- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1-39-963/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01223-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Juozapas Surblys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, išsituokęs, dirbęs UAB „S.“, neteistas,
kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Č. terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai veiką, sistemingai baugino žmogų bei visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą.
Nuo 2009 metų nenustatytos dienos iki 2013 m. liepos 15 d., kaltinamasis A. Č. nuolat terorizavo nukentėjusiąją D. D. ir nukentėjusįjį Ž. D. – grasindamas apipilti nekentėjusiosios veidą rūgštimi, sulaužyti jos nosį, nuolat kartodavo, kad ją nužudys, kad būtų geriau, jog ji gulėtų kapuose, nukentėjusiajam Ž. D. rašydavo grasinančias ir įžeidžiančias žinutes, užkišdavo degtukais buto durų spynas, kad nukentėjusieji neįeitų ar neišeitų iš buto, apspjaudydavo buto duris, jas apšlapindavo, spardydavo, juos persekiodavo, sakydavo jiems necenzūrinius žodžius. Tokiais savo veiksmais A. Č. nuolat baugino nukentėjusiuosius D. D. ir Ž. D. vartodamas psichinę prievartą.
Be to, kaltinamasis A. Č. 2013 m. liepos 15 d., apie 03.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga padegė pakabintą patalynę, priklausančią nukentėjusiajai D. D. ir sukėlė gaisrą. Tokiais savo veiksmais A. Č. visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiajai D. D. priklausantį turtą, kurio vertė 600 Lt.
Kaltinamasis A. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, jog jie su nukentėjusiąja D. D. gyveno kartu nuomojamame bute nuo 2007 metų. Jų santykiai buvo nuolat įtempti, jie dažnai bardavosi. 2009 metais jie susipyko, D. D. jam daug kartų sakė, kad jis ją paliktų. Kaltinamasis paaiškino, jog D. D. buvo isteriška, jai dažnai kisdavo nuotaika, ji dažnai vartojo alkoholį, palikdavo sūnų vieną namie. Tam, kad nuramintų jos isteriją, jis yra jai trinktelėjęs delnu. Jie nesutardavo taip pat ir dėl jos vaikų auklėjimo. Jos vaikai jo negerbė, neklausydavo jo patarimų. Kaltinamasis A. Č. neigė šlapinęsis ant nukentėjusiosios buto durų, tačiau patvirtino, jog iš tiesų yra buvę atvejų, kai jis užkišdavo buto durų spyną, nes jiems būnant susipykus, jis D. laukdavęs prie durų, kad galėtų pasikalbėti. Taip pat išjungdavo elektrą bute, kai D. ir vaikas būdavo namie, tam, kad sureaguotų į jį. Tą kartą kai ji parsivedė namo vyrą, jis visą naktį gėrė prie jos buto durų laiptinėje, o ryte D. išėjus, apsikabindamas ją, užkliuvo jai nosį ir todėl jai pasileido kraujas. Kaltinamasis taip pat pripažino, jog buvo toks atvejis, kai jam užkritus ant D., ji į jį įsikabino ir susilaužė šonkaulį. Kaltinamasis pripažino 2013 metų birželio 25 d. iš tiesų rašęs D. sūnui Ž. žinutes, kuriuos užfiksuotos byloje. Kadangi Ž. kartais šlapindavosi į lovą, yra sakęs jam, kad jo prišlapintą paklodę nuneš į mokyklą. A. Č. parodė, kad 2013 m. liepos 14 d., būdamas išgėręs 2-4 skardines alaus, jis buvo atėjęs pas nukentėjusiąją naktį ir atnešė jai kačiuką, tačiau niekas nedarė durų. Todėl jis apėjęs namą, įlipo į balkoną, įkėlė kačiuką, tada užsirūkė ir pastūmė balkono duris, kad atsidarytų. Kadangi ieškodamas balkone kačiuko, žiebtuvėliu norėjo pasišviesti, netyčia uždegė kabėjusią paklodę. Paklodė buvo drėgna, gaisro nekilo, o jis iššoko iš balkono, palikęs ją rūkti. Netrukus po to, prie balkono, jis buvo sumuštas pas D. tą naktį buvusio vyro. Kaltinamasis nurodė D. neterorizavęs ir negrasinęs, jis tokiu savo elgesiu tiesiog norėdavęs atkreipti jos dėmesį ir tai būdavę tik jų tarpusavio santykių aiškinimaisi, jų šeimos viduje. Kaltinamasis parodė, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinkantis iš dalies, dėl dydžio palieka spręsti teismui.
Nukentėjusioji D. D. paliudijo, kad nuo 2008 metų gyveno kartu su A. Č. jos namuose. Kaltinamasis niekur nedirbo, todėl likdavo namie su jos vaikais, gamino ir prižiūrėjo namus. Vėliau jis pradėjo dažnai vartoti alkoholį, pasikeitė, prasidėjo konfliktai. Kartais būdavo tiek išgėręs, jog gulėdavo nesusivokdamas koks paros metas, kokia diena. Pradėjo iš jos tyčiotis, keldavo ją naktį, pildavo ant jos maistą, apipildavo vandeniu, bandė įtraukti į tai ir jos vaikus, grasindavo. Dėl to į jų namus naktį ne kartą buvo atvykę policijos pareigūnai. Nukentėjusioji parodė, kad A. Č. yra ją sumušęs, smaugęs, sulaužęs nosį, šonkaulį, dėl ko ji kreipėsi į medicinos ekspertus, buvo atlikta ekspertizė. Kadangi policija nesikišo į šeimyninius reikalus, ji turėjo nuolatos kęsti kaltinamojo terorizavimą. Pasidarius nebeįmanomu taip gyventi, ji susirado kitą butą ir išsikraustė, tačiau turėjo su A. Č. ir vėl susitikti tam, kad galėtų pasiimti savo daiktus, be to jis sužinojo ir naują jos adresą. Jiems išsiskyrus ir pradėjus gyventi atskirai, A. Č. vis tiek nuolat ją sekdavo, neduodavo ramybės, vaikščiodavo po langais. Kadangi žinojo jos dienos ritmą ir kuo ji užsiima, kada grįžta namo, kada valgo, jos laukdavo, rašydavo žinutes apie tai, ką ji šiuo metu veikia, prašydavosi įleidžiamas bent nusiprausti. Būdavo, jog naktį atjungdavo jai bute elektrą arba taip elgdavosi, kai sūnus būdavo vienas vakare namie. Vaikas išsigandęs ir verkdamas skambindavo jai į darbą. Dėl kaltinamojo elgesio ji patyrė nuostolių, nes nuolat dingdavus elektrai, teko keisti „automatą“. Kaltinamasis grasino jai apipilsiąs veidą sieros rūgštimi, atnešė nuotrauką, kur jos ir sūnaus akys išbadytos. Ji ir vaikai nuolat jautė psichologinį smurtą, jo grasinimus. Kaltinamasis jai ir sūnui rašė žiaurias, grasinančias žinutes. Buvo susiradęs ir jos buvusio vyro telefono numerį ir jam rašydavo žinutes. Liepos 14 dieną ji grįžo namo su dukra ir jos draugu po atestatų įteikimo, vaikai žiūrėjo virtuvėje filmą, o ji nuėjo miegoti. Prabudusi pamatė, jog balkonas pradarytas, o jame dega pakabinta patalynė. Nesėkmingai bandė ją išmesti, pamiršusi kad yra grotos. Iškvietė gaisrinę ir policiją. Netrukus policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį prie jos namų. Sūnus labai išsigando. Ji pamanė, kad kaltinamasis atėjo padegti jos buto. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad yra buvę atvejų, kai kaltinamasis apšlapino jos buto duris, pripylė klijų į durų spyną, prikišo degtukų, yra sudeginęs jos buto durų skambutį, dėl to jis nebeveikia. Kaltinamasis nuolat ateidavo į jos namus, sakydavo, kad neturi kur nakvoti, prašėsi įleidžiamas. Jo terorizavimas tęsėsi penkerius metus. Nukentėjusioji pareiškė byloje civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti, priteisti jai ir sūnui iš kaltinamojo 10 000 Lt.
Liudytoja A. D. paliudijo, kad kadangi gyvena atskirai, tai ji nuo A. Č. yra nukentėjusi mažiausiai. Ne kartą yra mačiusi kaip pastarasis mušė jos mamą, buvo sulaužęs jai nosį. Rašė jos broliui šlykščias žinutes. Jis su mama niekada nesutarė, nuolat gėrė. Labai šlykščiai ir užgauliai elgėsi su jos broliu, nuolat tyčiodavosi iš jo. Kai su mama jie pradėjo gyventi atskirai, jis vis tiek nuolat naktimis vaikščiojo aplink langus, ieškodamas ką blogo padaryti, daužydavo langus pagaliais. Yra pasakęs mamai, kad jeigu ji neužmuš, tai jis užmuš jos brolį. Tą vakarą kai buvo padegta patalynė, ji buvo užėjusi su draugu pas mamą į svečius, tačiau nakvoti nepasiliko. Po to mama papasakojo, kad A. Č. jų vos nesudegino namie. A. yra grasinęs telefonu jos mamai, kad apipils jos veidą rūgštimi, kad užmuš. Mama įjungdavo garsiakalbį telefone ir ji yra girdėjusi tuos grasinimus. Be to, jis yra apšlapinęs mamos buto duris, kišdavo degtukus į durų spyną. Brolis dėl jo elgesio patyrė didžiulį stresą, gali būti, kad dėl to naktimis šlapindavosi į lovą.
Liudytojas G. Dužinas parodė, kad tą dieną, jau tamsiu paros metu, jam patruliuojant buvo gautas pranešimas, apie tai, jog (duomenys neskelbtini), dega 1 aukšto balkonas. Nuvykus nurodytu adresu, laiptinėje jautėsi dūmų kvapas. Duris atidarė pati nukentėjusioji. Atvykus gaisras jau buvo užgesintas. Įėjus į buto miegamąjį, matėsi, kad apdegė balkono rėmas, ten buvo apdegusių skalbinių. Balkone buvo ir kačiukas. Kiek suprato iš nukentėjusiosios pasakojimų, balkoną padegė jos buvęs draugas. Ji apibūdino kaip vyras turi atrodyti, tuomet kolega pasiliko prie laiptinės, o jis apėjęs šalia esančio darželio teritoriją, pastebėjo netoli balkono gulintį vyriškį. Priėjęs jį pakėlė. Matėsi, kad vyras yra neblaivus. Jis buvo sulaikytas. Nukentėjusioji atpažino kaltinamąjį. Kaltinamasis tuomet skundėsi, kad jam skauda šonkaulius. Degęs balkonas yra įstiklintas ir yra pirmame namo aukšte. Įvertinus sulaikyto asmens būklę, galėjo būti, kad lipdamas jis neišsilaikė, nes balkonas yra žmogaus ūgio aukštyje, o ypač būdamas neblaivus kaltinamasis tikrai galėjo nukristi. Sulaikytą asmenį apžiūrėjęs gydytojas taip pat sakė, kad sumušimai galėjo būti dėl kritimo. Liudytojo nuomone, kaltinamasis padegdamas balkone skalbinius, norėjo nužudyti, padegti butą, kad nukentėjusioji uždustų smalkėmis. Kambarys ir laiptinė skendėjo smalkėse. Dar truputėlis laiko ir nukentėjusioji galėjo uždusti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiojo Ž. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. D. parodė, kad jo mama susipažino su A. prieš 5 metus, tiksliai nežino. Nuėjo į barą ir pirmą kartą tada sutiko A.. Po to jis pas juos apsigyveno. Kai su savo žmona išsiskyrė, tada pas juos apsigyveno. Kai jie atsikėlė į D. gatvę, jis pradėjo gerti, o kai S. dar daugiau pradėjo psichuoti, mušdavo mamą. Atvažiavo to buto šeimininkė, juos išvarė. A. jiems elektrą atjungdavo, terorizavo juos. Kai geria tai jis taip ir puola. Dabar jie atsikraustė į (duomenys neskelbtini), gatvę, tai jis ateina pas juos. Vieną kartą jis su draugais žaidė sniego gniūžtėmis ir jis atėjo. Ankščiau A. buvo labai geras. O dabar tai blogas. Buvo padegęs balkoną, mušė mamą, mamai buvo sulaužęs šonkaulius. Jis labai prisimena, kad mamą mušdavo. Mama kreipėsi tik dabar pagalbos. Mama jį varo lauk, bet jis vis tirk eina, stumdo mamą į sieną. Stovi po langais naktį, skambinėja į duris, gąsdina. Jis jį vadindavo „pideru“, „gaidžiu“, keikdavosi ant jo. Jam sakydavo, kad jis negeras, nepadeda mamai. A. jam rašydavo žinutes, kad jam nupjaus sėklides, įdės medines, metalines, kad jis bus mergaitė. Parašė, kad sumuš mamą. A. rašė, kad jį parduos mamos draugui. Mama su savo draugu pardavinėja vaikus ir jį parduos. Jis labai bijojo, kad jam bus nupjautos sėklidės. Kai parašė, kad sumuš mamą jis labai išsigando. Labai pergyveno, kad jis sumuš mamą. Jis ir pats labai bijojo eiti į mokyklą. Jis kai lauke pamatydavo A., jis slėpdavosi nuo jo, vieną kartą už mašinos pasislėpė. A. stovėdavo prie durų, jis bijojo išeiti. Kišdavo į spyną degtukus, vieną kartą buvo 6-7 degtukus įkišo, mama labai dažnai keisdavo spynas. Jis mano, kad jis keršydavo mamai. Vasarą, vieną kartą, jis žiūrėjo televizorių, gulėdamas lovoje, mama atėjo į kambarį ir pasakė, kad guma dega. Jis per langą pamatė, kad A. stovi už lango. Jis atėjo pas mamą į kambarį ir pamatė, kad balkone degė patalynė. Prieš tai A. buvo įmetęs kačiuką į balkoną. Jis pasiėmė kačiuką, kuris buvo pasislėpęs. Jis labai bijojo įeiti į balkoną. A. ateidavo prie balkono naktimis ir sakydavo „piderai“ atiduok raktą“. Jis tik prisimena, kad jis dar kartą padegė patalynę. A. jam vakarais skambinėdavo, o žinutes rašydavo įvairiai, kartais naktį. A. parašydavo apie 200 žinučių ir 100 skambučių per naktį, gal ne 200, bet 100 tai tikrai. Kartais ir 50 rasdavo ryte žinučių, skambučių praleistų. Jisai jam nelabai patiko, jis tik mamai patiko. A jau sakė, kad jis rašyman apie sėklides ir, kad jį parduos, ir kad mano mamą sumuš. Sakė, kad jis mamai nereikalingas. Jis vieną kartą buvo įdėjęs į skelbimų lentą mokykloje nuotrauką jo ir mamos, kad mama elektrikui čiulpia. Jis pats nematė, jam tik sakė sesė ir mama. Jis tik prisimena, kad jis sakė jam, kad nuneš jo paklodę į mokyklą, nes jam atsitiko nelaimė. Tai jis labai bijojo eiti į mokyklą. Jis viską pasakė, ką prisimena. Jis labai pyksta ant A. ir jam neatleis. (t.1, b.l. 25-26).
Specialisto išvada Nr. G 1525/09(03) nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. D. D. atlikus apžiūrą diagniozuota – netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, trys smulkių juostų pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai kairio kramtomojo raumens projekcijoje, trys tarpusavyje susiliejančios apvalią formą primenančios poodinės kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje ir dešinio galvos sukamojo raumens projekcijoje. Taip pat nustatyta, kad smulkių juostų pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai kairio kramtomojo raumens projekcijoje gavosi nuo kietų smulkių bukabriaunių daiktų, galimai rankos pirštų nagų, slystamojo poveikio, kaklo sužalojimas gavosi tiesiogiai galimai spaudžiamuoju būdu kontaktuojant su trimis kietais smulkiais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai rankos pirštų galais, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke bei kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje gavosi tiesiogiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar daiktais nemažiau kaip dviejų trauminių kontaktų pasėkoje, galimai ir sudavus. Nustatyta, kad sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos, ribų, odos nubrozdinimų šašų prisitvirtinimo ir paviršiaus savybių, visi sužalojimai yra vienodo senumo padaryti maždaug prieš 2 paras iki objektyvios apžiūros, o remiantis pateiktų medicininiu dokumentų duomenimis sužalojimai padaryti 2009-09-15 anksčiau nei 22.30 val., todėl jie galėjo būti padaryti nukentėjusiosios D. D. nurodytu laiku (1 t., b. l. 6-8).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nustatyta, kad 2010 m. sausio 29 d. A. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str.) dėl to, kad jis 2010-01-07 apie 06.00 val., būdamas neblaivus (1,94 prom.) spardė kojomis buto, esančio . (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duris ir necenzūriniais žodžiais keikė buvusią sugyventiną D. D. (1 t., b. l. 9).
Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad gavus pranešimą iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2010-03-02, 13.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje laiptinėje nukentėjusiąją D. D. tarp jų įvykusio konflikto metu sumušė sugyventinis A. Č.. Nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas. Nustatyta, jog A. Č. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 10).
Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad gavus pranešimą iš Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, kad 2011-06-14, 10.55 val. Palangos mieste ant suoliuko nukentėjusiąją D. D. sumušė buvęs draugas A. Č.. Po apžiūros nukentėjusioji išleista gydytis ambulatoriškai. Pareiškimo policijai nerašė. Nustatyta, jog A. Č. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 32).
Daiktų dokumentų pateikimo protokolu ir apžiūros protokolu nustatyta, kad 2013 m. liepos 16 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios D. D. pateiktas jos sūnaus – Ž. D. mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1200M“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini),. Nustatyta, kad įjungus telefoną jo atmintyje yra išlikusios gautos SMS žinutės, siųstos iš mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad protokole yra užfiksuoti žinučių, siųstų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 7 d. tekstai:
2013-06-25, 23:36:22 val., „mama geria, tave kaip nereikalinga daikta namuose paliko. Saunuole ji“,
2013-07-04, 16:00:33 val., „turius bilietus uzsisakes i SEL, mama sake 3 paras nemaciau savo debilo busiu namuose, sekmes tuscia vieta, as bent su ja kartu i darba nuvaziavau, o tu tokiu niekas ir nemyli. Paliktas ir paliktas. Votke svarbiau. Kaip tu jai ikyrejai“,
2013-07-04, 19:54:49 val., „ka mamai paruosei? Kambarius sutvarkei, ar debilas esi ir nematai, kad mamai nesvarbu“,
2013-07-04, 20:15:43 val., „kai mama taves atsikratys, jai viskas tada bus ok, varyk pas teva, duok jai gyventi mizaltaski“,
2013-07-04, 20:16:57 val., „tu toks nevykes gavaisi, kad nei tevui, nei mamai, nei draugams nemielas Fuuuu... Tu sudas jiems. Agne jau pabėgo“,
2013-07-05, 00:07:23 val., „tave mama Genai, taksistui parduos, jie jau pernai 17 vaiku pardave, tave ten irgi parduos, o kam maitina?,
2013-07-07, 10:38:58 val., „Ar paruosei mamytei pusryčius? Debilas esi jei net to nesigebi. Pampersus slApiur išsimesk, vis tiek primizai lova“,
2013-07-07, 19:20:12 val., „Kam debilui mano fotikas. Tik kol uždarytas sedi gali naudotis, kam jam , savo primyzta lova paveiksluos. Neduok jam mano nieko. Slykstu“ (1 t., b. l. 33-38).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2013 m. liepos 15 d. apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis . (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nustatyta, kad apžiūrėtas šio dviejų kambarių buto įstiklintas balkonas, kuriame buvo gaisras. Nustatyta, kad fotolentelėse užfiksuotas išdegęs buto balkono rėmas, grindų danga (1 t. b. l. 42-50).
Nutarimu nustatyta, kad perduota saugoti 2013-07-15 D. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje apdegusi patalynė, kuri įdėta į plastikinį maišelį (1 t., b. l. 51-53).
Vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad jame užfiksuota peržiūrėta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, koridorius. Matyti kaip koridoriuje šalia laukinių durų sėdi neblaivus kaltinamasis A. Č., šalia iš kairės stovi nukentėjusioji D. D., tarp jų stovi A. D. ir Ž. D.. Įraše užfiksuotas tarp jų vykstantis pokalbis. Pokalbio metu kaltinamasis Ž. D. vadina necenzūriniais žodžiais, „debilu“, įžeidinėja (1 t., b. l. 81-82).
2013 m. spalio 31 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Nustatyta, kad 2013-08-01 A. Č. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Nustatyta, kad kaltinamajam A. Č. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (1 t., b. l. 174-177).
Alkoholio matuoklio kvitu nustatyta, kad 2013 m. liepos 13 d., 21.53 val. kaltinamajam A. Č. nustatytas 1,83 prom. girtumas (1 t., b. l. 193).
Oficialiu įspėjimu nustatyta, kad 2013 m. liepos 7 d. A. Č. buvo oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio ir jam išaiškintos įstatymo „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ nuostatos (1 t., b.l. 195).
Surašant kaltinimą A. Č. nusikalstamo veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo laikas nebuvo konkrečiai apibrėžtas. Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad kaltinamąjį A. Č. sulaikius 2013 metų liepos 15 d., jo aktyvūs veiksmais nukentėjusiųjų atžvilgiu nutrūko. Todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas nustatant, kad nuo 2009 metų nenustatytos dienos iki 2013 m. liepos 15 d., kaltinamasis A. Č. nuolat terorizavo, baugino nukentėjusiąją D. D. ir nukentėjusįjį Ž. D. panaudodamas psichinę prievartą.
BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. savo kaltę pripažino iš dalies, neigė terorizavęs nukentėjusiuosius ir grasinęs jiems, parodė, kad jo ir nukentėjusiosios D. D. santykiai buvo įtempti, jie nuolat bardavosi, D. D. buvo isteriška, todėl jis jai trinkteldavo tik tam, kad numalšintų jos isteriją, bauginančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutes Ž. D. rašė tik tam, kad jo mama, t.y. D. D. atkreiptų dėmesį į vaiką. Pripažino, kad buvo užkišęs keletą kartu D. D. buto durų spyną degtukais ir atjungęs bute elektra, bet tik tam, kad D. D. su juo pabendrautų, nesiekė įbauginti. Taip pat pripažino, kad 2013 m. liepos 15 d. ryte, jis lipo į D. D. balkoną, norėdamas jai perduoti kačiuką, bet neva pamatęs ten kitą vyriškį supyko, užsirūkė ir taip uždegė balkone buvusią patalynę, kurią neva jis pats ir užgesino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai yra paneigti visais kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas negali neatsižvelgti į nuoseklius nukentėjusiųjų D. D. ir Ž. D. parodymus apie tai, kad kaltinamojo veiksmai – nuolatinis sekimas, stebėjimas ką jie veikia namie, buto durų spynų užkišimas degtukais, nuolatinis elektros atjungimas, bauginančių ir įžeidžiančių žinučių SMS rašymas, nukentėjusiojo Ž. D. įžeidinėjimas, žeminimas, vadinimas įžeidžiančiais žodžiais, juos baugino, kėlė nerimą, dėl ko jie patyrė nuolatinę psichologinę įtampą baimę, be to, nukentėjusioji D. D. ne kartą buvo patyrusi ir fizinį smurtą, ką paliudija ir specialisto išvada Nr. G 1525/09(03) (1t., b.l. 6-8), net du nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes bylos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nagrinėtinos privataus kaltinimo tvarka, bet nutarimuose yra nustatyta, kad D. D. buvo lūžusi nosis ir, kad ji buvo sumušta (1 t., b.l. 10, 32), taip pat nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kur A. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą, nes būdamas neblaivus spardė kojomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duris ir necenzūriniais žodžiais keikė buvusią sugyventinę D. D. (1 t., b.l. 9). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir nuoseklūs liudytojos A. D. parodymai apie tai, kad ji ne kartą buvo mačiusi kaip kaltinamasis mušė jos mamą – nukentėjusiąją D. D., apie tai, kad jis telefonu grasino mamai apipilti jos veidą rūgštimi, užmušti, apie tai, kad A. Č. labai šlykščiai ir užgauliai elgėsi su jos broliu – nukentėjusiuoju Ž. D., nuolat jam rašydavo šlykščias žinutes, užgauliodavo jį. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip kaltinamasis A. Č., būdamas neblaivus užgaulioja Ž. D. bei SMS žinučių, A. Č. siustų Ž. D. tekstai (1 t., b.l. 33-38). Aplinkybė, kad tarp kaltinamojo ir buvusios jo sugyventinės (nukentėjusiosios D. D.) nuolatos vyko nesutarimai įvairiais klausimais, nepaneigia tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, jog A. Č. padarė nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog asmeninius nesutarimus kaltinamasis turėjo spręsti teisinėmis priemonėmis, o ne grasinimais bei neteisėtais veiksmais. Tokie kaltinamojo A. Č. veiksmai, atlikti ilgą laiko tarpą – nuo 2009 metų iki 2013 metų liepos 15 d. - nuolatinis sekimas, stebėjimas ką veikia namie, grasinimai nužudyti, durų spynos užkišimas degtukais, elektros atjungimas bute, kai namuose būdavo nukentėjusieji, bauginančių ir įžeidžiančių SMS žinučių rašymas nukentėjusiajam Ž. D., suponuoja išvadą, kad kaltinamasis A. Č. sistemingai (t.y. daugiau nei tris kartus) terorizavo nukentėjusiuosius, dėl ko nukentėjusieji D. D. ir Ž. D. patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, stresą, baimę, nerimą, jie bijojo neprognozuojamų kaltinamojo veiksmų, patyrė nesaugumo jausmą. Grasindamas, terorizuodamas, siųsdamas bauginančio pobūdžio SMS žinutes kaltinamasis A. Č. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiesiems, ir norėjo sukelti jiems baimės bei nesaugumo jausmą, jis suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajai D. D. baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis dėl savęs ir dėl jos nepilnamečio sūnaus, o rašydamas bauginančio pobūdžio SMS žinutes nepilnamečiui Ž. D. suvokė, jog tokiais savo veiksmais sukelia Ž. D. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaltinamojo ketinimų realumą patvirtina ir tai, kad jis padegė nukentėjusiosios D. D. balkone buvusią patalynę, dėl ko kilo gaisras, kurį užgesino pati D. D., bet dėl to buvo kilęs realus pavojus jos ir jos sūnaus nukentėjusiojo Ž. D. gyvybei, nes bute buvo pilna dūmų, jautėsi smalkių kvapas dėl ko nukentėjusieji galėjo uždusti, jeigu D. D. laiku nebūtų pastebėjusi gaisro, nes įvykis įvyko naktį apie 03.00 val., kai jau visi miegojo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios D. D. parodymai teisme, nukentėjusiojo Ž. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų A. D. ir G.Dužino parodymai, daiktų dokumentų pateikimo protokolas ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti SMS žinučių tekstai kaltinamojo siųsti nukentėjusiajam Ž. D. leidžia daryti išvadą, kad A. Č. kaltė nuolat terorizavus, sistemingai bauginus nukentėjusiąją D. D. ir nukentėjusįjį Ž. D., naudojant psichologinę prievartą įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)145 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini taip pat pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. Č. 2013 m. liepos 15 d., apie 03.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga padegė pakabintą patalynę, priklausančią nukentėjusiajai D. D. ir sukėlė gaisrą. Tokiais savo veiksmais A. Č. visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiajai D. D. priklausantį turtą, kurio vertė 600 Lt. Teismo posėdžio metu A. Č. iš esmės pripažino, kad padegė nukentėjusiajai D. D. priklausančią buto balkone kabėjusią patalynę, bet keitė parodymus dėl paties gaisro – iš pradžių teismo posėdžio metu nurodė, kad gaisro nekilo, nes patalinė buvo drėgna, o jis iššoko iš balkono palikęs ją rūkti, vėliau teisme parodė, kad patalynė užsidegė, bet jis pats užgesino ją, o ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad „kai apimtas pykčio, žiebtuvėliu padegė balkone kabėjusią patalynę, ji greitai užsidegė, o jis nulipo nuo balkono turėklų ir pasitraukė toliau“ (1 t., b.l. 98-100). Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai yra prieštaringi, paneigti visais kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – t.y. nuosekliais nukentėjusiosios D. D. parodymais apie tai, kad ji atsibudo naktį ir pamatė, kad balkone dega patalynė, gaisrą ji užgesino pati ir po to iškvietė policiją, nukentėjusiojo Ž. D. parodymais, kad atėjęs į kambarį jis pamatė, kad balkone dega patalynė. Tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno G.Dužino parodymai, apžiūros protokolas ir fotolentelės, kuriose užfiksuotas išdegęs balkono rėmas, grindų danga (1 t., b.l. 42-50), bei apdegusi patalynė (1 t., b.l. 51-53). Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios D. D. parodymai teisme, nukentėjusiojo Ž. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojo G.Dužino parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas leidžia daryti išvadą, kad A. Č. kaltė visuotinai pavojingu būdu sugadinus nukentėjusiajai D. D. priklausantį turtą, kurio vertė 600 Lt, yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
Nukentėjusioji D. D. prašo teismo priteisti jai ir jos nepilnamečiam sūnui Ž. D. 10 000 Lt (po 5000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl kaltinamojo A. Č. veiksmų jos ir sūnaus atžvilgiu jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus, baimę, nes patyrė įžeidinėjimus, pažeminimus, bijojo neprognozuojamų kaltinamojo veiksmų. Sumažėjo jų bendravimo galimybės, buvo gėda prieš kaimynus. Sūnus bijojo eiti į mokyklą, nes kaltinamasis žadėjo paviešinti sūnaus sveikatos problemas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.
Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją ir jos nepilnametį sūnų veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta ir turtinė žala, kurios priteisti nukentėjusioji neprašo. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nei nukentėjusiosios, nei jos sūnaus ne tik neatsiprašė, tačiau savo veiksmuose neįžvelgė ir nusikalstamų veiksmų požymių, nepripažino, jog elgėsi netinkamai ir peržengė šeimyninio konflikto ribas.
Bylos nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad nepilnametis nukentėjusiosios sūnus Ž. D. dėl kaltinamojo veiksmų jo ir mamos atžvilgiu neabejotinai patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, vaikas bijojo eiti į mokyklą, naktimis šlapinosi į lovą. Įvertinant tai, jog nuolatinis poveikis ne vienerius metus buvo daromas ir tiesiogiai pačiam vaikui, įvertinant jam rašytų žinučių turinius ir jo atžvilgiu išsakytus žodžius, grasinimus, atsižvelgiant į tai, jog tokio amžiaus vaiko psichika yra jautri ir pažeidžiama palyginus su jo atžvilgiu, būtent tyčia, veikusio suaugusiojo, akivaizdu, jog kaltinamojo A. Č. veiksmai nukentėjusiojo Ž. D. emocinei būklei sukėlė žymias neigiamas pasekmes, jis neabejotinai patyrė neigiamus dvasiniams išgyvenimus. Todėl šioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamojo A. Č. nukentėjusiojo Ž. D. naudai priteisiant 5000 Lt neturinei žalai atlyginti.
Bylos nagrinėjimo metu objektyviai konstatuota, jog ir nukentėjusioji D. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, buvo pakirstas pasitikėjimas savimi. Tačiau spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas be kitų aukščiau išvardintų kriterijų taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį, jos vaidmenį ne vienerius metus trukusiame konflikte su kaltinamuoju. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog D. D. padarytai neturtinei žalai įvertinti 5 000 Lt suma yra per didelė. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė ir yra teisiamas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Byloje yra duomenų, jog kaltinamajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino tik iš dalies, savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl nusikalstamo elgesio nesigailėjo, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nors ir teisiamas pirmą kartą, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės minimumui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – plastikinis maišelis su apdegusia patalyne, saugomas Klaipėdos apskrities VPK 2 PK saugojimo kameroje (kvito Nr. 031141) (1 t., b.l. 51-53), nuosprendžiui įsitesėjus, sunaikintina; CD laikmenos (1 t., b. l. 27, 81) - paliktos saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridėti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę už šias veikas A. Č. paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. liepos 17 d. ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 17 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš A. Č. Ž. D. naudai priteisti – 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui, D. D. naudai priteisti 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį maišelį su apdegusia patalyne, saugomą Klaipėdos apskrities VPK 2 PK saugojimo kameroje (kvito Nr. 031141), nuosprendžiui įsitesėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.