Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. K., pavartodamas fizinį smurtą(mušdamas), nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:

2024m. kovo 21d., apie 17⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio(nustatytas 2,69 promilių neblaivumas), kieme, esančiame prie pil. E. J. namų adresu: (duomenys neskelbtini), užsipuolęs nukentėjusįjį E. J., pastarąjį pargriovė ant žemės ir gulinčiam nukentėjusiajam E. J. tyčia su rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, o nukentėjusiajam E. J. atsistojus ir pabėgus į gatvę, jis(kaltinamasis T. K.) pastarąjį pavijo ir, vėl pargriovęs ant žemės, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vėl tyčia sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis gulinčiam nukentėjusiajam E. J. į veido sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo E. J. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytos žaizdos dešinės ausies ir dešinio smilkinio srityje ir apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis, kas nukentėjusiajam E. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžio sveikata nukentėjusiajam E. J. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, 2024m. kovo 22d., tarpe 06³⁰-12³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis T. K., vėl užėjęs į kiemą, esantį prie pil. E. J. namų adresu: (duomenys neskelbtini), kur stovėjo nukentėjusiojo E. J. broliui-pil. A. J. priklausantis automobilis „ Citroen Xara Picaso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia su metaliniu kastuvu trenkė į automobilio priekinį stiklą, kurio vertė 300,- Eur, ir jį sudaužė, tokiu būdu savo nusikalstamais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. J. 300,- Eur. turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo E. J. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, 2024m. kovo 21d., apie 17⁰⁰ val., jam grįžus į namus adresu: (duomenys neskelbtini), sodybos kieme pamatė stovintį elektrinį paspirtuką, lojo šuo. Netrukus pamatė, kaip iš jo nerakinamo garažėlio išėjo iš matymo pažįstamas pil. T. K.. Šį asmenį atpažino, nes prieš pora metų kelis kartus šiam buvo padėjęs prie medienos darbų, t.y. pakrauti lentas. T. netoli jo namų turi savo lentpjūvę. Jam paklausus T., ką šis daro jo sodybos kieme, pastarsis pasirodė esąs neblaivus, kuris aiškino, kad pasiklydo, ir po to staiga jį užsipuolė, su kumščiais bandydamas suduoti. Jie, būdami kieme, susikibo, o parvirtus ant žemės, T. jį gulintį pradėjo stipriai trankyti kumščiais į veido sritį, šaukdamas, kad jį užmuš. Jis juto stiprų skausmą veido srityje. Netrukus jam pavyko pakilti nuo žemės ir tada jis bandė bėgti į gatvę, bet T. jį pasivijo ir, pargriovęs ant žemės, vėl pradėjo jį daužyti kumščiais į veidą. Kiek iš viso buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti, bet smūgių buvo daug. T. jį mušė, būdamas su pirštinėmis. Jį sumušęs, T. pasišalino gatve, o jis pats nuėjo pas kaimynę prašyti pagalbos, kad ši paskambinų tarnyboms. Kaimynė iškvietė tarnybas, t.y. policiją ir greitąją medivinos pagalbą. Atvykusi GMP brigada jį apžiūrėjo, po ko jis detalesnei apžiūrai ir pagalbos suteikimui buvo pristatytas į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių. Buvo peršviestas žandikaulis, kadangi jis juto, jog kažkas su žandikauliu yra negerai, nes skaudėjo kairės pusės veido sritį, kur yra žandikaulis. Jį apžiūrėjęs chirurgas nusprendė, kad nuodugnesnei apžiūrai jį reikia gabenti į Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikas, kur jam buvo nustatytas kairiojo žandikaulio lūžis. Jis buvo paguldytas į stacionarą, kur jam buvo atlikta operacija, o iš ligoninės jis buvo paleistas 2024m. kovo 29d. Dėl kokių priežasčių T. K. jį sumušė, jis negali pasakyti, nes nežino. T. K. lentpjūvė yra netoli nuo jo namų (duomenys neskelbtini), kuri buvo pradėta įrenginėti maždaug prieš penkerius metus. Žino, kad, ten nupirkęs žemę, lentpjūvę pradėjo įrenginėti dar T. K. tėvas, o kiek vėliau lentpjūvėje su tėvu pasirodydavo ir pats T.. Iki lentpjūvės atsiradimo jis nei T. K., nei pastarojo tėvo visiškai nepažinojo, su kuriais jokių reikalų neturėjo. Lentpjūvei jau vykdant veiklą, maždaug prieš porą metų T. K. jį atsitiktinai buvo sutikęs einantį į namus, kuris jam pasiūlė padėti dirbti lentpjūvėje. Abu tiesiog sutarė, kad, esant reikalui, T. prašys jo pagalbos ir už tai sumokės. Jis sutiko, esant reikalui, padėti. Jis tikrai nebuvo pastovus lentpjūvės darbuotojas, kur jam nereikėdavo ateidinėti kaip į pastovų darbą. T. K. pakrauti ar perkrauti pagamintą produkciją jis padėjo gal tik kokius tris kartus, nes tai buvo pavieniai atvejai. Visais atvejais darbą jis atliko tik pačioje lentpjūvėje, produkcijos niekur nevežiojo ir už ją pinigų iš nieko neimdavo. Vėliau jų santykiai nutrūko, nes T. K. pagalbos tiesiog nebeprašydavo. T. pas jį į kiemą niekada neatvažiuodavo, su kuriuo niekada nebuvo susitikęs pabendrauti ir kažkur kitur. Su elektriniu paspirtuku T. buvo atvažiavęs pas jį į sodybos kiemą tik 2024m. kovo 21d., kada pastarojo ir buvo sumuštas. Kai savo sodybos kieme aptiko iš garažo išeinantį T. K., pastarasis teisinosi, jog pasiklydo. Kada jis T. pasakė, kad šis išeitų iš kiemo, pastarasis jį užsipuolė ir pradėjo mušti. Apie kažkokią lentpjūvėje padarytą žalą T. K. jam niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų ir apie tai nėra buvę jokios kalbos. T. jam niekada nebuvo sakęs, jog šis gali ateiti į jo sodybos kiemą pasirinkti kažkokių vertingų daiktų. Tokiomis kalbomis T. K. tiesiog bando pateisinti savo poelgį. Jis patikslina, jog žandikaulis jam galimai buvo sulaužytas jau po pirmų suduotų smūgių, kai jis buvo mušamas, dar gulintis savo sodybos kieme. Jau po tų smūgiu jautėsi, kad su žandikauliu yra kažkas ne taip, nes buvo kitoks sukandimas. Mušdamas, T. K. jam grasino, kad užmuš ir kad padegs namus, sakydamas: „ tu čia negyvensi “. Tokio T. pykčio jis negali paaiškinti, nes iki to laiko jokių konfliktinių situacijų tarp jų nėra buvę. Kitą dieną, būdamas ligoninėje, jis iš kaimynės sužinojo, kad buvo išdaužtas ir sodybos kieme stovėjusio brolio automobilio „ Citroen “ langas. Kažkur kieme mėtėsi ir kastuvas, kuris buvo paimtas policijos pareigūnų. Tas kastuvas yra jo. Kaip jis atrodė po sumušimo, turi fotonuotrauką, kurią atsiųs prijungimui prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 42-45, 47-50, t. 1). 2024m. kovo 29d. atliekant nukentėjusiojo E. J., kaip liudytojo, apklausą ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis jo apklausą vykdžiusiam tyrėjui pateikė fotonuotrauką, kurioje yra užfiksuotas nukentėjusiojo veidas po sumušimo(b.l. 51, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos J. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024m. kovo 21d., apie 16⁵⁰ val., būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pro langą pamatė, kad į kiemą ateina kaimynas-pil. E. J., kurio visas veidas buvo kruvinas. Išėjusi į kiemą, paklausė, kas nutiko, į ką E. atsakė, kad jį sumušė „ (duomenys neskelbtini) “. E. paprašė, kad ji iškviestų GMP ir policiją, ką ji ir padarė. Ji pati muštynių nematė. E. aiškino, kad jį sumušė jo sodybos kieme kažkoks „ (duomenys neskelbtini) “. Kas tas „ (duomenys neskelbtini) “, ji E. neklausė, bet suprato, jog tai yra vyriškis, kuris netoliese turi lentpjūvę. Suprato, nes pernai E. truputį pas tą asmenį dirbo. Daugiau apie tą „ (duomenys neskelbtini) “ ji nieko nežino. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos(GMP) brigada ir policija, kuri su E. bendravo. Po to greitosios medicinos pagalbos(GMP) brigada E. išsivežė, nes buvo matyti, kad E. kraujavo ausis, kuris skundėsi, jog skauda žandikaulį. Ten kur gyvena E., daug namų nėra(b.l. 133-135, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apkrities VPK Širvintų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2024m. kovo 21d., 16⁵⁹ val., buvo užregistruotas pil. J. N. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog 20 min. laikotarpiu buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) amžiaus pranešėjos kaimynas-pil. E. J., kurio veidas ir ausis kraujuoja. Sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis(b.l. 1, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjo 2024m. kovo 22d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl nustatytų aplinkybių matyti, kad, 2024m. kovo 21d., apie 17⁰⁵ val., tarnybos metu dirbant su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėju V. Baškevičiumi, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas panešimas(0124000166004) apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini) savo namo kieme buvo sumuštas pil. E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, E. J. paaiškino, jog jį sumušė pažįstamas, vardu T., kuris turi lentpjūvę, tačiau daugiau pastarojo duomenų nenurodė. E. J. buvo blaivus, kuriam buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas. GMP brigados E. J. apžiūrai ir medicininei pagalbai suteikti buvo pristatytasį Širvintų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, o vėliau nuodugnesnei apžiūrai buvo išgabentas į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas. Dėl šių aplinkybių E. J. apklausti vietoje nebuvo galimybės. Vėliau tikslinant įvykio aplinkybes, 2024m. kovo 22d. telefonu buvo susisiekta su pil. E. J., kuris nurodė, kad šiuo metu yra paguldytas į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos “, kur yra gydomas, jog jam yra nustatytas žandikaulio lūžis, planuojama operacija(b.l. 38-39, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika “ pateikto pil. E. J. ligos istorijos Nr. LA-24-12519/1030-18941 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnams jo apklausos policijoje metu pateikė pats nukentėjusysis E. J., matyti, kad pastarasis pagal išrašytą siuntimą GMP buvo pristatytas į ligoninę 2024m. kovo 21d., 21⁰⁰ val., nurodydamas, jog minėtą dieną buvo sumuštas pažįstamo asmens, kuris skundėsi skausmu, patinimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje, ribotu, skausmingu išsižiojimu bei sutrikusiu sąkandžiu, kramtymu. Po apžiūros tą pačią dieną nukentėjusysis E. J. buvo paguldytas į I veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, kuriame atlikto bendro klinikinio ir radiologinio ištyrimo metu fiksavus apatinio žandikaulio lūžimą kairės pusės pakrumplio srityje, pastarasis buvo operuotas, t.y. vietinėje nejautroje buvo atlikta antdantinė osteosintezė dvižandikauliniai įtvarais, kurios metu buvo atstatytas sukandimas, fiksuotas elastine tarpžandikauline fiksacija(b.l. 46, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, teismo medicinos ekspertui savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. 2024m. gegužės 13-20d.d. laikotarpyje susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo E. J. asmens apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam E. J., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuoti sužalojimai, t.y. žaizdos dešinės ausies ir dešinio smilkinio srityje ir apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis, buvo padaryti, paveikus kietu buku daiktu(daiktais) ar plokštuma(plokštumomis) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos “, t.y. iki 2024m. kovo 21d., 21⁰⁰ val. Nustatyti ir specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai, dėl apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžio, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 69-72, t. 1).

Iš teisme pakelbtų byloje esančių Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašų matyti, kad, 2024m. kovo 21d., 17⁴³ val., atlikus kaltinamojo T. K. blaivumo testą, pastarajam buvo nustatytas 2,69 promilės girtumas(b.l. 142-143, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į paties žalą padariusios kaltinamojo T. K. kaltės formą-tyčią ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam E. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius(pastaba: tik iš paties nukentėjusiojo žodžių aiškinamas aplinkybes apie iki šiol dar jaučiamą kairiojo skruosto nutirpimą ir traškėjimą žandikaulyje, valgant kietesnį maistą) po sumušimo ar dėl to netektą darbingumą byloje nėra)), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis E. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) darbingumą(b.l. 176, t. 2), ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis neįgalus asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) darbingumą, kuris dėl po autovykio patirtos traumos nevaldo kairės rankos), bet ir į kaltinamojo T. K. turtinę padėtį(kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nukentėjusysis, prašydamas moralinės žalos atlyginimo, baudžiamojoje byloje reikalavimų dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo nėra pareiškęs) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 138 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog nukentėjusiojo E. J. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 4.000,- Eur.(keturių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos. Kadangi žala nukentėjusiojo E. J. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo T. K. veiksmais, priteistiną neturtinę žalą kaltinamasis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Be to, nukentėjusysis E. J. savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo T. K. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo E. J. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis T. K., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo nukentėjusiajam T. Ž. nusikaltimu padarytos žalos dydžio, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo užfiksuoti ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad 2024m. kovo 22d., apie 13⁰⁰ val., jam paskambino brolio draugė J., kuri pasakė, kad yra sudaužytas jam priklausnčio automobilio „ Citroen Xsara Picaso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas. Automobilis stovėjo broliui E. priklausančios sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme. Tą dieną jis dirbo ir negalėjo išvykti iš darbo apžiūrėti apgadinto automobilio. 2024m. kovo 23d., 16⁴⁶ val., atvykęs į brolio sodybą, rado išdaužtą kieme stovėjusio jam priklausančio automobilio „ Citroen Xsara Picaso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį lango stiklą ir apgadintą lango rėmą. Automobilis stovėjo paliktas pas brolį-pil. E. J., kurį jis pagal testamentą paveldėjo po tėvuko mirties. Brolio draugė J. telefonu dar minėjo, jog už automobilio buvo radusi gulintį kastuvą. Įtaria, kad tai galėjo padaryti šiame kaime lentpjūvę turintis pil. T. K., kuris 2024m. kovo 21d. buvo sumušęs jo brolį-pil. E. J.. 2024m. kovo 21d. kieme stovėjusio automobilio langas, kaip teigė ligoninėje gulėjęs jo brolis ir pastarojo draugė J., dar buvo nesudaužytas. Kadangi brolis gulėjo ligoninėje, sodyboje daugiau niekas negyvena, tik pastarojo draugė J. ateidavo pašerti šuns. Išdaužytą automobilio priekinį stiklą jis vertina 300,- Eur. sumoje. Stiklas buvo soliarinis, be kritulių daviklio, nes būtent toks stiklas priklauso šiam automobiliui pagal komplektaciją. Naujo tokio stiklo vertė UAB „ Carglass “, kuri užsiima prekyba automobilių stiklais ir jų keitimu, yra 328,20 Eur. Stiklo pakeitimas su medžiagomis dar kainuoja apie 70 eurų. Viso dėl išdaužyto automobilio stiklo jam buvo padaryta turtinė žala 370,- Eur. sumoje(b.l. 10-19, 101-104, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos J. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. E. J. ji pažįsta jau apie dvidešimt metų. Jie vienas kitam padeda, o reikalui esant, jie ir prižiūri vienas kito namus. Kadangi 2024m. kovo 21d. E. J. buvo sumuštas kaime lentpjūvę turinčio pil. T. K. ir po įvykio buvo paguldytas į ligoninę, sekančią dieną, t.y. 2024m. kovo 22d., apie 06³⁰ val., ji buvo nuėjusi pašerti šuns ir apžiūrėti, ar niekas nesugadinta, nes T. jos draugui grasino, kad padegs namus. Apėjusi, patikrino visas spynas ir pastatus, tačiau viskas buvo tvarkoje. Kieme stovėjęs automobilis „ Citroen Xsara “ irgi buvo nesudaužytas. Tą pačią dieną, apie 12³⁰ val., ji vėl ėjo pašerti daraugo šuns ir kartu apsižiūrėti ar viskas yra tvarkoje. Tik atėjusi į kiemą, pamatė, kad yra sudaužytas kieme stovėjusio automobilio „ Citroen Xsara “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas. Ant stiklo dar matėsi žemės ir sudužusio plastikinio vazono likučiai, o už automobilio galo, tarp automobilio ir garažo durų ji rado ant žemės gulintį E. J. metalinį kastuvą. Gerai atsimena, kad prieš tai kastuvas stovėjo prie gyvenamo namo durų. Ji kastuvą pakėlė ir įnešė į namo vidų, kad niekas nepavogtų. Paskambino E. J. ir pranešė apie įvykį, o po to dar paskambino E. broliui-pil. A. J., kuriam irgi pasakė, kad rado sudaužytą jam priklausantį automobilį. Tą dieną A. buvo darbe ir negalėjo atvykti. Ji įtaria, kad tai galėjo padaryti pil. T. K., nes jos draugas E. J. daugiau su niekuo jokio konflikto neturėjo. Mažam kaime jie visi gyvena draugiškai(b.l. 138-141, t. 1).

Iš teisme paskelbtame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos įvykio vietos matyti, kad įvykio vieta yra sodyba, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Vienas įvažiavimas į sodybą, ant kurio yra metaliniai vartai, yra nuo gatvės pusės, o kitas-nuo sodybos dešinės pusės, kuris yra servitutinis, nes šiuo įvažiavimu naudojasi ir kaimynai. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad sodybos viduryje yra didelis kiemas, kuriame prie garažo yra matomas stovintis pilkos spalvos automobilis „ Citroen Xsara Picasso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi galu į garažo duris, o priekiu į kiemo vidurį. Matyti, jog automobilio priekinis stiklas yra sudaužytas ir yra įlenktas priekinio stiklo lango dešinės pusės rėmas. Ant stiklo yra matomas gulintis sudaužytas plastikinis vazonas ir išbarstytos žemės. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs pats nukentėjusyis A. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kaip įrodymą, pateikė metalinį kastuvą, kuriuo galimai buvo sudaužytas automobilio priekinis stiklas, kuris buvo rastas gulintis už automobilio. Paimtas metalinis kastuvas, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 11-12, 90-96, t. 1).

Iš teisme pasklebtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinės pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad automobilis „ Citroen Xara Picaso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019m. gegužės 06d. yra registruotas pil. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės savininko, vardu(b.l. 115, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. J., pareikalavus, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė nuosavybės teisę į automobilį „ Citroen Xara Picaso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantį dokumentą, t.y. 2019m. rugpjūčio 29d. notarine tvarka patvirtintą testamentą, iš kurio matyti, jog pil. J. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą:

1. Gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus, kiemo statinius(reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų valdos žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) palieka savo sūnui-pil. E. J., gim. (duomenys neskelbtini).

2. Visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo sūnui-pil. A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 118-121, t. 1).

Kadangi sugadinto turto, t.y. sudaužyto automobilio priekinio stiklo, atstatomųjų remonto darbų vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis T. K. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sugadino svetimą turtą, t.y. su metaliniu kastuvu tyčia trenkdamas į namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusio automobilio „ Citroen Xara Picaso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso nukentėjusiajam A. J., priekinį stiklą, jį sudaužė, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3d., požymius, t.y. nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys sugadinto turto, t.y. sudaužyto automobilio priekinio stiklo, atstatomųjų remonto darbų vertei 370,- Eur.(trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, kaip nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai, atlyginti(b.l. 125-128, t. 1).

Iš baudžiamojoje byloje duotų nukentėjusiojo A. J. parodymų, kurie, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu LR BPK 273 str. 1d. pagrindu, buvo pagarsinti teisme, matyti, kad automobilio „ Citroen Xara Picaso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis, kaip faktinis valdytojas(savininkas), po buvusio automobilio savininko(tėvo)-pil. J. J. mirties naudojosi (duomenys neskelbtini) tėvo palikto testamento pagrindu, sudaužytas priekinis stiklas buvo soliarinis be kritulių daviklio, kuris, pasak nukentėjusiojo, priklausė minėtam automobiliui pagal komplektaciją(b.l. 101-104, 115-121, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. pateikė UAB „ Carglass “, kurie užsiima automobilių stiklų įdaužų remontu, komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad automobilio „ Citroen Xara Pica-

so “, identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), stiklo be kritulių daviklio su atstatomaisiais remonto darbais vertė yra 405,20 Eur.(su PMV)(b.l. 122-123, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo T. K. veiksmais, vertinant tai, kad nukentėjusiojo A. J. prašoma atlyginti turtinė žala, kurią nukentėjusyis įvertina bendra 370,- Eur. suma, yra mažesnė nei automobilių stiklų įdaužų remontu užsiimančios bendrovės pateikta komercinio pasiūlymo kaina, kaltinamasis T. K. visa apimtimi privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bendrais pagrindais LR CK 6.273 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo T. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamasis T. K. padarė dvi veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4d.), o veika, numatyta BK 187 str. 3d.,-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(BK 12 str.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo T. K. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, kuris visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, sunkinančia aplinkybe kaltinamojo T. K. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis abi jam inkriminuojamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis T. K. anksčiau teistas nebuvo, atsižvelgiant tiek į padarytų veikų aplinkybes ir jų sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo T. K., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtus bausmės tikslus(BK 41 str.), kaltinamajam T. K., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už abi padarytas nusikalstamas veikas, taikant bausmių apėmimo principą(BK 63 str. 1-2d.d. ir 5d. 2p.), yra tikslinga skirti sankcijose numatytas alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis,-laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus(darudimus), kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.). Kaltinamajam T. K. paskirtina galutinė subendrinta bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1d., 187 str. 3d., ir nuteisti:

1) pagal BK 138 str. 1d.-laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės atlikimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus(draudimus): a) įpareigoti tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; c) įpareigoti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; d) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį) ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

2) pagal BK 187 str. 3d.-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės atlikimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus(draudimus): a) įpareigoti tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų A. J. nussikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą 370,- Eur.(trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje; c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; d) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį) ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 63 str. 1-2d.d. ir 5d. 2p. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam T. K. paskiriant šiuos įpsreigojimus(draudimus): a) įpareigoti tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų A. J. nussikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą 370,- Eur.(trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; d) įpareigoti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; e) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį) ir f) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 64¹ str. pagrindu paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti kaltinamąjį T. K. nuteistu laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo T. K. 4.000,- Eur.(keturių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiuojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo T. K. 1.761,20 Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 20 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo E. J. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Baudžiamojoje byloje pareikštą kito nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo T. K. 370,- Eur.(trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiuojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą-metalinį kastuvą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam E. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.