Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško ruošos darbai“ atstovui N. G., atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei – Dulinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miško ruošos darbai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško ruošos darbai“ (toliau – UAB „Miško ruošos darbai“) priteisti 9 000,56 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinyje nurodo, kad jam, V. S., asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ribos yra pakankamai aiškios, iš vienos pusės yra tvora, kitoje pusėje augantys krūmai ir medžiai, o pagrindinė įvažiavimo į teritoriją riba išdėta rieduliais. 2018-2020 metų laikotarpyje atsakovė ieškovui priklausančioje teritorijoje pradėjo statyti sunkią miško darbams skirtą techniką ir vežti įvairias statybines atliekas. Atsakovas dalį statybinių medžiagų po daugkartinių prašymų išvežė, tačiau liko nesutvarkyta pažeista teritorijos danga ir sugadinta tvoros dalis. 2020 m. ieškovas kreipėsi į S. J. statybos darbų įmonę, kuri atliko žemės sklypo apžiūrą ir įvertino suvežto statybų atliekų kiekius, sugadintos asfaltbetonio dangos ir tvoros plotą. Pagal 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą sąmatą atsakovas nepašalino privežtų statybinių medžiagų atliekų iki 125 t, nesutvarkė pažeistos sklypo dangos, nesutvarkė tvoros, viso atsakovės veiksmais ieškovui padaryti nuostoliai sudaro 14 838,34 Eur. 2018 m. spalio 6 d. ieškovas buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su nekilnojamojo turto agentu, tačiau dėl neteisėtų atsakovo veiksmų turto parduoti nepavyko. Ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl prašo iš atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po ieškovo kreipimosi į teismą ir procesinių dokumentų iš teismo gavimo, atsakovė išvežė statybinių medžiagų atliekas. Ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Pagal 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą lokalinę sąmatą atsakovas nesutvarkė 10 kv. m sklypo dangos – 240,21 Eur ir nesutvarkė 10 m sugadintos tvoros – 209,13 Eur, su PVM neatlyginta turtinė žala sudaro 543,49 Eur. Atsakovui liko prievolė atlyginti ieškovui žemės sklypo dalies, iš kurios išsivežė privežtą žemę, sutvarkymo išlaidas, kurios pagal 2021 m. gruodžio 15 d. Individualios įmonės „Dotnuvos veja“ (toliau – „Dotnuvos veja“) sudarytą Lokalinę sąmatą sudarytų 8 457,10 Eur. Iš viso atsakovės padaryta žala ieškovui yra 9 000,56 Eur, taip pat 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi patikslintu ieškiniu ieškinio suma sumažėjo, prašo grąžinti 175 Eur žyminio mokesčio.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodo, kad su patikslinu ieškiniu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypai yra besiribojantys gretimi žemės sklypai ir patekimas į ieškovo teritoriją nėra apribotas vartais ar kelio užkarda. Antstolis R. S. 2021 m. rugpjūčio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/21/55 nurodo, kad (duomenys neskelbtini), esanti kelio danga yra įrengta senai, dangos būklė susidėvėjusi, asfaltas ir betonas suskilęs ir ištrupėjęs, duobėtas, vietomis apaugęs žole. Ieškovas pats prašė atsakovo į jo žemės sklypą atvežti grunto, kad galėtų jį panaudoti altitudės pakėlimui. 2019 m. spalio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovės direktorių N. G. ir reikalavo išvežti gruntą, tačiau iki ieškinio pareiškimo momento ieškovas pusantrų metų tylėjo ir užvedė bylą teisme norėdamas pasipelnyti. 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė visą gruntą su statybinėmis atliekomis išvežė. Vežant atliekas ieškovas buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kuriems nurodė, kad yra atliekami žemės grunto vežimo darbai ir ieškovui daroma žala. Atsakovei 2021 m. rugpjūčio 11 d. išvežus gruntą su statybinėmis medžiagomis ir ieškovei atsisakius reikalavimo dėl 11 813,73 Eur nuostolių, susijusių su grunto išvežimu, atlyginimo, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir pareiškė naują reikalavimą – priteisti žemės sklypo dalies, iš kurios buvo išvežta žemė su statybinėmis atliekomis, sutvarkymo išlaidas 6 989,34 Eur. Atsakovė nurodo, kad žalą būtina nustatyti ir tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui nebūtų atlyginta daugiau, nei jis iš tikrųjų prarado, todėl pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui, o atsakovui pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo tik būsimas išlaidas, todėl siekia prisiteisti išlaidas, kurių dar nėra patyręs ir neaišku ar jas patirs.

Ieškovo atstovas advokatas S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į pastatą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė vežė gruntą ir statybines medžiagas į ieškovo sklypą, nors tokio leidimo nebuvo gavę. Teismui yra pateiktos fotonuotraukos patvirtinančios šį faktą. Ieškovas norėjo parduoti patalpas, tačiau sandoris neįvyko dėl atsakovo veiksmų, kadangi atsakovas laikė sunkiasvorę techniką ieškovo teritorijoje ir vežė statybines atliekas. Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad statybinių atliekų buvo privežta. Po ieškinio padavimo teismui dienos gruntas buvo išvežtas, tačiau liko nesutvarkyta teritorija iš kurios šis gruntas išvežtas. IĮ „Dotnuvos veja“ paskaičiavo ir sudarė sąmatą, kad sutvarkymo išlaidos, iš žemės sklypo dalies iš kurios buvo išvežtos atliekos, sudaro 9 000,56 Eur. Pirminiame ieškinyje šios žalos priteisti neprašė, kadangi tik pašalinus gruntą paaiškėjo kokios būtinos išlaidos sutvarkymo darbams reikalingos. Reikia sutvarkyti 4 arus žemė sklypo, o kokia sklypo būklė buvo iki grunto atvežimo matyti byloje pateiktose fotonuotraukose. Išlaidos dar nėra patirtos, tačiau paskaičiuota kokios jos bus. Sklypo danga pažeista atsakovui laikant sunkiąją techniką, pažeista danga aplink šulinį, sugadinta10 metrų tvoros, kokia tvora buvo iki netinkamo atsakovo elgesio duomenų nepateikė. Dėl žemių išvežimo ieškovas į atsakovės vadovą kreipėsi daug kartų. Neturtinė žala atsirado, nes ieškovas pergyveno, negalėjo parduoti turto, buvo pirkėjas Ž. U., nors preliminari sutartis sudaryta nebuvo.

Atsakovės UAB „Miško ruošos darbai“ atstovas (vadovas) N. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu buvo grupiokai, įsigijo pastatus, tarp jų konfliktų niekada nebuvo. Ieškovo teritorijoje buvo tvenkinys ir jis planavo jį užpilti, prašė atvežti grunto. Prieš 2 metus dėjo kieme trinkeles ir liko statybinio grunto, kurį suvežė į ieškovo teritoriją. Po savaitės jam paskambino ieškovas ir pasakė, kad grunto jau nebereikia, jis pažadėjo išvežti ir po kiek laiko viską sutvarkė. Vejos toje sklypo vietoje niekada nebuvo ir jis nebuvo sutvarkytas. Tvora supuvusi, apaugusi žole, viskas išvirtę. Kelio danga apaugusi žole, gal 1960 m. ten buvo kažkas betonuota. Daug sunkvežimių vežė gruntą, o dabar jie liko kalti, su ieškiniu nesutinka.

Atsakovės UAB „Miško ruošos darbai“ atstovė advokatė Giedrė Subačiūtė – Dulinskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas prašo iš atsakovo priteisti būsimas išlaidas. Ieškovas ieškinį grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, tai 2021 m. gruodžio 15 d. IĮ „Dotnuvos veja“ sudaryta Lokaline sąmata, sąskaita faktūra ir fotonuotraukomis darytomis 2013 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais. Ieškovo pateiktas antstolio A. Balčiūno surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad betono plokščių dangoje matyti įtrūkimų, sujungimo vietose augo žolė. Byloje pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina žemės sklypo būklės iki grunto atvežimo, nes jos darytos 2014 metais. Šiai dienai ieškovas nėra patyręs jokių išlaidų ir prašo dar priteisti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Žemės sklype niekada neaugo jokia veja. 2020 m. balandžio 27 d. sudaryta lokalinė sąmata nepatvirtina dangos pažeidimo priežasčių, byloje nėra įrodymų, kad būtent atsakovas sugadino tvorą. Ieškovas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia patirtais išgyvenimais, nes negalėjo parduoti žemės sklypo, tačiau pateikia įrodymus, kad norėjo parduoti pastatą. Ieškovas į atsakovą dėl grunto išvežimo kreipėsi tik vieną kartą, nors jis pats savo sklypu nesirūpina ir nededa pastangų, kad pagerintų jo būklę. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas Ž. R. teismo posėdžio metu parodė, kad N. G. įmonė be ieškovo žinios privežė statybinio grunto ir šiukšlių į ieškovo teritoriją, statė sudegusius traktorius. Kadangi ieškovas yra išvykęs į užsienį, jis buvo kaip įgaliotas asmuo ir rūpinosi šiais reikalais. V. S. pastatą įsigijo 2011 metais. Tuo metu teritorija buvo apleista (buvusi degalinė), teritoriją iš karto pradėjo tvarkyti. 2013 m. atsakovo įmonė pradėjo vežti šiukšles. Teritorija atitverta akmenimis, be jo žinios niekas į teritoriją negali įvažiuoti, yra tik vienas servitutinis kelias. UAB „Detovita“ jis užsakė reklamą, buvo pakabintas skelbimas nuomai ir nurodytas jo telefono numeris, tai buvo 2013 metais. Ir dabar išvalytoje teritorijoje mėtosi plytos, laidai, telkšo balos, matosi traktorių vėžės, vaizdas baisus. Šiuo metu pastatyta kamera. 2012 m. teritorija buvo sutvarkyta, išgenėti medžiai, traktoriumi išlyginta žemė, užvežtas juodžemis ir užsodinta žolė. 90 procentų žemių privežė atsakovas, daugiau niekas į tą sklypą nieko nevežė.

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jam yra žinomas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), jam priklauso sklypas (duomenys neskelbtini), yra kaimynai. Sklypai buvo apleisti, 2011 m. aukciono metu įsigijo pastatus. Jokios veiklos V. S. nevykdė ir pats nieko netvarkė, buvo vežamos šiukšlės nes norėjo užversti tvenkinį. Patekti į teritoriją buvo galima be jokių apribojimų, dabar sudėti akmenys. Jo ir ieškovo teritorijas skiria apie 200 m, žolė pasodinta niekada nebuvo, supylė kalnus žemių ir paliko. Technikos buvo, tačiau paliktos neteko matyti, matė, kad buvo skelbimas nuomai ar pardavimui.

Liudytojas Š. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis plovykloje sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kuris prašė atvežti į sklypą žemių duobei užpilti, bet jis žemių nenuvežė. Pro sklypą kartais tenka pravažiuoti, aplinka nesutvarkyta, auga žolės, teritorija priekyje neaptverta, ar riba atskirta akmenimis negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

konsta tu o j a

ieškinys netenkintinas.

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti 9 000,56 Eur (turėtų būti 9 000,59 Eur ) turtinės žalos, kurią sudaro: 8 457,10 Eur žemės sklypo dalies sutvarkymo išlaidos (6 989,34 Eur išlaidos ir 1 467,76 Eur PVM) ir 240,21 Eur pažeistos sklypo dangos sutvarkymas bei 209,13 Eur sugadintos tvoros sutvarkymas (PVM mokestis 94,15 Eur), viso 543,49 Eur;

2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje sprendžiamas klausimas ar atsakovė privalo atlyginti ieškovo prašomą priteisti žalą. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti turtinę žalą, t. y. būsimas išlaidas su kurių atlyginimu atsakovas nesutinka, kadangi ieškovas tokių išlaidų nėra patyręs ir neaišku ar kada nors patirs. Neturtinės žalos dydį ieškovas grindžia tik savo paaiškinimais, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovo patirtos neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose santykiuose ribas. Ieškovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė laikotarpiu 2018-2020 metais ieškovui priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti sunkiasvorę miško darbams skirtą techniką, o vėliau be ieškovo leidimo privežė statybinio grunto (žemių su statybinėmis atliekomis). Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir prašė šiukšles išvežti. Po kreipimosi į teismą dienos atsakovė statybines šiukšles išvežė, tačiau jas pašalinus liko pažeista sklypo danga, sugadinta tvora ir išliko prievolė atlyginti ieškovui žemės sklypo dalies, iš kurios išvežė privežtą žemę su statybinėmis atliekomis, sutvarkymo išlaidas.

Ieškovas padarytos žalos dydį grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais:

Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovui V. S. nuo 2014 m. kovo 17 d. asmeninės nuosavybės teise 2014 m kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu priklauso 0,3784 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (b. l. 7-8); išrašas iš Registrų centras duomenų bazės apie UAB „Miško ruošos darbai“, kurioje nurodyta, kad įmonės vadovas yra N. G.; susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo vadovo N. G. SMS žinutėmis tekstai, iš kurių matyti, kad ieškovas kreipiasi į N. G., kurio klausia kodėl jam veža „gruza“ ir prašo jį išvežti (b. l. 17); fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas vaizdas, kad pastatyta sunkiasvorė technika, matosi traktoriaus ratų žymės, supiltos žemių ir statybinių atliekų krūvos (b. l. 21-32); 2020 m. balandžio 27 d. sudaryta lokalinė sąmata; antstolio Arūno Balčiūno 2021 m. gegužės 12 d. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad sklypo teritorijoje yra žemių krūvos, kuriose statybinės atliekos, tvoroje (pietinėje dalyje) užfiksuoti tvoros pažeidimai (b. l. 34); 2018 m. spalio 6 d. tarp ieškovo V. S. ir agento S. V. sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria šalys susitarė bendradarbiauti, siekiant parduoti komercinės paskirties objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už 43 000 Eur (b. l. 45-46).

Šioje byloje ieškovas V. S. pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Miško ruošos darbai“ priteisti 14 838,34 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 11 813, 75 Eur sudaro privežtų žemių su statybinėmis medžiagomis pašalinimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, tai pripažįsta ir ieškovas, kad po ieškinio pateikimo teisme dienos ir atsakovui gavus procesinius dokumentus iš teismo, 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas suvežtą žemės gruntą su statybinėmis atliekomis iš ieškovo teritorijos išvežė.

Ieškovas 2021 m. gruodžio 16 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 9 000,56 Eur (turėtų būti 9 000,59 Eur) turtinės žalos, kurią sudaro 8 457,10 Eur (su PVM) žalos atlyginimo už žemės sklypo dalies sutvarkymą, iš kurios buvo išvežtos atsakovo suvežtos statybinių medžiagų atliekos, 240,21 Eur (be PVM) už pažeistos sklypo dangos sutvarkymą ir 209,13 Eur (be PVM) sugadintos tvoros sutvarkymą. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas atsisakė pirminiu ieškiniu pareikšto pagrindinio reikalavimo dėl 11 813,75 Eur žalos atlyginimo, kadangi atsakovas suvežtas šiukšles išvežė ir pareiškė naują reikalavimą – priteisti žemės sklypo dalies, iš kurios buvo išvežta žemė su statybinėmis atliekomis 8 457,10 Eur (su PVM) dydžio sutvarkymo išlaidas. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikia 2021 m. gruodžio 15 d. IĮ „Dotnuvos veja“ sudarytą Lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad žemės sklypo dalies sutvarkymo (iš kurio buvo išvežtas gruntas) išlaidos yra 8 457,10 Eur (6989,34 Eur ir 1 467,76 Eur PVM).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį.

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

Ieškovas patirtos žalos dydį įrodinėja 2020 m. balandžio 27 d. sudaryta Lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad asfaltbetonio dangos remontas kainuotų 240,21 Eur ir tinklinės tvoros remontas – 209,13 Eur (be PVM), taip pat 2021 m. gruodžio 15 d. IĮ „Dotnuvos veja“ sudaryta Lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad vien vejos žolių mišinys ir vejos pasėjimas kainuotų apie 2 500 Eur. Ieškovui padarytą turtinę žalą ieškovas įrodinėja ir antstolio Arūno Balčiūno 2021 m. gegužės 12 d. surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad sklypo teritorijoje yra žemių krūvos, kuriose statybinės atliekos (vėliau šios žemės buvo išvežtos), tvoroje, pietinėje sklypo dalyje užfiksuoti tvoros pažeidimai, tai matyti pridėtose fotonuotraukose. Žymių asfalto dangos pažeidimų faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo. Betono plokščių dangoje buvo įtrūkimų, betono plokščių sujungimo vietose augo žolė (b. l. 34). Į teismo posėdį ieškovo pakviestas liudytojas Ž. R. parodė, kad ieškovas gyvena užsienyje, yra jo draugas, todėl jam pavesta tvarkyti visus su sklypu susijusius reikalus. Liudytojas patvirtino, kad įsigijęs žemės sklypą ir pastatus ieškovas juos tvarkė, lygino žemes, vežė juodžemį, sėjo žolę. Į teritoriją niekas negalėdavo įvažiuoti, ji buvo atitverta akmenimis. Į teritoriją gruntą vežė atsakovas.

Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas N. G. pripažino faktą, kad į ieškovui priklausančią teritoriją jis atvežė statybinių šiukšlių, bet jas vežė paprašytas ieškovo. Vėliau šios šiukšlės buvo išvežtos. Liudytojas V. A. parodė, kad jam priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su ieškovu yra kaimynai. Sklypai buvo apleisti, 2011 m. aukciono metu įsigijo pastatus, V. S. jokios veiklos nevykdė ir nieko netvarkė, buvo vežamos šiukšlės, į teritoriją buvo galima patekti be jokių apribojimų, važiavo kas norėjo, dabar sudėti akmenys ir žolė pasodinta niekada nebuvo. Kitas liudytojas Š. V. taip pat parodė, kad teritorija yra neprižiūrėta, auga žolės. Atsakovas byloje pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis nurodo, kad konstatuoja faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančia kelio danga ir tvora. Antstolis konstatavo, kad suverstų (sustumtų) statybinių atliekų, grunto ar susmulkinto asfaltbetonio atliekų krūvų sklype nėra, sklype matosi žole apžėlusios galimai senai suverstos žemės, kelio danga yra įrengta senai, dangos būklė susidėvėjusi, asfaltas ir betonas suskilinėjęs ir ištrupėjęs, duobėtas bei vietomis apaugęs žole. Žemės sklype esanti tvora sumontuota senai, išoriškai aprūdijusi, vietomis išlūžusi, surišta viela, apaugusi krūmais, senai sumontuota ir nejudinta, nes vietomis įaugusi į medžius. Taip pat konstatuota, kad į sklypo teritoriją galima laisvai patekti.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog buvo padaryta žala, kurią jis prašo priteisti. Ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovas veždamas gruntą sugadino kelio dangą, sklypo dangą ant kurios buvo suvežtos šiukšlės (kurios buvo pašalintos) ir tvorą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad sklypas buvo prižiūrėtas ir jame augo pasėta žolė (veja), kurios pasėjimui ieškovas prašo priteisti žalą. Priešingai, pateiktuose Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyta, kad kelio danga subyrėjusi, sutrūkusi, tarpuose auga žolės, tvora sena. Ieškovas teismui pateiktais įrodymais neįrodė nei padarytos žalos fakto, nei jos dydžio, o neįrodyta bent viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Kadangi aplinkybių susijusių su ginčo dalyku dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas neįrodė, ieškinio reikalavimas dėl 9 000,56 Eur turtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kuriuos patyrė negalėdamas parduoti sklypo ir jame esančio pastato, taip pat buvo priverstas daugelį kartų kreiptis į ieškovą dėl padarinių pašalinimo, jis patyrė stresą, nepatogumus, nervinę įtampą. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 6 d. buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su nekilnojamojo turto pardavimo agentu, tačiau pardavimas neįvyko, nes potencialūs pirkėjai įvertinę esamą situaciją atsisakė įsigyti ieškovui priklausantį pastatą.

Iš byloje pateiktos 2018 m. spalio 6 d. bendradarbiavimo sutarties matyti, kad ieškovas V. S. ir agentas S. V. buvo pasirašę sutartį dėl komercinės paskirties objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktoje fotonuotraukoje (b. l. 128) matyti, kad ant pastato pakabintas skelbimas „Išnuomojamos patalpos“ ir nurodytas telefono numeris. Liudytojas Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad komercines patalpas norėjo ne parduoti, bet išnuomoti. Taigi patikslintame ieškinyje ieškovo nurodytos aplinkybės dėl objekto pardavimo nesutampa su liudytojo parodymais ir pateiktais rašytiniais (fotonuotrauka) įrodymais, todėl kyla abejonių ar komercinės paskirties objektą iš vis buvo ketinama parduoti, byloje nėra duomenų apie konkretų pirkėją ar preliminarios sutarties sudarymą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas į atsakovą dėl šiukšlių išvežimo kreipėsi tik vieną kartą 2019 m. spalio 4 d., todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad buvo kreiptasi daug karų yra neįrodytos. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas neturtinę žalą grindžia išimtinai tik savo paaiškinimais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovo patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose santykiuose ribas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad padarytos neturtinės žalos ieškovas neįrodė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintinas iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, per šios bylos nagrinėjimo procesą, atsakovė patyrė 5 203 Eur išlaidų advokato pagalbai ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 88 straipsnis).

Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 14 838,34 Eur neturtinės ir 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš viso 16 838,34 Eur ir sumokėjo 505 Eur žyminio mokesčio. Patikslintu ieškiniu ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 11 000,56 Eur, o nuo tokios ieškinio sumos mokėtinas žyminis mokestis būtų 330 Eur. Kadangi žyminio mokesčio yra sumokėta daugiau, negu numato įstatymas, todėl sumokėto žyminio dalis – 175 Eur grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šioje byloje 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos susidarė siunčiant procesinius dokumentus šalims, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. S. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miško ruošos darbai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miško ruošos darbai“, juridinio asmens kodas 158323176, 5 203 Eur (penkis tūkstančius du šimtus tris Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalį 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur), sumokėtą 2021 m. liepos 29 d. mokėjimo terminale „Perlas“, pavedant tai padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolika Eur 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.