- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-943-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31866-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28622-981/2019 ir 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-33895-1040/2020 4 dalį, kuria nustatyta atsakovės bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka.
2. 2022 m. sausio 18 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma, iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikino bendravimo su atsakove tvarką, pagal kurią: 1) atsakovė bendrautų su vaiku be nakvynių; 2) vaiką į susitikimo su atsakove vietą atvežtų ir pasiimtų ieškovas, atsakovei neturint teisės pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos; 3) atsakovė bendrautų su vaiku kas antrą savaitgalį, pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį, konkrečią su vaiku susitikimo dieną, laiką, vietą bei trukmę suderinusi su ieškovu raštu ne vėliau, kaip prieš 2 (dvi) dienas iki planuojamo susitikimo su vaiku; 4) atsakovė bendrautų su vaiku kiekvieną savaitę pasirinktinai dvi darbo dienas pasibaigus vaiko ugdymo užsiėmimams, konkrečią su vaiku susitikimo dieną, laiką, vietą bei trukmę suderinusi su ieškovu raštu ne vėliau, kaip prieš 2 (dvi) dienas iki planuojamo susitikimo su vaiku; 5) atsakovė bendrautų su dukra neporiniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) nuo 10 val. iki tos pačios dienos 20 val.; 6) atsakovė bendrautų su dukra neporiniais kalendoriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10 val. iki tos pačios dienos 20 val. Ieškovas savo prašymą grindžia 2021 m. birželio 11 d. atsakovės namuose kilusiu gaisru, kuomet atsakovė aptikta be sąmonės ir jos pasišalinimu iš ligoninės, dėl ko nepavyko nustatyti jos blaivumo, atsakovės daugiadieniu alkoholio vartojimu, tuo, jog socialiniai darbuotojai 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. spalio 27 d. rado atsakovę su vaiku galimai neblaivią; jog nuo 2021 m. spalio 28 d. atsakovė nebendravo su vaiku, nebandė susisiekti, remiantis susirašinėjimu su namo bendrijos pirmininke, toliau girtavo, tuo, kad 2022 m. sausio 3 d. socialinė atvejo vadybininkė K. A. lankėsi atsakovės namuose ir pastebėjo, kad atsakovė svirduliuoja, kalba nerišliai, nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, ji nepagarbiai bendravo su socialine atvejo vadybininke, laukiant policijos, nuteikinėjo vaiką prieš ieškovą, o nesulaukus, išvažiavo, vėliau su policijos pareigūnais sutartu laiku namuose rasta nebuvo, su ja susisiekti nepavyko. Ieškovo teigimu, atsakovė ir toliau vartoja alkoholį, nesikreipė į priklausomybės ligų centrą, nėra išsigydžiusi priklausomybės alkoholiui. Atsakovė nebendradarbiauja su atvejo vadybininke, galimai siekdama išvengti neblaivumo nustatymo atvejų neatsiliepia į skambučius ir neįsileidžia darbuotojų į namus. Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. atvejo vadybininkei 23 kartus nepavyko susisiekti su atsakove, ji neatsiliepė į telefono skambučius. 2021 m. lapkričio mėnesį nei karto neįsileido socialinės atvejo vadybininkės, nors du iš keturių kartų atsakovė buvo namuose. Šios aplinkybės susijusios su atsakovės girtavimu, todėl atsakovė nei karto ir nesusitiko su dukra, jų emocinis ryšys susilpnėjo. Po 2021 m. gruodžio 27 d. teismo nutarties priėmimo atsirado naujų aplinkybių, iš kurių matyti, jog atsakovė toliau girtauja, nes 2022 m. sausio 3 d. pakartotinai rasta namuose su nepilnamečiu vaiku neblaivi. Tai įrodo, kad nepilnametės dukros interesai yra pažeidžiami, būnant su neblaivia mama vaikui kyla reali grėsmė. Tačiau atsakovės vertinimu grėsmė vaikui egzistuoja ne dėl jos pačios netinkamo elgesio dukros atžvilgiu, o dėl to, kad ieškovas ieško pagalbos kreipdamasis į socialinius darbuotojus. Atsakovė neveikia vaiko interesais, todėl užtikrinant vaiko saugią aplinką, yra pagrindas riboti atsakovės bendravimą su vaiku. Tokią būtinybę lemia ir šalių vaiko mažas amžius, kadangi mergaitė savarankiškai dar negeba pilnai savimi pasirūpinti, dėl ko ypatingai svarbu užtikrinti jos nuolatinį saugumą. Ieškovas nesiekia visiškai apriboti motinos bendravimo su vaiku, tačiau šiuo metu vaiko teises bei teisėtus interesus geriausiai užtikrintų bendravimas be nakvynių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ne kartą teikė prašymus dėl atsakovės bendravimo su vaiku pakeitimo, tačiau jie buvo atmesti. Ieškovas naują prašymą iš esmės grindžia vien 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro raštu „dėl informacijos pateikimo“, tačiau ši institucija nėra teikianti išvadą byloje, raštas adresuotas ne teismui, o Advokatų profesinės bendrijos „GGB Law“ advokatei, atsakant į jos 2022 m. sausio 12 d. paklausimą, kuris teismui nėra pateikiamas, todėl nėra aišku, kas ir kokios informacijos prašė. Raštas pasirašytas ne šios biudžetinės įstaigos vadovo ar įgalioto asmens, o šio centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėjos. Be to, rašto rengėja nurodyta centro Pagalbos šeimai skyriaus vadybininkė J. G., kuri 2022 m. sausio 3 d. nesilankė atsakovės namuose, nematė aprašomų aplinkybių. Rašte remiamasi K. A. įspūdžiais lankantis atsakovės namuose 2022 m. sausio 3 d., tačiau K. A. nėra Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotoja, ji dirba VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Atsakovės namuose kartu su K. A. buvo dar viena moteris, kuri neprisistatė ir kuri neminima rašte, sąmoningai, siekiant nuslėpti galimai neteisėtas vizito aplinkybes. Ieškovas pats pripažįsta, kad jis šiuo metu sąmoningai nevykdo teismų nutartimis patvirtintos atsakovės bendravimo su dukra tvarkos, neleidžia atsakovei nustatytu grafiku matytis su dukra, tuo pačiu nurodydamas prieštaringas aplinkybes, jog atsakovė nesiekia bendrauti su vaiku. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, gali būti pakenkta mažamečio vaiko interesams. Šalių dukra yra maža, pripratusi miegoti su mama, tam yra sukurtos visos sąlygos, todėl draudimas vaikui nakvoti su mama būtų didelis stresas, kuris neigiamai veiktų vaiko sveikatos būklę. Be to, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutampa su ieškinio reikalavimu. Mergaitės ir motinos ryšys yra ypač stiprus ir tamprus, dukra yra labai prisirišusi prie motinos, todėl galėdama su ja matytis tik trumpam laikui, patirtų didelę netektį bei neigiamus išgyvenimus.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių dukra yra išreiškusi nuomonę, jog jai labiau patinka būti su tėčiu, jį labiau myli, tėvas tinkamai rūpinasi vaiku (tai matyti iš ugdymo įstaigos rašto). 2021 m. gruodžio 11 d. Tarnybos specialistė bendravo su nepilnamete, kuri pasakojo, kad kartais eina darželį, kartais lieka namuose, tuomet ją prižiūri močiutė, teigiamai atsiliepė apie močiutę, mamą ir tėtį, tikino, kad visi - labai geri, myli ją, o ji - juos. Mergaitė pokalbio metu Tarnybos specialistei užsiminė, jog 2021 m. gruodžio 10 d. bendravo mobiliuoju telefonu su motina, tačiau matė ją seniai. Su mama vaikas norėtų pabendrauti ir pabūti kartu, tačiau pas ją namo važiuoti nenorėtų, kadangi tėtis jai sakė, jog mama labai serga ir negali ja rūpintis. 2022 m. sausio 4 d. gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad socialinė darbuotoja aptiko atsakovę, su kuria buvo nepilnametis vaikas, galimai neblaivią. Vaikas lankė ugdymosi įstaigą iki šių metų, tačiau šiuo metu neina, nes ieškovas bijo, kad atsakovė, nepranešusi ieškovui, gali pasiimti vaiką. Atsakovės teigimu, 2022 m. sausio 3 d. ji turėjo vykti prižiūrėti savo tėvo, tačiau atvykusi socialinė darbuotoja įtardama, kad ji galimai vartojo alkoholį, iškvietė policijos pareigūnus. Atsakovė sutiko geranoriškai palaukti policijos pareigūnų, tačiau šiems užtrukus 1.5 val., ji su vyru išvyko pas tėvą, kurio adresą pateikė socialinei darbuotojai. 18.20 val. atsakovė sulaukė skambučio iš policijos, susitarė su policijos pareigūnais, kad atvyks į savo gyvenamąją vietą, tačiau su vyru nusprendė nebevažiuoti, atsižvelgė į vaiko pasakymą, kad vaikas nenori vėl susitikti su policijos pareigūnais. Po minėto įvykio buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, tačiau nustatytas rizikos veiksnys susijęs su vaiko atstovo galimu alkoholio vartojimu. Tarnybos nuomone, tėvo prašymas konkretizuoti laikinąja bendravimo tvarką neprieštarauja nepilnametės interesams, kadangi vaiko tėvas sunerimęs dėl vaiko saugumo. Patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio dalyku. Tarnybos nuomone, šiuo metu nustatyta vaiko bendravimo su motina tvarka atitinka geriausius vaiko interesus.
5. 2022 m. sausio 31 d. ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog šiuo metu nėra nustatyta laikina motinos bendravimo su vaiku tvarka, kaip nurodyta Tarnybos išvadoje. Tarnyba išvadoje patvirtino ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas 2022 m. sausio 3 d. įvykio aplinkybes, nurodė, jog vaikui nustatytas rizikos veiksnys, jog prašymas konkretizuoti laikinąją bendravimo tvarką, neprieštarauja nepilnametės A. J. interesams, tačiau pateikė aukščiau išdėstytai pozicijai prieštaraujančią išvadą, jog „šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka su motina atitinka geriausius vaiko interesus“. Taigi Tarnybos išvadoje pateikiamos dvi prieštaringos pozicijos – vienoje išvados pastraipoje nurodoma, kad ieškovo prašymas neprieštarauja vaiko interesams, kitoje – kad geriausius vaiko interesus atitinka šiuo metu nustatyta bendravimo su motina tvarka. 2021 m. gruodžio 2 d. ta pati vyriausioji specialistė buvo pateikusi išvadą, kad „<....>atsižvelgiant į šiuo metu esančią informaciją, galimai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus mažametės geriausiems interesams“, be to, Tarnybos išvada, kad „<....> šiuo metu nustatyta bendravimo su motina tvarka atitinka geriausius vaiko interesus“, prieštarauja Tarnybos 2021 m. spalio 27 d. ieškovui išsakytam įpareigojimui, kuo skubiau kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo po to, kai 2021 m. spalio 27 d. atsakovę socialiniai darbuotojai vėl rado galimai neblaivią. Pagal šiuo metu įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą tvarką vaikas turi praleisti 11 parų pas mamą, 3 - pas tėvą, nepertraukiamai likti su mama ne mažiau kaip 3 paras. Atsižvelgiant į prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstytas 2022 m. sausio 3 d. įvykio aplinkybes, į 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro pažymą, kad atsakovė nebendradarbiauja su atvejo vadybininke, nesprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemos, ją ignoruoja, nuteikinėja mažametę dukrą prieš tėvą, darytina išvada, jog atsakovė neveikia vaiko interesais, todėl užtikrinant vaiko saugią aplinką, yra pagrindas riboti atsakovės bendravimą su vaiku iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė ieškovo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir nustatyti atsakovės I. L. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. J. tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su dukra: 1) darbo dienomis pasiimdama dukrą iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą 19 val.; 2) neporinėmis metų savaitėmis, šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama tą pačią dieną iki 19 val.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia jau anksčiau teismo įvertintomis aplinkybėmis sprendžiant ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie buvo atmesti, o kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, paskatinusią ieškovą pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, ieškovas nurodo 2022 m. sausio 3 d. įvykį, kai atsakovės namuose apsilankiusi socialinė darbuotoja, vaikui esant su atsakove, įtarė atsakovę esant neblaivią. Rašte taip pat nurodyta, kad socialinei atvejo vadybininkei K. A. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. 23 kartus nepavyko susisiekti su atsakove, atsakovė neatsiliepė į telefono skambučius. 2021 m. lapkričio mėnesį atsakovės namuose buvo lankomasi 4 kartus, tačiau atsakovė nei karto neįsileido darbuotojos, nors 2021 m. lapkričio 9 d. buvo aišku, jog namuose kažkas yra (degė šviesa), o lapkričio 17 d. pro langą buvo matoma pati atsakovė. 2021 m. gruodžio mėnesį su atsakove kontaktuoja 21 kartą, iš kurių ji neatsiliepė 1 kartą.
8. Teismo vertinimu, atsakovė nesutikimą su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja iš esmės formaliais pagrindais, kad BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras, kurio raštu remiasi ieškovas, nėra išvadą byloje teikianti institucija, o raštas buvo adresuotas ne teismui, pasirašytas ne vadovo ir ne įgalioto asmens. Teismas nesutiko su argumentais, kad dėl šių aplinkybių nurodytu raštu neturėtų būti remiamasi. Nurodė, kad remiantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą vadovaujasi ne tik institucijos, kuri teikia išvadą byloje, pateiktas dokumentais, bet ir kitais į bylą pateiktais įrodymais, tarp jų ir pagalbą šeimai teikiančių institucijų bei jų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su šeima ir, atitinkamai, geriausiai žinančių faktines aplinkybes, parengtais raštais apie situaciją šeimoje.
9. Teismas nustatė, jog šiuo metu šeimai atvejo vadybą taiko Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus, parengusio 2022 m. sausio 18 d. raštą, kuriuo remiasi ieškovas, darbuotojai, šeimai paskirta atvejo vadybininkė J. G. (kuri ir nurodyta kaip BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašto rengėja), kuri disponuoja su šeima susijusia informacija, gauta iš šeimoje besilankančių socialinių darbuotojų, ją vertina ir yra kompetentinga ją teikti.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad informacija buvo suteikta ieškovo atstovei pagal pavedimą, turinčiai teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas) ir pateikusią ją teismui (CPK 198 straipsnio 1 dalis), į tai, kad ieškovo atstovė pateikė į bylą užklausimą, kuriuo kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrių, iš kurio matyti, jog užklausime suformuluoti prašymai pateikti duomenis apie 2022 m. sausio 3 d. įvykius, socialinės darbuotojos bandymus susisiekti su atsakove konkrečiu laikotarpiu ir lankymąsi atsakovės gyvenamojoje vietoje konkrečiu laikotarpiu, teismas atsakovės argumentus, jog nėra aišku, kokią informaciją apie atsakovę buvo prašoma pateikti, atmetė. Teismo vertinimu, rašto turinys yra aiškus ir užklausimo pateikimas ar nepateikimas nekeičia jame pateiktos informacijos prasmės.
11. Teismas nurodė, kad iš Tarnybos išvados ir 2022 m. sausio 18 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašto matyti, jog socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas šeimai teikia VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio socialinė atvejo vadybininkė K. A., kuri rašto duomenimis 2022 m. sausio 3 d. ir lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje. Objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindų abejoti socialinės atvejo vadybininkės K. A. suteikta informacija apie apsilankymą atsakovės namuose byloje nėra. Į bylą taip pat nepateikta duomenų, jog kartu su K. A. atsakovės namuose lankėsi kiti asmenys, neturintys tokios teisės. Kita vertus, tokia aplinkybė pati savaime neturėtų įtakos socialinės atvejo vadybininkės pateiktos informacijos vertinimui, nes nėra aišku, o atsakovė nenurodo, kaip jų dalyvavimas galėjo paveikti situaciją ar informacijos apie ją objektyvumą.
12. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktus rašytinius įrodymus bei kitus byloje esančius rašytinius duomenis, sprendė, jog yra pagrindas abejoti šalių nepilnamečio vaiko saugumu atsakovės gyvenamojoje aplinkoje. Nors ankstesni ieškovo prašymai dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos keitimo buvo atmesti, paaiškėjus naujų aplinkybių, yra pagrindas persvarstyti grėsmės vaikui ir, atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad paskutiniu metu per trumpą laiko tarpą – apie 6 mėnesius – socialinė darbuotoja fiksavo net kelis atvejus, kuomet buvo įtartas atsakovės alkoholio vartojimas kartu su ja esant nepilnametei dukrai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti 2022 m. sausio 18 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad apsilankius atsakovės namuose, juose svečiuojantis šalių nepilnametei dukrai, nuo atsakovės sklido alkoholio kvapas, ji svirduliavo, kalbėjo nerišliai, atrodė neblaivi. Teismas įvertino ir nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė, nesulaukusi policijos pareigūnų ir nesudariusi galimybės patikrinti jos blaivumą, pasišalino, o vėliau, susitarusi su policijos pareigūnais, kad šie atvyks į jos gyvenamąją vietą, su vyru nusprendė ten nevažiuoti, atsižvelgė į vaiko pasakymą, kad vaikas nenori vėl susitikti su policijos pareigūnais. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai yra visiškai neįtikinantys.
13. Teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atkreipė dėmesį į tai, kad situacija, kuomet atsakovė randama namuose su dukra galimai neblaivi ir vengia ar atsisako tikrintis blaivumą nustatyta ne pirmą kartą, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Teismas vertino ir tai, kad šalių nepilnametė dukra yra mažo amžiaus (5 metų), todėl negalėtų pati pasirūpinti savimi atsakovei esant neblaiviai, o jai nebendradarbiaujant su socialiniais darbuotojais, jiems taip pat gali būti užkirstas kelias, esant reikalui, pasirūpinti vaiko saugumu. Teismas tokią situaciją vertino kaip keliančią pavojų vaikui, todėl sprendė, kad maksimalus atsakovės bendravimas su dukra neatitinka vaiko interesų. Teismo vertinimu, vaiko bendravimo su atsakove siaurinimas, esant tokioms aplinkybėms, būtų vaikui mažiau žalingas nei buvimas atsakovės aplinkoje, jai galimai vartojant alkoholį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, nustatytas pagrindas riboti atsakovės bendravimą su vaiku su nakvynėmis, tačiau nėra nurodoma aplinkybių, dėl kurių bendravimas turėtų būti siaurinamas kitoje apimtyje. Nustatęs, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Kurpaitė“, kuri yra tame pačiame Naujamiesčio rajone, kuriame gyvena atsakovė, teismas sprendė, kad atsakovė galėtų ir toliau bendrauti su dukra kiekvieną darbo dieną, paimant ją iš ugdymo įstaigos ir grąžinant nakvynei į gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, pagrindo tenkinti ieškovo prašymą uždrausti atsakovei pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos nėra, toks poreikis ieškovo prašyme nėra konkrečiai motyvuotas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų paėmusi vaiką iš ugdymo įstaigos būdama neblaivi, kad vaikas jai neblaiviai būtų atiduotas. Vadovaujantis protingumo principu, ugdymo įstaigos darbuotojai, privalantys saugiai perduoti vaiką jį pasiimti atvykusiam asmeniui, turėtų imtis priemonių vaiko saugumui užtikrinti, tuo atveju jei atvykusi atsakovė būtų neblaivi, pranešti apie susidariusias aplinkybes ieškovui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tuo tarpu nustatymas, pagal kurį vaiką iš ugdymo įstaigos pasiimtų ieškovas, kuris ir pristatytų jį atsakovei, atsižvelgiant į šalių konfliktiškumo lygį, neatitiktų vaiko interesų, nes kiltų šalių konfliktų vaiko akivaizdoje tikimybė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovė I. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje e2-2784-930/2022 ir priimti naują nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad:
15.1. ieškovas ne kartą teikė analogiškus prašymus dėl atsakovės bendravimo su vaiku pakeitimo, tačiau jie buvo atmesti, todėl priimant naują teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų būti vertinamos tik atsiradusios naujos aplinkybės po 2021 m. gruodžio 27 d.;
15.2. teismo išvados, susijusios su atsakovės neblaivumu, grindžiamos vien prielaidomis, kas yra neteisėta procesine prasme;
15.3. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2022 m. sausio 18 d. rašto, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog egzistuoja grėsmė vaikui, rengėja nurodyta šio centro pagalbos šeimai skyriaus vadybininkė J. G., kuri 2022 m. sausio 3 d. nesilankė atsakovės namuose, nematė aprašomų aplinkybių, o tik jas atpasakoja neaišku kokio dokumentinio šaltinio pagrindu;
15.4. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2022 m. sausio 18 d. rašte visaip siekiama, prisidengiant tariamai K. A. suteikta informacija, tendencingai ir neobjektyviai pateikti mažametės mamos elgesį ir bendravimą savo namuose 2022 m. sausio 3 d. Pateikiamos viso labo keturios tariamai negatyvios vizito aplinkybės: pirma, tariamas I. L. prisipažinimas Naujųjų metų išvakarėse išgėrus pusę šampano taurės (atsakovė tai neigia), antra, būk tai, priėjus arčiau nuo jos K. A. buvo jaučiamas alkoholio kvapas, trečia, mama mažametę nuteikinėjo prieš jos tėvą (kokiais žodžiais ar veiksmais – nenurodoma), ketvirta, mažametės aprengimas išvirkščiomis pėdkelnėmis. Visos šios aplinkybės nėra niekaip faktiškai patvirtintos ar nustatytos, o grindžiamos vien K. A. prielaidomis;
15.5. teismui turėtų kelti susirūpinimą ir nerimą ta aplinkybė, kodėl taip atkakliai (parašyti nuo 2021 m. rugsėjo jau net trys prašymai teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ieškovas siekia, kad dukra visas naktis būtų nakvyndinama pas jį. Atsakovei ne kartą iš pokalbių su dukra ir vaizdo skambučių metu matytos dukros aprangos detalių yra kilę įtarimų, kad jos tėvas turi palinkį stebėti ją nuogą, kad ji dažnai būna neaprengta, be kelnaičių, kad dukra yra prasitarusi, kad kartais su tėveliu kartu miega vienoje lovoje ir pan. Apie šiuos faktus plačiau pasisakoma ir byloje esančiame Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. gruodžio 22 d. Pagalbos šeimai plane. Jame numatyta registruoti dukrą į Vaikų galimai nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą „Užuovėja“ ir užtikrinti jos apsilankymą ir tyrimą. Apsilankymo data buvo paskirta š. m. sausio 4 d., tačiau nukelta dėl vaiko neperdavimo atsakovei iš ieškovo;
15.6. niekuo nepagrįsta ir teismo nuostata, kad reikia atsakovei siaurinti bendravimą su vaiku nakvynių sąskaita nepaliekant nė vienos nakvynės atsakovės gyvenamojoje vietoje dėl to, kad vaikui neužtikrinama saugi aplinka. Byloje yra Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos 2021 m. gruodžio 6 d. surašytas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame labai teigiamai apibudintos atsakovės šeimos aplinkos sąlygas, nustatytas lankymosi metu: apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru; yra visi būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai; vaiko lovytė stovi ieškovės miegamajame, o žaidimų erdvė įrengta kitame kambaryje - vaikiškas staliukas su kėdutėmis, vaikiškas lėlių vėžimėlis, mašinytė, lentynos su žaislais, knygomis ir ugdymo priemonėmis. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nesuprantama, kodėl dienos metu ši aplinka yra pakankama ir teismo leidžiama, o nakties metu ji kažkodėl tampa nesaugia;
15.7. teismo sprendimas esminiai pablogina atsakovei bendravimo su dukra sąlygas, bei nustato praktiškai neįgyvendinamą, esminiai nepatogią jai pasiėmimo iš ugdymo įstaigos tvarką ir nepagrįstai suteikia privilegiją (paslaugą) ieškovui, atlaisvinant jį nuo esamos pareigos paimti dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, net tuo atveju, kai jis to neprašo, o net atvirkščiai – reikalauja, kad atsakovė neturėtų teisės pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbo dienomis ieškovė dirba ir kad jai tektų į „Kurpaitę“ vykti iš darbovietės (UAB „Juoda orchidėja“), kad jos darbo vieta yra kitame miesto rajone ((duomenys neskelbiami),) ir eismo sangrūdų metu tik per maždaug valandą galima būtų pasiekti „Kurpaitę“. Pagal sutarties su ugdymo įstaiga „Kurpaitė“ 3.13 punktą ugdytinis gali būti paimamas iki 18.30 val., o 19 val. pagal nutartį gyvenamojoje vietoje. Tuo tarpu iki atsakovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbiami),) viešuoju transportu reikėtų vykti apie valandą ir taip būtų neįmanoma suspėti. Be to nenurodoma, kokia būtų bendravimo su dukra tvarka ugdymo įstaigai dėl kokių tai priežasčių neveikiant, ar vaiko tėvui su ar be pateisinamų priežasčių nepristačius vaiko į ugdymo įstaigą;
15.8. ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kurių pagrindu ji negalės nakvoti pas mamą, negali būti tenkinamas dar ir todėl, kad neištyrus visos situacijos išsamiai, gali būti pakenkta mažamečio vaiko interesams. Dukra yra dar maža, vos 6 m., ji yra pripratusi miegoti su mama, tam yra sukurtos visos sąlygos (ką liudija ir byloje esantis 2021 m. gruodžio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas), todėl neleidimas nakvoti su mama dukrai būtų didelis šokas ir stresas, kas neigiamai veiktų jos sveikatos būklę. Mergaitės ir motinos kaip tos pačios lyties atstovių ryšys yra ypač stiprus ir tamprus ir netapatus ryšiui su tėvu. Dukra yra labai prisirišusi prie motinos, todėl galėdama su ja matytis tik trumpam laikui (0,5 val. per dieną), mergaitė patirtis didelę netektį, bei neigiamus išgyvenimus. Teismas nagrinėjamoje situacijoje turėtų ne riboti, o skatinti atsakovės siekį visomis išgalėmis daugiau bendrauti su dukra.
Atsiliepimas
16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
16.1. teismas, įvertinęs į bylą pateiktame BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2022 m. sausio 18 d. rašte nurodytą informaciją ir aplinkybes pagrįstai suabejojo šalių nepilnamečio vaiko saugumu atsakovės gyvenamojoje aplinkoje ir konstatavo, jog „<....> aplinkybių, dėl kurių situacijos vertinimas galėtų pasikeisti atsakovės naudai nenustatyta, priešingai, aptariami nauji galimi vaiko teisių pažeidimai atsakovės aplinkoje, konstatuojamas rizikos veiksnys atsakovei galimai vartojant alkoholį buvimo su dukra metu“, kas sudarė pagrindą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
16.2. pažymėjo, kad Tarnybos išvados ar nuomonė, net gi priimant galutinį teismo sprendimą dėl ginčo esmės, neturi jokios privalomosios galios ir tėra rekomendacinio pobūdžio, todėl ja remtis ir grįsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neprivalo. Šiuo atveju byloje Tarnyba savo išvadoje patvirtino ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas 2022 m. sausio 3 d. įvykio aplinkybes ir nurodė, jog „<...> Dėl paskutinio įvykio Tarnyboje nuspręsta įvertinti vaiko situaciją. A. J. situacija buvo įvertinta remiantis Aprašu, buvo surašyta 2022-01-26 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-210. Nustatytas rizikos veiksnys: vienas iš vaiko tėvų pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio...ir tai gali sukelti (sukelia) realu pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galinti sukelti (kelianti) reikšminga žalą vaiko sveikatai“. Be to, Tarnyba, nepaisant to, kad išvadoje nurodė, jog dėl 2022 m. sausio 3 d. įvykio vaikui nustatytas rizikos veiksnys, jog „Tėvo prašymas konkretizuoti laikinąją bendravimo tvarka, bendraujant su dukra, neprieštarauja nepilnametės A. J. interesams, kadangi vaiko tėvas sunerimęs dėl vaiko saugumo", pateikė ir dar vieną išvadą, prieštaraujančią aukščiau pateiktai - „<....> Tarnybos nuomone, šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka su motina atitinka geriausius vaiko interesus“. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nurodė, kad „<....> Tarnybos išvada yra prieštaringa ir iš jos nėra aišku, kokios pozicijos Tarnyba laikosi, t. y. ar palaiko ieškovo prašymą dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ar vertina, kad geriausius vaiko interesus atitinka esama bendravimo tvarka. Tokia išvada nėra suprantama ir ja negali būti vadovaujamasi“;
Atsiliepimas
16.3. nesutinka su atsakovės argumentu, jog teismo išvados, susijusios su atsakovės neblaivumu, grindžiamos vien prielaidomis, kas yra neteisėta procesine prasme. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad situacija, kuomet atsakovė randama namuose su dukra galimai neblaivi ir vengia ar atsisako tikrintis blaivumą, nustatyta ne vieną kartą. Spręsdamas šį klausimą teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad paskutiniu metu per trumpą laiko tarpą - apie 6 mėnesius - socialinė darbuotoja fiksavo net kelis atvejus, kuomet buvo įtartas atsakovės alkoholio vartojimas kartu su ja esant nepilnametei dukrai, įvertino aplinkybes apie tai, kad atsakovė nesudaro galimybės policijos pareigūnams patikrinti jos blaivumą pasišalindama iš namų, todėl teismas pagrįstai vertino duomenų visumą ir sprendė, kad esant pasikartojančių aplinkybių, susijusių su galimu atsakovės neblaivumu būnant su vaiku, atsakovės aplinkoje galimai sistemingai pažeidinėjami nepilnamečio vaiko interesai, neužtikrinama vaikui saugi aplinka, o atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu teisme jau buvo iškelta byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ieškinį iš esmės motyvuojant būtent atsakovės alkoholio vartojimu, aplinkybę, kad atsakovė vengė pasitikrinti blaivumą, po to kai socialinės atvejo vadybininkės buvo įtarta alkoholio vartojimu jos namuose esant dukrai, įvertino kaip keliančią pagrįstų abejonių dėl atsakovės blaivumo įvykio dieną;
16.4. VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio socialinė atvejo vadybininkė K. A. yra oficialiai paskirta šeimos atvejo vadybininke. Taigi būtent ji tiesiogiai dirba su šeima ir, atitinkamai, geriausiai žino faktines aplinkybes. Atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas abejoti socialinės atvejo vadybininkės K. A. suteikta informacija apie apsilankymą atsakovės namuose, taip pat nėra duomenų apie tai, kad socialinė atvejo vadybininkė būtų suinteresuota teikti apie atsakovę tikrovės neatitinkančią informaciją;
16.5. 2022 m. vasario 23 d. ieškovas į bylą pateikė Globos namų „Užuovėja“ 2022 m. vasario 7 d. raštą Nr. 2.1.-104, dėl šalių nepilnamečio vaiko A. J. psichologinio įvertinimo. Rašte nurodyta, jog „Psichologinio įvertinimo metu neiškilo konkrečių duomenų, kurie leistų kelti prielaidą apie patirtą seksualinę prievartą“, todėl atsakovės įtarimai dėl tėvo polinkio stebėti dukrą nuogą, yra nepagrįsti, paremti vien subjektyvia jos nuomone. Papildomai ieškovas paaiškina, kad vaikas buvo iš anksto užregistruotas apsilankymui Globos namuose „Užuovėja“ 2022 m. sausio 4 d. 9.30 vai. Tačiau 2022 m. sausio 3 d. atsakovė neatsiliepė nei į ieškovo, nei į policijos pareigūnų skambučius, o vaiką tėvui grąžino tik 2022 m. sausio 4 d. 15:44 vai. Taigi numatyto vizito metu vaikas buvo pas mamą ir būtent dėl atsakovės, o ne dėl ieškovo, veiksmų vaikas sutartu metu į Globos namus „Užuovėja“ nebuvo nuvestas. Atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nėra sukūręs šeimos, gyvena vienas, neturi gyvenimo draugės, šiuo atveju yra nereikšmingos bylai, tai yra asmeninis ieškovo gyvenimas, todėl ieškovas plačiau dėl to nepasisako;
16.6. byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti, jog atsakovė iki šiol nesprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemos, nors pagalbos planuose yra nuolat įpareigojama tą daryti ir akivaizdžiai šią priklausomybę ignoruoja;
16.7. teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ir atsakovės bendravimo su vaiku tvarką susiaurino ne dėl to, kad atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiui vaikui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atkreipė dėmesį į tai, kad situacija, kuomet atsakovė randama namuose su dukra galimai neblaivi ir vengia ar atsisako tikrintis blaivumą nustatyta ne pirmą kartą, dėl ko jos aplinka nėra saugi vaikui. Šiuo atveju teismas pagrįstai vertino duomenų visumą ir sprendė, kad esant pasikartojančių aplinkybių, susijusių su galimu atsakovės neblaivumu būnant su vaiku, atsakovės aplinkoje galimai sistemingai pažeidinėjami nepilnamečio vaiko interesai, neužtikrinama vaikui saugi aplinka. Byloje nesant duomenų apie tai, kad socialinė atvejo vadybininkė būtų suinteresuota teikti apie atsakovę tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl, jai pakartotinai teikiant duomenis apie kartu su vaiku aptiktą neblaivią atsakovę, teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog egzistuoja grėsmė vaikui ir būtina užtikrinti vaiko saugumą;
16.8. atlikus google.lt navigacijos užklausas nustatyta, kad atsakovės darbovietė yra gretimame miesto rajone su vaiko ugdymo įstaiga, o kelionė iš atsakovės darbovietės, esančios (duomenys neskelbiami), iki vaiko ugdymosi įstaigos užtrunka iki 30 min. keliaujant pėsčiomis, iki 20 min. vykstant automobiliu bei iki 24 min. keliaujant viešuoju transportu. Todėl nesuprantamos atskirajame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės apie tai, kad vaikas iš ugdymo įstaigos gali būti paimtas iki 18.30 val. Tai, kad vaikas iš ugdymo įstaigos gali būti paimamas iki 18.30 val, nereiškia, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Atsakovės darbo laikas yra iki 17 val., taigi ji turi visas galimybes vėliausiai 17.30 val. pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos, o 19 val. grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkindamas ieškovo A. J. prašymą nustatė atsakovės I. L. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. J. tvarką.
20. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė Sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga „Kurpaitė“ ir Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2022 m. vasario 9 d. Nr. 8-942/22 rašto kopiją, kuriuos prašė prie bylos prijungti.
21. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2022 m. sausio 10 d. rašto kopija ir www.google.lt paieškos rezultato kopija, kuriuos prašė prie bylos prijungti.
22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, tiek apeliantės, tiek ieškovo pateiktus įrodymus prie bylos prijungia ir juos vertins kartu su kitais įrodymais.
23. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkindamas ieškovo A. J. prašymą nustatė atsakovės I. L. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. J. tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su dukra: 1) darbo dienomis pasiimdama dukrą iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą 19 val.; 2) neporinėmis metų savaitėmis, šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama tą pačią dieną iki 19 val.
24. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
25. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
26. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
27. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui nėra užtikrinama saugi aplinka, todėl yra pagrindas tokį bendravimą siaurinti.
29. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad situacija, kuomet atsakovė randama namuose su dukra galimai neblaivi, nustatyta ne vieną kartą, kas kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku ir vaiko saugumo atsakovės gyvenamojoje aplinkoje. Ieškovo į bylą pateiktame 2022 m. sausio 18 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodyta, jog 2022 m. sausio 3 d. socialinė atvejo vadybininkė K. A. lankydamasi atsakovės namuose, kuriuose pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką svečiavosi šalių nepilnametė dukra, pastebėjo, kad atsakovė svirduliuoja, kalba nerišliai, nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurių nesulaukus, atsakovė kartu su vaiku išvyko. Rašte taip pat nurodyta, kad socialinei atvejo vadybininkei K. A. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. 23 kartus nepavyko susisiekti su atsakove, atsakovė neatsiliepė į telefono skambučius. 2021 m. lapkričio mėnesį atsakovės namuose buvo lankomasi 4 kartus, tačiau atsakovė nei karto neįsileido darbuotojos, nors 2021 m. lapkričio 9 d. buvo aišku, jog namuose kažkas yra (degė šviesa), o lapkričio 17 d. pro langą buvo matoma pati atsakovė. Teismui pateiktoje 2022 m. sausio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje pakartotinai fiksuota, kad atsakovė buvo aptikta su vaiku neblaivi, kad jos aplinka nėra saugi vaikui. Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas pagrįstai iš naujo vertino ir kitus byloje esančius rašytinius duomenis, t. y. atsižvelgė į tai, kad paskutiniu metu per trumpą laiko tarpą - apie 6 mėnesius - socialinė darbuotoja fiksavo net kelis atvejus, kuomet buvo įtartas atsakovės alkoholio vartojimas kartu su ja esant nepilnametei dukrai. Atsakovė nors ir neigia nustatytas aplinkybes, tačiau pati į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas abejoti socialinės atvejo vadybininkės K. A. suteikta informacija apie apsilankymą atsakovės namuose. Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikta Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2022 m. vasario 9 d. Nr. 8-942/22 rašto kopiją, kurioje nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. kartu su K. A. atsakovės namuose lankėsi VŠĮ „SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio socialinė atvejo vadybininkė G. B., taip pat šių nustatytų aplinkybių nei patvirtina, nei nepaneigia, o atsakovė net nenurodė, kaip G. B. dalyvavimas galėjo paveikti situaciją ar informacijos apie ją objektyvumą. Be to, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad socialinė atvejo vadybininkė būtų suinteresuota teikti apie atsakovę tikrovės neatitinkančią informaciją.
30. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaiko bendravimo su atsakove siaurinimas, ribojant atsakovės bendravimą su vaiku su nakvynėmis, esant tokioms aplinkybėms, būtų vaikui mažiau žalingas nei buvimas atsakovės aplinkoje, jai galimai vartojant alkoholį.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
34. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant atsakovės dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą patirtų išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atsakovės I. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.