- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- I-788-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03699-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. P. (V. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Eur (b. l. 17–19).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki rugsėjo 20 d. ir 2017 m. buvo pažeistos jo žmogaus teisės, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jis serga astma, kreipėsi į Lukiškių TI-K medikus, tačiau jis nebuvo net užregistruotas medicinos knygoje. Pasak pareiškėjo, nuo liepos 25 d. jis buvo apgyvendintas drėgnoje kameroje, tačiau atsižvelgiant į minėtą jo ligą, jis tokioje kameroje negalėjo būti apgyvendintas.
2.2. Kameroje neįrengta ventiliacija, o dėl languose įrengtų grotų sunku juos atidaryti.
2.3. Tualetai kamerose turėtų būti uždari, nes esant atviriems tualetams kamerose tvyrojo nepakeliamas kvapas. Lukiškių TI-K, atsižvelgdama į skundus, 2017 m. jau buvo pakabinusi kažkokią plėvelę, kad būtų pertvara kameroje, tačiau tualeto kvapas vis tiek sklido po visą kamerą.
2.4. Kameros yra tokio dydžio, kad 2 asmenys negali prasilenkti, t. y. asmeniui kameroje skiriamas labai mažas plotas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 1,68 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 25–33).
1. Atsakovės atstovas remiasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011, Nr. A261-1027/2011) ir prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.
2. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, ši norma nenustatyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų
Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje, taip pat siekdami aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, taip pat mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BKV) 70 straipsniu. Lukiškių TI-K pareigūnai, atlieka savo darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.
5. Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
6. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
7. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs kasmet pratęsiamą paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sutartis sudaryta su UAB „Dezinfa“, kuri atliko analogiškus darbus, o nuo 2015 m. tokia sutartis vėl sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
8. Dėl kamerų įrengimo
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Baldų ir įrenginių matmenys: lovos – 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET), patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82, 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus netiekiama suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nustatytu nepertraukiamojo miego metu.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
9. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
10. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo
10.1. Lukiškių TI-K įrengti sanitariniai mazgai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. HN 134:2015 neįtvirtintas sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto.
10.2. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais šio dalyko nepažeidė. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą).
10.3. Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172, 107 punktų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros (pertvaros bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.
11. Dėl higienos priemonių išdavimo
Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias materialinio buitinio aprūpinimo normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139, Lukiškių TI-K skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.), ir dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiesiems kartą per mėnesį.
Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 1R-132, higienos priemonės, drabužiai, avalynė išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant šių asmenų rašytiniam prašymui.
12. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą, HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys ir tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
13. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo
Vadovaujantis TI taisyklių 14.1 punktu, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.
Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose apgyvendintų asmenų teisių.
14. Dėl medicininių paslaugų užtikrinimo
Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja BVK 174–175 straipsniai ir TI taisyklių 454–472 straipsniai. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis, yra pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
15. Dėl neturtinės žalos
15.1. Civilinei atsakomybei kilti paprastai būtinos keturios sąlygos neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala tačiau viešajai atsakomybei kilti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-337/2006, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. Remiantis LVAT praktika, siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (administracinė byla Nr. A556-95/2009).
15.2. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, lėmusiu jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. bylas Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę), be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (byla K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (byla Dickinson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, šios žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
15.3. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala atlygintina tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A444-669/2011). LVAT ne kartą pažymėjo,, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai kilti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
16. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo
Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 28 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 1,68 Eur (28 x 0,06 Eur).
III
Teismo posėdyje pareiškėjas V. P. (V. P.) prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas V. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo periodiškai 2012 m.–2017 m., paskutinį kartą – 2017 m. šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 25–33) (nurodytas asmenų skaičius kameroje yra kartu su pareiškėju), taip pat asmens įskaitos korteles (b. l. 34–51)):
– 2017 m. balandžio 24 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. balandžio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 291 (plotas – 7,73 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 291 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2017 m. balandžio 28 d. – 2017 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 134 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 148 (plotas – 8,02 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 148 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gegužės 10 d. – 2017 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 148 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 148 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gegužės 17 d. – 2017 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 148 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 148 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gegužės 25 d. – 2017 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 148 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. birželio 5 d. – 2017 m. birželio 6 d. kameroje Nr. 148 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. birželio 7 d. – 2017 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 148 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 151 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 381 (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. birželio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 289 (plotas – 7,78 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. birželio 22 d. – 2017 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 289 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 289 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 289 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 289 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. liepos 13 d. – 2017 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 289 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. liepos 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 132 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2017 m. liepos 19 d. – 2017 m. liepos 24 d. kameroje Nr. 132 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. liepos 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2017 m. liepos 26 d. – 2017 m. liepos 27 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;
– 2017 m. liepos 28 d. kameroje Nr. 254 buvo 5 asmenys;
– 2017 m. liepos 29 d. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;
– 2017 m. rugpjūčio 3 d. – 2017 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 254 buvo 5 asmenys;
– 2017 m. rugpjūčio 9 d. – 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 254 buvo 4 asmenys;
– 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 254 buvo 5 asmenys;
– 2017 m. rugpjūčio 22 d. – 2017 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;
– 2017 m. rugpjūčio 25 d. – 2017 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;
– 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2017 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;
– 2017 m. rugsėjo 8 d. – 2017 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;
– 2017 m. rugsėjo 11 d. – 2017 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;
– 2017 m. rugsėjo 20 d. išvyko į Kybartų pataisos namus.
2. Lukiškių TI-K ir Departamentas pateikė pareiškėjui šiuos atsakymus į jo skundus.
2.1. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. skundą, 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. 96-4059 „Dėl V. P. skundo“, be kita ko, nurodė: pagal Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalą nuo 2017 m. birželio 21 d. prašymų Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistams registruota nebuvo; 2017 m. rugpjūčio 10 d. pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. skundą pareiškėją apžiūrėjo šeimos gydytojas, pareiškėjas skundėsi dusuliu, teigė, kad serga bronchine astma, objektyviai apžiūrint: plaučiuose alsavimas vezikulinis be karkalų, širdies veikla ritmiška, AKS – 120/80 mm Hg, pilvas ramus, įrašyta diagnozė – bronchinė astma (nepatvirtinta), skirtas gydymas bronchus plečiančiu medikamentu; 2017 m. liepos 13 d. paimti laboratoriniai kraujo tyrimai (b. l. 6).
2.2. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. skundą, 2017 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 96-4213 „Dėl laikymo sąlygų“, be kita ko, nurodė: visos Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis PĮĮET; Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia, danga; asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos; pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; Lukiškių TI-K kameros nerekonstruojamos ir kapitaliai neremontuojamos, atliekamas tik paprastasis kamerų remontas; pagal PĮĮET 16.10 punktą kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; Lukiškių TI-K kamerose vėdinimo ar kondicionavimo sistema neįrengta, visos kameros vėdinamos per langus (b. l. 9).
2.3. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymą, 2017 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 96-4353 „Dėl kopėtėlių“, be kita ko, nurodė, kad 2014 m.–2017 m. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos dviejų aukštų lovos (lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²); galiojantys teisės aktai nenurodo, kad užlipimui į antrame aukšte esančią lovą būtų įrengtos kopėtėlės (b. l. 10).
2.4. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymą, 2017 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 96-4430 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pateikė pareiškėjui informaciją apie tai, kokiose kamerose jis buvo periodiškai apgyvendintas 2014 m.–2017 m., be kita ko, nurodė: dokumentinės medžiagos, nuteistųjų, (suimtųjų), laikomų Lukiškių TI-K, kamerų numerių ir asmenų patikrinimo jose skaičiaus žurnalo saugojimo terminas įstaigoje yra 3 m., todėl nėra galimybės pateikti 2012 m.–2013 m. duomenų; vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, jo 1.3.1 punktu,, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m²; Lukiškių TI-K šis gyvenamasis plotas užtikrinamas kiekvienam asmeniui; daugumoje Lukiškių TI-K kamerų įrengta 1 ar daugiau miegamoji vietų; apgyvendinant asmenis, atsižvelgiama į kamerų plotą ir kameroje apgyvendinama tiek asmenų, kad būtų užtikrintas galiojančių teisės aktų laikymasis, t. y. užtikrinamas 3,6 m² plotas asmeniui; gyvenamosios kameros, kuriose apgyvendinti nuteistieji, įrengtos pagal PĮĮET 16.9 punkto reikalavimus: gyvenamosios kameros, kuriose iš vidinės pusės ant lango yra apsauginės grotos, įrengtos, nepažeidžiant šio punkto (b. l. 7–8).
2.5. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų, 2017 m. spalio 3 d. rašte Nr. 2S-6054 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė: pareiškėjui buvo pateiktas aiškus ir pagrįstas atsakymas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus; prašymų, susijusių su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų konsultacijomis, apskaitą vykdo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, registruodami juos Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale; šiame žurnale įrašų, jog pareiškėjas būtų registravęsis priėmimui pas gydytoją nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. nėra; faktų, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkai galimai išmetė į šiukšlių dėžę nuteistųjų prašymus, Departamentas neturi; vertinant tai, kad į pareiškėjo skundą buvo sureaguota iš karto, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija tokių faktų taip pat neturi, o atsiradusias problemas sprendžia operatyviai; atsiradus problemoms, jeigu neregistruojami pareiškėjo prašymai patekti pas specialistus, jis tokius faktus turėtų raštu pranešti įstaigos administracijai; šiuo metu pareiškėjas bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose, todėl pareiškėjui rekomenduojama dėl tolesnio ištyrimo ir gydymo kreiptis į šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistus (b. l. 4–5).
2.6. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. skundą dėl sandariai neatitverto sanitarinio mazgo ir neįrengtos atskiros ištraukiamosios ventiliacijos, 2017 m. spalio 16 d. rašte Nr. 2S-6274 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė: Lukiškių TI-K atsakymas yra teisingas; atsakyme nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis įrengtos kameros, o jose – sanitariniai mazgai; kameros ventiliacija atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus; apsauginės grotos įrengtos, vykdant Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkto reikalavimus; prieš rašant skundus pareiškėjui siūloma pasitikrinti teisės aktus ir tada spręsti, ar verta skųsti, jeigu atsakymas yra teisingas (b. l. 11).
3. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2017 m. lapkričio 22 d. pranešime Nr. 24-7634 „Dėl V. P. skundo“, be kita ko, nurodė (b. l. 77):
3.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus.
Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (patalpos matmenys – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis, nesant techninių galimybių kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia, danga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–Nr. 257; 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–Nr. 395; 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–Nr. 417; 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai (minimalus lango plotas – 0,824 m² (0,8 m x 1,03 m)), kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte.
3.2. Gyvenamųjų kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
4. Lukiškių TI-K 2012 m. neregistruota pareiškėjo skundų / prašymų, adresuotų Lukiškių TI-K administracijai. 2017 m. registruoti šie pareiškėjo prašymai / skundai: 2017 m. rugpjūčio 8 d. skundas Nr. 29-2470 dėl sveikatos priežiūros, 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymas Nr. 29-2803 dėl pažymos apie pajamas, 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymai: Nr. 29-804 dėl kalinimo sąlygų, Nr. 29-2805 dėl kalinimo sąlygų, Nr. 29-2806 dėl kitų klausimų (žr. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 24-7651 (b. l. 78), registro išrašą (b. l. 79)).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. P. (V. P.) prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Eur.
2. Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos jam būnant Lukiškių TI-K nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki rugsėjo 20 d. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lukiškių TI-K pabrėžė, kad minėtų metų dokumentinės medžiagos neišsaugojo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.4 punktą), todėl ir teismas šiuo aspektu pareiškėjo teisių net galimybės apginti neturi. Todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Paminėtina, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį šiai skundo reikalavimo daliai. Ieškinio senaties terminas yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, o pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas akcentuoja, kad net tuo atveju, jei būtų buvusi nustatyta žala, padaryta pareiškėjui 2012 m. (o to, kaip minėta, nustatyti nėra įmanoma), pareiškėjas V. P. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už 2017 m. yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
4. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d., minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. (b. l. 25-33).
Pabrėžtina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 25-33)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas V. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 2 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3.1 punktą), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 25-33), išskyrus kamerą Nr. 254). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl drėgmės, vėdinimo, pelėsio, įvertinus, kad kameros natūraliai vėdinamos per langus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.2 punktą), nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (2 paras pareiškėjas V. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų (kad pareiškėjas bronchine astma serga, nėra patvirtinta (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.1 punktą)), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 380 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 60 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, didesnės negu 60 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.
6. Atsakovė taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jos netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.