- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 1S-79-579/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rengdamasis nagrinėti nukentėjusiųjų atstovės advokatės J. G. bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nutraukta byla Nr. 1-3027-311/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismui buvo perduodamas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinama padariusi BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tai yra tuo, jog netinkamai prižiūrėjo savo šunį, kuris įkando nepilnamečiui į dešinę blauzdą, dėl ko jam sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
2012 m. lapkričio 30 d. teismas baudžiamąją bylą nutraukė tuo pagrindu, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo iš esmės pažeisti LR BPK 407 str., 417 str. 1 d. reikalavimai – esant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1d., požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą LR BPK 409 str. 1 d. numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenutraukė tyrimo, nukentėjusiesiems neišaiškino apie galimybę dėl nusikalstamos veikos keiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo pažeista kaltinamosios E. S. teisės į tinkamą jos padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą ir ji neteko galimybės pasinaudoti privataus kaltinimo bylų procesui būdingu susitaikymo institutu.
Byla nutraukta BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytu pagrindu.
Šią nutartį Kauno apygardos teismui skundžia nukentėjusiųjų atstovė advokatė J. G. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė J. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Nukentėjusiojo bei kaltinamojo teisės dėl pasinaudojimo susitaikymo institutu gali būti užtikrinamos ir teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 407 str. bei 417 str. 1 d. reikalavimai ir kaltinamosios teisė į tinkamą jos veikos tyrimo procesą. Be to, nukentėjusiosios elgesys rodo, jog ji neketino pasinaudoti susitaikymo institutu, nes neatlygino nei dalies žalos, nukentėjusiųjų neatsiprašė, kaltino nukentėjusiuosius nebūtais dalykais. Be to, nurodoma, jog šioje byloje egzistuoja visos Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarime „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ nurodytos sąlygos prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą, kai padaryta BPK 407 str. nurodyta nusikalstama veika, nes E. S. veika turi visuomeninę reikšmę, kadangi siekiama apginti ne tik mažamečio nukentėjusiojo, tačiau ir kitų kaimynystėje gyvenančių asmenų interesus, nukentėjęs šiuo atveju pats dėl mažametystės negali apginti savo interesų, be to, nukentėjusioji R. P., atstovaudama mažamečio T. J. interesus, pateikė pareiškimą dėl sūnaus sužalojimo, todėl prokurorė šiuo atveju turėjo neginčytiną pareigą pradėti baudžiamąjį procesą.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, jog viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. laikėsi pozicijos, kad dėl šio įvykio būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, o jį atlikus, byla perduota teismui. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai kasacinėse nutartyse Nr. 2K-234/2006, 2K-67/2007, 2K-375/2008 išdėstytas veikų aplinkybes ir pateiktus motyvus sutapatino su šios veikos aplinkybėmis ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Visose paminėtose nutartyse dėl konkrečios privataus kaltinimo bylos ir BPK 409 str. 1 d. taikymo konstatuojama, jog paprastai nutarimu išreiškiamas reikalavimas dėl tyrimo atlikimo įprasta tvarka, o motyvas dėl ko pradedamas, ar pratęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl privataus kaltinimo bylos, būtinas. Pažymima, jog šioje byloje yra prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio sužalojimo ir jį užbaigti. Mažamečio interesai neabejotinai turi visuomeninę reikšmę, nors tai minėtame prokuroro dokumente ir neįrašyta, tačiau tai nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti bylą. Nukentėjusioji R. P. posėdyje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog juos atstovaus advokatė J. G., kuri prašė atmesti kaltinamosios prašymą dėl bylos nutraukimo. Tai rodo, jog kaltinamosios teisė į tinkamą jos bylos tyrimo procesą nebuvo pažeista. Susitaikymo institutu nepageidavo pasinaudoti ir nukentėjusieji. Skundžiamoje nutartyje paminėta kasacinė nutartis Nr. 2K-375/2008 kaip tik ir nurodo į tą situaciją, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas dėl veikos, dėl kurios gali vykti tik privataus kaltinimo procesas, nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą ir neužkerta kelio užtikrinti šalių teises pasinaudoti susitaikymo institutu bylos nagrinėjimo teisme metu bei teismui priimti nuosprendį. Būtinumą palaikyti valstybinį kaltinimą byloje dėl mažamečio T. J. sužalojimo patvirtina ir teismo nutartyje minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-234/2006.
Nukentėjusiųjų atstovės advokatės J. G. bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės skundai iš esmės nenagrinėjami, jų nagrinėjimo procesas nutraukiamas ir byla su skundais grąžinama teismui spręsti skundų priėmimo klausimus.
Skundai perduoti apygardos teismui vadovaujantis BPK X dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja žemesniųjų teismų priimtų nutarčių apskundimą aukštesniesiems teismams.
LR BPK 439 str. numato, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje numatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniam teismui, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.
LR BPK 318 str. 1 d. numato, jog apeliacine tvarka gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismo nutartį nutraukti baudžiamąją bylą turi teisę apskųsti šio Kodekso 312 str. nurodyti proceso dalyviai.
Šių normų sisteminė analizė rodo, jog BPK X dalyje numatyta tvarka skundžiamos tik tarpinės nutartys, o nutartys, kuriomis priimamas sprendimas dėl baudžiamojo proceso baigties, skundžiamos apeliacine tvarka. taigi galutinis baudžiamosios bylos procesinis sprendimas skundžiamas apeliacine tvarka.
Kadangi ši baudžiamoji byla nutraukta pagal BPK 254 str. 4 d. (BPK 3 str. 1 d. 6 p.), laikoma, jog bylos nagrinėjimas baigtas, byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas. Tokiu atveju skundai negali būti paduodami ir nagrinėjama LR BPK X dalyje numatyta tvarka, turi būti nagrinėjami BPK VI dalyje numatyta tvarka. Todėl nukentėjusiųjų atstovės advokatės J. G. bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės skundai iš esmės nenagrinėjami ir grąžinami pirmosios instancijos teismui spręsti šių skundų priėmimo bei perdavimo apeliacinės instancijos teismui klausimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 1 dalimi, 318 straipsniu, 320 straipsniu, teismas
nutaria:
nukentėjusiųjų atstovės advokatės J. G. bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės skundų nagrinėjimo procesą nutraukti, bylą su skundais grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti skundų priėmimo bei paruošimo nagrinėjimui klausimus.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.