Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos bankui ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo teismas nurodė, kad pareiškėjas su iš esmės tapačiu reikalavimu jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismai pareiškėjui jau buvo išaiškinę, kad reikalavimas pagal analogišką skundo reikalavimo formuluotę yra nenagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-111-822/2021, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. AS-795-442/2018). Be to, Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. sausio 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-1/2019 pažymėjo, kad tokia pareiškėjo skundo reikalavimo formuluotė neleidžia netgi nustatyti rūšinio teismingumo, t. y. ar toks abstraktus reikalavimas gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, t. y. administraciniame teisme. Teismas, atsižvelgęs į antrojo reikalavimo pobūdį – abstraktus prašymas apginti atitinkamas pareiškėjo teises, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus vertinant tokį pareiškėjo reikalavimą ir Specialiosios teisėjų kolegijos išvadas, sprendė, kad toks reikalavimas teisme nenagrinėtinas.

Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos priteisimu iš Lietuvos banko ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ administraciniame teisme nenagrinėtini. Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimus, susijusius su žala, pareiškėjas kildina ne iš Lietuvos banko, kaip viešojo administravimo institucijos veiksmų, atliekant finansų rinkų, dalyvių priežiūrą, o dėl neišmokėtos (ne visiškai išmokėtos) draudimo išmokos dėl pareiškėjo patirto [duomenys neskelbtini]. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą iš privataus asmens AB „Lietuvos draudimas“, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, administraciniame teisme nėra nagrinėjamas, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. F. skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 18 str. 2 d., 33 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje S. ir N. K. A. prieš Graikiją).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą prašydamas: 1) „panaikinti Lietuvos banko 2021-04-08 sprendimą Nr. 429-116 (išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus visiškai ir iš esmės) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.).- pagal ABTĮ 88 str. 5 p.„; 2) „išspręsti mano konstitucines teises į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėtu procesu trukdymo klausimus – nusikalstamai aplaidų teismo procesų vykdymą vienareikšmiškai neteisėtai ir nepaisant faktinių duomenų, skunde išdėstytą nusikalstamai aplaidų pagal faktinius duomenis ir teisės viršenybę sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo LR Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams, nedelsiamo, nusikalstamai nutraukto elektros energijos mano gyvenamajam butui tiekimo atstatymo, ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – PĮ 19 str., tiesiogiai susijusių ir su šio skundo reikalavimais“; 3) „priteisti atlyginti man padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų veikų, kuri 2021-05-13 skundo įteikimo VAAT dienai lygi 47 622,95 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt su Eur 95 ct)“; 4) „priteisti atlyginti man padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Lietuvos draudimas“ neteisėtų veikų, kuri 2021-05-13 skundo įteikimo VAAT dienai lygi 59 959,02 Eur (penkiasdešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt devyni Eur 02 ct)“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimai yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.), dalis reikalavimų yra tapatūs pareiškėjo anksčiau teiktiems skundams, dėl kurių teismai jau yra pasisakę, skundžiamas Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra skundžiamas teismui.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl skundo reikalavimo dalies dėl Lietuvos banko 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 429-116 panaikinimo, nes šis sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi teismui neskundžiamas. Taigi, toks skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas neprarado teisės civilinio proceso tvarka dėl kilusio vartojimo ginčo su finansų dalyviu (draudimo įmone) kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas skundo antruoju reikalavimu prašė išspręsti „mano konstitucines teises į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėtu procesu trukdymo klausimus – nusikalstamai aplaidų teismo procesų vykdymą vienareikšmiškai neteisėtai ir nepaisant faktinių duomenų, skunde išdėstytą nusikalstamai aplaidų pagal faktinius duomenis ir teisės viršenybę sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo LR Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams, nedelsiamo, nusikalstamai nutraukto elektros energijos mano gyvenamajam butui tiekimo atstatymo, ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – PĮ 19 str., tiesiogiai susijusių ir su šio skundo reikalavimais“.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Specialiosios kolegijos išvadomis, antrąjį skundo reikalavimą laikė teisme nenagrinėtinu, nes tai yra abstraktus prašymas apginti atitinkamas pareiškėjo teisės.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl antrojo reikalavimo, kuriuo skundo antrasis reikalavimas pripažintas nenagrinėtinu teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-795-442/2018, 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-111-822/2021) išaiškinimais, kadangi teisinės ir faktinės aplinkybės nagrinėjamoje ir cituojamose bylose iš esmės skiriasi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas nelaikytinas tapačiu, kadangi pareiškėjas reikalavime nurodo papildomus argumentus dėl sąmoningo ilgalaikės paramos neteikimo ir siuntinėjimo neteisėtiems priverstiniams darbams. Be to, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose pirmosios instancijos teismai pasinaudojo trūkumų šalinimo institutu (ABTĮ 33 str. 1 d.), siekdami padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, esant neaiškiai suformuluotam aptariamam skundo reikalavimui, nesivadovavo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir nenustatė pareiškėjui termino skundo trukumams pašalinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesudarė pareiškėjui sąlygų savo reikalavimą patikslinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl reikalavimo susijusio su žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skundo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš AB „Lietuvos draudimas“ yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę priskirtinas nagrinėti bendros kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliami reikalavimai AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, tokie reikalavimai yra susiję su sutartiniais civiliniais santykiais. AB „Lietuvos draudimas“ veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai ir šio juridinio asmens padarytos žalos klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją.

Pareiškėjo reikalavimai dėl Lietuvos banko rašto panaikinimo ir žalos, atsiradusios dėl šio viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį, todėl šie reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme. Kita vertus, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.). Kadangi atsakovo Lietuvos banko veiksmų teisėtumo įvertinimas yra glaudžiai susijęs su AB „Lietuvos draudimas“ civilinio pobūdžio veiksmais, dėl kurių iš esmės ir yra keliamas ginčas, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai yra vyraujantys. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-68/2016.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties dalis dėl pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo naikintina ir šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, patikslinant pareiškėjo skundo pirmojo ir trečiojo reikalavimų atsisakymo pagrindą – nurodant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties dalį – dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo: „išspręsti mano konstitucines teises į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėtu procesu trukdymo klausimus – nusikalstamai aplaidų teismo procesų vykdymą vienareikšmiškai neteisėtai ir nepaisant faktinių duomenų, skunde išdėstytą nusikalstamai aplaidų pagal faktinius duomenis ir teisės viršenybę sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo LR Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams, nedelsiamo, nusikalstamai nutraukto elektros energijos mano gyvenamajam butui tiekimo atstatymo, ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – PĮ 19 str., tiesiogiai susijusių ir su šio skundo reikalavimais“ – panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.