Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus atstovui Aurimui Zuikauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. P., tretiesiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtinių prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Gelvora“ nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad nesutarė su atsakovu ir nėra požymių, kad ateityje jų santykiai galėtų pasikeisti. Su atsakovu susituokė 2018 m. balandžio 21 d. Nesutarimai su atsakovu buvo dėl visko. Nebeveda bendro ūkio. 2020 m. sausio 3-4 d. ji su vaikais išsikraustė iš namų, kuriuose šeima gyveno. Jai išsikėlus, iš pradžių dar susirašinėjo su atsakovu žinutėmis, tačiau nei vienas nesiėmė priemonių susitaikyti. Mano, kad abu yra kalti dėl to, kad iširo jų šeima. Ji su atsakovu turi du vaikus. Jiems pradėjus gyventi atskirai, atsakovas nebendrauja su vaikais, jų neišlaiko, jais nesirūpina. Ji viena rūpinasi jų vaikais. Gyvena su jų vaikais ir savo vaiku iš pirmosios santuokos nuomojamame bute. Šiuo metu nedirba, nes augina vaikus. Jos pajamas sudaro išmokos vaikams po 100 Eur kiekvienam, vaikui iš pirmosios santuokos teikiamas išlaikymas ir vaiko auginimo išmoka. Šį mėnesį gavo pinigus vaikų išlaikymui, išskaičiuotus iš E. P. algos. Per mėnesį abiejų vaikų sauskelnėms skiriama 80 Eur suma. Mišinėlis kūdikiui savaitei kainuoja 8 Eur. Paskirsto mėnesio pajamas, kad užtektų nuomos mokesčiui, o visa kita išleidžia maistui, vaikų rūbams. Sūnus pradės lankyti darželį, pateikė prašymą, kad kompensuotų darželio mokestį. Ji skolų neturi. Atsakovas yra skolingas UAB „Gelvora“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jo skolos atsirado dar prieš jiems pradedant gyventi kartu (2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 42 sek. – 11 min. 31 sek.).

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Teismo šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai. Prašymų dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdį ar teismo posėdžio atidėjimo negauta. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Gelvora“ atstovai nedalyvavo. Teismui pateikė prašymus nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdyje Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas nurodė, kad Institucija palaiko pateiktą išvadą. Kadangi vaiko tėvas vaikais nesidomi ir nesirūpina, o mama yra sudariusi tinkamas sąlygas, prašoma tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus (2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 04 sek. – 12 min. 45 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Nustatyta, kad E. P. ir J. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

E. P. 2018 m. rugsėjo 5 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), J. P. ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta 2020 m. sausio 17 d. deklaruota (duomenys neskelbtini).

Ieškovės teigimu, jos ir atsakovo šeimos gyvenimas buvo nesėkmingas dėl jų abiejų kaltės, nebuvo bendro sutarimo visais klausimais, suprato, kad kompromisų rasti nepavyks, todėl nutrūkę šeimos ryšiai nebus atnaujinti. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys daugiau kaip pusę metų nebeveda bendro ūkio, neketina taikytis, todėl yra pagrindas manyti, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, įvertinus ieškovės teiginius, daroma išvada, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl turtinių prievolių.

Nutraukiant santuoką, išsprendžiamas sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams klausimas.

E. P. ir J. P. nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Iš E. P. atliekamas priverstinis skolų išieškojimas: UAB „Gelvora“ 2 637,79 Eur skola ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 588,62 Eur. Apie ieškovės skolinius įsipareigojimus duomenų nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad ieškovė valstybės biudžetui nėra skolinga.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai kreditorėms atsirado iki šalių santuokos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtino, kad atsakovo turimos piniginės prievolės valstybės biudžetui yra asmeninio pobūdžio. Kreditorė UAB „Gelvora“ nepateikė prieštaravimų.

Išvardintos atsakovo turimos turtinės prievolės pagal jų esmę yra asmeninio pobūdžio prievolės, atsiradusios iki šalių santuokos ir betarpiškai susijusios su atsakovo asmeniu, todėl pripažįstamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, vykdytinomis iš asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančio turto.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

J. P. ir E. P. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. P., gimusios (duomenys neskelbtini).

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šalių sūnus E. P. yra dviejų metų amžiaus, o dukrai L. P. yra vieneri metai. Nuo pat gimimo vaikais visapusiškai rūpinasi ieškovė, tarp jų yra susiformavęs emocinis ryšys. Išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis. Kaip teigė ieškovė, jai su vaikais išsikėlus gyventi kitur, atsakovas su vaikais nebendrauja ir visiškai jais nesirūpina. Taigi, geriausiai E. P. ir L. P. interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai (maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, laisvalaikis) yra būtini ir minimalūs, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo. Atsižvelgiant į kainų lygį šalyje, šiems abiejų vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį skirtina 800 Eur yra optimali.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 39 Eur.

E. P. ir L. P. kas mėnesį mokama 100 Eur dydžio išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą. Taigi, ieškovės nurodyta kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma mažintina išmokos vaikui dydžiu ir laikytina, kad likusios sumos – 300 Eur teikimą kiekvienam vaikui turi pasidalinti abu tėvai.

Pagal Sodros duomenis atsakovas dirba. Nekilnojamojo turto neturi. Jis yra darbingo amžiaus vyras, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas.

Ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys nėra žymiai besiskiriančios, todėl darytina išvada, kad jiems tenka pareigos lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikams, t. y. kas mėnesį teikti išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui.

Atsižvelgiant į susiformavusią praktiką, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies - iš atsakovo priteisiamas išlaikymas vaikams E. P. ir L. P., mokamas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. balandžio 16 d.) iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams 2020 m. sausio-kovo mėnesiais, kai jie pradėjo gyventi atskirai iki kreipimosi į teismą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą vaikams. Priešingai, Institucijos išvadoje nurodyta, kad atsakovas skyriaus specialistui pripažino nurodytu laiku neteikęs išlaikymo savo vaikams. Tad iš atsakovo vaikams E. P. ir L. P. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už tris mėnesius, t. y. 900 Eur suma (150 Eur x 2 x 3 mėn.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2020 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas – iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, bei 475 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Mokėjimo dokumentai patvirtina šių bylinėjimosi išlaidų realumą. Laikytina, kad buvo patenkinta 75 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteisiama 100 Eur žyminis mokestis ir 356 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šiuos reikalavimus tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 108 Eur žyminis mokestis.

Šioje byloje taip pat susidarė 15,62 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. P. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – P., P..

Pripažinti asmeninėmis E. P. turtinėmis prievolėmis 2 637,79 Eur skolinį įsipareigojimą UAB „Gelvora“ ir 1 859,21 Eur skolinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nustatyti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. balandžio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikams E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 (devynių šimtų eurų) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieno šimto eurų) Eur žyminį mokestį ir 356 (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 108 (vieno šimto aštuonių eurų) Eur žyminį mokestį ir 15,62 (penkiolikos eurų 62 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.