vietą. Jokių muštynių iki jai nukrentant nebuvo ir ji prieš (duomenys neskelbtini) nesmurtavo (iki nukrentant), o po nukritimo – ji neatsimena. Nepamena kaip nukrito. Kai atgavo sąmonę, jautė, kad kažkas kelia ją už nugaros. Nieko po to įvykio nesiginčijo, buvo paėmusi (duomenys neskelbtini) už rankos. Jis kažką turėjo, galbūt telefoną, kadangi (duomenys neskelbtini) žmona sakė, kad filmuoja, todėl ir vyras pasakė, kad gali filmuoti. Papildomai nurodė, kad jie, visi kaimynai, taip pat ir A. C., susitarė, kad darys drenažą, nes pavasarį ten pas juos būna vandens ant kelio; samdė traktorių, viską nupirko, vamzdžius ir panašiai. Nukentėjusioji baigiamoje kalboje parodė, kad ji tiki, kad išklausius liudytojus ir nukentėjusiuosius, įvertintos bus visos aplinkybės ir nustatytas bus kaltininkas dėl kurio kaltės ji patyrė pažeminimą viešoje vietoje ir daugybinius kūno sužalojimus po sumušimo: jie pasireiškė fiziniu skausmu, fiziniais nepatogumais, rūpesčiu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir pabaigos. Pablogėjo kairės akies matymas, sutriko miegas, jos neatsiprašė, nepripažino kaltės, o tyrimo ir teismo posėdžio metu pradėta kelti versijas, kad niekaip neprisidėjo prie jos sveikatai kilusių padarinių, lyg ji buvo pati agresyviausia, apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų ir dėl neatsargumo pati susižalojo. Niekada nebuvo teista ar traukiama administracinėn atsakomybėn, alkoholinių gėrimų nevartoja. Prašo jos naudai priteisti iš kaltinamojo A. C. advokato padėjėjo išlaidas ir neturtinę žalą pagal pateiktą civilinį ieškinį.
Nukentėjusiosios G. K. atstovas advokato padėjėjas R. F. baigiamoje kalboje parodė, jog yra baigiama nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje A. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnį. A. C., suprasdamas jam pareikštų įtarimų/kaltinimo esmę, nei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23148-18 stadijoje, nei teisme vykusių posėdžių metu savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo, nesiekė su nukentėjusiaisiais susitaikyti arba atlyginti jiems sukeltą žalą, taigi, ir nepadėjo nustatyti tikrąją, t. y. objektyviąją, tiesą dėl 2018-05-11 viešojoje vietoje įvykusio kaimynų konflikto: „Suprantu kuo esu kaltinamas. Kaltu neprisipažįstu“. Kita vertus, nepaisant tokios gynybinės pozicijos, iš kurios seka prielaidos, kad — i) įvykio metu nukentėjusiosios G. K. niekas nemušė; ii) ant jos kūno užfiksuoti sužalojimai atsirado ne dėl A. C. panaudoto smurto, o dėl pačios nukentėjusiosios neatsargaus elgesio; iii) nukentėjusieji A. C. ir jo žmonos J. C. atžvilgiu buvo nusiteikė agresyviai bei patys naudojo fizinį smurtą - nagrinėjamu atveju yra surinkta bei ištirta pakankamai patikimų duomenų, rodančių, jog baudžiamasis persekiojimas prieš kaltinamąjį pradėtas ne be pagrindo, o esant nustatytiems požymiams, kad buvo padaryta pavojinga ir uždrausta nusikalstama veika — „Viešosios tvarkos pažeidimas“ ir/arba „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“. Sekant teismų BK 284 straipsnio taikymo praktika, šioje byloje A. C. baudžiamąją atsakomybę patvirtina toliau dėstoma faktinių bylos duomenų analizė. Iš Protokolo-pareiškimo Nr. 01-1-23148-18, kuris 2018-05-17 buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ajame veiklos skyriuje, matyti, kad pareiškėja G. K. jame nurodė tokias aplinkybes: „2018-05-11 apie 21.30 vai. (duomenys neskelbtini) namo, ant kelio kaimynas A. C. panaudojo prieš mane fizinį smurtą, t. y. trenkė į kairę veido pusę, po ko aš parkritau ant žemės ir praradau sąmonę. Man buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano sumušimo.“ Iš liudytojos G. K. 2018-05-17 apklausos protokolo ir 2018-08-22 papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2018-05-11 konfliktas prasidėjo nuo to, kad apie 21.30 val. į namus visas šlapias grįžo H. K., kuris paaiškino, kad kaimynas A. C. dėl neaiškios priežasties jį apipylė vandeniu. Anot G. K., ji pasiūlė vyrui nueiti paklausti, kodėl (duomenys neskelbtini) taip pasielgė. Kai jie išėjo iš namų, G. R., kartu su (duomenys neskelbtini) stovėjo prie (duomenys neskelbtini) sklypo kampo ant kelio. K. A. pamatė, kad nukentėjusieji išėjo, jis irgi pradėjo eiti link jų. Nukentėjusioji paklausė (duomenys neskelbtini), už ką jis apipylė (duomenys neskelbtini) vandeniu, tačiau kaltinamasis nieko neatsakė, o tik spjovė ant jų ir pataikė. (duomenys neskelbtini) prašė baigti spjaudytis, tačiau (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, o priartėjęs prie jos ir pasakęs frazę „Čia tau už (duomenys neskelbtini)“, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę, po ko pastaroji nukrito ant žemės, ant nugaros dešinio šono, ir trumpam prarado sąmonę. Nukentėjusioji pradėjo atsigauti, kai pajuto, jog yra keliama iš nugaros pusės. Tuo metu matė, kad netoliese stovėjo jos vyras (duomenys neskelbtini), kaimynas (duomenys neskelbtini) ir jo žmona (duomenys neskelbtini), kuri savo telefonu filmavo konfliktą. Iš 2019-12-10 teisiamojo posėdžio metu užfiksuotų duomenų, matyti, kad nukentėjusioji G. K. patvirtino ir nekeitė savo pirmiau ikiteisminiame tyrime duotų parodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo mechanizmo. Ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-24 liudytoju apklaustas H. K. nurodė, kad jis 2018-05-11, vakare, tiksliai nenustatytu laiku, buvo užėjęs pas kaimyną (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš namų į lauką, A. C., kuris tuo metu prie savo namo plovė mašiną, nieko nesakydamas šlangu apipylė jį visą su vandeniu. Taipogi H. K. šio apklausos metu parodė, kad jis apipiltas vandeniu, visas šlapias nuėjo namo ir papasakojo apie šį įvykį G. K., po ko jau abu nukentėjusieji išėjo į lauką, kad pasiaiškinti su kaimynu. Pasak liudytojo, kai jis su G. K. buvo lauke, (duomenys neskelbtini) iš pradžių pradėjo į juos spjaudytis bei įžeidinėti, o vėliau vieną kartą ranka sudavė (duomenys neskelbtini) į galvos sritį (kur pataikė negali pasakyti, nes viskas vyko greitai), dėl ko ji nugriuvo ant žvyruoto kelio prie vartelių, ir galimai prarado sąmonę, nes negalėjo atsistoti. Jai atsistoti padėjo kaimynas (duomenys neskelbtini). Iš 2019-12-04 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis H. K. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau papildė, kad prieš pat įvykį jis pas kaimyną (duomenys neskelbtini) svečiuose išbuvo apie 15 min. Kai išėjo iš namų į lauką, dar nespėjus įžengti į gatvę, jį vandeniu apipylė A. C., kuris tuo metu nuosavame sklype (būdamas apie 12 m. nuo (duomenys neskelbtini)) plovė žmonos automobilį. (duomenys neskelbtini) vandeniu apipylė nukentėjusiajam visą galvą, šoną ir priekį, o pastarajam grįžtant namo - juokėsi ir tyčiojosi iš paskos, „sakė, kad (duomenys neskelbtini) apsišlapino.“ Pažymėtina, kad nukentėjusysis šios teisme vykusios apklausos metu, be kita ko, parodė, kad po apipylimo, išėjus kartu su G. K. iš savo namų į lauką, jie su kaimynais susitiko per vidurį nuo sklypo Nr. 35. P. G. stovėjo (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu stovėjo priešais (duomenys neskelbtini). Atstumas buvo apie metrą. Jis, t. y. H. K., nieko nesakė, tylėjo, nesikišo į konfliktą, o (duomenys neskelbtini) klausė (duomenys neskelbtini) už ką šis vandeniu apipylė jos vyrą. (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, tačiau pradėjo į juos spjaudytis — pataikė (duomenys neskelbtini) ant galvų, nes spjaudė į veidą. Jį ((duomenys neskelbtini)) apspjovė gal 4 kartus, o kiek kartų pataikė į (duomenys neskelbtini) - nukentėjusysis neskaičiavo. (duomenys neskelbtini) spjaudė, tačiau staiga sudavė (duomenys neskelbtini) smūgį. (duomenys neskelbtini) nespėjo įsižiūrėti, kuria ranka (duomenys neskelbtini) jai sudavė, bet suprato, kad sudavė į galvos sritį. Matė judesį, tačiau nežino kuria ranka buvo suduotas smūgis, nes viskas įvyko staigiai. Kitaip tariant, (duomenys neskelbtini) nepastebėjo kumščiu ar delnu (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini), tačiau matė, kad po šio veiksmo, kuris buvo panašus būtent į smūgį, nukentėjusioji aukštielninka nugriuvo ant žemės, ant dešinio šono. Taipogi šioje apklausoje nukentėjusysis akcentavo, kad po smūgio sudavimo, tuo metu būtent G. R. iš karto iš nugaros pusės, už pečių, pradėjo kelti (duomenys neskelbtini), kadangi pastaroji po šio fizinio kontakto buvo matomai praradusi sąmonę ir negalėjo pati atsistoti ant kojų. Anot nukentėjusiojo, G. R. nuo pat pradžių matė pro savo namo langą, matė ir išėjus į lauką, kai proceso dalyviai susirinko gatvėje, matė ir girdėjo visą tarp kaimynų kilusį konfliktą. „...(duomenys neskelbtini) nuėjo kelti (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) jau buvo išėjęs į gatvę, jis viską matė <...> (duomenys neskelbtini) buvo savo sklype, kai mes visi keturi susirinkome lauke. Jis išgirdo triukšmą ir tada priėjo. (duomenys neskelbtini) priėjo, nes išgirdo, kad šaukiame, (duomenys neskelbtini) žmona rėkė. (duomenys neskelbtini) priėjęs stovėjo, pasibarė, o kai (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini) į galvą, tada ėmė visus skirti“. Liudytoju 2018-08-24 apklaustas G. R. davė parodymus, kad 2018-05-11 pas jį į svečius buvo užėjęs H. K.. Vakare išleidęs (duomenys neskelbtini) pro langą pamatė, kad (duomenys neskelbtini) lauke prie namų, laikė rankose šlangą su vandeniu ir juokėsi. Atidaręs duris, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) stovi visas šlapias prie jo namo durų. Nematė, kaip (duomenys neskelbtini) apipylė (duomenys neskelbtini) vandeniu ir dėl kokios priežasties tarp jų prasidėjo konfliktas, o matė tik sušlapintą žemę link jo ((duomenys neskelbtini)) namų durų. Nurodė, kad vėliau šalia jo sklypo kaimynų konfliktas tęsėsi, nes į gatvę išėjo G. K. ir (duomenys neskelbtini) žmona (duomenys neskelbtini), tarp kurių prasidėjo žodinis konfliktas. (duomenys neskelbtini) pradėjo spjaudytis (duomenys neskelbtini) į veidą ir įžeidinėjo nukentėjusiuosius, tuo provokuodamas dar didesnį konfliktą. Matė, kad (duomenys neskelbtini) ranka pastūmė (duomenys neskelbtini), kai pastaroji stovėjo priešais jį, nuo ko nukentėjusioji pargriuvo ant kelio, ant nugaros, šonu, t. y. aukštielninka. Jis pats pakėlė (duomenys neskelbtini) už pažastų dviem rankomis ir toliau bandė raminti kaimynus, kad šie nekonfliktuotų. Nurodė, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pastūmė (duomenys neskelbtini), kaltinamojo žmona (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia savo vyro. Iš liudytojo G. R. 2018-12-12 papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis pasiliko prie parodymu, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu. Iš 2019-11-18 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas G. R. davė analogiškus, tačiau kiek išsamesnius parodymus, pagal kuriuos konfliktas tarp nukentėjusiojo H. K. ir kaltinamojo A. C. prasidėjo vakare, temstant. Konfliktas įvykio dalinai ir jo sklype, nes (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs į svečius apžiūrėti katilą. Išeinant nukentėjusiajam, (duomenys neskelbtini) nuėjo į savo miegamąjį ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) su šlangu pila vandenį ir juokiasi. Po kiek laiko pasibeldė (duomenys neskelbtini) visas šlapias ir papasakojo, kad jį apipylė A. C.. Šlapias taip pat buvo ir (duomenys neskelbtini) sklypo plotas. Vėliau ((duomenys neskelbtini) išėjus į lauką pasižiūrėti, kas ten vyksta) konfliktas vyko arčiau link (duomenys neskelbtini) sklypo. Jis stovėjo iš šono, link savo sklypo, tuo tarpu po dešinę šalia medinės tvoros iš vienos pusės stovėjo (duomenys neskelbtini), o iš kitos pusės - nukentėjusieji (duomenys neskelbtini). Visi stovėjo arčiau tvoros, maždaug 70-80 cm atstumu. (duomenys neskelbtini) spjovė nukentėjusiesiems ne kartą. Spjaudė į veido pusę, gal kokius 3-4 kartus. Dėl tokių veiksmų, (duomenys neskelbtini) bandė sugėdinti (duomenys neskelbtini), kad nebetęstų konflikto. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad, lauke tarp kaimynų kilusį konfliktą išprovokuoti norėjo daugiau kaltinamasis. Nepaisant to, kad G. R. prašymo nusiraminti, kai visi buvo „įsikarščiavę“, nei viena, nei kita pusę negirdėjo, liudytojo pažiūriu, kaimynų konfliktą labiausiai lėmė būtent kaltinamojo elgesys. Pažymėtina, kad atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus dėl smurto panaudojimo aplinkybių, G. R. paaiškino, kad iš pradžių, kai (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini) ir ji nukrito, jis ((duomenys neskelbtini)) ją pakėlė ir bandė skirti kaimynus. Anot liudytojo, smūgį jis matė, nes tuo metu stovėjo iš šono, maždaug vieno metro atstumu. Smūgis buvo dešine ranka į kairę veido pusę, suduotas gal nepilnai suspaustu kumščiu, nuo kurio (duomenys neskelbtini) nukrito aukštielninka ant kelio papiltos skaldos: „Neabejotinai galiu teigti, kad vienas fizinis kontaktas buvo <...> Aš galiu tik teigti, kad po to fizinio kontakto (duomenys neskelbtini) nugriuvo. Smūgis buvo pakankamai stiprus, kad nukristų ir gautų traumą <...> Smūgis buvo tyčinis, gal įvyko spontaniškai“. Ar nukentėjusiajai nukritus, ji buvo praradusi sąmonę, (duomenys neskelbtini) nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) nesiskundė skausmais. Po šio įvykio konfliktas dar vyko porą minučių ir pradėjo visi eiti link savo namų ir išsiskirstė. Po konflikto (duomenys neskelbtini) susirinko sulaužytas lazdas bei šiukšles, esančias savo sklypo teritorijoje, ir nuėjau namo. Taipogi pažymėtina, kad, atsakydamas į prokurorės ir teismo klausimus dėl nukentėjusiajai kilusios žalos, liudytojas nurodė, kad po įvykio su (duomenys neskelbtini) bendravo kitą dieną. Apie ką bendravo negali pasakyti, tiesiog pas (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs varžtų, o (duomenys neskelbtini) parodė šoną, kuris buvo visas mėlynas. Pamatęs mėlynes, padarė prielaidą, kad tai atsirado, kai nukentėjusioji nugriuvo. J. G. parodė dešinį šoną, kuris buvo mėlynas. (duomenys neskelbtini) parodė, nes ji pasiskundė, kad jai skauda. Supranta, kad tie sužalojimai atsirado, nes buvo nukritus. Nukentėjusioji jam pasakė, kad tos mėlynės atsirado nuo vakarykščio įvykio. Pasiūlė nukentėjusiajai kreiptis į ekspertizę. Iš medicininio dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 2018-62454/1040-V-2018-65735 matyti, kad: i) G. K. po 2018-05-11 įvykių skundėsi galvos, nugaros, pečių, dešinio sėdmens ir dešinės šlaunies skausmais; ii) 2018-05-14 G. K. kreipėsi į VšĮ RVUL, kur buvo apžiūrėta, atliktas galvos KT tyrimas. Specialisto išvadoje Nr. G 155/2018 (01) nustatyta kad: G. K. patyrė tokius kūno sužalojimus: 1.1. Kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, dešinio žasto, dešinės blauzdos, dešinio sėdmens poodines kraujosruvas, dešinės alkūnės odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11); 1.2. Kairio dilbio, kairio riešo, dešinės šlaunies, abiejų blauzdų, dešinės čiurnos, dešinės pėdos odos nubrozdinimai, dešinės blauzdos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti Įdėtu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11), kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš 2018-11-06 Specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad į užduotą klausimą, ar galėjo G. K. atsirasti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nuo suduoto smūgio į kairės pusės galvos sritį ir pargriovimo, taip, kaip parodė nukentėjusioji 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole (foto Nr. 7, 8, 9, 10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau - VTMT) Vilniaus skyriaus ekspertas V. K. atsakė: „<...> susipažinęs su 2018-05-10 specialisto išvada bei 2018-10-10 parodymų patikrinimo protokolo fotonuotraukomis, galiu paaiškinti, kad sužalojimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairio riešo srityje, dešiniame sėdmenyje galėjo susidaryti fotonuotraukose užfiksuotu būdu.“ Iš 2019-12-10 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, pagarsinus bylos medžiagą bei parodžius VTMT ekspertui-specialistui V. K. nagrinėjamo įvykio nuotraukas, pastarasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą dėl kai kurių nukentėjusiajai kilusių sužalojimų (kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairio riešo srityje) susidarymo mechanizmo: „<...> aš nusprendžiau, kad galėjo tai įvykti, nuo smūgio galėjo taip nutikti. Kiti sužalojimai būdingi dėl kritimo. Kumščiu galėjo padaryti tokį sužalojimą, nesugniaužtais pirštais. Piršto nagu irgi gali. Kiti galėjo susidaryti griūnant ant kairiojo šono.“ Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, galima daryti vienareikšmę išvadą, kad kaltinamojo A. C. veika atitinka įžūlaus ir moralės aspektu nepriimtino elgesio požymį, kaip tą numato BK 284 straipsnio sudėtis. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (visų pirma, nukentėjusiųjų G. K., H. K. ir liudytojo G. R. parodymais) nustatyta, jog ne kas kitas, o būtent kaltinamasis 2018-05-11 apie 21.30 val., viešojoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Būtent kaltinamojo neteisėtas elgesys pasireiškė tuo, kad jis, pirma, stovėdamas savo nuosavame sklype ir turėdamas rankoje žarną, iš pradžių vandeniu aplaistė į lauką iš kaimyno G. R. namo išėjusį nukentėjusįjį H. K., po ko, antra, tęsdamas šį savo neteisėtą elgesį bei toliau eskaluodamas dar didesnį kaimynų konfliktą, ten pat kitų žmonių akivaizdoje keikėsi ir spjaudėsi į laukan pasiaiškinti išėjusius nukentėjusiuosius G. K. ir H. K.; trečia, galiausiai vieną kartą dešinės rankos kumščiu (galimai nepilnai sugniaužtu) sudavė G. K. į kairę veido pusę, t. y. panaudojo fizinį smurtą, kuris lėmė ne tik nukentėjusiosios pargriuvimą ant žvyruotos kelio dangos, fizinio skausmo su nežymiu sveikatos sutrikdymu sukėlimą, bet ir visuomeninės rimties sutrikdymą. Prie to paties pabrėžtina, kad šioje byloje nustatytas konflikto pobūdis, o būtent A. C. elgesys įvykio metu sąmoningai kurstant nesantaiką su savo kaimynas, spjaudymasis bei fizinės jėgos panaudojimas viešojoje vietoje, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būdu bus sutrikdyta visuomeninės rimtis bei tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo A. C. keliamų įvykio versijų nurodo, kad faktinė bylos duomenų analizė rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. C. pasiliko prie savo pirmiau ikiteisminio tyrimo stadijoje duotų parodymų, kad 2018-05-11 vykusio kaimynų konflikto metu jis neatliko jokių neteisėtų, t. y. BK 284 straipsnio (ir/arba BK 140 straipsnio 1 dalies) sudėtį atitinkančių, veiksmų, o atvirkščiai - minėtame įvykyje agresyvią bei puolančiąją pusę užėmė nukentėjusieji. Taip pat A. C., kaip ir liudytojai J. C., D. C. ir M. C., iš esmės vienodai nurodė, jog visi G. K. užfiksuoti kūno sužalojimai kilo ne dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, o dėl pačios nukentėjusiosios G. K. neatsargaus elgesio. „Apie įvykį, kuris įvyko 2018-05-11, galiu parodyti, kad tą dieną buvau namuose, vakare apie 21.30 val. išėjau iš teritorijos savo namo prie kelio, prie tvoros, tada pamačiau savo kaimyną H. K., (duomenys neskelbtini) vyrą, jis buvo išgėręs, pradėjo keiktis ant manęs, jis pradėjo mane įžeidinėti, tada aš jam pasakiau, kad jis nusiramintu, tada (duomenys neskelbtini) paėmė akmenį ir metė į mane, jis nepataikė į mane, o pataikė į mano instrumentą rovėjimo ir sulaužė jį, t. y. kotą, kurio vertė 2 eurai. Vėliau jis pradėjo kviesti kaimyną (duomenys neskelbtini), pavardės nežinau, neprisimenu, kaimynas išėjo į lauką ir į lauką išbėgo ir G. K., kuri pradėjo mane iškarto pulti, t. y. suduodama man kumščiais, norėjo pataikyti man į veidą, bet nepataikė, nes išvengiau smūgių, mano rankos buvo už nugaros, aš nesipriešinau, jokių smūgių jai nesudaviau ir nepastūmiau, ji nebuvo pargriuvusi. Tuo metu iš namų išėjo žmona (duomenys neskelbtini), žmona stovėjo šalia manęs, (duomenys neskelbtini) rankos kumščiu sudavė mano žmonai į kairę ranką du kartus, prasidėjo ginčai, žmona pradėjo raminti (duomenys neskelbtini), žmona nieko nesudavė (duomenys neskelbtini). V. G. nusiėmė batą nuo kojos ir pradėjo mano žmoną mušti su batu, suduodama į kairę ranką, norėdamas apginti žmoną, aš ištiesiau ranką prie žmonos, kad (duomenys neskelbtini) suduodami smūgiai pataikytu ne žmonai, o man. (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti atbulomis ir užsikabindama už savo vyro, kuris stovėjo šaka iš kairės, pargriuvo ant nugaros, ant žvyrkelio, ji pati vėliau atsistojo, paėmė akmenį ir sakydama man, kad „Aš tave užmušiu“, norėjo suduoti su akmeniu man į galvą, tuo metu kaimynas (duomenys neskelbtini), kuris buvo išgėręs, jis paėmė (duomenys neskelbtini) už rankos ir norėjo atimti akmenį, pradėjo ją raminti, sakydamas, kad nereikia čia mušti, paėmęs ją už rankos, vedė prie jos namų. (duomenys neskelbtini) vyras stovėjo ir nieko nesakė tyliai, bet buvo labai išgėręs. (duomenys neskelbtini) buvo irgi išgėrusi, tai supratau iš jos elgesio, ir nuo jos sklido alkoholio kvapas“(Įtariamojo A. C. 2018-06-06 apklausos protokolas). „<...> įvykis įvyko per mano vaiko gimtadienį. Kažkur vakare atvažiavo vaikai. Liepiau sūnui pastatyti mašina prie tvoros. Po val. išnešiau į lauką kibirą <...> iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo (duomenys neskelbtini), jis buvo girtas, ėjo svirduliuodamas. Vėl pradėjo sakyti, kad reikia pinigų, pradėjo įžeidinėti, 20-30 sekundžių, barbeno į (duomenys neskelbtini) namą. Atėjo prie manęs metė akmenį į mane, gulėjo pagalys. (duomenys neskelbtini) išėjo iš namo ir pradėjo įžeidinėti, su necenzūriniais žodžiais. Pasišalinau į dešinę, žmona atsistojo prieš (duomenys neskelbtini), vienas smūgiuoja, vyras dirba ką čia darai. (duomenys neskelbtini) sudavė ir pasilenkė nuėmė šlepetę ir sudavė (duomenys neskelbtini) per petį. Pas mus yra skeldėti akmenys, už nugaros užsikabino ir nukrito. Apsivertė ant pilvo. Šalia gulėjo akmuo, paėmus akmenį, su žodžiais: aš tave užmušiu. Susistumdė su (duomenys neskelbtini), jis atėmė akmenį, numetė į savo sklypą. (duomenys neskelbtini) pradėjo filmuoti. Pradėjo ginčytis su (duomenys neskelbtini), žmona pradėjo sakyti, kad parodys policijai. Rėkė, kad kaimynai mušasi, pradėjo filmuoti (duomenys neskelbtini)“ (2019-12-10 teisiamojo posėdžio protokolas - A. C. apklausa). Pastarieji A. C. ir jo šeimos narių parodymai vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo bandymas nepagrįstai išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Pirma, šioje vietoje pastebėtina, kad pastarųjų kaltinamojo A. C. nurodytų aplinkybių, kaip ir bylos baigtimi suinteresuotų jo šeimos narių (liudytojų) J. C., D. C., M. C. parodymų, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, visiškai neįtikinama, nelogiška, yra įvykių versija, kad garbaus amžiaus nukentėjusioji G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išbėgo į lauką, be jokios priežasties pradėjo iš pradžių kumščiais pulti už save dvigubai didesnį bei aukštesnį asmenį, t. y. A. C., o vėliau du kartus kumščiu ranka sudavė į lauką išėjusiai kaltinamojo žmonai J. C., kuri atseit įvykio metu bandė raminti „agresyviai“ nusiteikusią kaimynę. Neįtikinamai atrodo sekanti įvykių versija, pagal kurią G. K., atlikdama minėtus neteisėtus-smurtinius veiksmus, pradėjo eiti atbulomis, užsikabino už savo vyro, kuris stovėjo šalia, pargriuvo ant nugaros, ant žvyrkelio, t. y. tokiu būdu susižeidė. Antra, šiems įvykių versijoms prieštarauja nukentėjusiųjų, o taip pat liudytojo G. R. parodymai, kad būtent A. C. pirmas dešine ranka (galimai nepilnai suspaustu kumščiu) atliko smūgį G. K. į kairę veido pusę, nuo kurio nukentėjusioji nukrito aukštielninka ant kelio papiltos skaldos. Pažymėtina, kad kaip nukentėjusieji, taip ir liudytojas G. R. proceso metu buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Duomenų, kad šie proceso dalyviai savo parodymais siekė apkaltinti A. C. dėl neva nebūto nusikaltimo - nenustatyta. Štai, pavyzdžiui G. R. teisme vykusios apklausos metu pasisakė: „Mano santykiai su (duomenys neskelbtini), nukentėjusiais yra normalūs, ir dabar, ir tada. Jokių konfliktų su jais nėra. Apkalbėti juos jokio tikslo aš neturiu, čia jų reikalai <...> Aš papasakojau tik ką mačiau, ką girdėjau, nestoju nei į vieną pusę“. Trečia, A. C. ir jo šeimos keliamas įvykių versijas iš dalies paneigė VTMT ekspertas V. K., kuris proceso metu patvirtino, kad G. K. nustatyti sužalojimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairio riešo srityje, dešiniame sėdmenyje galėjo susidaryti 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo fotonuotraukose (foto Nr. 7, 8, 9, 10), užfiksuotu būdu. Kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, rodančių, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti kitokiu būdu (arba kitu laiku, kitoje vietoje) nenustatyta, nesivadovauti kompetentingo teismo medicinos specialisto paaiškinimais nėra jokio faktinio pagrindo. Ketvirta, galiausiai pasakytina, kad G. K. nėra būdingas agresyvus-smurtinis elgesys, kuris yra ne kartą akcentuojamas kaltinamojo ir jo šeimos narių parodymuose. Atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje turimų duomenų - iš 2019-01-23 Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį Nr. 14R-252 k 2019-01-23, Administracinių nusižengimo registro išrašo Nr. 9R-246 galima matyti, kad nukentėjusioji niekada nebuvo teista arba traukiama atsakomybėn nei baudžiamąja, nei administracine tvarka, kas dar kartą verčia suabejoti A. C. dėstomomis įvykio aplinkybėmis. Taipogi šiame baudžiamajame procese kaltinamasis A. C., be jau įvardytų aplinkybių, įrodinėjo, kad jis, dėl sveikatos būklės, t. y. podagros poveikio dešinės rankos plaštaka bei pirštams, 2018-05-11 įvykio metu negalėjo sugniaužti rankos pirštų į kumštį ir negalėjo tokiu būdu suduoti smūgį nukentėjusiajai į veidą. Pastarąją versiją taipogi vertintina kaip nepagrįsta. VTMT specialisto išvadoje Nr. pG 782/2019(01) teismo medicinos ekspertas J. P., atlikęs kaltinamojo apžiūrą nurodė, kad A. C. „<...> gali sugniaužti rankų plaštakas ir pirštus į kumščius, sugniaužiant dešinę ranką lieka atstiręs III pirštas delniniame plaštakos paviršiuje <...>. Atsižvelgiant į 2019-03-07 A. C. apžiūros metu nustatytus duomenis kategoriškai negalima paneigti galimybės, kad jis dešinės ar kaitės rankų kumščiu (kumščiais) galėjo suduoti smūgį, smūgius“. Iš 2019-12-10 teisiamo posėdžio protokolo matyti, kad specialistas J. P. pasiliko prie savo pirmiau konstatuotų išvadų, o būtent nurodė, kad A. C. gali sugniaužti kumštį ir ligos (podagros) poveikis dešinės rankos plaštakai ir pirštams netrukdo atlikti smūgio. Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai G. K. sukelta neturtinė žala pasireiškė jos garbės ir orumo pažeidimu, patirtu fiziniu skausmu, kūno sužalojimais, emociniu sukrėtimu, o taip pat ir kitomis po nagrinėjamo įvykio kilusiomis pasekmėmis: dėl smurto padarinių atsiradusiais fiziniais nepatogumais, baime, kaip kūno sužalojimai paveiks jos tolimesnę sveikatą, nesaugumo jausmu, slogiomis mintimis apmąstant įvykusį konfliktą, išgyvenimais bei rūpesčiu dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir kt. Kiek plačiau apie šia aplinkybes savo kalboje pasisakys pati nukentėjusioji G. K.. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, prašo kaltinamojo A. C. atžvilgiu priimti nuosprendį, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir/arba 140 straipsnio 1 dalį, dėl pavojingos/uždraustos nusikalstamos veikos padarymo, ir paskirti jam teisingą bausmę; pilnai tenkinti nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį, t. y. priteisti iš kaltinamojo A. C. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai; atlyginti nukentėjusiosios G. K. šiame baudžiamajame procese patirtas atstovavimo išlaidas.
Nukentėjusysis H. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie visi yra kaimynai, taip pat ir A. C., susitarė, kad darys drenažą, nes pavasarį ten pas juos būna vandens ant kelio. Jie samdė traktorių, viską nupirko, vamzdžius ir panašiai. Iki šio įvykio tarp jo šeimos su A. C. nebuvo jokių konfliktų ir jis tik žodžiu jam ((duomenys neskelbtini)) pasakė, kad atjungs (duomenys neskelbtini) kanalizaciją. 2018 m. gegužės 11 d. apie 21 val. vakare jis nuėjo pas kaimyną G. R., norėjo pažiūrėti dėl santechnikos, dėl katilų, kaip ten sutvarkė, kokia kaina ir t.t. Jis gyvena šalia jo, per kelią ribojasi, jo yra du sklypai, (duomenys neskelbtini) – kitoje pusėje, priešais jo sklypą. Tą dieną jokio alkoholio nevartojo, pas (duomenys neskelbtini) taip pat nevartojo, pastarajam reikėjo anksti į darbą; abu buvo blaivūs. P. G. buvo apie 15 min., pas jį nebebuvo darbininkų, jie buvo išvažiavę; bendravo tik su (duomenys neskelbtini) ir tai vyko namo katilinėje, nes ten yra langas, jie buvo atidaryti, nes buvo ištinkuota ir džiovino patalpas. Pakalbėjus, jis iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo, dar nespėjo išeiti į gatvę, tik porą žingsnių žengus nuo jo durų, jį vandeniu apipylė A. C., kuris tuo metu plovė raudoną sutuoktinės mašiną; vartai buvo atidaryti. A. C. sklypas ribojasi su jo sklypu (pateikė schemą), kampu. A. C. jam apipylė vandeniu visą galvą, šoną, priekį, tik nugaros beveik neapipylė. Apsirengęs buvo pilkus šortus ir trumpomis rankovėmis marškinėlius. (duomenys neskelbtini) išėjęs pradėjo rėkti ir tada A. C. nustojo ant jo pilti vandenį ir jis nuėjo namo. A. C. juokėsi, kad jis, (duomenys neskelbtini), apsišlapino. (duomenys neskelbtini) tuo metu ruošėsi eiti kloti lovų, buvo namuose. Ji paklausė, ar lauke lyja, buvo nustebusi; jo telefonas sugedo dėl to apipylimo. Paaiškino jai viską, kad buvo A. C. apipiltas vandeniu. Abu nuėjo aiškintis su kaimynu, sutuoktinė buvo iniciatorė, kad išsiaiškinti; (duomenys neskelbtini) tuo metu stovėjo prie savo vartų, kur jį ir apipylė. Laistymo žarną jis jau buvo atgal padėjęs į vidų, bet (duomenys neskelbtini) turėjo pagalį kažkokį rankose. Tuo metu (duomenys neskelbtini) vaikščiojo po kiemą, daugiau niekas nematė. Kai jis su žmona išėjo į lauką, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) stovi prie sklypo, tada ir pastarojo žmona priėjo. (duomenys neskelbtini) jau savo kieme vaikščiojo, matė jį, jis buvo savo kieme. Į gatvę tuo metu nebuvo išėjęs. Priėjo su (duomenys neskelbtini) prie tvoros sklypo ir tada (duomenys neskelbtini) priėjo. Susitiko per vidurį jo sklypo, šalia tvoros (parodo pieštoje schemoje). Jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stovėjo jam iš dešinės, o jam iš kairės buvo tvora. P. G. stovėjo (duomenys neskelbtini), o jis stovėjo priešais (duomenys neskelbtini). Atstumas buvo apie 1 m. Jis nieko nesakė, tylėjo, nesikišo, o (duomenys neskelbtini) klausė: už ką A. H. apipylė, kad į pirtį pas (duomenys neskelbtini) vaikščiojo nuolatos. (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, jo žmona burbuliavo, ji visomis kalbomis kalba, nesuprato, ką šnekėjo, o (duomenys neskelbtini) spjaudė jiems ant galvų. Jis pataikė ir jam ant galvos, ir (duomenys neskelbtini), jiems ant veido spjaudė. (duomenys neskelbtini) gal 4 kartus jį apspjovė, o kiek kartų (duomenys neskelbtini) – neskaičiavo. (duomenys neskelbtini) tik spjaudė, nieko nesakė. Viskas greitai vyko, (duomenys neskelbtini) greitai šneka, todėl nesuprato ką kalbėjo. (duomenys neskelbtini) spjaudė, spjaudė, tik staiga šuolis ir smūgis (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) sudavė smūgį (duomenys neskelbtini). Tuo metu stovėjo ir nesuspėjo pažiūrėti, kuria ranka jis jai sudavė, bet sudavė į galvos sritį. Matė tik judesį, smūgį, nežino, kuria ranka sudavė, viskas staigiai įvyko. (duomenys neskelbtini) pataikė (duomenys neskelbtini) į veidą, į kaktą, gal į smilkinio zoną. Pataikė į dešinę pusę, tai gal kaire ranka sudavė, nežino. Nematė, ar (duomenys neskelbtini) kumščiu, ar delnu (duomenys neskelbtini) sudavė, tik matė, kad į dešinę pusę. Po šio smūgio (duomenys neskelbtini) aukštielninka nuvirto, jai ir tapkės nukrito. Ji daugiau ant dešinio šono nugriuvo. (duomenys neskelbtini) ir tapkės nukrito, viena prie stulpo nulėkė, o kita arčiau. Ji buvo su tokiom lengvom šlepetėm, kroksais. Jis užstojo kelią, o (duomenys neskelbtini) nuėjo kelti (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) jau buvo išėjęs į gatvę, jis viską matė. Kai pradėjo bartis, (duomenys neskelbtini) irgi priėjo, nes jis viską matė pro langą. Tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo sklype, į gatvę jis išėjo tik tada, kai jie visi keturi susirinko. Tuo metu jis stovėjo tarp jų visų viduryje, iš šono, šiek tiek arčiau (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pakėlė (duomenys neskelbtini) ir jie pradėjo skirstytis. Mano, kad (duomenys neskelbtini) trumpam buvo praradusi sąmonę, kaip bokso ringe būna, ji negalėjo atsikelti, todėl (duomenys neskelbtini) ją kėlė. (duomenys neskelbtini) neilgai gulėjo ant žemės, nes (duomenys neskelbtini) iš karto pradėjo ją kelti. Jis ją pakėlė, keldamas už pečių, iš nugaros. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pavyko pakelti jo sutuoktinę, ji tapo apsvaigusi, kaip girta, nesusigaudė, kur jos tapkės, buvo basa. (duomenys neskelbtini) po įvykio iš karto nuėjo namo. Po smūgio ją pakėlė ir išsiskirstė. Paskui rado tapkes, vieną ji pati pasikėlė, o kitą (duomenys neskelbtini) pakėlė. Jis niekam nesudavė, nesikišo į konfliktą, (duomenys neskelbtini) irgi niekam nesudavė, tiesiog stovėjo. Jis girdėjo šiandien duotus liudytojų parodymus. Jo žmona net negalėjo suduoti, nes ji stovėjo priešais (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) stovėjo priešais jį, todėl jo žmonai būtų reikėję apeiti jį ir tik tada suduoti (duomenys neskelbtini). T. G. negalėjo suduoti (duomenys neskelbtini), niekuo nesimosikavo, tik kalbėjo. Nebuvo jokių jos veiksmų, kitu atveju jis būtų matęs, nebuvo jokių akmenų, (duomenys neskelbtini) nieko neturėjo, nei akmens, nei pagalio, (duomenys neskelbtini) iš jos nieko neatiminėjo, jokių daiktų. (duomenys neskelbtini) po įvykio sakė, kad jai skauda galvą, sakė nekviesti policijos, ji nuėjo miegoti, nes jai pasidarė bloga. Tuo metu buvo jau po 21 val., kai grįžo namo buvo vakaras. Su (duomenys neskelbtini) tą vakarą daugiau nebendravo. Tą dieną jie niekur nesikreipė - nei į policiją, nei į greitąją medicinos pagalbą. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) ėmė skųstis, kad jai skauda galvą, šoną, rodė petį, šlaunį dešinėje pusėje ant kurios buvo nukritusi. Jis suprato, kad jai skaudėjo dėl šio įvykio, dėl nukritimo. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) kreipėsi į polikliniką pas daktarą. Jis kartu nevažiavo su ja, ji viena nuvyko, jis liko namuose, soduose. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad kreipėsi į medikus, o šie pranešė policijai, nes ji papasakojo, kas įvyko. Medikai kreipėsi, žmona pati nesikreipė į policiją. Jo žmona geria kažkokius vaistus, bet nežino dėl kokios ligos jie vartojami jos. (duomenys neskelbtini) skundėsi, kad tos pusės akimi blogai mato, kur jai buvo suduotas smūgis. Kai jį apipylė A. C., telefonas buvo šortų kišenėje, jį išsitraukė, atidarė, bet jis jau nebeveikė (jo vertė apie 60 Eur, bet nereiškia civilinio ieškinio šioje byloje). Papildomai paaiškino, kad A. C. jį apipylė vandeniu dėl visų tų drenažų, kanalizacijų, nes jis atjungė jam kanalizaciją, vandens nutekėjimą. Mano, kad jis supyko ir dėl to jį apipylė vandeniu. Be to A. C. ir kaimynui sakė, kad „tegul tik pabando atjungti“, o jis ėmė ir atjungė (kanalizaciją). Praėjo gal savaitė, kol jis pamatė, kad atjungta, tai ir apipylė jį. Papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą (visi šaukė, (duomenys neskelbtini) žmona rėkė), nes langai buvo atidaryti, viskas girdisi, ten trys langai pas jį. (duomenys neskelbtini) priėjęs stovėjo, pasibarė, o kai (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini) į galvą, tada ėmė visus skirti. Š. G. ten nesimaišė. Jo žmona nukrito per vidurį, gal šiek tiek kairiau. Į tvorą ji negalėjo atsitrenkti, nes jis stovėjo prie tvoros, o ji stovėjo šiek tiek toliau. A. C. jam rėkė, kad (duomenys neskelbtini) apsišlapino, kai jis buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, bet kai susirinko visi keturi, tokių žodžių jau nesakė. Iki įvykio matė (duomenys neskelbtini), ji buvo sveika, normali, dirbo, niekur nebuvo nukritusi. Po įvykio matė, kad (duomenys neskelbtini) ant peties, ant šlaunies yra mėlynės, kurias parodė tik kitą dieną; ant galvos, kaktos iš karto matėsi nubrozdinimai, iš dešinės pusės. (duomenys neskelbtini) rodė jam ir (duomenys neskelbtini). Ji paminėjo, kad tai buvo būtent šio įvykio pasekmės. Paaiškindamas parodė, kad A. C. puolė spjaudytis, nes norėjo pažeminti arba išprovokuoti konfliktą. Gal jis tikėjosi, kad jis pradės muštis atgal, bet jis nieko nedarė ir nenorėjo to konflikto ar muštynių. (duomenys neskelbtini) provokavo - apipylė vandeniu, paskui spjaudė. Daugiau niekas nematė konflikto, nebuvo nė vieno liudytojo. Paaiškino, kad būtų matęs liudytojų (duomenys neskelbtini) ir D. C. automobilį, jeigu jie būtų jį pastatę ten, kur nupasakojo, bet kad tą vakarą jų net nebuvo. Ten yra tuščias sklypas, atviras, matosi iš (duomenys neskelbtini) sklypo. Nebuvo jokio automobilio, niekas nebuvo atvažiavęs. Paaiškino, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) turėjo telefoną, tik nežino ar ji filmavo, ar fotografavo, bet laikė visą laiką telefoną. K. G. atsikėlė, tada (duomenys neskelbtini) ėmė filmuoti. Jis niekada nefilmuoja, nors irgi galėjo, tik jo telefonas sugedo. Po įvykio jautėsi pažemintas, nes apipiltas vandeniu, apspjaudytas, apvadino žodžiais neva apsišlapino, sutuoktinė sumušta. Jį prieš visus pažemino, apipylė, apspjaudė, tai koks gali būti jausmas. Be to, sutuoktinė sumušta, problemos, reikėjo važinėti pas daktarus, gydytis. Garsiai ten lauke įvykio metu niekas nerėkė, vidutinišku tonu aiškinosi, gal šiek tiek garsiau kai kuriuos žodžius pasakė. Jo žmona gyvenime nevartoja necenzūrinių žodžių, jis negirdėjo, kad kas nors kitas įvykio metu būtų juos vartojęs, A. C. irgi nevartojo, jis tik spjaudėsi. Paaiškino, kad laistymo žarnos spaudimas didelis, spaudimo atstumas siekia apie 20 m., buvo visas šlapias. Tarp jo ir A. C. buvo apie 12 m. atstumas, pylė apie 5 s maždaug (vieno veiksmo metu apipylė). Paaiškino, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) išėjo tada, kai ant jo pylė. Paaiškino, kad nepastebėjo, jog vadinamas pagalys, kotas, kaip jis atsirado pas (duomenys neskelbtini), nors prieš tai buvo tas daiktas pas (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jis nei su savo sutuoktine, nei su kaimynu (duomenys neskelbtini) nesistumdė, (duomenys neskelbtini) padėjo jo sutuoktinei atsikelti. Paaiškino, jog jo žmonai buvo suduota į kairę veido pusę, jis nėra ekspertas, susipainiojo sakydamas veido puses ir tiek. Bet ekspertai nustatė, kad sužalojimai buvo kairėje pusėje. Nukentėjusysis baigiamoje kalboje parodė, kad kadangi 2018-05-11 kaimynas A. C. parodė nepagarbą jam - viešoje vietoje apipylė jį vandeniu, tokiu savo įžūliu elgesiu įžeidinėjo, kitų žmonių akivaizdoje, tai yra jo žmonos (duomenys neskelbtini) ir kaimyno G. R., demonstravo nepagarbą jam, sakydamas, kad apsišlapino, tyčiojosi ir įžeidinėjo jį kaip asmenį, sugadino jo telefoną, kuris sušlapo ir netinkamas naudojimui, jis patyrė moralinę ir turtinę žalą, prašo, kad A. C. jo atsiprašytų ir padengtų išlaidas už sugadintą telefoną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo H. K. 2018 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis pastoviai gyvena pažymoje apie jo duomenis nurodytu adresu. Vasaros metu ir iki šiol kartu su žmona G. K. gyvena sode, adresu (duomenys neskelbtini). A. C. pažįsta, jis yra jo kaimynas. G. R. irgi gerai pažįsta, jis irgi kaimynas. 2018-05-11 vakare, tiksliai valandos nepamena, buvo užėjęs pas kaimyną (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš (duomenys neskelbtini) namų, A. C. lauke tuo metu buvo prie savo namų ir plovė mašiną. Staiga pastarasis nieko nesakydamas jį žarna apipylė vandeniu. Jis buvo visas šlapias. Dėl to, kad sušlapo, buvo sugadintas jo mobilaus ryšio telefonas, kuris buvo šortų kišenėje, jo vertė apie 60 eurų. Po to, kai jį apipylė (duomenys neskelbtini) vandeniu, jis nuėjo namo ir pasakė (duomenys neskelbtini). Po to jie nuėjo su (duomenys neskelbtini) į lauką, nes norėjo paklausti, dėl ko jis taip pasielgė. Kai buvo lauke, (duomenys neskelbtini) pradėjo spjaudytis, įžeidinėti. Tuo metu šalia (duomenys neskelbtini) stovėjo jo žmona (duomenys neskelbtini). V. A. vieną kartą ranką sudavė jo žmonai (duomenys neskelbtini) į galvos sritį. Kur pataikė, negali pasakyti, nes viskas vyko greitai. Dėl smūgio ji nugriuvo ant žvyruoto kieto kelio prie vartelių, berods prarado sąmonę, nes negalėjo atsistoti, jai (duomenys neskelbtini) padėjo atsistoti. Vėliau, kai (duomenys neskelbtini) atsistojo, konfliktas nurimo, jie išsiskirstė. Į jam užduotą klausimą, ar jo žmona (duomenys neskelbtini) sudavė J. C. į ranką smūgį, gali teigti, kad to nebuvo, jokių smūgių G. J. nesudavė. Jis nematė, kad (duomenys neskelbtini) būtų paėmusi akmenį ir mestų jį į (duomenys neskelbtini). To nebuvo. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) buvo paėmusi batą į ranką, nes kai ji pargriuvo, batas nukrito, bet su batu tikrai niekam nesudavė. Konfliktai su (duomenys neskelbtini) šeima vyksta neseniai, nuo pavasario, dėl kanalizacijos vamzdžių. Jis įvykio metu neįžeidinėjo (duomenys neskelbtini), akmens į jį nemetė, nieko jam nesugadino. Jis įvykio metu buvo blaivus, žmona taip pat, ji visai negeria alkoholio (1 t., b .l. 56).
Liudytojas G. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo prasidėjo vakare, temstant, apie 21 val., bet ne 24 val.; konfliktas įvyko jo sklype, nes (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs pas jį pažiūrėti katilo (nes buvo atvažiavęs santechnikas). (duomenys neskelbtini) išeinant, jis nuėjo į savo miegamąjį ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) su laistymo žarna pila vandenį į jo sklypą; po kurio laiko pasibeldė (duomenys neskelbtini) visas šlapias ir pasakė, kad jį apipylė A. C., taip pat šlapias buvo ir jo sklypo plotas. Pačio momento apipylimo nematė. Atsakydamas į klausimus papildomai paaiškino, kad jis išėjęs pasižiūrėti kas ten vyksta, konfliktas buvo įsibėgėjęs, iš pradžių buvo žodinis konfliktas, (duomenys neskelbtini) rėkė vienas ant kito, tačiau ką jie rėkė - negali prisiminti, bet buvo keiksmažodžiai, santykių aiškinimasis. Bandė juos nuraminti. A. C. spjaudė į veidą (duomenys neskelbtini), jam tai pasirodė amoralu. Kai jis išėjo pasižiūrėti kas ten vyksta lauke, tai abi pusės jau buvo su sutuoktinėmis. Konfliktas vyko prieš jo sklypą, gatvėje, arčiau link (duomenys neskelbtini) sklypo, o jis stovėjo iš šono link savo sklypo. Po dešine jam stovėjo (duomenys neskelbtini) ir kitoje, kairėje, pusėje – nukentėjusieji; atstumas buvo maždaug tarp jų 1 m. Paaiškino, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, fotografavo. Spjaudymų buvo daug (3-4 kartai tai tikrai) iš (duomenys neskelbtini) pusės, spjaudė į veido pusę, nes stovėjo arti vienas priešais kitą. Spjaudymas ((duomenys neskelbtini)) buvo kaip tolesnis konflikto provokavimas, todėl jis bandė sugėdinti kaimyną dėl tokių veiksmų, kad nebetęstų konflikto, tačiau jo prašymo nė viena pusė negirdėjo. Paaiškino, kad konfliktą išprovokuoti daugiau norėjo (duomenys neskelbtini) ir jo pusė, jis pats siūlė jiems išsiaiškinti civilizuotai, bet taip nedarė. Iš pradžių, kai (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini), galimai tai buvo spontaniškai, gal ir nesusitvardė (kadangi buvo šalia, tai matė smūgį: dešine ranka į veido pusę, pataikė į kairę veido pusę, gal nepilnai suspaustu kumščiu, bet panašiu į kumštį), ir ji nukrito aukštielninkai (nukrito ant kelio skaldos (3-4 cm frakcijos skalda) proveržos, nes gatvėje nėra asfalto, galėjo būti ir betono gabalų), jis ją pakėlė už pažastų ir bandė juos skirti; viskas buvo greitai, nepastebėjo, kad būtų praradusi sąmonę, matė, kad nukrito tapkė; konfliktas paskui truko nebeilgai, apsižodžiuojant ir namo parėjusi ji pati. Tą dieną policijos niekas nekvietė. Jis nuolat (konflikto metu) stovėjo šalia, pozicijos kaip ir nekeitė, nebuvo tarp jų įlindęs. Po konflikto jis surinko sulaužytas lazdas (kaip kotas) į jo sklypą įmestas (kas jas įmetė – nematė), taip pat šiukšles (po santechniko likusias) ir nuėjo namo. Tą dieną jis alkoholio nevartojęs, o ar vartojo (duomenys neskelbtini) - negali pasakyti, judesiai jo buvo koordinuoti, kalbėjo adekvačiai, kvapo nejuto, alkoholio pas jį nevartojo; kiek pažįsta (duomenys neskelbtini), mano, kad ji visiškai nevartoja alkoholio, o (duomenys neskelbtini) - kartais pavartoja, bet jo nuomone, jis tą dieną nebuvo išgėręs. Daugiau fizinio smurto, be papasakoto, panaudota nebuvo, (duomenys neskelbtini) kažkokio smurto nenaudojo, turėjo rankoje plastikinę tapkę, tačiau su ja nesudavė, nes ji jos rankoje atsirado po smūgio jai ir ją pakėlus (nuslydo nuo kojos). Ten nebuvo daiktų, su kuriais būtų galima grasinti, nes nebuvo ką paimti, ten aplinkui kelias, žolytė; akmens reiktų eiti ieškoti, kad jį paimti. Sulaužyto (lūžis nešviežias, senas, lūžio galas užapvalintas, kitos dalies nematė) koto galą turėjo tik jis rankoje, kiti asmenys neturėjo, tas galas buvo apie 40 cm ir nežino kas ten per kotas ir iš kur jis pas jį atsidūrė. Kito koto galo nebuvo, akmenų taip pat nebuvo. P. A. tvoros nematė jokio akmens. Jo santykiai su (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiais yra normalūs ir dabar, ir tada; jokių konfliktų su jais nėra; apkalbėti juos jokio tikslo jis neturi, čia jų reikalai; jis atsidūrė atsitiktinai; nori tik ramybės. Papasakojo tik ką matė ir ką girdėjo, jis nestoja nei į vieną pusę, nei į kitą pusę. Dėl ko konfliktas pas juos prasidėjo - jis tik numano, tai gali būti tai, kad žiemą tarėsi kviestis drenažą tvarkyti, kvietė traktorių, davė pinigus, gal konfliktas tarp jų įvyko, nes (duomenys neskelbtini) nedavė tam pinigų, kaip sakė (duomenys neskelbtini) ir kaip suprato liko (duomenys neskelbtini) nedavęs pinigų; be to, A. C. žmona dėl drenažo jam buvo pareiškusi pastabą. Atsakydamas į klausimus parodė, kad iki įvykio (duomenys neskelbtini) matęs kai iš darbo grįžęs po šeštos (18) valandos, gal ji vaikščiojo darže. Po įvykio su (duomenys neskelbtini) bendravo kitą dieną, nes buvo užėjęs pas (duomenys neskelbtini) varžtų ir ji parodė šoną, kuris buvo visas mėlynas. Jis daro prielaidą, kad tai (pamėlynavimas) atsirado, kadangi ji nugriuvo. Be to ji pasiskundė, kad jai skauda tie sužalojimai, kurie atsirado nuo vakarykščio įvykio. Jie ilgai nekalbėjo, kad dar kažkur skauda nesakė, sakė skauda šoną, kad bloga jai - ji nesakė; jis jai pasiūlė kreiptis į ekspertizę. Papildomai parodė, kad jis nežino kodėl A. C. aplaistė nukentėjusį (duomenys neskelbtini), bet jo manymu, tai buvo neišspręsti finansiniai klausimai tarp jų dėl drenažo. Po šito įvykio, konfliktų dar tarp jų buvo, kiek žino, vienas konfliktas irgi buvo iki teismo, bet tokių susistumdymų ar kt. - jis nematė. Po (duomenys neskelbtini) nugriuvimo matė, kad buvo filmuojama, tai J. C. savo rankose telefoną turėjo, o ar filmavo – nežino; bet filmuota po nugriuvimo. Telefoną ji turėjo antroje konflikto pusėje, po (duomenys neskelbtini) nukritimo. Papildomai dėl apliejimo vandeniu jis parodė, kad jis nesuprato iš pradžių, kodėl lauke ten taip linksma ir reikia to vandens. Konflikto metu buvo keiksmažodžių, kuriuos vartojo (duomenys neskelbtini) (pastaroji jį pavadino „belarusu“), konfliktas buvo ir dėl jų senų darbo santykių; necenzūrinius žodžius jis girdėjęs iš (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini), kad ten vadintų lytiniais organais kokiais – tai jis negirdėjo; šiaip jie visi kultūringai įprastai šneka, bet konflikto metu matyt išėjo kaip išėjo, bet nebuvo keiksmažodžių tirados. Necenzūrinius žodžius barnio įkarštyje ten vartojo visi, juos girdėti buvo nemalonu; spjaudymas į veidą irgi yra amoralu. Jam nemalonu, kad buvo pilstomas vanduo ir į jo kiemą, taip pat visa situacija irgi nemaloni, kadangi jis pirko sklypą nuo Vilniaus ramiam gyvenimui; jam buvo svarbu abi puses išskirti, kad konfliktas neperaugtų į dar didesnį. Papildomai parodė, kad konflikto pradžios nematęs, o kai jau jis išėjo – kaimynai buvo apsižodžiavę; kas pirmas pradėjo – nepasakys, jau A. G. spjaudė į veidą. Neabejotinai gali teigti, kad vienas fizinis kontaktas buvo, nes po jo (duomenys neskelbtini) nugriuvo aukštielninkai (dėl pačio griuvimo mechanizmo nepasakys); smūgis buvo pakankamai stiprus ir nukreiptas, kad žmogus nugriūtų aukštielninkai ir gautų traumą. Parodė, kad jis matė kaip (duomenys neskelbtini) pylė vandenį - gal plovė mašiną, nes vandenį pylė link jo durų; paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo apipiltas nuo galvos iš priekio (tai jis matė, kai baigė pokalbį telefonu savo namuose). Parodė, kad tai buvo ankstus pavasaris, šaltas metas, kai dar neatvažinėję į sodus, todėl jokių automobilių ir kitų žmonių nebuvo. Paaiškino, kad nepastebėjęs ar (duomenys neskelbtini) turėtų telefoną, nors (duomenys neskelbtini) visada ateina pas jį su telefonu. Parodė, kad tai buvo smūgis į veidą, bet ne pastūmimas, bet kaip užrašyta - tai jau pareigūno reikalas kaip jis suprato. Parodė, kad A. C. su laistymo žarna stovėjo ant trinkelių, ne ant jo sklypo, ne ant kelio ir veidu buvo atsisukęs į jo namų pusę, nes jis gyvena priešingoje gatvės pusėje (maždaug 10-12 m atstumu), ir buvo sušlapinta link jo pusės esanti žemė; konflikto metu lietaus tą dieną nebuvo. Mano, kai A. C. (duomenys neskelbtini) apipylė vandeniu, tai (duomenys neskelbtini) turbūt pirma užėjo pas jį, o po to nuėjo namo ir papasakojo žmonai. Papildomai parodė, kad jis pats siūlė jiems kviesti policiją, kad išspręsti konfliktą, jog jis nesakęs, kad neliudys prieš (duomenys neskelbtini). Parodė, kad po kurio laiko (duomenys neskelbtini) į jį kreipėsi, kad jis neva liudija prieš (duomenys neskelbtini), tačiau jis pasakęs, kad melagingų parodymų neduos. Patikino, kad (duomenys neskelbtini) neturėjusi nei akmenų, nei lazdos, išskyrus tapkės, kuri atsirado po jos nugriuvimo; jis neatiminėjo iš (duomenys neskelbtini) nei akmenų, nei lazdos (-ų); žodis „snukis“ nebuvo minimas konflikte. Parodė, kad tuo metu nei gatvėje, nei pas kaimynus mašinų nebuvo, pašalinių žmonių nebuvo, (duomenys neskelbtini) vaikų nematė tą dieną, bet juos pažįsta. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) padarė drenažą, samdė traktorininką; pasakęs, kad prisidės pinigais, po 50 Eur, bet ne darbais; matė pirktus vamzdžius ir kt. medžiagas. Parodė, kad ginčų tarp jo ir A. C. bei H. K. šeimų nebuvo; neturi niekam jokių pretenzijų ir iki šiol.
Liudytoja J. C. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas įvyko 2018 m. gegužės 11 d., buvo jaunesnio sūnaus gimtadienis. Jų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vaikų buvo (duomenys neskelbtini). Visi buvo namuose, tik jos vyras (duomenys neskelbtini) buvo lauke, tvarkėsi lauke, terasoje. Ji išgirdo garsius pokalbius, iš kurių išgirdo (duomenys neskelbtini) žodžius: „vyrai apsiraminkit“. Išbėgo, ji pamatė sulaužytą kotą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kai ji išėjo į lauką, gatvėje šalia vienas kito buvo nukentėjusieji ((duomenys neskelbtini)), jos vyras (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra kaimynai per tvorą, o (duomenys neskelbtini) sklypas yra priešais jų sklypą. Ten ant žemės yra skalda, yra visokių akmenų, nėra asfalto. Kai ji pradėjo filmuoti, (duomenys neskelbtini) buvo neblaivūs: (duomenys neskelbtini) nelabai, bet (duomenys neskelbtini) buvo girtas, svyravo; ji prašiusi (duomenys neskelbtini), kad ji savo vyrą nusivestų namo, bet ji nenuramino savo vyro. Konfliktas buvo dėl daromo drenažo; (duomenys neskelbtini) prieš tai dieną klausinėjusi jos dėl pinigų grąžinimo; (duomenys neskelbtini) ruošėsi iš visų surinkti pinigus, prasidėjo kalba nuo 50 Eur ir iki 100 Eur, bet jos šeima atsisakė mokėti pinigus, nes ten valdiška žemė. Kai ji išėjo į lauką ir prašiusi (duomenys neskelbtini) paimti savo vyrą, ši jai trenkusi savo dešine ranka per kairę ranką 2 kartus. Tada nuėmusi tapkę ji dar norėjo trenkti, bet jos vyras ją apgynė ir (duomenys neskelbtini) pati nukrito ant sėdimosios dalies, nukritusi ir apsisukusi paėmė akmenį ir su žodžiais: „suka aš jus užmušiu“; nežino kam buvo adresuoti šie žodžiai. P. G. atėmė iš jos akmenį, atėmė ir nulaužto koto dalį iš jos, nes (duomenys neskelbtini) norėjusi (buvo užsimojusi) jai trenkti su juo. Ji pasakiusi, kad kvies policiją, o (duomenys neskelbtini) viską matęs ir paliudys, tačiau pastarasis pasakęs, kad jie (abi šeimos) yra geri draugai ir neliudys prieš juos. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) išėjo tik todėl, nes buvo (duomenys neskelbtini) vyras girtas ir vis kabinasi dėl to drenažo ir nenorėjo, kad ji kviestų policiją, kai ji pasakė, jog kvies pareigūnus. P. G. sužalojimai atsirado todėl, kad iš jos atiminėjo (kaip galima suprasti kad jėga atiminėjo) akmenį (duomenys neskelbtini), be to ji pargriuvo. Daugiau žmonių gatvėje nebuvo, matyti galėjo tik vaikai ((duomenys neskelbtini)) pro langus, nes ji tai matė, kaip jie žiūri. Dėl šio konflikto parodė, kad jie dėl jo nesikreipė į policiją, nes buvo gimtadienio šventė, o be to, (duomenys neskelbtini) nesutiko liudyti, o (duomenys neskelbtini) pabėgo su vyru namo. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) daug geria (alkoholio), kai nebūna (duomenys neskelbtini). Jos kaimynė jai sakiusi, jog ji girdėjusi, kaip ji buvo žeminama; kvietė policiją dėl to (po mėnesio). Parodė, kad (duomenys neskelbtini) nugriuvusi todėl, kad pati užsikabino už neblaivo (duomenys neskelbtini) (apibūdino aprangą), nugriuvusi ji apsisuko, atsistojo; ant jos alkūnės matėsi šiek tiek įbrėžimai. Ji filmuoti pradėjo tada, kai viskas ėjo į pabaigą - kai (duomenys neskelbtini) su vyru išeidinėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ji buvo sakiusi, kad (duomenys neskelbtini) paėmusi akmenį jai grasino užmušti, tačiau nežino kodėl ten neužrašyta, jai niekas teksto neišvertė, mažai ką ir suprato. K. G. jai grasino su akmeniu ji nefilmavo, nes bijojusi gauti nuo jos į galvą; (duomenys neskelbtini) greitai sureagavo ir atėmė akmenį. Mano, kad vaikai žiūrėjo todėl, kad jiems buvo įdomu; juos žiūrinčius pastebėjo, kai ji tik išbėgo į lauką. Mano, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) labai nori pinigų, todėl toks ir konfliktas. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo girtas, matėsi tai akivaizdžiai, o (duomenys neskelbtini) – nelabai girtas, galėjo reaguoti, skiriasi ir amžius jo nuo (duomenys neskelbtini); negali pasakyti, kad ir (duomenys neskelbtini) buvo blaiva. (duomenys neskelbtini) norėjusi suduoti jos vyrui (duomenys neskelbtini), bet jam nepapuolė, tai sudavė jai 2 kartus, o paskui dar norėjo suduoti tapke. Mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai. Vaikų mašina buvo kitame sklype.
Liudytoja D. C. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. vakare, po 20 val. ji su vyru M. C. atvažiavo pas jo tėvus pasveikinti (duomenys neskelbtini) brolio D. C. su gimtadieniu. Jie visi buvo vyro tėvų namuose. Atvažiavo pas uošvius į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso, kaimo pavadinimo nežino, gatvė gal 2-oji, neprisimena, žino tik tiek, kad (duomenys neskelbtini). Gal čia gatvė, gali būti, kad sodas yra (duomenys neskelbtini). Visi buvo namuose, viduje, o (duomenys neskelbtini) tuo metu tvarkėsi lauke. Namuose buvo ji, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra jos uošviai, o (duomenys neskelbtini) – jos vyro brolis. Visi šie asmenys buvo tuo metu, visi buvo kartu. Būdami namuose išgirdo, kad kažkas garsiai kalba, lyg ir ginčijasi. Buvo įdomu kas vyksta, todėl nuėjo pažiūrėti. Viskas vyko lauke, kažkas garsiai kalbėjo. Ji su vyru norėjo išeiti į lauką, bet (duomenys neskelbtini) pasakė jiems nelįsti, ji nuėjo viena iš namų į lauką (supratusi, kad vyksta konfliktas). Ji su vyru vis tiek nuėjo į antrą aukštą pažiūrėti kas vyksta. Iš ten matėsi kelias, kai atėjo, matė kaip (duomenys neskelbtini) priėjo prie (duomenys neskelbtini), atsistojo jam iš kairės pusės, priešais (duomenys neskelbtini). Jie žiūrėdami tuo metu pamatė (duomenys neskelbtini), jie yra nukentėjusieji šioje byloje, jos uošvių kaimynai. Kiek toliau stovėjo kitas kaimynas šalia savo sklypo, vardu (duomenys neskelbtini), jis šioje byloje yra liudytojas. Taip pat ten stovėjo ir (duomenys neskelbtini), paskui priėjo (duomenys neskelbtini), atsistojo prie (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini). Tarp uošvių ir kaimynų buvo koks 1 m atstumas, jie visi stovėjo vieni šalia kitų. Kitas kaimynas, vardu (duomenys neskelbtini), stovėjo kiek toliau, gal 2 – 3 m atstumu, bet irgi netoliese. Ji tuo metu nelabai girdėjo apie ką jie kalbėjosi, daugiau žiūrėjo kas vyksta. Nuo to lango, pro kurį žiūrėjo, iki kelio yra gal apie 6 m atstumas; namas yra netoli gatvės. Visi jos minėti asmenys stovėjo faktiškai priešais namą ant gatvės, kiek toliau, bet arti namo, ten eina tvora, kažkiek už jų tvoros, kur ji baigiasi. Visi jie stovėjo gatvėje ant kelio, ne kieme. Jie girdėjo kalbas, nes tuo metu buvo atidarytos durys išėjimui į balkoną. Daugiau stebėjo kaip (duomenys neskelbtini) sudavė J. C. per kairįjį petį ranka, sudavė du kartus, paskui ji pasilenkė, ką ji darė, nemačiusi, tik matė, kaip (duomenys neskelbtini) nusilenkė, tada atsistojo, išsitiesė, rankoje laikė šlepetę, su šlepete dar sudavė vieną kartą J. C., norėjo ir ketvirtą kartą suduoti, tačiau tuo metu (duomenys neskelbtini) ištiesė ranką priešais (duomenys neskelbtini), siekdamas užstoti ją. T. G. nesudavė nei (duomenys neskelbtini), paėjo atgal ir parkrito atbula ant nugaros ar sėdmenų ir apsivertė. Ji krito atgal, daugiau gal ant sėdmenų. P. G. apsivertė ant kelio, atsistojo, laikydama rankoje akmenį, kurio skersmuo gal 7 – 10 cm. Akmenį ji laikė abiem rankomis. K. G. tą akmenį iš jos atėmė, tiesiog priėjo ir atėmė akmenį, kažkur nusviedė prie savo sklypo. P. G. susirado lazdą, nematė, kur ją rado, bet matė, kad laikė lazdą. Jai matomumą užstojo tvora. Lazda buvo paprasta, lygi, gal 1 m ilgio, neprisimena, kokios spalvos, berods, buvo šviesi. Nežino, ar lazda buvo dažyta, nepastebėjo. Ta lazda galėjo būti gal nuo kokios šluotos ar ko. K. G. ir tą lazdą iš (duomenys neskelbtini) atėmė, jis ramino kaimynus, lazdą kažkur irgi nusviedė prie savo sklypo. (duomenys neskelbtini) pradėjo raminti, stūmė, kad jie eitų atgal. (duomenys neskelbtini) ramino ir (duomenys neskelbtini). Pamena tik tiek, kad sakė kažką panašaus į „kaimynai, nesipykit“. Ir viskas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gal jau laikė rankose telefoną, matė, kad ji pradėjo filmuoti, (duomenys neskelbtini) paėjo atgal, kažkur už (duomenys neskelbtini), ir viskas. Dar kažkas šaukė vienas ant kito, (duomenys neskelbtini) šaukė (duomenys neskelbtini), kad gal ir (duomenys neskelbtini) filmavo. Telefoną pamatė (duomenys neskelbtini) rankose. Daugiau nematė, kas dar turėjo telefoną. Tik girdėjo, bet nepastebėjo, kas. Po konflikto visi išsiskirstė, grįžo į savo namus. Po to (duomenys neskelbtini) pasakė, kad geriau jau būtų atidavusi pinigus ir viskas. Prieš tai ji jai skambino, pasakojo, kad dėl kanalizacijos, drenažo pykstasi su kaimynais, kad jie turi visi susidėti pinigus, bet tuo metu nepagalvojo ir neprisiminė, kad dėl to vyksta konfliktas, tik jau po to atsiminusi. J. C. jai kaip ir paaiškino, dėl ko galėjo kilti konfliktas, bet pasakė, kad prieš tai pykosi dėl to. Ji nelabai atkreipė dėmesį, o kitą dieną ji jai pasakojo apie drenažą, kad kažkur yra, kažkur nėra, norėjo, kad visi pinigus susidėtų, o (duomenys neskelbtini), jos uošviai, pasakė, kad pas juos jau viskas padaryta ir jie pinigų neduos. Kaip suprato, konfliktas vyko gal dėl kanalizacijos. Ir (duomenys neskelbtini), ir J. C. paskui grįžo namo. (duomenys neskelbtini) šiek tiek skaudėjo petį, ji tik kitą dieną pasakė, kad yra nemaža mėlynė. Ji jai paskambino, bet neparodė. Po įvykio jie labai greitai išvažiavo iš uošvių. Nežino, ar tą dieną kvietė policiją, ar ne, bet po kiek laiko pasakė, gal po savaitės, kad kreipėsi į policiją. Jai tai pasakė (duomenys neskelbtini), skambindama galimai. Dažniausiai ji jai skambina pasikalbėti dėl (duomenys neskelbtini), prašo jį pasiimti kokiai dienai pas save, tai tuo metu jos pasikalba ir apie kitus dalykus. Po poros dienų ji jai papasakojo. Ji daugiau nematė, kad būtų dar kam nors sudavusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir A. C. nebuvo vartoję alkoholio tą dieną kai atvyko, (duomenys neskelbtini) apskritai labai retai ko nors išgeria, o (duomenys neskelbtini) irgi nebuvo išgėręs, nes buvo prieš ar po operacijos, tai net ir valgyti daug ko negalėjo. Mano, kad (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs, nes netvirtai stovėjo ant kojų, svirduliavo, prie tvoros prieidavo, daugiau bandė stovėti, o (duomenys neskelbtini) buvo gana agresyvi, bet daugiau nieko apie ją negali pasakyti. D. G. taip pat nežino, jo veidas buvo toks visas raudonas, ryškus, bet nežino, ar buvo išgėręs. Ji su vyru atvyko automobiliu Volvo, ten džipas, visureigis, jis buvo pastatytas ant sklypo, esančio šalia namo, iš kairės pusės, šalia uošvių namo. Ne gatvėje, o buvo įvažiavę į sklypą, už tvoros. Nuo gatvės nelabai įmanoma pamatyti, nes užstoja aukšta tvora, todėl nelabai galima pamatyti jų automobilį. Tvora yra gal dviejų metrų aukščio, žino tik tiek, kad tikrai už ją aukštesnė. Ji matė stovinčius žmones iki pusės, kai jie ginčijosi ant kelio. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) žaidė savo kambaryje, jam yra 14 ar 15 metų. Papildomai paaiškino, kad nematė žmonių kojų, daugiau matė žmones tik iki pusės. Matėsi, kaip žmogus krenta, paeina atgal ir parkrenta, tačiau nematė tiksliai, kaip (duomenys neskelbtini) krito. Tik matė, kad apskritai krito. Matė ir kaip (duomenys neskelbtini) apsivertė. Kai žiūrėjo pro langą, vyras buvo jai iš kairės pusės, jie stebėjo viską pro skirtingus langus. Ten yra kampinis kambarys, iš visų pusių matosi kelias. Langai yra iš dviejų pusių. Ėjo prie lango žiūrėti, nes jiems buvo įdomu, kas ten vyksta. Nežino kaip (duomenys neskelbtini) galėjo kažkas sužaloti veidą. Ji gana arti veido laikė akmenį, tai gal su juo, galbūt kažkaip pati susižalojo, gal jai įbrėžė, kai norėjo tą akmenį atimti, nežino. Ten toks momentas buvo, galėjo gal ir netyčia ją sužeisti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nenurodė, kad įvykio metu buvo filmuojama telefonu, nes gal tuo metu neprisiminė to, nežino. Neprisimena, kaip tuo metu buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini). Pamena tik tiek, kad kažkas buvo apsirengęs ryškiai, bet nepamena kas. J. C. gal ėjo į kiemą pasidomėti, kas ten vyksta, dėl ko vyksta ginčas, (duomenys neskelbtini) gal pažino kaimynus, nes su jais daugiau bendravo. Kiek žino, prieš tai kaimynai lyg ir gerai sutarė, gražiai, tikrai žino, kad būtent šios dvi moterys kartu važiuodavo grybauti, uogauti, todėl buvo labai keista, kad tarp kaimynų kilo toks konfliktas. Papildomai paaiškino, kad nematė uošvių veidų, nematė jų reakcijos, nes jie stovėjo į ją nugara; matė tik (duomenys neskelbtini) veidus. (duomenys neskelbtini) stovėjo, tik buvo ranką iškišęs, norėdamas užstoti (duomenys neskelbtini). O šiaip jis už nugaros rankas laikė. (duomenys neskelbtini) lyg ir bandė bendrauti su (duomenys neskelbtini). Jos uošviai seniai bendrauja su kaimynais, namai arti vienas kito, gal čia buvo tokia reakcija. Jai pasirodė neįprastas toks (duomenys neskelbtini) elgesys, nesitikėjo to iš (duomenys neskelbtini). Ji pati su uošvių kaimynais nebendravo, tik kai atvažiuodavo, pasisveikindavo ir tiek. Buvo keista, kad taip elgėsi, bet visko gyvenime būna. Įvykio metu nebuvo matyti kitų asmenų ar pravažiuojančiųjų automobilių.
(duomenys neskelbtini) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. atvažiavo su žmona į brolio gimtadienį, buvo apie 20 val. vakaro. Atvyko automobiliu Volvo, džipu, kurį pastatė nenaudojamoje žemėje prie tvoros (sklype, kuris šalia tėvo sklypo), važiuojant į (duomenys neskelbtini) sodybą; nuo namo apie 3 – 4 m. Kai atvyko, namuose buvo jis, jo žmona, (duomenys neskelbtini), jo brolis, o (duomenys neskelbtini) nuėjo į lauką tvarkytis. Jie išgirdo triukšmą lauke, tada mama išbėgo, o jis su žmona užlipo į viršų (antrą aukštą) pažiūrėti kas nutiko (langas lyg tai buvo uždarytas ar pravertas, bet galėjo būti atidaryta orlaidė). Pamatė, kad stovi (duomenys neskelbtini), mama priėjo ir kaimynas (duomenys neskelbtini) priėjo, iš kairės stovėjo. Prasidėjo tas konfliktas. (duomenys neskelbtini) pradėjo mušti mamą, du kartus pataikė į kairę ranką, po to paėmė šlepetę, vieną kartą pataikė, kitą kartą tik užsimojo, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo ginti mamą, tada (duomenys neskelbtini) paėjo atgal ir nukrito ant sėdmenų, persivertė, atsistojo, tada ji pasiėmė akmenį abiem rankomis, tada (duomenys neskelbtini) pribėgo, atėmė akmenį, po to pakėlė pagalį, (duomenys neskelbtini) ir vėl atėjo, pasiėmė pagalį, jis pradėjo raminti, prašyti, kad eitų namo, mama išsitraukė telefoną, pradėjo filmuoti ir (duomenys neskelbtini) pasitraukė. Ir viskas, visas konfliktas. Papildomai atsakydamas į klausimus paaiškino, kad nuėjo į 2 aukštą su žmona, jie stovėjo prie lango, kuris yra vienodas ir tas pats langas; tai, jog konflikto metu matęs, kad ne tik kaip (duomenys neskelbtini) sudavė mamai, bet ir kaip bandė suduoti tėvui, o šiandien nenurodęs šių aplinkybių, nes turbūt neprisiminė, praėjo daug laiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ranka sudavė du kartus į petį, paskui paėmė šlepetę ir vieną kartą sudavė šlepete. Dar vienas buvo nevykęs bandymas, ji užsimojo su šlepete ir pradėjo eiti atgal, bet nesudavė, nes tuo momentu nukrito. Nežino, kodėl ji ėjo atbulomis, gal kad basa buvo ar užsikabino už kokios medžio šaknies. Tuo momentu, kai sudavė jo motinai smūgius, tuo metu jo tėvas stovėjo prie mamos, buvo jau trečias smūgis ir (duomenys neskelbtini) ėmė ginti mamą, ištiesė ranką, siekdamas užstoti jo mamą. Parodė, jog matė kaip (duomenys neskelbtini) eidama atbulom nugriuvo, apsivertė ir atsistojo, tikrai matęs, kad (duomenys neskelbtini) ir visi kiti stovėjo, bet niekas jai nepadėjo, jam tvora užstojo kelią ir matomumą. Paaiškino, kad nematė, kaip ji ėmė akmenį, tik matęs, kaip akmuo buvo (duomenys neskelbtini) rankose, jam tvora užstojo matomumą. (duomenys neskelbtini) laikė akmenį dviem rankomis virš galvos. Mano, kad arba ji norėjo smūgiuoti, arba mesti, akmuo tikrai buvo nemažas, nepamena jo skersmens. Nežino, kiek (duomenys neskelbtini) gali pakelti, nežino, ar akmenį galėtų pakelti viena ranka, ar tik abiem, priklauso nuo (duomenys neskelbtini) galimybių; jį laikė 10-20 s. Viskas vyko labai greitai. (duomenys neskelbtini) sakė negražius žodžius, pavyzdžiui, „aš tave užmušiu“, bet nežino, kam ji juos adresavo. Šio konflikto metu daugiau negirdėjęs, kad kas būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, išskyrus (duomenys neskelbtini), bet žmonės rėkė, tą girdėjęs. Girdėjęs, kad ir (duomenys neskelbtini) bandė raminti, ir (duomenys neskelbtini) bandė raminti (duomenys neskelbtini). Ten visi rėkė, jis ne viską girdėjęs, bet girdėjęs tokį bendrą triukšmą. Visas įvykis truko apie 10 – 15 min. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) rėkė, jog „kaimynai mušasi“, nes taip girdėjęs, bet kas konkrečiai - nežino. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs kaimynei (duomenys neskelbtini) ir nežino, kaip vertinti jos žodžius, kad „kaimynai mušasi“. Parodė, kad matė konflikto metu kaimyną (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stovėjo iš kairės, vieną kartą atėmė akmenį, kitą kartą pagalį iš (duomenys neskelbtini), kuri nesipriešinosi, ėmė raminti. (duomenys neskelbtini) vaikščiojo prie tvoros, nedalyvavo konflikte taip aktyviai, kaip (duomenys neskelbtini), aktyvių veiksmų iš (duomenys neskelbtini) pusės nebuvo, nematė, kad jis būtų bandęs kam nors suduoti. Paaiškino, kad kai (duomenys neskelbtini) pradėjo filmuoti (duomenys neskelbtini) pasitraukė, kad jo nenufilmuotų, o (duomenys neskelbtini) nuėjo. Pagal filmavimą ir matosi, kad jie išėjo ir viskas. Mama su tėvu parėjo namo, konfliktas pasibaigė. Po konflikto tėvas norėjo iškviesti policiją (ant mamos rankos buvo mėlynė, kurią jiems parodė, buvo gal 1-2 cm skersmens), bet mama sakė, kad nereikia kviesti, nes čia kaimynai ir to daryti nereikia. Nepamena, kaip mama buvo apsirengusi; kad parodyti mėlynę, reikėjo drabužį pakelti; mėlynė jai buvo ant peties. Tą pokalbį girdėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jis su žmona. Visas pokalbis vyko koridoriuje, pirmame aukšte. Jie išvažiavo apie 21.30 – 22 val. į savo namus, nes visuomet nakvoja savo namuose. Taip pat atsakydamas į klausimus paaiškino, kad įvykio metu ne visą laiką matė žemę, nes užstojo tvora, šiaip matomumo ji neužtvėrė, tik tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) kėlėsi; matė kaip ji sėdosi ant sėdmenų. Nežino, kokie buvo tėvų santykiai su kaimynais iki šio įvykio, bet iki tol jie barėsi dėl kanalizacijos, kad pinigų nemokėjo, tai turbūt santykiai buvo įtempti. Su kaimynu (duomenys neskelbtini) tėvų santykiai paprasti, nėra kaip geri draugai, jie tik sveikinasi ir viskas. Apie šį įvykį su broliu nekalbėjo, gal tėvai su juo kalbėjo. Po įvykio (duomenys neskelbtini), kiek matė, stovėjo, kalbėjo, galėjo vaikščioti, atrodė normaliai; ant (duomenys neskelbtini) veido sužalojimų nepastebėjo. Jis buvo tolokai, gal ir buvo kokie nubrozdinimai, bet buvo apie 9 – 10 m atstumu, dar ten 2 aukštas, toks kampas. Antrame aukšte yra langai ir balkonas, nes jie žiūrėjo iš tėvų kambario, kur nėra balkono. Įvykio metu nebuvo jokių kitų pašalinių žmonių, kaimynų ar pravažiuojančių mašinų.
Ekspertas-specialistas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė nuotraukas, pats nukentėjusiosios neapžiūrinėjo. Paaiškino, kad jis tuomet nusprendė, jog galėjo taip įvykti, kad smūgio galėję taip nutikti - nuo rankos smūgio galėjo būti sužalotas veidas; kiti sužalojimai būdingi dėl nukritimo. Kumščiu galėjo padaryti tokį sužalojimą veide ar piršto nagu irgi gali. Kiti susižalojimai galėjo susidaryti griūnant ant kairiojo šono, kaip ir nurodė pati nukentėjusioji. Jis išrinko dalį sužalojimų, kurie teoriškai gali taip nutikti. Smūgis gali būti ir taip, kad nepaliks žymių, bet šiuo atveju likusios žymės pasako, kad buvo fizinis kontaktas ir po jo žmogus nukrito. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad žmogus tik pargriūdamas negalėjo susižaloti veido, nes turėjo įvykti dar vienas kontaktas į veidą, nes veide negalėjo atsirasti vienu kontaktu (tik nugriuvus) tokių sužalojimų. Paaiškino, kad dėl užfiksuotų padarinių su regos klausimais, reiktų atlikti atskirą papildomą tyrimą, kviesti specialistą - oftalmonologą. Sudavus smūgį virš akies, atsakant į klausimą dėl regos pablogėjimo, yra labai nedidelė tikimybė, kad dėl to rega pablogėtų. Akies sužalojimas nedidelis, tai tikimybė, kad bus kokios tai pasekmės – irgi nedidelės. Atsakydamas į klausimą ar kritimas gali sukelti tokį (įvairiapusį) kūno sužalojimą paaiškino, kad gali, nes tai priklauso pavyzdžiui nuo atsikišusios rankos, t. y. nuo griuvimo mechanizmo; susidaręs šašas galėjo susiformuoti po 3-4 dienų (taip kaip ir nurodyta). Paaiškino dėl susižalojimo laikomu (rankoje) akmeniu: norėtų akmenį apžiūrėti, nes akmenų būna įvairių, todėl pasakyti be akmens negali, bet akmuo gali turėti įtakos.
Ekspertas-specialistas J. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi dvi išvadas. Atsiuntus kaltinamąjį buvo padarytos nuotraukos ir duota išvada - galima teigti, kad A. C. gali sugniaužti kumštį, tai matyti nuotraukose; skausmas netrukdo sugniaužti kumštį; be to filmuotoje medžiagoje matyti, kad kaltinamasis sugniaužia kumštį atlikdamas kitus veiksmus. Galimai nagais ir galima buvo padaryti nubrozdinimą veide, o trečias pirštas liko atstiręs, t. y. faktiškai galėjo suduoti delnu, todėl kitas asmuo gavęs tokį smūgį griūna aukštielninkas.
2018 m. gegužės 17 d. G. K. pareiškimu nurodyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), ant kelio kaimynas A. C. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. trenkė į kairę veido pusę, po ko ji parkrito ant žemės ir prarado sąmonę, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l.1).
2018 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad gatvė nėra asfaltuota, iš abiejų pusių yra gyvenamieji namai; (duomenys neskelbtini) namai yra neaptverti. Įvykio vietoje nieko nerasta, nepaimta (1 t., b.l. 27-29).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. K. savanoriškai pateikė VšĮ RVUL medicinos dokumento išrašą ir 2018 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1559/2018 (01) (1 t., b.l. 36-39).
2018 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1559/2018 (01), kad G. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinio žasto, dešinės blauzdos, dešinio sėdmens poodinės kraujosruvos, dešinės alkūnės odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. gegužės 11 d.), kairio dilbio, kairio riešo, dešinės šlaunies, abiejų blauzdų, dešinės čiurnos, dešinės pėdos odos nubrozdinimai, dešinės blauzdos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčių daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. gegužės 11 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l.38-39).
2018 m. lapkričio 6 d. specialisto V. K. paaiškinimų protokolu, kad V. K., į jam užduotą klausimą, ar galėjo G. K. atsirasti specialisto išvadoje G 1559/2018 (01) nurodyti sužalojimai nuo suduoto smūgio į kairės pusės galvos sritį ir pargriuvimo taip, kaip parodė nukentėjusioji 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole Foto Nr. 7, 8, 9,10, susipažinęs su 2018-10-10 parodymų patikrinimo protokolu ir specialisto išvada G 1559/2018 (01), atsakė, kad sužalojimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairio riešo srityje, dešiniame sėdmenyje, galėjo susidaryti fotonuotraukose užfiksuotu būdu. Į kitą jam užduotą klausimą, ar galėjo G. K. atsirasti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje G 1559/2018 (01) nuo pargriuvimo, kaip parodė įtariamasis A. C. 2018-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole foto Nr. 19, 20, 21, susipažinęs su minėta specialisto išvada bei parodymų patikrinimo įtariamojo fotolentelėmis, atsakė, kad G. K. nustatyti sužalojimai dešinėje alkūnėje, kairio riešo srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinės pėdos - čiurnos srityse, galėjo susidaryti įtariamojo fotonuotraukose užfiksuotu būdu (1 t., b.l. 41).
2018 m. lapkričio 23 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, jog H. K. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Alcatel O. T.“ (1 t., b. l. 67).
2018 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolu, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu H. K. savanoriškai pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Alcatel O. T.“. Apžiūros metu nustatyta, kad telefonas neveikiantis, neįsijungia (1 t., b. l. 68-72).
2018 m. birželio 28 d. apžiūros protokolu, kur apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas įtariamojo A. C. 2018 m. birželio 15 d. Apžiūros metu nustatyta, kad filmuojama yra lauke, filmuojama moteris, prie tvoros stovintis vyras. Vizualiai apžiūrint ant vyro drabužių – šortų - matosi šlapios dėmės. Moteris teigia, kad „jai davė į snukį“. Moteris sako, kad kaimynai muša. Moteris, apsirengusi geltonais marškinėliais, pradeda raminti vyrą (1 t. b. l. 128-130).
2019 m. vasario 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G462/2019 (01), kad pateiktuose tyrimui dokumentuose nepakanka duomenų pagrįsti, ar A. C. dėl jo sveikatos būklės ir podagros poveikio gali ar negali sugniaužti rankų pirštus į kumštį (1 t. b. l. 194-195).
2019 m. kovo 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG782/2019 (01), kad 2019 m. kovo 7 d. apžiūrint A. C. galima teigti, kad jis gali sugniaužti rankų plaštakas ir pirštus į kumščius, sugniaužiant dešinę ranką lieka atstiręs III pirštas delniniame plaštakos paviršiuje. Atsižvelgiant 2019 m. kovo 7 d. A. C. apžiūros metu nustatytos duomenis kategoriškai negalima paneigti galimybės, kad jis dešinės ar kairės rankų kumščiu (kumščiais) galėjo suduoti smūgį, smūgius (2 t., b. l. 3-4).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 72,91 Eur (1 t. b. l. 91-95).
Vaizdo įrašu (1 t. b. l. 133) ir ginčo vietos schemomis (2 t. b. l. 178, 3 t. b. l. 10-11).
Nukentėjusiosios G. K. civiliniu ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti 5000 Eur (2 t. b. l. 123-127).
Dėl A. C. kaltės pagal BK 284 straipsnį
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-126/2006).
Kaltinamasis A. C. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį nepripažino. Tačiau nagrinėjamu atveju A. C. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialistų išvados, apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Kaltinamojo A. C. teiginius, išsakytus teisme, kad pati nukentėjusioji G. K. puolė kaltinamąjį, jo sutuoktinę ir užkliuvusi griuvo ant žemės bei susižalojo, jog nukentėjusioji G. K. smurtavo, teismas vertina kritiškai, kadangi jie nelogiški, prieštaraujantys kitiems bylos duomenims, taip pat ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (kad kaltinamajam išėjus iš savo namo teritorijos prie kelio, prie tvoros jis buvo užpultas išėjusio kaimyno (duomenys neskelbtini), nes šis metė į jį akmenį ir sulaužė jo instrumentą; kad paskui išbėgusi kaimynė G. K. iš karto jį puolė kumščiais, norėdama pataikyti į veidą, bet nepataikė; vėliau išbėgus į kiemą jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini), G. K. užsipuolė ją mušti batu ir tiesiant jam ranką apginti sutuoktinės (duomenys neskelbtini), G. K. eidama atbulom pargriuvo ant nugaros).
Kaltinamojo paminėti teiginiai prieštarauja nukentėjusiųjų, dalies liudytojų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. N. H. ir G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pakankamai išsamiai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes: papasakojo, kaip aplietas vandeniu H. K. grįžo į namus ir su sutuoktine G. K. nuvyko pas kaimyną A. C. pasiaiškinti. Nukentėjusiųjų teigimu nustatyta, kad kaltinamojo A. C. įžūlus ir agresyvus elgesys – kaimyno (H. K.) apliejimas vandeniu, spjaudymasis, žodžiavimasis - pasireiškė dar prieš tai, kai buvo trenkta G. K.. Tai patvirtina ir liudytojo G. R. parodymai. Teisme G. R. paaiškino, kad matė pro langą kaip prie savo namų kaltinamasis juokdamasis laikė laistymo žarną su vandeniu, o ką tik iš jo namų išėjęs kaimynas (duomenys neskelbtini) - netrukus atgal pas jį grįžo aplietas vandeniu, tačiau kaip prasidėjo jųdviejų konfliktas – liudytojas nematė. Paaiškino, kad vėliau, išėjus į lauką jau vykstant kaimynų konfliktui, kaltinamasis spjaudėsi, stengėsi provokuoti dar didesnį konfliktą. Pats G. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog matė kaip kaltinamasis ranka pastūmė G. K., kuriai nugriuvus ant žemės pagelbėjo atsikelti, t. y. matė kaltinamojo A. C. veiksmus. Tai irgi paneigia kaltinamojo versiją, kad G. K. būtent užsikabinusi už savo sutuoktinio pati pargriuvo ir susižalojo. Aplinkybes, kad nukentėjusioji G. K. patyrė sužalojimus byloje nagrinėjamo įvykio metu, patvirtino ne tik nukentėjusysis H. K. ir liudytojas G. R., kurie matė sužalojimus ant G. K. kūno (kitą dieną jai parodžius), bet ir 2018-05-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1559/2018 (01), kuria nustatyta, kad G. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinio žasto, dešinės blauzdos, dešinio sėdmens poodinės kraujosruvos, dešinės alkūnės odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11), kairio dilbio, kairio riešo, dešinės šlaunies, abiejų blauzdų, dešinės čiurnos, dešinės pėdos odos nubrozdinimai, dešinės blauzdos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčių daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-05-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp kaltinamojo A. C. ir nukentėjusiosios G. K. duotų parodymų, taip pat prieštaravimus tarp liudytojų duotų parodymų, taip pat buvo gauti 2018 m. lapkričio 6 d. specialisto V. K. paaiškinimai protokole, kad specialisto išvadoje Nr. G 1559/2018 (01) nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo suduoto smūgio į kairės pusės galvos sritį ir pargriuvimo taip, kaip parodė nukentėjusioji (pagal 2018 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolą), taip pat, kad G. K. minėta specialisto išvada nustatyti sužalojimai dešinėje alkūnėje, kairio riešo srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinės pėdos-čiurnos srityse, galėjo susidaryti įtariamojo fotonuotraukose užfiksuotu būdu (pagal 2018 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolą). Teismo posėdžio metu specialistas V. K., atsakydamas į teismo ir proceso šalių klausimus, taip pat ir gynybos klausimus, patvirtino ankstesnius savo paaiškinimus kaip ir kodėl buvo prieita prie pateiktų išvadų, plačiau paaiškindamas, kad nuo rankos smūgio galėjo būti sužalotas (nukentėjusiosios) veidas, o kiti sužalojimai būdingi dėl nukritimo, griūnant ant kairiojo šono, kaip ir nurodė pati nukentėjusioji. Smūgis, specialisto teigimu, gali būti nepaliekantis žymių, bet šiuo atveju likusios žymės parodo, kad buvo kontaktas ir dėl ko žmogus nukrito. Teismas su aukščiau paminėta specialisto išvada neturi pagrindo nesutikti, be to, ji nėra paneigta jokiais kitais įrodymais.
Kaip matyti bylos medžiaga, kaltinamasis viso proceso metu neigė savo kaltę, todėl siekiant byloje išsiaiškinti tiesą dėl kaltinamojo A. C. galimybes sugniaužti kumštį pagal jo sveikatos būklę, buvo gautos specialistų išvados: pagal 2019-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G462/2019 (01), nustatyta, kad pateiktuose tyrimui dokumentuose nepakanka duomenų pagrįsti, ar A. C. dėl jo sveikatos būklės ir podagros poveikio gali ar negali sugniaužti rankų pirštus į kumštį, tačiau pagal 2019-03-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. pG782/2019 (01), nustatyta, kad 2019-03-07 apžiūrint A. C. galima teigti, kad jis gali sugniaužti rankų plaštakas ir pirštus į kumščius, sugniaužiant dešinę ranką lieka atstiręs III pirštas delniniame plaštakos paviršiuje. Atsižvelgiant 2019-03-07 A. C. apžiūros metu nustatytos duomenis kategoriškai negalima paneigti galimybės, kad jis dešinės ar kairės rankų kumščiu (kumščiais) galėjo suduoti smūgį, smūgius.
Be to, teismo posėdžio metu apklaustas specialistas J. P., atsakydamas į teismo ir proceso šalių klausimus, taip pat ir gynybos klausimus bei palaikydamas ankstesnes savo išvadas paaiškino, kad turi dvi išvadas. Atsiuntus kaltinamąjį buvo padarytos nuotraukos ir duota išvada - galima teigti, kad A. C. gali sugniaužti kumštį, tai matyti nuotraukose; skausmas netrukdo sugniaužti kumštį; be to filmuotoje medžiagoje matyti, kad kaltinamasis sugniaužia kumštį atlikdamas kitus veiksmus. Specialisto teigimu, galimai nagais ir galima buvo padaryti nubrozdinimą veide, o trečias pirštas liko atstiręs, t. y. faktiškai delnu, todėl kitas asmuo gavęs tokį smūgį griūna aukštielninkas. Teismas aukščiau nurodyta specialisto išvada neturi pagrindo nesutikti, be to, ji nėra paneigta jokiais kitais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad specialistų išvados atliktos vertinant visus iki to byloje surinktus įrodymus ir kitų specialistų nustatytus duomenis ir tuo pagrindu teismas minėtas išvadas vertina kaip esminius šioje byloje įrodymus.
Aukščiau aptartos nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis pirmiausia siekė pademonstruoti savo galią, ignoruojant visuotinai priimtas elgesio taisykles. Teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo A. C. veiksmų nukentėjusįjį H. K. apliejant vandeniu su pasityčiojimu, kad kaltinamasis spjaudėsi į kaimynus (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, pateikta byloje vaizdo medžiaga matyti, kad H. K. drabužiai buvo aplieti vandeniu, nors ir jau bedžiūstantys. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad H. K. galimai kitur galėjo būti aplietas vandeniu. Kaltinamojo versija, jog H. K. metė į A. C. akmenį ir taip inicijavo konfliktą, byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais.
Pateikdamas savąją, teismo požiūriu kritiškai vertintiną, versiją, kaltinamasis nenurodęs net galimų priežasčių dėl ko nukentėjusieji abu vienu ir tuo pačiu beveik metu, nors ir būdami skirtingose vietose kaip nustatyta, kaip teigiama ir paties kaltinamojo, užpuolė kaltinamąjį ir paskui jo sutuoktinę (ėmė mėtyti akmenį, o paskui pulti kumščiais kaltinamąjį ir jo sutuoktinę), t. y. pradėjo konfliktą. Taip pat kaltinamasis ir jo pusėje esanti liudytoja sutuoktinė nepaaiškino, kodėl konfliktą su nukentėjusiaisiais kaimynais (duomenys neskelbtini) imta filmuoti tik konfliktui pasibaigus ir asmenims išsiskirstant į namus, taigi kaltinamojo paaiškinimai dėl vaizdo įraše nurodomų aplinkybių – kaimynų (duomenys neskelbtini) ir G. K. užpuolimo – neatitinkančios tikrovės.
Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-114/2008). Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas nagrinėjamu atveju nesivadovauja kaltinamojo gynybine versija dėl nukentėjusiosios G. K. susižalojimo priežasčių – kadangi jos nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga, ji paremta tik prielaidomis, ji paneigta specialistų išvadomis, kurios nepaneigtos ir teismas neturi jokio pagrindo specialistų išvadomis abejoti. Taigi, kaltinamojo A. C. pateikta gynybinė versija kaip neatitinkanti tikrovės yra paneigta byloje esančiais ir teisme išsamiai išnagrinėtais įrodymais ir kas suponuoja pareikšto kaltinimo pagrįstumą.
Visos šios aplinkybės rodo, jog A. C. inicijavo konfliktą ir prieš nukentėjusiuosius (duomenys neskelbtini) ir G. K. panaudojo fizinį smurtą.
Teismas vertina, kad kaltinamajam A. C. inkriminuojama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatyta, kad A. C. nusikalstamus veiksmus atliko gyvenvietėje, lauke, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys.
Konfliktas kilo be priežasties. Kaip jau minėta, teisme apklausti nukentėjusysis H. K., liudytojas G. R. nurodę, kad nukentėjusysis H. K. buvo aplietas vandeniu iš laistymo žarnos iš karto pastarajam išėjus iš kaimyno. Tokia neadekvati kaltinamojo reakcija į nukentėjusįjį H. K. rodo, kad buvo veikiama dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam kaltinamojo poelgiui priežasčių nebuvo. Kaltinamasis veikė tyčia. Be to, kaltinamasis A. C., pradėjęs konfliktą ir jį provokuodamas tęstis, G. K. sudavė smūgį ranka, ko pasekoje pastaroji pargriuvo bei tuo padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat spjaudymasis ant nukentėjusiųjų, pripažintina įžūliu elgesiu ir kad būtent toks jo pasirinktas tyčinis veikimo būdas bei tyčiojamasis, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūliais veiksmais sukėlus kitam asmeniui fizinį skausmą ar sužalojimus, tuo pačiu yra pažeidžiama ir vieša tvarka bei rimtis. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamojo A. C. veika buvo tyčinė, padaryta veikiant tiesiogine tyčia.
Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. C. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. C. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę (neturintis teistumo, dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliai sankcijoje numatytai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų
Dėl turtinės žalos
Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 72,91 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiosios G. K. gydymo. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad G. K. dėl patirtų sužalojimų dėl A. C. neteisėtų veiksmų, buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 72,91 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo A. C. priteistina 72,91 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Dėl neturtinės žalos
Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš A. C. prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė fizinį skausmą, kūno sužalojimus, taip pat judėjimo nepatogumus, ir dvasinius išgyvenimus – nesaugumo jausmą, nerimą dėl rizikos jos sveikatai, tolimesnio gydymosi, stresą, pažeminimą.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai G. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jai buvo padaryti įvairūs kūno sumušimai, nubrozdinimai, kraujosruvos. Kuriam laikotarpiui buvo sutrikdytas jos judėjimas ir atitinkamai šeimyninis gyvenimas. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji apklausta teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusį asmenį, turi būti išlaikyta pusiausvyra, todėl pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 1000 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (BK 284 straipsnio atveju priteisiama nuo 300 Eur iki 4400 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-170-699/2016, 2K-452/2014).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. C. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. K.; kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš kaltinamojo A. C. nukentėjusiajai G. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusiąją teisme atstovavo advokato padėjėjas R. F.. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai, sutartis. Pažymėtina, jog nukentėjusioji buvo atstovaujama nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios, jos atstovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad esminius nukentėjusiosios reikalavimus teismas pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo A. C. nukentėjusiosios patirtas 1012,38 Eur atstovavimo išlaidas.
Dėl kitų klausimų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymas – USB atmintinė su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti A. C., kad bauda (60 MGL – 3000 Eur) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke, įmokos kodas - 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. C. Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 191351679, naudai 72,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, šią sumą sumokant į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke.
Tenkinti iš dalies civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo A. C. priteisti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti 1000 Eur.
Iš kaltinamojo A. C. priteisti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas 1012,38 Eur atstovavimo išlaidas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – USB atmintinę su vaizdo įrašu - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.