Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Audriaus Suprinavičiaus (toliau – ir Prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 241 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta 30 parų arešto bausmė.

Į galutinę bausmę įskaitytas D. M. suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį (BK 66 straipsnis), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir nuspręsta laikyti D. M. atlikusiu šiuo nuosprendžiu jam paskirtą galutinę bausmę.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki kardomosios priemonės taikymo pabaigos – 2025 m. balandžio 3 d. ir šią dieną paleisti iš suėmimo vykdymo vietos kaip atlikusį visiškai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

D. M. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jam Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) išduotu 2024 m. gruodžio 13 d. leidimu išvykti dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatytu darbo grafiku pagal 2025 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, išvedimo į darbą paskyrą Nr. (duomenys neskelbtini)“, pagal kurią jis į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 9 d. turėjo būti išleistas nuo 8 val. 15 min., dirbti nuo 9 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. ir iki 20 val. 45 min. grįžti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) atviro tipo bausmės atlikimo vietą, žinodamas, kad jam nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. yra išduotas nedarbingumas, neturėdamas teisėto pagrindo, 2025 m. vasario 9 d. apie 8 val. 21 min. pasišalino iš jo laikymo vietos, po to pareigūnams vykdant jo paiešką, jis 2025 m. vasario 10 d. apie 10 val. 30 min., stotelėje, šalia parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendyje konstatavo, kad D. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Skirdamas bausmę D. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Nuteistasis D. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis teistas (1 t., b. l. 120–137), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 139–156). Nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, Kauno apylinkės teismas D. M. už nusikaltimo, numatyto BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - areštą, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam maksimaliam – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos D. M. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs bei nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, jis teisiamas jau 14 kartą, sistemiškai vykdo nusikalstamas veikas, todėl D. M. pripažintas recidyvistu.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Prokuroras prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. M. paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir D. M. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaityti D. M. suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. (BK 66 straipsnis). Likusią laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo D. M. sulaikymo.

Apeliaciniame skunde Prokuroras nurodo, jog skiriant bausmę, be kitų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo D. M. asmenybę, kuri charakterizuojama itin neigiamai. D. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo 13 kartų teistas už įvairių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstama veika, numatyta BK 241 straipsnio 1 dalyje, už kurią teisiamas 14 kartą, buvo padaryta esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad ši nusikalstama veika padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas. D. M. taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, paskirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Aptartos aplinkybės rodo ir tai, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę daro nusikalstamas veikas, ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo ar pernelyg švelnaus baudžiamumo iliuziją.

3. Atsiliepimų byloje negauta.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo D. M. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę.

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. M. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. BK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

8. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.

9. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė vieną nesunkų nusikaltimą teisingumui, veikdamas tyčia), D. M. asmenybę apibūdinančius duomenis (teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. M. arešto bausmę, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam maksimaliam – 45 paras.

10. Priešingai nei teigiama Prokuroro apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam D. M. arešto bausmę, ignoravo BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, apibrėžiančias bausmės paskirtį, kad paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu prieštarauja teisingumo principui.

11. BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nustatė gana plačias sankcijos ribas, todėl būtina sąlyga paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto imperatyvo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį tinkamas įgyvendinimas skiriant bausmę tokio pobūdžio bylose. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti teismų praktikoje vartojamas dvi sąvokos – veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį apibūdina vertybių (gėrių), į kuriuos kėsinamasi, pobūdis ir vertingumas, taip pat pačios veikos ir įstatyme nustatytų padarinių pobūdis, kaltės forma ir rūšis. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį lemia tam tikrų nusikalstamos veikos požymių kiekybinė išraiška. Tai gali būti nusikalstamos veikos dalykas, padarymo būdas, vieta, laikas, panaudotos priemonės, kitos aplinkybės, specialiojo subjekto požymis, veikos padarymo tikslas ir motyvas. Aukščiau šioje nutartyje aptarta kokias aplinkybes vertino pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl D. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad Kauno apylinkės teismas nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos imperatyvios įstatymo nuostatos skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tai, kad Prokuroro netenkina teismo išvada dėl bausmės rūšies, nereiškia, kad teismai nevertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio.

12. Apeliaciniame skunde Prokuroras itin akcentuoja nuteistojo asmenybės pavojingumą bei teistumų skaičių, apibūdina D. M. kaip pavojingą visuomenei cinišką asmenį bei teigia, kad ankstesnės nuteistojo atliktos bausmės teigiamos įtakos jo veiksmams nepadarė. Aukštesnysis teismas atkreipia Prokuroro dėmesį, jog ankstesni teistumai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau, juos vertinant aukščiau aptartų D. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo griežtinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

13. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjusi Prokuroro apeliacinį skundą, nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant bausmę D. M.. Kauno apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, jos dydį nustatydamas maksimaliam, atsižvelgė į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, parinko tinkamą bausmės rūšį ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, savo sprendimą pagrindė bausmei skirti svarbių visumos aplinkybių įvertinimu ir tinkamai motyvavo, t. y. tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl, nėra teisinio pagrindo tenkinti Prokuroro skundo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistajam D. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius.

16. Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant D. M. yra 104,73 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teisme buvo pateikta teisėjų kolegijai 2025 m. gegužės 28 d. išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo D. M. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Audriaus Suprinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už D. M. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.