Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo galutinio 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HALINETA“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. Ž., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „HALINETA“ pateiktu teismui dokumentinio proceso tvarka ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Ž. 8 398,98 Eur skolos, 398,84 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V. suteikė atsakovui A. Ž. 39 500 Lt (11 439,99 Eur) paskolą, A. Ž. pasirašė 2013-05-07 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti M. V. 39 500 Lt (11 439,99 Eur) sumą. Dalį šios sumos atsakovas M. V. sumokėjo, bet liko skolingas 29 000 Lt (8 398,98 Eur). M. V. ir UAB „HALINETA“ sudarė 2014-02-10 reikalavimo perleidimo sutartį, kuria M. V. perleido UAB „HALINETA“ teisę į A. Ž. 29 000 Lt (8 398,98 Eur) skolą pagal 2013-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b. l. 2 – 5).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: ieškovo UAB „HALINETA naudai priteisė iš atsakovo A. Ž. 8 398,98 Eur skolos, 398,84 Eur palūkanų, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 38 - 39).

Atsakovas A. Ž. pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti 2015-02-09 preliminarų sprendimą ir skirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nesąžiningo ir nepagrįsto ieškinio padavimą. Nurodė, kad UAB „HALINETA“ negali būti civilinės bylos subjektu, todėl negali būti ieškovu byloje. Paaiškino, kad 2014-10-17 mirė vienintelė UAB „HALINETA“ akcininkė Halina B. G.. Šio fakto UAB „HALINETA“ direktorius M. V. iki šiol nėra pranešęs registro tvarkytojui. Pasibaigus organui, kurio sprendimu direktoriui pavesta atstovauti juridinį asmenį, neteko teisinės galios direktoriaus įgaliojimai. M. V. privalėjo po vienintelio akcininko mirties sustabdyti įmonės veiklą ir, jeigu įpėdiniai nepriėmė akcijų, pradėti likvidavimo procedūrą. Atsakovo teigimu M. V. po vienintelio akcininko mirties vykdo vadovo pareigas, siekdamas asmeninės naudos. Atsakovas taip pat abejoja dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo. Apie minėtą sutartį atsakovas sužinojo tik gavęs teismo sprendimą. Pateikti į bylą dokumentai neįrodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo pranešta. Atsakovo nuomone, reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja viešai moralei, sąžiningumo ir teisingumo principams. Sandorį sudarė UAB „HALINETA“ direktorius M. V. ir fizinis asmuo M. V.. Cesijos sutartis sudaryta dėl akių, siekiant išvengti prievolių kitiems kreditoriams. Tokio pobūdžio veikoje yra nusikalstamos veikos požymių (b. l. 52 – 53).

Ieškovas UAB „HALINETA“ atsiliepimu į prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad skolos egzistavimo faktą patvirtina tai, kad atsakovas dalį skolos ieškovui sumokėjo. Akcininkė B. G. perleido akcijas J. K. ir šis faktas įregistruotas Juridinių asmenų registre. Iš į bylą pateikto išrašo matyti, kad M. V. yra UAB „HALINETA“ vadovas. Teigė, kad reikalavimo perleidimas nepažeidžia bendrovės interesų, priešingai, turto padidinimas sąlygoja įmonės būklės pagerinimą. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą atitinka įstatymus, pranešimas siųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos bei vekselyje nurodytu adresu, kiti adresai ieškovui nėra žinomi (b. l. 61 – 62).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. galutiniu sprendimu paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 preliminarų sprendimą nepakeistą: priteisė iš atsakovo A. Ž. 8 398,98 Eur skolos, 398,84 Eur, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (8797,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio ieškovo UAB „HALINETA“ naudai; priteisė iš atsakovo A. Ž. 10,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teismas, iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatęs, jog M. V. nuo 2011-08-10 yra UAB „HALINETA“ vadovas, o nuo 2012-02-02 įmonės akcininkė J. K., atmetė atsakovo argumentus, kad UAB „HALINETA“ negali būti civilinės bylos subjektu ir negali būti ieškovu byloje, nes M. V., po vienintelio akcininko mirties, privalėjo sustabdyti įmonės veiklą.

Vertino, jog atsakovo argumentai, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl akių, siekiant išvengti prievolių kitiems kreditoriams prieštarauja viešai moralei, sąžiningumo ir teisingumo principams, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis yra nenuginčyta, galiojanti teismas neturėjo pagrindo ex officio pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį niekine.

Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovui pranešimai buvo įteikti, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos (reikalavimo perleidimo) būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių.

Byloje nenustatė pagrindų pripažinti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis t. y. nesąžiningo ir nepagrįsto ieškinio padavimą (b. l. 116 – 118).

Apeliaciniu skundu apeliantas A. Ž. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2015-09-04 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė šiuos skundžiamo galutinio sprendimo motyvus:

Vekselis yra skolinimo santykius patvirtinantis dokumentas. Mano, jei ginčo atveju šalių teisiniai santykiai kildinami iš paskolos, tuomet pirmosios instancijos teismas nenustatė esminės aplinkybės – ar pinigai buvo perduoti ir gavęs pinigus asmuo įsipareigojo juos sugrąžinti. Paaiškino, kad pasirašant vekselį jokių pinigų iš M. V. negavo. Be to M. V. 39 500 Lt sumos neturėjo, todėl paskolinti negalėjo. Vekselio pasirašymo metu visas M. V. turtas buvo areštuotas. Vienintelis jo pragyvenimo šaltinis buvo UAB „HALINETA“ darbo užmokestis (apie 150 Lt/ mėn.).Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog reikalavimo perleidimo sandoris yra tariamas sandoris, kurio tikrasis tikslas – paslėpti M. V. turtinę teisę bei išvengti jo piniginių prievolių kreditoriams vykdymo. Pažymėjo, jog įstatymai draudžia atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su savimi pačiu, tiek su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Mano, jog UAB „HALINETA“ negalėjo sudaryti sandorio su M. V.. Be to UAB „HALINETA“ seniai ūkinės veiklos nevykdo, pajamų neturi, todėl negalėjo sumokėti už perleistą reikalavimą.Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veikoje esamus nusikalstamos veikos požymius: sudarant reikalavimo perleidimo sutartį M. V. apgaule išvengė turtinės prievolės tretiesiems asmenims. Mano, jog M. V. yra nesąžiningas.Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, neišanalizavo prie ieškinio pridėto priedo – pradinio kreditoriaus M. V. įsipareigojimo grąžinti A. Ž. 50 000 Lt. Taip pat teismas padarė klaidingą išvadą, kad M. V. ir A. Ž. atstovavo įmones, nes iš susitarimo matyti, kad M. V. pinigus gavo iš A. Ž. (fizinis asmuo iš fizinio asmens) (b. l. 123 – 125).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „HALINETA“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą nepakeistą bei skirti apeliantui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog apelianto nurodytos faktinės aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjam byla. Pažymėjo, kad reikalavimo teisė buvo perleista nepažeidžiant įstatymų reikalavimų ir tvarkos. Kadangi apeliantas skundžia bet kokį teismo priimamą procesinį sprendimą, prisigalvoja nebūtų dalykų, kuriais teismą klaidina, mano, jog už tai jam turi būti paskirta 5 000 Eur bauda, 50 procentų baudos skiriant ieškovo naudai (b. l. 148-149).

Apelianto A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje nustatyta, jog trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V. suteikė atsakovui A. Ž. 39 500 Lt paskolą, t. y. A. Ž. 2013-05-07 pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti M. V. 39 500 Lt (11439,99 Eur) sumą (vekselio originalas, b. l. 18). A. Ž. ir M. V. susitarė, kad atsakovas A. Ž. vekselyje nurodytą sumą sumokės tokia tvarka ir terminais: 2013-06-30 – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2013-08-31 – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2013-10-31 – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2013-12-31 - 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2014-02-28 – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2014-04-30 – 4 500 Lt (1 303,29 Eur) (b. l. 19). Atsakovas 2013-06-30 sumokėjo 7 000 Lt (2027,34 Eur), 2013-08-31 - 3 500 Lt (1 013,67 Eur) (b. l. 7). Liko skolininkas 8 398,98 Eur. M. V. išsiuntė atsakovui 2014-02-04 ir 2014-02-07 pranešimus dėl skolos apmokėjimo (b. l. 8, 9). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V. ir ieškovas UAB „HALINETA“ sudarė 2014-02-10 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią M. V. perleido UAB „HALINETA“ teisę į A. Ž. 29 000 Lt (8 398,98 Eur) skolą pagal 2013-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b. l. 11 - 12). Apie kreditoriaus pasikeitimo aplinkybę atsakovas informuotas pranešimais (b. l. 10, 13).

Dėl įsipareigojimo pagal skolinį dokumentą

CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kad pasirašant vekselį jokių pinigų iš M. V. negavo, M. V. 39 500 Lt sumos neturėjo, todėl paskolinti negalėjo ir pan., kadangi pirmosios instancijos teismui pateiktuose prieštaravimuose šios aplinkybės nebuvo nenurodytos, apeliantas nuo pareikšto ieškinio gynėsi aplinkybėmis, kad UAB „HALINETA“ negali būti civilinės bylos subjektu bei abejonėmis dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo (b. l. 52 – 53).

Atsižvelgus į tai, jog 2013-05-07 paprastojo neprotestuotino vekselio teisėtumas teismo tvarka nėra nuginčytas, spręstina, kad 2013-05-07 paprastasis neprotestuotinas vekselis išduotas teisėtai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo. Skolos faktui patvirtinti ieškovas pateikė 2013-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apelianto piniginės prievolės ieškovui faktą, taip pat tokios prievolės neįvykdymo faktą patvirtina ieškovo pateiktas ir iki šiol neapmokėtas skolos dokumentas – 2013-05-07 paprastas neprotestuotinas vekselis. Apeliantas nesutikimą su skolos faktu iš esmės grindžia aplinkybe, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl vekselis tapo skolos rašteliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, tokiu atveju, teismas turėjo nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą, pinigų gavimo ir įsipareigojimo juos sugrąžinti faktus, kadangi pats vekselio buvimas nėra pakankamas teisinio santykio (sandorio) egzistavimo įrodymas.

Aplinkybės, kad praleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas ar vekselis perleistas ne indosamentu, bet teisių perleidimo būdu, reiškia, kad vekselyje nustatytos teisės į jame nurodytą pinigų sumą nebegali būti įgyvendinamos pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas ne ginčo tvarka, tačiau vekselio turėtojo teisė reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą išlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-258/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad ieškovas įstatymo nustatytais terminais nepasinaudojo teise patenkinti piniginį reikalavimą ne ginčo tvarka, jis neprarado teisės reikalauti apelianto įvykdyti piniginę prievolę

Dėl atsisakymo priimti priešieškinį

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį dėl reikalavimo naujam kreditoriui (ieškovui).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-04-08 gautas atsakovo A. Ž. priešieškinis, kurio atsakovas prašė pripažinti niekine 2014-02-10 M. V. ir UAB „HALINETA“, atstovaujamo direktoriaus M. V., sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisiant atsakovo naudai 50 proc. iš šios baudos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70 -71). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-17 nutartimi nustatė atsakovui terminą primokėti trūkstamą 46 Eur žyminio mokesčio sumą (b. l. 75). Atsakovas šią nutartį apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1406-345/2015, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nutartį nepakeistą (b. l. 96 – 98). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprimokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies už pareikštą teismui priešieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-06 nutartimi laikė nepaduotu atsakovo priešieškinį (b. l. 101).

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto procesinis elgesys, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-08 gauto atsakovo A. Ž. priešieškinio neatsisakė priimti, o atsakovas, atsisakęs primokėti trūkstamą 46 Eur žyminio mokesčio sumą, pakartotinai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2015-08-28 dar vieną priešieškinį, kurio prašė skolininko A. Ž. priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui M. V. įskaityti į naujo kreditoriaus UAB „HALINETA“ reikalavimą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 107 – 108), negali būti pripažintinas kaip teismo nepagrįstas atsisakymas priimti priešieškinį. Bylos šalys, įskaitant ir apeliantą, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesilaikęs minėtų principų, privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO nėra nustatyta, jog A. Ž. būtų kreipęsis į teismą bendra tvarka dėl 2013-05-07 paprastojo neprotestuotino vekselio nuginčijimo ir (ar) 2014-02-10 reikalavimo perleidimo sutarties, sutarytos tarp M. V. ir UAB „HALINETA“ teisėtumo ir (ar) dėl reikalavimo pradiniam kreditoriui M. V. įskaityti į naujo kreditoriaus UAB „HALINETA“ reikalavimą.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pareiškė prašymą paskirti apeliantui CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą (5 000 Eur), kurios 50 procentų skirti ieškovo naudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydamas, jog apeliantas skundžia bet kokį teismo priimamą procesinį sprendimą, prisigalvoja nebūtų dalykų, kuriais teismą klaidina. Proceso įstatymas numato baudos skyrimui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būtinas sąlygas: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme numatyta teismo sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnis), todėl apeliantas pagrįstai pasinaudojo įstatyme numatytomis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl to prašymas dėl baudos skyrimo, kurios 50 procentų skirti ieškovo naudai apeliantui netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Apeliantas prašo teismo leisti parengi ir patvirtinti žemės sklypo, registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (naujas adresas – (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo sutartį. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-02-26 įsakymo Nr. 30-564, kuriuo patvirtintas teritorijos buvusiame (duomenys neskelbtini), Antakalnio seniūnijoje detalusis planas ir jo sprendiniai, pagrindu visi šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi parengti ir patvirtinti žemės sklypų pertvarkymo sutartis. Teigia, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra visiškai sustabdyta ne tik atsakovui priklausiančio žemės sklypo pertvarkymo procedūra, bet ir šalia esančių žemės sklypų pertvarkymo procedūros.

Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (naujas adresas – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso: ¼ žemės sklypo B. S., ¼ - K. Ž. ir ½ - A. Ž.. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nuo 2013-05-15 areštavo ½ žemės sklypo Nr. 4152-2700-0017 (b. l. 20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi areštuotas atsakovo A. Ž., nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, uždrausta disponuoti areštuotu turtu, palikta teisė šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuotos turtinės teisės, piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausta disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leista iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su ieškovu; bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma - 8797,82 Eur (b. l. 40 – 41). Apeliantas nurodė, jog tarp areštuotų daiktų yra žemės sklypas registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (naujas adresas – (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali parengti ir patvirtinti šio žemės sklypo pertvarkymo sutarties. Lietuvos Generalinė prokuratūra 2015-07-22 raštu Nr. 17.2-8599, leido įtariamajam A. Ž. parengti ir patvirtinti nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalies, registro Nr. 1-36024, pertvarkymo sutartį, tačiau 2013-05-15 nutarimais skirto laikino nuosavybės teisių apribojimo į A. Ž. nuosavybės teise priklausiantį žemės sklypo dalį nepanaikino bei paliko galioti iki atskiro procesinio sprendimo priėmimo.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, apeliantas, prašantis leisti parengi ir patvirtinti žemės sklypo, registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (naujas adresas – (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sutartį, turėtų įrodyti tokio prašymo pagrįstumą.

Byloje nėra įrodymų, jog apeliantas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl ½ žemės sklypo, registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (naujas adresas – Rokantiškių g. 53, Vilnius) pertvarkymo sutarties parengimo ir patvirtinimo ir, kad buvo atsisakyta parengti ir (ar) patvirtinti ½ žemės sklypo, registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (naujas adresas – (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sutartį dėl priežasties, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-09 nutartimi pritaikė areštą. Taip pat nėra įrodymų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo visiškai sustabdytos ne tik apeliantui, bet ir šalia esančių žemės sklypų pertvarkymo procedūros.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neįrodė prašymo dėl leidimo parengi ir patvirtinti dalies žemės sklypo, registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (naujas adresas – (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sutartį pagrįstumo (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija šio prašymo netenkina. Tačiau, vertinant tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, apeliantui išaiškintina, jog jam nėra užkertamas kelias, pateikus rašytinius įrodymus, pakartotinai kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą su prašymu leisti parengi ir patvirtinti žemės sklypo, registro Nr. 1/36024, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (naujas adresas – (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-07 nutartimi atidėjo apeliantui 264 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (b. l. 144). Kadangi apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi netenkina apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinas į valstybės biudžetą 264 Eur dydžio žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 84 straipsnis, 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. galutinį sprendimą, nepakeistą.

Prašymo leisti parengi ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. 4152-2700-0017, esančio Rokantiškių g. 1F, Vilnius, (naujas adresas – Rokantiškių g. 53, Vilnius) pertvarkymo sutartį netenkinti.

Priteisti iš apelianto A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.