Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2021 m. sausio 23 d. apie 10.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas šeimos narį (motiną) nukentėjusiąją B. Z., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo – tyčia vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu jai į veidą, nuo ko nukentėjusioji B. Z. griuvo, o krisdama susižalojo kairį žastą ir dešinę pėdą, po ko nukentėjusiosios B. Z. kūne atsirado sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiame žaste ir kraujosruva dešinėje pėdoje, tokiu būdu B. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 9.00 val., su mamos draugu priėmus ir įvykdžius užsakymą, užsuko pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) išgerti kavos. Tarp jo ir mamos B. Z. kilo žodinis konfliktas. Mama priekaištavo jam dėl nemokamų mokesčių už butą, kuriame jis gyveno. Mama prieš jį naudojo psichologinį ir fizinį smurtą – bandė jį pastumti, todėl jis gindamasis vieną kartą atsistūmė, antrą kartą sudavė dešinės rankos krumpliu mamai į veido sritį. B. Z. nuo smūgio nukrito atbulomis, galėjo atsitrenkti į durų staktą, tačiau nukrito ant lygaus pagrindo. Viskas vyko buto koridoriuje. Konflikto metu jam buvo kilusi fizinė grėsmė, nes manė, kad motina gali akis išdraskyti ar veidą sužaloti, kadangi jį puolė. Mama su rankomis jį pastūmė ties kaklo, krūtinės sritimi. Gal ji taip norėjo, kad jis išeitų. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų motinai atsirado sužalojimai, supranta, kad reikėjo pasielgti kitaip – pabėgti, tačiau tuo momentu buvo puolimas, jis turėjo gintis, bet ne fiziškai, o kitaip – išsivažiuoti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, skambino motinai atsiprašyti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. L. tyčia nežymiai sutrikdžius savo motinos B. Z. sveikatą ir sukėlus jai fizinį skausmą pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios B. Z. parodymais, liudytojo R. S. parodymais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu ir kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2021 m. sausio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei 2021 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės. Užfiksuotas matomas sužalojimas B. Z. kairės akies srityje – kraujosruva (mėlynė). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo taip pat matyti, kad B. Z. kvietėsi pagalbą, nes sūnus, atvykęs pas motiną, trenkė į galvą, sužalojo akį.

Specialisto išvadoje Nr. G154/2021(02) konstatuota, kad B. Z. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva dešinėje pėdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (- ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad D. L. 2021 m. sausio 23 d. apie 10.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė savo mamai B. Z. į veidą, nuo ko nukentėjusioji B. Z. griuvo, o krisdama susižalojo kairį žastą ir dešinę pėdą, po ko nukentėjusiosios B. Z. kūne atsirado sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos kairiame žaste ir kraujosruva dešinėje pėdoje, tokiu būdu B. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis neneigė, kad trenkė nukentėjusiajai, dėl ko ši nukrito, tačiau teigė, jog jis tai darė gindamasis. Teismas, ištyręs ir išanalizavęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tokius kaltinamojo teiginius vertina kaip jo gynybinę versiją, nes tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba, todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Tad, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina.

Pažymėtina, jog kaltinamasis, nukentėjusioji bei liudytojas R. S. parodė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu, nukentėjusioji, siekdama, kad kaltinamasis išeitų iš namų, norėdama jį išvyti, pastūmė D. L., po ko kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė. Ji jo nepuolė ir jam iš nukentėjusiosios pusės joks pavojus nekilo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi kokių daiktų, galėjusių sužaloti kaltinamąjį, ar atlikusi veiksmus, kurie keltų pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Be to, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis parodė, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Nukentėjusioji, išreiškusi nepasitenkinimą, siekdama, kad jis pasišalintų, kaltinamąjį pastūmė, kas reiškia, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nukentėjusioji nenori, nepageidauja, jog jis būtų namuose, todėl nukentėjusiosios pastūmimas buvo nepasitenkinimo išraiška. Liudytojas R. S. patvirtino, jog iš nukentėjusiosios pusės jokio pavojingo kėsinimosi D. L. atžvilgiu nebuvo, jam nebuvo dėl ko gintis. O kaltinamojo pagarsinimas smurtu liudytojui taip pat patvirtina, jog smūgį D. L. sudavė tyčia, o ne gindamasis.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, jog kaltinamojo atžvilgiu iš nukentėjusiosios pusės nebuvo kilę jokio akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, jokios akivaizdžios ir realios grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, dėl ko kaltinamajam būtų reikėję gintis vartojant fizinį smurtą, todėl konstatuojama, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo, o kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė tyčia.

Nustatyta, kad kaltinamasis, apimtas pykčio ir žinodamas, kad jis yra fiziškai stipresnis, trenkė nukentėjusiajai, dėl ko ji nugriuvo ir patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir sužalojimus. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė savo veiksmų pobūdį, numatė galinčias kilti pasekmes, t. y., kad dėl jo smūgio mama gali patirti fizinį skausmą ir būti sužalota, ir siekė bet kurių iš šių padarinių, t. y. veikė nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui požymiai, todėl kaltinamojo D. L. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

D. L. padarė vieną tyčinį nusikalstamą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas, juo kėsintasi į artimojo giminaičio sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigė, kad jo veika atitinka būtinosios ginties situaciją, t. y. nesutiko su veikos kvalifikacija, tačiau teismų praktikoje tai nelaikytina kliūtimi nustatyti, atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

D. L. anksčiau neteistas (b. l. 56–57), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 53–55),VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 52), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje nesigydė (1 t., b. l. 50), vykdantis individualią veiklą.

Vertinant kaltinamojo asmenybę taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis pripažino, kad šią nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė žodinio konflikto metu, kai motina pastūmė, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą. Be to, kaltinamasis skambino nukentėjusiajai, atsiprašė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis suprato savo veiksmus, gailisi, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes, o taip pat atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. L. skiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams bei skiriant įpareigojimą per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš artimą giminaitį – mamą, kuri padeda auginti kaltinamojo vaikus, nusikaltimas padarytas spontaniškai, dėl staiga sukilusio pykčio, padarytas realus sužalojimas, todėl siekiant, kad būtų užtikrinti bausmės tikslai, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 30 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, anksčiau neteistas, savo veiksmų pasekmes pripažino, turi du nepilnamečius vaikus, nukentėjusiosios atsiprašė, todėl intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. L. viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti D. L. 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AS Luminor banke).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.