Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Socialiniai sprendimai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neįgyvendinant teisės aktuose nustatytų normų, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją nurodė, jog sudariusi galimybę Pirkimuose dalyvauti UAB „Socialiniai sprendimai“, perkančioji organizacija neįgyvendins VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtinto racionalumo principo, kadangi UAB „Socialiniai sprendimai“ – vienintelis rinkos dalyvis, atliekantis horizontaliojo ženklinimo darbus. Ieškovo teigimu, VPĮ 91 str. 1 d. nenumatyta nustatyto reglamentavimo taikymo išimčių, t. y. nėra nustatyta, jog viešieji pirkimai iš socialinių įmonių gali būti vykdomi tik tada, jei perkamų darbų, atliekamų paslaugų ar vykdomų darbų rinkoje dėl atitinkamo pirkimo objekto yra daugiau nei vienas tiekėjas. Pabrėžia, jog VPĮ vienareikšmiškai nustatyta, jog pirkimai iš socialinių įmonių privalo būti atliekami, o tokių pirkimų vertė per finansinius metus negali būti mažesnė kaip 5 proc. visų supaprastintų pirkimų vertės. Pažymi, jog ir įprastai (prekes įsigyjant, paslaugas suteikiant, darbus vykdant ne socialinei įmonei), tam tikrais atvejais pirkimai gali būti vykdomi iš vieno tiekėjo, pvz., VPĮ 92 str. numatytos išimtys, ir VPĮ nenumato, jog tai būtų konkurencijos ar racionalumų principų pažeidimas. Toks atsakovo požiūris pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 3 str. 1 d.), neskatina nei konkurencijos, nei motyvacijos remti vienos iš jautriausių visuomenės grupių. Sprendimą atmesti pretenziją atsakovas taip pat argumentavo aplinkybe, jog Tiekėjas turi teisę darbus vykdyti tik valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose, o Pirkimo objektą sudaro ir valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose. Ieškovo nuomone, nurodytas argumentas nėra pakankamas pagrindas ignoruoti jautrią visuomenės grupę – Pirkimo objektą galima skirstyti į dalis (pvz., valstybinės reikšmės magistralinių automobilių kelių horizontalusis ženklinimas, valstybinės reikšmės krašto automobilių kelių horizontalusis ženklinimas ir t. t.).

Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaujantis VPĮ 8² str. nustatytu reglamentavimu, jau yra atlikusi aptariamų Pirkimų patikrinimą/prevenciją VPĮ normų atitikimui ir nustatė, kad Perkančioji organizacija potencialiems tiekėjams nesudarė vienodų sąlygų dalyvauti Pirkimų procedūrose – Perkančioji organizacija, siekdama atverti rinką ir užtikrinti tiekėjų konkurencingumą, turėjo Pirkimus išskaidyti pagal Lietuvos savivaldybių teritorijų ribas ar smulkiau. Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos, valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbų apimčių išskaidymas pagal savivaldybių teritorijų ribas sudarytų galimybę Pirkimuose dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, t. y. būtų atverta rinka potencialiems tiekėjams ir skatinama tiekėjų konkurencija, atitinkamai Perkančioji organizacija turėtų galimybę išsirinkti ekonomiškiausius pasiūlymus ir racionaliau naudoti Pirkimams skirtas lėšas. Taigi, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nėra jokios kliūties atsakovui sudaryti galimybę darbus atlikti ir socialinės įmonės darbuotojams, padėti jiems integruotis į darbo rinką, taip įgyvendinant VPĮ 91 str. 1 d. nustatytą imperatyviąją pareigą.

Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad sutinka su atsakovo pateikta pozicija, jog Viešųjų pirkimų įstatymo normos, nustatančios ginčo pobūdžio pirkimus, nenumato kokius konkrečiai pirkimus atsakovas turėjo atlikti vykdydamas Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvųjį reglamentavimą numatantį prekes, paslaugas ar darbus pasirenkant įsigyti iš socialinių ar neįgaliųjų įmonių, todėl tarnyba negali konstatuoti, kad atsakovas pažeidė VPĮ 91 str. 1 d. reglamentavimą, vykdydamas pirkimus, nenumatydamas, jog perkami darbai bus iš įmonių, atitinkančių šio straipsnio požymius. Pažymėjo, jog vykdant viešuosius pirkimus pagal VPĮ 91 str. absoliučiai visi konkurso dalyviai privalo atitikti šiame straipsnyje nurodytą statusą, t. y. visi viešojo pirkimo dalyviai turi būti viena iš nurodytų socialiai remtinų bendrovių. Minėtų pirkimų praktiką detalizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-06-30 įsakymas Nr. 1S-95, kuriuo yra priimtos Socialinės apsaugos reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose rekomendacijos. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, nustačius, kad rinkoje be ieškovo nėra daugiau tiekėjų, galinčių teikti Pirkimuose numatytas įsigyti paslaugas, atsakovas galėjo atsisakyti vykdyti šių darbų Pirkimus konkrečiai iš ieškovo, nes tik ieškovas galėtų teikti numatytus darbus, o tai yra svarbu dėl konkurencijos užtikrinimo viešųjų pirkimų procedūrose, ką yra pažymėjęs ir kasacinis teismas. Tarnyba pažymėjo, jog perkančioji organizacija, atsisakydama vykdyti pirkimą VPĮ 91 str. nustatyta tvarka, turi įvertinti, ar nepažeis imperatyvaus VPĮ laikymosi ir pasieks bendroje visų vykdomų supaprastintų viešųjų pirkimų imtyje tikslą. VPĮ 91 str. pagal savo paskirtį ir teisinį reguliavimą yra viešojo pirkimo būdas, kas reiškia, jog dėl šio būdo pasirinkimo ir vadovaujantis VPĮ 7 str. 1 d. sprendžia pati perkančioji organizacija planuodama vykdyti supaprastintus pirkimus. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovas yra vienintelis rinkoje vykdantis Pirkimuose nurodyto objekto darbus, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis bei Viešųjų pirkimų įstatyme 3 str. 2 d. numatytu viešųjų pirkimų tikslu – racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, galėjo atsisakyti vykdyti Pirkimus vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme 91 str. įtvirtintu pirkimo būdu. Atsisakius vykdyti Pirkimus šiuo būdu, atsakovui vis tiek išlieka pareiga vykdyti viešuosius pirkimus iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 proc. nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaipo 50 proc. pacientų, tačiau ne konkrečiai vykdomų Pirkimų atveju; šią pareigą atsakovas turi įgyvendinti vykdant kitus supaprastintus pirkimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas (perkančioji organizacija) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, siekdamas įsigyti valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, jų apimtis padalino į šešis atskirus pirkimus ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis 2016-03-29 paskelbė viešojo pirkimo supaprastintus atvirus konkursus: 1) „Šiaurinės Lietuvos dalies valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontalusis ženklinimas“ (pirkimo Nr. 172759); 2) „Centrinės Lietuvos dalies valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontalusis ženklinimas“ (pirkimo Nr. 172760); 3) „Pietinės Lietuvos dalies valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontalusis ženklinimas“ (pirkimo Nr. 172761); 4) Pietrytinės Lietuvos dalies valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontalusis ženklinimas“ (pirkimo Nr. 172762); 5) „Rytinės Lietuvos dalies valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontalusis ženklinimas“ (pirkimo Nr. 172763); 6) „Vakarinės Lietuvos dalies valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontalusis ženklinimas“ (pirkimo Nr. 172764).

Nesutikdamas su konkurso organizavimo būdu, ieškovas UAB „Socialiniai sprendimai“ pateikė Perkančiajai organizacijai bei Viešųjų pirkimų tarnybai 2016-08-17 pretenziją dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. 1 d. reglamentavimo pažeidimo, kurioje Perkančiosios organizacijos atžvilgiu reikalavo sudaryti galimybę konkursinius pasiūlymus pateikti socialinėms įmonėms, turinčioms VPĮ 91 str. 1 d. aprašytus požymius, o Viešųjų pirkimų tarnybos prašė atlikti aptariamos situacijos prevenciją ir nustačius pažeidimus įpareigoti Perkančiąją organizaciją pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ir veiksmus. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-08-24 rašte nurodė, kad tarnyba atrenka tik rizikingiausius pirkimus ir juos vertina, o Perkančiosios organizacijos vykdomas pirkimas nebuvo atrinktas kaip rizikingas. Perkančioji organizacija 2016-08-18 pretenziją atmetė nurodžiusi, kad tiekėjas yra vienintelis rinkos dalyvis, atliekantis horizontaliojo ženklinimo darbus, todėl nebus įgyvendintas VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtintas racionalumo principas, be to, tiekėjo turimas kvalifikacijos atestatas suteikia teisę atlikti horizontalaus ženklinimo darbus tik valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose, todėl tiekėjas nėra pajėgus pilna apimtimi tinkamai vykdyti pirkimuose aprašytus darbus.

Taigi, ieškiniu ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai, neįgyvendinant teisės aktuose nustatytų normų, prašant panaikinti VPĮ 91 str. imperatyviems reikalavimams prieštaraujantį perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo patvirtintos pirkimų sąlygos.

VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis tikslas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą parengti pirkimo sąlygas taip, kad perkančiajai organizacijai būtų siūlomos ir parduodamos tik reikalingos paslaugos, o lėšos, skirtos paslaugoms įsigyti, būtų naudojamos racionaliai.

Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. 1 d. įtvirtinta perkančiųjų organizacijų (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė) pareiga ne mažiau kaip 5 procentus visų supaprastintų pirkimų atlikti iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 proc. nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 proc. pacientų, jų pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti arba atlikti pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šios įstaigos ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Ši nuostata taip pat reiškia tai, kad vykdant tokius pirkimus, pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą turi būti pažymėta, kad pirkime gali dalyvauti tik šioje dalyje nurodyti tiekėjai, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). VPĮ 91 str. 1 d. požymius atitinkančių socialinių įmonių sąrašas skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje www.cvpp.lt > VPĮ 91 str. įmonės. Ieškovas – įmonė, atitinkanti VPĮ 91 str. 1 d. aprašytus įmonių požymius, oficialiai įtraukta į įmonių gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašus (www.cvpp.lt, www.ldb.lt).

Ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus teigdamas, jog atsakovas, vykdydamas supaprastintus pirkimus, tarp jų – ginčo objekto pirkimus, neįgyvendina VPĮ 91 str. 1 d. numatytos pareigos. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog tik perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti kokius pirkimus ji turi vykdyti pagal VPĮ 91 str., kadangi VPĮ normos, nustatančios šio pobūdžio pirkimus, nenumato, kokius konkrečiai pirkimus perkančioji organizacija turi atlikti vykdydama VPĮ imperatyvų reglamentavimą numatantį prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš socialinių ar neįgaliųjų įmonių. Pagal ginčo pobūdžio pirkimų taikymo praktiką detalizuojančių Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintų Socialinės apsaugos reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 26 p., skaičiuodama supaprastintų pirkimų vertę ir skirdama 5 procentus pirkimams pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį, perkančioji organizacija turi įskaičiuoti visas supaprastintiems pirkimams planuojamas skirti lėšas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai palikta diskrecijos teisė pačiai spręsti, kokius pirkimus ji vykdys įstatymo nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija vykdydama ginčo pirkimus Nr. 172759, 172760, 172761, 172762, 172763 bei 172764, pažeidė VPĮ 91 str. 1 d. reglamentavimą, nenustačiusi, jog perkami darbai bus iš įmonių, atitinkančių šio straipsnio požymius.

Paminėtina, kad perkančioji organizacija, vykdydama įstatymo 91 str. 1 d. nustatytą pareigą, gali atlikti kitus pirkimus dėl kitų pirkimo objektų, kuriuose dalyvautų didesnis besivaržančių tarpusavyje įstatymo 91 str. nurodytų įmonių skaičius.

Ieškovas taip pat nesutinka su perkančiosios organizacijos pozicija, kad sudariusi galimybę Pirkimuose dalyvauti ieškovui, kuris yra vienintelis rinkos dalyvis, atliekantis horizontaliojo ženklinimo darbus, perkančioji organizacija neįgyvendins VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtinto racionalumo principo. Jau anksčiau minėtų Viešųjų pirkimų tarnybos Rekomendacijų 28¹ p. yra nustatyta, kad perkančioji organizacija, ketindama atlikti pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str., turėtų užtikrinti konkurenciją ir racionalų lėšų panaudojimą bei kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti potencialių tiekėjų skaičių, o nustačiusi, kad numatomame atlikti pirkime pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. dalyvautų nedidelis tiekėjų skaičius arba apskritai tik vienas tiekėjas, nors rinkoje atitinkamas prekes tiekia, paslaugas teikia ar darbus atlieka kur kas didesnis tiekėjų skaičius, esant galimybei, rekomenduojama atsisakyti sprendimo pirkimą vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. Kaip jau buvo minėta, viešųjų pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra vienintelė socialinė įmonė Lietuvoje vykdanti horizontaliojo kelių ženklinimo darbus, todėl neatmestina tikimybė, jog tuo pasinaudodamas ieškovas galėtų pateikti už didesnę kainą pasiūlymą, negu siūlytų esant konkurencijai, ir tokiu atveju perkančioji organizacija būtų priversta priimti bei pirkti jo siūlomus darbus už nurodytą kainą ir tokiu būdu būtų pažeisti pagrindiniai VPĮ 3 str. 1 d. numatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo bei skaidrumo viešųjų pirkimų principai. Nustačius, jog ieškovas yra vienintelis rinkoje vykdantis Pirkimuose nurodytus darbus, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. numatytu viešųjų pirkimų tikslu – racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, konstatuotina, kad perkančioji organizacija galėjo atsisakyti vykdyti Pirkimus vadovaujantis VPĮ 91 str. įtvirtintu pirkimo būdu.

Ieškovo nuomone, perkančiosios organizacijos atsakymuose į pretenziją nurodytas argumentas, jog tiekėjas turi teisę darbus vykdyti tik valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose, o pirkimo objektą sudaro horizontalaus ženklinimo darbai valstybinės reikšmės magistraliniuose ir krašto keliuose, nėra pakankamas pagrindas ignoruoti jautrią visuomenės grupę, kadangi Pirkimo objektą galima skirstyti į dalis. Kaip matyti iš ieškovo pateikto Statybos produkcijos sertifikavimo centro išrašo iš Statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro, ieškovui suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu, statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai (rajoniniai), keliai (gatvės), statybos darbų sritys: apdailos darbai (horizontalus ir vertikalus ženklinimas). Taigi, nustatyta ir byloje dėl to ginčo nėra, jog tiekėjas (ieškovas) turi teisę horizontaliojo kelių ženklinimo darbus vykdyti tik valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose. Perkančioji organizacija nurodė, kad kaip matyti iš Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 2 d., keliai skirstomi pagal svarbą: magistraliniai, krašto, ir galiausiai – rajoniniai, todėl vadovaujantis šiais prioritetais, pirmiausia ženklinami magistraliniai keliai, po to – krašto, ir jeigu užtenka lėšų – rajoniniai. Todėl sutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija, jog perkančiajai organizacijai geriausiai žinoma specifiniai su veikla susiję poreikiai ir ji turi diskrecijos teisę nustatyti ir individualizuoti pirkimo sąlygas. Pažymėtina, jog net ir išskaidžius pirkimo objektą dalimis, tai nepašalintų tos aplinkybės, kad ieškovas tokiu atveju vis tiek būtų vienintelis tiekėjas rinkoje, turintis teisę dalyvauti tokio pobūdžio konkurse (rajoninių kelių horizontaliojo ženklinimo darbų dalyje) ir daugiau subjektų, turinčių VPĮ 91 str. požymius, nėra.

Sutiktina su ieškovo dėstomomis aplinkybėmis, jog VPĮ nustatyta, kad pirkimai iš socialinių įmonių privalo būti atliekami, o tokių pirkimų vertė per finansinius metus negali būti mažesnė kaip 5 proc. visų supaprastintų pirkimų vertės. Ieškovas nurodė, jog išanalizavus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbiamą informaciją apie planuojamus einamaisiais metais vykdyti pirkimus, nustatyta, jog atsakovas supaprastintų pirkimų planuoja vykdyti 445, tačiau nei viename pirkime nėra sudaryta galimybė dalyvauti tiekėjams, turintiems VPĮ 91 str. 1 d. aprašytus įmonės požymius. Atkreiptinas dėmesys, jog perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti visų per kalendorinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per kalendorinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą, kurioje perkančioji organizacija privalo pateikti duomenis apie visus per kalendorinius metus atliktus pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. reikalavimus: bendras pirkimų, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. reikalavimus, apimtis atskirai prekėms, paslaugoms, darbams, bei kiek procentų pirkimų nuo supaprastintų pirkimų vertės atlikta pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnį (Rekomendacijų 43 p.). Tuo tarpu VPĮ 8² str. 1 d. 2 p. įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus; VPĮ 8² str. 2 d. 8 p. Viešųjų pirkimų tarnybai nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai atsisakius vykdyti ginčo Pirkimus VPĮ 91 str. nustatytu būdu, jai vis tiek išlieka pareiga vykdyt viešuosius pirkimus iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 proc. nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 proc. pacientų, o Viešųjų pirkimų tarnyba kaip institucija, kontroliuojanti VPĮ 91 str. sąlygos vykdymą, privalo užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos laikytųsi įstatymo nustatytų reikalavimų.

Ieškovas nurodė, kad tam tikrais atvejais pirkimai gali būti vykdomi iš vieno tiekėjo (VPĮ 56 str., 92 str.) ir VPĮ nenumato, jog tai būtų konkurencijos ar racionalumų principų pažeidimas, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos išimtys (neskelbiamų derybų sąlygos ir sąlygos, kada galima neskelbti apie supaprastintą pirkimą) nesusijusios su nagrinėjamu byloje ginču, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas, vykdydamas ginčo pirkimus, nepažeidė viešąjį pirkimą reglamentuojančių teisės normų ir principų, todėl ieškovo reikalavimai panaikinti VPĮ 91 straipsnio imperatyviems reikalavimams prieštaraujantį perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo patvirtintos pirkimų Nr. 172759, 172760, 172761, 172762, 172763 bei 172764 sąlygos.

Teismas dėl kitų ieškinyje išsakytų argumentų nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atmetus UAB „Socialiniai sprendimai“ ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.). Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.