Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Halineta“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui UAB „Halineta“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Halineta“ padavė teismui ieškinį dėl skolos iš atsakovo priteisimo, kuriame savo skolą kildina iš tarp M. V. ir atsakovo A. Ž. 2013-05-07 sudaryto paprasto neprotestuotino vekselio ir tarp ieškovo ir M. V. 2014-02-10 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria ieškovui perleista reikalavimo teisę į atsakovo 29000 Lt skolą pagal 2013-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas nesutikdamas su ieškovo ieškinio reikalavimais pareiškė priešieškinį, kuriame nurodo, kad M. V. atsakovui skolingas 50000 Lt, todėl M. V. perdavė reikalavimo teisę pagal vekselį siekdamas išvengti prievolių įskaitymo, sudarant tariamą sandorį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovo priešieškinyje reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, kurie turi būti apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, jog reikalavimas pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia yra neturtinio pobūdžio reikalavimas už kurį žyminis mokestis sudaro 41 EUR. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso ir kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas reikalavimo perleidimo sutartį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei prašydamas ją pripažinti niekine ir negaliojančia, nepagrįstai teigia, kad patenkinus priešieškinio reikalavimus jam turto nebus priteisiama. Iš 2014-02-10 reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų matyti, kad M. V. perleido UAB „Halineta“ reikalavimą į skolininką A. Ž. sumokėti 8398,98 EUR (29000 Lt) skolą pagal 2013-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (1 p.). Šalys susitarė, kad reikalavimo teisė perleidžiama už 2896,20 EUR (10 000 Lt) (7 p.). Kaip matyti iš priešieškinio reiškiamo faktinio pagrindo, atsakovas siekia paneigti ieškovo UAB „Hanileta“ teisę reikšti ieškinio reikalavimus atsakovui, kurio netenkinimo atveju atsakovas išvengtų 8398,98 EUR dydžio turtinės naudos ieškovui UAB „Hanileta“. Dėl šios priežasties apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešieškinio reikalavimas laikytinas turtinio pobūdžio, už kurį mokėtinas žyminis mokesti sudaro 87 EUR, todėl atsakovui sumokėjus 41 EUR žyminį mokestį, jam pagrįstai nustatytas terminas primokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. palikti nepakeistą.