Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-107-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
1A-457-107-2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01223-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Regina Bertašienė
Nuteistasis
A. Č.
Advokatai
Juozapas Surblys
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-457-107/2014

Teisėja Rasa Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01223-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. birželio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nuteistajam A. Č.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridėta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-07-15 iki 2013-07-17 ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-07-17 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. Č. priteista Ž. D. 5000 Lt, D. D. 3000 Lt neturtinėms žaloms atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad nuo 2009 metų nenustatytos dienos iki 2013 m. liepos 15 d. nuolat terorizavo nukentėjusiuosius D. D. ir Ž. D. – grasino apipilti nekentėjusiosios veidą rūgštimi, sulaužyti jos nosį, nuolat kartodavo, kad ją nužudys, kad būtų geriau, jog ji gulėtų kapuose, nukentėjusiajam Ž. D. rašydavo grasinančias ir įžeidžiančias žinutes, užkišdavo degtukais buto durų spynas, kad nukentėjusieji neįeitų ar neišeitų iš buto, apspjaudydavo buto duris, jas apšlapindavo, spardydavo, juos persekiodavo, sakydavo jiems necenzūrinius žodžius. Tokiais savo veiksmais, vartodamas psichinę prievartą, A. Č. nukentėjusiuosius D. D. ir Ž. D. nuolat baugino.

A. Č. nuteistas ir už tai, kad 2013 m. liepos 15 d., apie 03.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga padegė pakabintą patalynę, priklausančią nukentėjusiajai D. D., ir sukėlė gaisrą. Tokiais savo veiksmais A. Č. visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiajai D. D. priklausantį 600 Lt vertės turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neigia. Nurodo, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog dėl nurodytų kaltinimų jis prisipažino iš dalies, tačiau jo prisipažinimai siejami su objektyvią reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai turi kritinį pobūdį, kuris siejamas su dviejų žmonių, gyvenančių kartu, dažnais nesutarimais, pagaliau barniais, kylančiais dėl abipusio emocijų ir pykčio nevaldymo. Pati nukentėjusioji D. D. dar daugiau terorizavo jį, nes ji buvo kintančių nuotaikų žmogus, isteriška, sukeldavo konfliktus dėl menkų dalykų, be to, vartojo alkoholį. A. Č. pripažįsta, kad dėl jos netinkamo elgesio nesusivaldydavo ir jis pasakydavo įžeidžiančius žodžius, o kartais vienas kitą apstumdydavo, kitaip tariant „grybštelėdavo“ vienas kitą. Konfliktų metu yra išjungęs elektrą, į durų spyną įkišęs degtukus, tačiau tai atsitikdavo tada, kai jam sukeldavo didžiulį stresą pati nukentėjusioji, pavyzdžiui, kai į namus atsivesdavo svetimus vyrus. Kasdieniai santykiai su nukentėjusiąja buvo sudėtingi, savaime į šiuos konfliktus buvo įtraukiamas ir nukentėjusiosios sūnus, dėl kurio auklėjimo ir priežiūros nesutarimai su nukentėjusiąja D. D. kildavo taip pat. Todėl, kartais nesusivaldęs ir išprovokuotas dažnų konfliktų įtampos, parašydavo kvailas žinutes. Tačiau taip elgdamasis jokio tikslo kaip nors grasinti ar bauginti neturėjo. Nuosprendyje nurodytas įvykis, veiksmai taip pat negali būti laikomi nusikalstamais, nes šie veiksmai buvo jo ir D. D. nesutarimų išdava. Nors su D. D. galutinai santykių dar nebuvo nutraukę, ji ir vėl naktį į namus atsivedė kitą vyrą. Tai apeliantą eilinį kartą suerzino, todėl dėl neatsargių veiksmų su žiebtuvėliu buvo uždegta paklodė. Tačiau joks rimtas gaisras nekilo, nukentėjusiosios nurodyta žala ir jos dydis yra išgalvoti, šis klausimas rimtai tirtas nebuvo, nes remtasi tik paklodės užsidegimo ir aprūkusio balkono rėmo faktu. Nuteistajam nesuprantama, kuo konkrečiai remiantis buvo nustatyta 600 Lt žala.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jo tariamą kaltumą dėl nuosprendyje nurodytų kaltinimų teismas grindžia vien nukentėjusiosios D. D. bei jos sūnaus Ž. D. ir, savaime suprantama, suinteresuotos A. D., nukentėjusiosios dukters, parodymais. Tačiau netgi iš šių parodymų matyti, kad tarp jo ir D. D. buvo asmeninio pobūdžio nesutarimai, kurie iš tikrųjų peraugdavo į emocinius – tiek vieno, tiek kito – proveržius. Nukentėjusioji turėtų pripažinti, kad ir jos elgesys su juo buvo ne kitoks. Taip pat ji elgėsi ir su sūnumi, ji pati jį terorizuodavo. Apeliantui nesuprantama, kodėl buitinio pobūdžio konfliktai kvalifikuojami kaip baudžiamosios veikos. Specialistų išvadose nurodyti sužalojimai konstatuojami kaip faktai, o ne kaip teisiniai įvykiai, jie baudžiamojo proceso numatytais sprendimais nepatvirtinti. Be to, nenustatyta, kad tuos sužalojimus padarė jis. Tokios veikos turėjo būti ištirtos savarankiškai, įvertintas jų teisinis kvalifikavimas.

Apelianto įsitikinimu, gaisro faktą, jo laipsnį pirmiausia turėjo įvertinti specialistai, o ne nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad pati užgesino patalynę. Baudžiamajai atsakomybei kilti neturėtų užtekti vien pakankamai neištirto fakto. Be to, nuteistojo tvirtinimu, skirdamas jam bausmes, teismas nepaisė baudžiamojo įstatymo BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatų. Jeigu ir būtų pripažinta, kad tas veikas jis padarė, teismas bent jau turėjo svarstyti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau nuosprendyje nei šis, nei kiti baudžiamąją atsakomybę švelninantys klausimai svarstyti nebuvo. Nuteistojo nuomone, skirti jam realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę nebuvo jokios būtinybės.

Nuteistasis A. Č. prašo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį jį išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nuosprendį pakeisti – švelninti baudžiamąją atsakomybę, susijusią su bausmės paskyrimu.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. pripažino, kad jis D. D. pasakydavo įžeidžiančius žodžius, kartais vienas kitą apstumdydavo, užkišdavo degtukais buto durų spynas, parašydavo kvailas žinutes. Dėl neatsargių veiksmų su žiebtuvėliu padegė paklodę. Tačiau taip elgdamasis jokio tikslo kaip nors grasinti ar bauginti nukentėjusiųjų neturėjo, manė, jog buitinio pobūdžio konfliktai, į kuriuos būdavo įtraukiamas ir D. D. sūnus, neturėjo būti vertinami kaip baudžiamosios veikos.

Apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistasis savo kaltę pripažino, tvirtino, kad dėl savo veiksmų gailisi, parašė nukentėjusiajai laišką ir jos atsiprašė, suvokė, jog elgėsi netinkamai, prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Be paties nuteistojo prisipažinimo, nuteistojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, su kuriais nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, todėl šių įrodymų iš naujo neanalizuoja. Nuteistojo A. Č. nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Priimant sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, reikia atsižvelgti į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertinti.

Nuteistasis A. Č. anksčiau neteistas, tačiau padarė dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ne tik nukentėjusiajai D. D., bet ir mažamečiam vaikui, kuris psichologiškai yra pažeidžiamas labiau. Nors nuteistasis pripažino, kad elgėsi netinkamai, tačiau savo veiksmų pavojingumo nesureikšmino ir jų suprasti nenorėjo, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, neturtinės žalos neatlygino net iš dalies. A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), anksčiau buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, buvo baustas pagal ATPK 174 straipsnį už nedidelį chuliganizmą, baudų nesumokėjo.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam A. Č. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentavo tai, kad nukentėjusioji D. D. nustatė nepagrįstai didelę – 600 Lt – turtinę žalą.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji iš nuteistojo priteisti turtinės žalos neprašė. Nukentėjusiosios nustatytos turtinės žalos dydis šiuo atveju nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 2 dalį įtakos neturi.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Regina BertašienėEduardas Maškevičius