Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroniniu paštu 2020 m. spalio 26 d. gautas pareiškėjo S. F. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (skundo originalas teisme gautas 2020 m. spalio 29 d.), kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 24 raštą Nr. A740-/20(3.3.2.26E-SOI); 4) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu išaiškinti, ar nurodytas darbo įstatymas (ir taikymas pandemijos sąlygomis – dėl laikinos darbo paieškos išmokos paskyrimo darbo ieškančiam asmeniui) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui; 6) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2020 m. spalio 24 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 175 000 Eur.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė 10 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą pašalinti nustatytus trūkumus. Minėta nutartis registruotąja siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikta 2020 m. lapkričio 10 d.

Teisme 2020 m. lapkričio 20 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 24 raštą Nr. A740-/20(3.3.2.26E-SOI); 4) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą teisėtu teismo procesu varžymo ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 5) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar nurodytas darbo įstatymas (ir taikymas pandemijos sąlygomis – dėl laikinos darbo paieškos išmokos paskyrimo darbo ieškančiam asmeniui) neprieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui; 6) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2020 m. spalio 24 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 175 000 Eur.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad gavęs pareiškėjo skundą, teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė 10 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą pašalinti nustatytus skundo trūkumus.

2020 m. lapkričio 20 d. gautame patikslintame skunde pareiškėjas suformulavo iš esmės tokius pačius reikalavimus, kaip pirminiame skunde: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 24 raštą Nr. A740-/20(3.3.2.26E-SOI); 4) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą teisėtu teismo procesu varžymo ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 5) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar nurodytas darbo įstatymas (ir taikymas pandemijos sąlygomis – dėl laikinos darbo paieškos išmokos paskyrimo darbo ieškančiam asmeniui) neprieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui; 6) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2020 m. spalio 24 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 175 000 Eur.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-195/2014; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1122-822/2015).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 24 raštą Nr. A740-/20(3.3.2.26E-SOI); 4) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu išaiškinti, ar nurodytas darbo įstatymas (ir taikymas pandemijos sąlygomis – dėl laikinos darbo paieškos išmokos paskyrimo darbo ieškančiam asmeniui) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui; 6) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2020 m. spalio 24 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 175 000 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti skundžiamų sprendimų numerius ir priėmimo datas, pateikti ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundo priedus, pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo – nurodyti, kokią dalį iš nurodytos sumos sudaro turtinė ir kokią dalį – neturtinė žala, dėl ketvirtojo reikalavimo nurodė, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Pažymėtina, kad reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-220-822/2019). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pareiškėjo suformuluoti reikalavimai teismui netikslūs ir neaiškūs. Pareiškėjas nepatikslino, kokius tiksliai sprendimus skundžia, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje su pareiškėjo skundu teismui pateiktas ne vienas 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimas. Neaiškiai suformuluoti ir pagrindai, kuriais remiantis pareiškėjas siekia ginčijamų administracinių aktų panaikinimo. Iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, kokią dalį iš pareiškėjo prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos sudaro turtinė ir kokią dalį – neturtinė žala, nėra aišku su kuo tiksliai siejamas žalos atlyginimo reikalavimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su vertinimu, kad pirma, trūkumai pareiškėjo pateiktam skundui buvo nustatyti pagrįstai, antra, pareiškėjas nepašalino 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga ir niekinė, tačiau jokių teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo nenurodo. Pareiškėjas iš esmės apsiriboja užgauliu teisingumą vykdančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos žeminimu dėl jos veiklos bei kaltinimais jai baudžiamosios veikos padarymu, kas iš esmės gali būti laikoma nepagarba teismui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 str. 1 d.), o vertindama pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodytu klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.