Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., būdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, jog juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiais veiksmais J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalys buvo informuotos tinkamai bei laiku (b. l. 2-3, 12-13, 16, 37). VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad sutinka su bylos nagrinėjimu nuotoliniu būdu, taip pat prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 20).

Atsakomybėn traukiamas J. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba įmonėje, kurios veikla susijusi su (duomenys neskelbtini), vienu metu jis buvo laikinas vadovas apie 100 įmonių. 2019-2020 m. kaip prekę turėjo virš 50 įmonių, kontroliavo jų veiklą. Teigė, kad kartais VĮ Registrų centras atsiunčia įspėjimą dėl praleistų terminų, bet šiuo atveju neįspėjo. UAB „S“ savininkai buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, jie išvyko iš Lietuvos, kontaktą palaiko tik su vienu iš jų. Įmonė veiklos nevykdo, tačiau darbo santykiai su juo nenutraukti, gauna apie 10 EUR atlyginimą. Pats savęs negali atleisti iš vadovo pareigų, turi būti akcininkų sprendimas. Akcininkai tuo visiškai nesirūpina. Finansinių ataskaitų rinkiniai šiuo metu yra pateikti, bet supranta, kad tai nelengvina jo atsakomybės. Šiuo klausimu jis susiskambino su buhaltere, kuri anksčiau tvarkė įmonės buhalteriją, ją prijungė prie įmonės ir ji pateikė balansus. Anksčiau buvo baustas už analogišką nusižengimą dėl UAB „P“ taip pat dėl neapsižiūrėjimo. Dabar yra patikrinęs visas savo įmones, sutvarkė visus dokumentus, tame tarpe ir UAB „S“. Daugiau tai tikrai nepasikartos. Pripažįsta, kad čia buvo aplaidumas, nesusižiūrėjimas, dėl to labai gailisi. Gavęs pranešimą iš teismo ėmėsi atitinkamų veiksmų ir viską sutvarkė.

Savo rašytiniuose paaiškinimuose J. K. nurodė, kad dirba įmonėje, kuri užsiima verslu – (duomenys neskelbtini). Per keletą metų buvo ir yra daugelio įmonių vadovas, tačiau šios įmonės realiai jokios veiklos nevykdo, yra tik „prekė“, kuri parduodama suradus pirkėją. UAB „S“ nuo 2018 m. veiklos nevykdo, nes 2018 m. įmonės akcininkams nebuvo pratęstas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje ir akcininkai išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jį taip ir paliko šios įmonės vadovu. Įmonės akcininkai yra trys (duomenys neskelbtini) piliečiai ir jam niekaip neišeidavo su visais suderinti savo atleidimo, todėl kol kas taip ir lieka įmonės vadovu. UAB „S“ veiklos nevykdo, atlyginimo jokio negauna. Su buhalteriu buvo sutarta, kad pridavinės įmonės finansines ataskaitas, tačiau taip atsitiko, kad ataskaitos už 2018 m. ir 2019 m. nebuvo pateiktos, apie tai sužinojo tik gavęs teismo šaukimą. Paaiškėjo, kad ir buhalteriui nebuvo mokėta, o įgaliojimo terminas prisijungti buhalteriui prie finansinių dokumentų teikimo sistemos buvo seniai pasibaigęs. Šiuo metu visos UAB „S“ ataskaitos priduotos. Prašo neskirti jam baudos, nes pažeidimas buvo padarytas ne piktybiškai, su UAB „S“ darbo santykių neturi ir tik dėl to, kad įmonės akcininkai išvyko iš Lietuvos, negali pats savęs atlaisvinti iš pareigų (b. l. 22, 35).

Motyvuojamoji dalis

J. K. kaltę padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: J. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „S“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m. ir 2019 m. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikęs nebuvo. UAB „S“ vadovu nuo 2017 m. kovo 29 d. yra J. K. (b. l. 6-9); VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „S“ 2018 m. ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti 2021 m. sausio 21 d.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. To paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis (išrašo iš juridinių asmenų registro 9 punktas) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b. l. 6-9), todėl UAB „S“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41.2 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. K., būdamas UAB „S“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. UAB „S“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad UAB „S“ 2018 m. ir 2019 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik 2021 m. sausio 21 d., t. y. praleidus įstatymuose numatytus terminus. Toks pavėluotas metinių finansinių ataskaitų pateikimas nešalina administracinės atsakomybės. Šiuo atveju reikšmės neturi ir tai, kad įmonė veiklos nevykdo ir, J. K. teigimu, be akcininkų bendradarbiavimo jis negali būti atšauktas iš vadovo pareigų. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Taigi, tuo atveju, jeigu J. K. norėjo, jog jis nebūtų laikomas UAB „S“ vadovu, ir jam nekiltų įstatymo numatytos vadovo pareigos, jis galėjo kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją ir pranešti apie savo atsistatydinimą. Tik tuomet, kai būtų priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas atšaukti/atleisti J. K. arba jis būtų laikomas atsistatydinusiu neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, jo, kaip UAB „S“ vadovo, įgaliojimai būtų teisėtai pasibaigę (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Tokių duomenų byloje nėra. Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad J. K. kaip UAB „S“ direktoriaus įgaliojimų pabaiga nebuvo įregistruota, tą patvirtino ir J. K., teigdamas, jog jam nepavyko suderinti su bendrovės akcininkais, kad jį atstatydintų iš vadovo pareigų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad J. K. yra tinkamas atsakomybės subjektas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti pareigos, susijusios su metinių finansinių ataskaitų pateikimu Juridinių asmenų registrui. Ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie ataskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018). Taigi, nors bendrovė veiklos nevykdė, vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims vis tiek išlieka pareiga bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Esant išdėstytoms aplinkybėms J. K. kaip UAB „S“ vadovo veiksmai nustatytu laiku nepateikus bendrovės 2018 m. ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių užtraukia jam administracinę atsakomybę ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 200 EUR iki 3 000 EUR. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), jos padarymo aplinkybes, į tai, kad nustatytas pažeidimas šiuo metu yra pašalintas. J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama J. K. asmenybė – baustas administracine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau baustas už analogiško nusižengimo padarymą (baustas 2019 m. kovo 8 d.). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą. Visiškai neskirti administracinės nuobaudos šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125737617.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.