- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-12
- Bylos Nr.
- ATP-385-195/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00786-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal nubaustojo G. R. (G. R.) apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-06-09 nutarimo, kuriuo G. R. (G. R.) pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p. nubaustas 10000 (dešimties tukstanciu) litu bauda,
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-06-09 nutarimu G. R. (G. R.) pripažintas kaltu, padarius administracini teises pažeidima, numatyta (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p. ir nubaustas 10000 Lt bauda, už tai, kad jis 2011 m. gegužes 10 d., apie 10.30 val., ivažiaves iš Baltarusijos Respublikos teritorijos i Medininku kelio posta automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavus muitines pareiguno nurodyma vykti i detalaus tikrinimo vieta, pasišalino iš Medininku kelio posto teritorijos be pareiguno leidimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. R. prašo panaikinti 2011-06-09 nutarima ir byla gražinti iš naujo nagrineti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad jis neteisingai suprato muitines pareiguno O. A. gestus ir, kad pats muitines pareigunas yra kaltas del tiesiogines pareigos netinkamo vykdymo, nes jis pats pasišalino iš posto, uždegus jam žalia šviesa ir taip ji suklaidinus. Mano, kad muitines pareigunas nesilaike jo tarnyba reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu, o apylinkes teismas nebudamas iniciatyvus to net netyre, nesurinko leistinu ir pakankamu irodymu, neapklause liudytoju, todel neteisingai nustate faktines aplinkybes, ir paskyre jam, ieškanciam darba, ir turinciam vaika invalida, per griežta nuobauda. Mano, kad teismas neištyre visu reikšmingu bylai faktu, neivertino visu irodymu ir nepašalino prieštaravimu tarp ju. Nesupranta, kodel liudytojo išdestyti faktai nepriskirtini prie aplinkybiu šalinanciu administracine atsakomybe bei kodel teismas nesivadovauja jo parodymais, o kaltina tik iš to paties suinteresuoto asmens žodžiu. Mano, kad teismas šiuo atveju nesurinko pakankamai irodymu, kurie leistu padaryti neabejotina išvada, kad ivykio diena administracinis nusižengimas buvo padarytas del apsirikimo (jis nuoširdžiai gailisi), ir del to nepasisake ATPK 30(1) str. prasme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliaciniu skunda prašoma ji atmesti. Teigiama, kad 2011-06-09 nutarimas yra teisetas ir pagristas byloje surinktais duomenimis, faktines bylos aplinkybes ištirtos visapusiškai ir pilnutinai bei pirmosios instancijos teismo ivertintos ir išaiškintos tinkamai. Pažymima, kad G. R. pateikti paaiškinimai bylos nagrinejimo metu vertintini kaip siekis išvengti griežtos atsakomybes bei yra paneigti apklausto liudytoju muitines pareiguno O. A. paaiškinimais bei kitoms nustatytomis faktinemis aplinkybemis. Visu pirma, byloje nera nustatyta faktu, jog muitines pareigunas O. A. butu suinteresuotas bylos baigtimi, todel, priešingai ne tegiama apeliaciniame skunde, nera pagrindo abejoti jo paaiškinimu objektyvumu. Antra, pasak O. A., G. R. duotas nurodymas vykti i detalaus tikrinimo vieta - angara buvo nurodyti jam gerai suprantama rusu kalba. Anot, O. A., šiuos pastarojo žodžius G. R. suprato be to, i angara detaliam tikrinimui G. R. buvo nukreiptas ne pirma karta. Apklaustas liudytoju O. A. nepateike duomenu, bylojanciu apie tai, kad galimai apeliantas nesuprato muitines pareiguno žodžiu, kadangi tokiu atveju G. R. turejo galimybe patikslinti muitines pareiguno žodžius. Taip pat byloje nustatyta, jog G. R., atvykes i muitinio tikrinimo vieta muitines pareigunui O. A. pastarojo prašymu pateike asmens dokumenta bei transporto priemones registracijos liudijima, kurie gražintini keleiviui baigus muitini tikrinima bei leidus išvykti iš pasienio kontroles punkto teritorijos. Šia tvarka G. R. gerai žino, kadang sistemingai vyksta i Baltarusijos Respublika. Pažymetina, kad bylos nagrinejimo metu O. A. paaiškino, kad minetus dokumentus G. R. jam perdave i rankas bei muitines pareigunas isidejo juos i kišene, kas reikštu, jog šiuos dokumentus muitines pareigunas turejo gražinti keleiviu taip pat i rankas. G. R. paaiškinimai del to, kad jis mane, jog muitines pareigunas dokumentus padejo ant jo vairuojamo automobilio keleivio priekines sedynes, yra nelogiški bei vertintini kaip gynybine pozicija, kadangi manyti, jog dokumentai padeti ant priekines keleivio sedynes nagrinejamu atveju nebuvo pagrindo. Kita vertus, išvykti iš posto teritorijos neisitikinus, ar yra gražinti vairavimui butini dokumentai, yra mažu mažiausiai neprotinga. Ketvirta, byloje nustatyta, jog su policijos pagalba gražinus G. R. vairuojama transporto priemone i Medininku kelio posta bei atlikus jos detalu muitini tikrinima, nustatyta, jog automobilyje (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo specialiai irengta sleptuve gabenti prekes, kas formuoja vidini isitikinima, jog G. R. išvyko iš pasienio kontroles punkto teritorijos siekdamas nuslepti pažeidima - kontrabanda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ivertinus byloje esanciu irodymu visuma, G. R. pagristai pripažintas kaltu del pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d. padarymo.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintu Pasienio kontroles punktu veiklos taisykliu 18.1 p., pasienio ir muitinis tikrinimas atliekami vienoje vietoje laikantis šios tvarkos: atvykstanciu i Lietuvos Respublika - pasienio tikrinimas, muitinis tikrinimas. Vadovaujantis minetu taisykliu 34 p., asmenis ir transporte priemones i pasienio kontroles punkto, esancio prie automobiliu kelio, patikrinimo zona ileidžia tik patikrinima atliekancios valstybes institucijos pareigunai, kurie pirmieji atlieka tikrinima, o išleidžia iš pasienio kontroles punktu teritorijos pareigunai, kurie paskutinieji atlieka tikrinima. Taisykliu 47.2 p. numato draudima asmenims, kertantiems valstybes siena, išvykti iš patikrinimo vietos: neužbaigus patikrinimo. Atsakomybe už G. R. inkriminuota pažeidima atsiranda tada, kai padaroma veika, pasireiškianti visu rušiu transporto priemoniu ir asmenu, esanciu muitines istaigoje ar kitoje muitines nustatytoje vietoje, išvykimu be muitines pareiguno, atliekancio muitini tikrinima leidimo.
G. R. teiginiai, kad jis neteisingai suprato muitines pareiguno O. A. gestus ir, kad pats muitines pareigunas yra kaltas del tiesiogines pareigos netinkamo vykdymo, nes jis pats pasišalino iš posto, uždegus jam žalia šviesa ir taip ji suklaidinus, paneigti byloje surinkta medžiaga. Kaip matyti iš bylos medžiagos (administracinio teises pažeidimo protokolo (b.l. 2), tarnybinio pranešimo (b.l. 5), liudytojo O. A. parodymu (b.l. 23-24)) G. R., atvažiaves i Medininku kelio posta ir pasirinkes žaliaji kanala, veiksmu deklaravo, kad nieko draudžiamo neveža. Kilus itarimui, kad jis gali gabenti akcizines prekes, jam buvo duotas aiškus žodinis nurodymas vykti i detalaus tikrinimo vieta, jam nebuvo leista išvykti iš posto, dokumentai jam gražinti nebuvo. Muitines pareigunui nuejus paimti raktu, A. R. pasišalino iš Medininku kelio posto teritorijos be pareiguno leidimo. Su policijos pareigunu pagalba G. R. buvo sulaikytas kelyje Vilnius-Minskas 23 km, bei gražinus automobili patikrinimui automobilyje buvo rasta sleptuve gabenti prekes.
Duomenu, kad muitines pareigunas O. A. butu suinteresuotas apkalbeti G. R., byloje nera. Atsakant i apelianto klausima, kodel teismas nesivadovauja jo parodymais, pažymetina, kad teismas G. R. parodymus, pagristai vertino kritiškai, kadangi kaip mineta jie buvo paneigti kitais byloje esanciais objektyviais irodymais, todel jo aiškinimas, kad jis nesuprato pareiguno nurodymo važiuoti i angara, o mane, kad jam leidžiama išvykti iš posto, pagristai vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybes.
Atsakant i apelianto teigini, kad jam, ieškanciam darba ir turinciam vaika invalida, paskirta per griežta nuobauda, pažymetina, kad (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p. sankcijoje numatyta nuo 8000 iki 15000 Lt bauda. G. R. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padare tos pacios rušies pažeidima, už kuri jam 2011-03-03 buvo paskirta administracine nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Pirmos instancijos teismas, ivertines padaryto administracinio teises pažeidimo pobudi, jo padarymo aplinkybes, pažeidejo asmenybe ir turtine padeti (bedarbis, išlaiko 1 asmeni, administracine tvarka baustas, nera jo atsakomybe lengvinanciu ir yra sunkinanti aplinkybe) pagristai jam skyre 10000 Lt, t.y. mažesne bauda nei (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p. sankcijoje nustatytas jos vidurkis.
Pažymetina, kad pagal teismu praktika administracine nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklemis, gali buti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenu, bylojanciu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administraciniu teises pažeidimu bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Aplinkybiu, kurios sudarytu pagrinda mažinti apeliantui paskirta nuobauda, byloje nera. Atkreiptinas demesys i tai, kad pažeidejo padarytas pažeidimas yra pavojingas bei leidžiantis neigiamai charakterizuoti asmeni, todel G. R. prašymas dar labiau švelninti jam skirta bauda šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktu administracinei nuobaudai keliamu tikslu. Ivertinus minetas aplinkybes G. R. paskirta poveikio priemone yra proporcinga jo padarytam teises pažeidimui.
Atsižvelgiant i tai, Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-06-09 nutarimas yra teisetas ir pagristas, todel paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-06-09 nutarima palikti nepakeistu ir G. R. (G. R.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.