Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.12; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2.

2024 m. balandžio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei G. S., o būtent: 2023 m. lapkričio 5 d., apie 00.50 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą rankos delnu suduodamas nukentėjusiajai G. S. į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai G. S. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai įvyko praeitais metais, buvo kažkoks baliukas, išgėrinėjimas, buvo atėjusi sugyventinės draugė, kaimynai. Paskui kaimynai išėjo, klausėsi muzikos, išgėrinėjo. Paskui su sugyventine susiginčijo dėl šeimyninių reikalų, jis, kad jos nebeklausytų pasigarsino muziką. Sugyventinė puolė muziką tildyti, jis jai neleido pritildyti, sugyventinė ėjo, jis laikė ją už pečių, ji muistėsi ir ją paleido. Paskui „iš lempos“ sako „policiją iškviečiau“. Nežino kada spėjo jai skausmą padaryti. Stalas, kad nuvirstų, tai nežino, nes jis sveria gal 100 kg. Tą vakarą buvo sugyventinės draugė A. ir kaimynai žmona su vyru. Po to kaimynai išėjo ir liko trise. Trise baliavojo, A. matė, kaip jis G. laikė dėl muzikos. Nepamena kada ir kaip A. išvyko namo. Tą barnį A. turėjo matyti. Buvo, kad G. lengvai su delnu sutrenkė jam, sakė „duok, duok, jei nori“, daugiau nieko nebuvo, niekas nesimušė. Gal tas stumdymas ir buvo dėl muzikos pritildymo, nes jis už pečių ją laikė ir taip šonu ją pasuko, kad prie kolonėlės neprieitų. Gal sugyventinė tuo metu susvyravo prie stalo, buvo išgėrusi, daugiau nieko nevyko, jokių smūgių nebuvo. Jis nekelia rankos prieš moteris. Jis ją laikė ir pasuko, kad atsitraukti nuo kolonėlės, daugiau paleido, tuo ir pasibaigė. Draugė A. sėdėjo ant sofos, sėdėjo sugyventinė, o jis sėdėjo ant kėdės arčiau kolonėlės. Susiginčijo, ji praėjo, užėjo už jo, jis atsistojo, kad pastaroji netildytų muzikos, taip ir gavosi. Po to sugyventinė išėjo lauk, gal iki kambario, paskui policija atvyko. Jis nesuprato kada ji spėjo iškviesti. Jis nesuprato, kad ji kvies policiją, ar kažką darys. Nepasakys, ar iki policijos atvykimo sugyventinė turėjo telefoną šalia, nes jie telefonus ant stalo tiesiog pasideda. Jis nematė, kad ji kažkam skambintų, kad bendrautų. Ką pareigūnams sakė, jis nežino, kad jis nieko nepadarė, nekėlė rankų. Taip buvo, kaip nurodė pareigūnams, buvo stalas, ji į stalą atsirėmė ir atsisėdo ant sofos. Jis ją laikė, pasuko ir paleido. Gavosi iš inercijos pasukimas, paleido, kai žmogus išgėręs gavosi kaip pastūmimas. Jis tokių įvykių stumdymo, su galva stūmimo, kaip sako nukentėjusioji, nepamena, to nebuvo. Nukentėjusioji, kaip jis pasuko, susvyravo ir buvo susvyravusi ant stalo ir buvo atsisėdusi ant sofos. Kokiu būdu ji patyrė skausmą, jis nepasakys. Jis jos nemušė, nieko nedarė. Jis kaip ėmė už pečių tą veidą prilietė, bet netrenkė, gal kaip išgėręs iš inercijos ėmė už pečių.

Sugyventinė galėjo atsiremti su dešinės pusės klubu į stalą. Jis nematė su kuo ji atsirėmė. Bet jis ją suko į dešinę pusę ir paleido, buvo stalas, sofa. Jei ji galėjo užsigauti, tai tik dešine puse. Po jo jos pečių pasukimo ji labai supyko „ką čia tampaisi“. Kad skauda neminėjo, gal kai policija atvažiavo verkė, jis nepamena. Tuo momentu, kai buvo pasukimas pečiu, A. dar buvo, pastaroji turėjo matyti. A. nieko nesakė, nes nieko tokio neįvyko, kad reikėtų ginti žmogų. Su sugyventine ta vakarą buvo susiginčiję dėl šeimos reikalų. A. matė jų barnį, bet nesikišo, nieko nedarė. Žodžiais persimetė, fizinio smurto nebuvo.

Jis nematė kaip policija atvyko, nukentėjusiosios nematė. Jį dvi paras laikė policijoje, paskui negalėjo grįžti, neįsivaizduoja koks galėjo būti sužalojimas. Sugyventinė nieko nesakė, kad jai skauda kažkokią dalį kūno. Telefonu kažkada atsiprašė, pasakė „jei kažkas buvo įsižeidei, be reikalo policiją kvietei dėl tokio įsižeidimo“ ir tiek. Negražiai pasielgė, kad ją laikė, bet tokios aplinkybės. Smurto nebuvo. Nustatyto girtumo nežino, gal ir galėjo būti 1,59 promilės. Girtumas tiek jos, tiek jo turėjo įtakos ginčo kilimui. Blaivus būtų išėjęs ir jos nesiklausęs ir panašiai. Administracine tvarka yra baustas metų bėgyje, gavo nuobaudą už avariją. Iki avarijos baustas nebuvo. Teistas už smurtinius nusikaltimus buvo kažkada, nes buvo ginčas su vaiku.

Nukentėjusioji iki pareigūnų atvykimo buvo nuvirtusi, ar kur atsitrenkusi, jis nežino. Ji išėjo į kambarį gal laiptais, maža ką, kurie yra gan statūs, bet jis nematė. Nėra buvę, kad būtų kviesta policija dėl galimo smurto su sugyventine. Gal kažkada buvo situacija, kai buvo susipykę, bet smurto nebuvo, tuo metu sugyventinė buvo blaivi. Tuomet gavo 15 dienų orderį, bet bylos dėl smurto nebuvo. Tuomet jis pavėsinėje garsino muziką, sugyventinė buvo namuose blaivi ir sakė jam pritildyti muziką. Jis nežino, ką nukentėjusioji tuomet pasakojo policijai. Dabar gyvena pas mamą.

Nukentėjusioji G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. yra vaikų tėvas, sugyventinis. Parodymus duos. 2023 m. lapkričio 5 d. buvo savaitgalis, pasikvietė draugę A. B., nusprendė išgerti kokteilių lauko pavėsinėje. Jie šnekėjo, gėrė kokteilius pavėsinėje, paskui prisijungė T.. Kai buvo per daug alkoholio, prasidėjo su T. žodinis konfliktas dėl muzikos, asmeninių reikalų. Pastarasis pradėjo ją stumdyti, pykti, įžeidinėti. Kad jis jai trenktų, gal netrenkė, bet kai stūmė, užsigavo akį. Jis ją provokavo, kad jam trenktų, kad ją išvežtų, uždėtų orderį, kišo galvą prie veido. Jie apsistumdė. Grumtynių metu jai skaudėjo skruostą, ji iškvietė policiją, nes T. buvo agresyviai nusiteikęs. Prieš tai yra buvę, kad jam išgėrusiam iškvietė policiją ir buvo uždėtas orderis. T. kišo kaktą prie veido „trenk, man trenk“. Sakė „dabar tau iškviesiu policiją, dabar tu galėsi išeiti iš namų“. Tai vyko vėlai, apie dvyliktą valandą vakaro. Buvo draugė, ji ir T.. Dieną buvo atėjusi kaimynė, bet pastaroji nieko nematė. A. buvo kartu, bet sako, kad nematė, kaip vyras jai su delnu trenktų, sakė, kad jie stumdėsi. Viskas vyko pavėsinėje. Kaip pavėsinėje jie buvo išsidėstę, kas, kur, kaip buvo tuo metu, nepasakysiu, nes vis tiek vaikštai. Kaltinamasis jai kišo galvą „trenk per veidą“, ją provokavo, ji jį nustūmė. Ji jam paskui trenkė per veidą, nes jis ją stumdė, ji krito ant stalo, gal tada skruostą susitrenkė. Ją stūmė už pečių, krito ant stalo. Lovos. Ant stalo krito kažkaip šonu. Stumdymą matė jos draugė. Pastaroji sakė, kad nematė kaip trenkė, bet stumdėsi. Po apsistumdymo ji iškvietė policiją. Pajuto, kad skauda skruostą, bet buvo sąmyšis. Ji nežino, ar jis trenkė, ar ji pati užsigavo. Ji policiją kvietė būdama pavėsinėje, joje dar buvo draugė ir T.. Paskambinusi pasakė, kad jai sugyventinis trenkė. Draugė sakė, kad taip akivaizdžiai netrenkė, jis gal jai su galva stūmė skruostą, jai skaudėjo. Jis labai su kakta veidą jai stūmė. Pareigūnai paskambinus atvyko greitai. Pareigūnai buvo moteris ir vyras. A., atvykus pareigūnams, jau nebuvo, buvo dviese su T.. Pareigūnams sakė, kad skauda, kad T. trenkė jai su galva. Apklausoje sakė, kad jis trenkė delnu. Ji įsivaizdavo, kad jis jai trenkė, bet buvo neblaivi, gal T. kaip stūmė, užsigavo. Jai buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, jis taip pat buvo neblaivus. T. nustatytas apie pusantros promilės neblaivumas. Iki šios dienos su T. bendravo telefonu apie sveikatą, apie bylą ne. Žino, kad negali bendrauti. T. tik sakė „aš tau netrenkiau“. Atvykus pareigūnams ji juto, kad jai skauda skruostą. Žino, kad ją stumdė, įžeidinėjo, tiksliai nepameną. Nežino, kaip nurodė paskambinusi į Bendrą pagalbos centrą, nepameną, buvo neblaivi.

Kitą dieną aplinkybes prisiminė geriau, nei iš karto atvykus pareigūnams. Ji juto skausmą ir, kai buvo išgėrusi, galvojo, kad T. jai trenkė per tas grumtynes, o ryte pagalvojo, kad gal kaip stūmė užsigavo. Pareigūnai sakė, kad jį išveš, sulaikys. Tuo metu nesuprato, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žino, kad yra atsakomybė už melagingus parodymus, bet T. vis tiek kažkokiu būdu jai sukėlė skausmą. T. ją pastūmė keletą kartų, gal tris, keturis. Vieną kartą skaudžiai krito. Jo girtumas buvo 1,5 promilės. Dabar T. padarė avariją ir susilaužė. Avariją padarė su šeimos automobiliu, kartu su juo ji nevažiavo, važiavo jos broliai. Jis buvo nuvykęs pas brolius ir važiavo, padarė avariją. Jis jos atsiprašė, tiesiog sakė, kad jis jos nemušė, gali atsiprašyti. T. sakė „neturiu už ką, bet atsiprašau“. Ji sakė, kad vis tiek skausmą sukėlė. Draugė nesulaukė pareigūnų, nes išsigando ir pabėgo. Kamerų kieme nėra, nefilmuojama.

Fizinį skausmą juto tą pačią dieną. Po to jai skaudėjo kokias dvi dienas, žymių nebebuvo, bet paspaudus kaulą jai skaudėjo. Stumdymas prasidėjo, nes T. įsižeidė. Ji jau po to, kai jai skaudėjo, T. sutrenkė, sakė „pasitrauk“. T. vis tiek galvą kišo prie veido „duok, ar bijai, kas yra“, tuomet trenkė. To vakaro įvykius pamena nelabai gerai. Ji pati tą vakarą nekritinėjo. Ji tiksliai nepamena to vakaro, bet galėjo T. ją su veidu stipriai stumti ir krito. Apklausose apie stumdymą minėjo. Ji nori susitaikyti. Konflikto metu T. ją stūmė gal už pečių, tiksliai nepasakys. Atsitrenkimo į stalą metu kažkas nuo jo nukrito. Stalas nuvirtęs nebuvo. Po pastūmimo jau nebešventė, po to gal ji iškvietė policiją. Ji dar nunešė išmetė butelius, bet dėl ko išnešė, ji nepamena. T. jai neleido jų išnešti.

Skausmą įvertintų porą balų iš 10, nes nebuvo baisiai skauda. Ji nežino, kokiu būdu T. jai sukėlė skausmą, ar ją stūmė, ar su galva trenkė. Ją stūmė ir ji krito ant stalo šonu su pečiu. Jai labiau skaudėjo ranką. Ar krisdama atsitrenkė į kokius daiktus veidą, ji nežino. Buvo sudužusi stiklinė. Ji pajuto skausmą po visų stumdymųsi. Ji buvo išgėrusi ir tiksliai nepasakys. Su galva T. jai stumdė veidą. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Jam atleistų.

Nukentėjusioji G. S. papildomai teisiamajame posėdyje apklausta po vaizdo ir garso įrašų peržiūros parodė, kad ji buvo neblaivi, bet juto skausmą. Konkrečiai iš kur skausmas, ji nežino. Nežino, kodėl kviesdama pareigūnus taip jiems sakė, kad spaudė galvą. Nežino, ar taip buvo, ar ne. Nepamena, ar su petimi kaltinamasis jai trenkė į veidą. Kaltinamasis beveik jos ūgio. Ji sakė, kad trenkė delnu, ji juto skausmą, bet nepamena. Ji nežino kaip kalbėjo su pareigūne. Ji pakankamai nuosekliai dėstė savo mintis, bet nepamena. Jei sugyventinis šlavė, tai gal buvo šukių, gal kažkas ir sudužo, bet nepamena. Vieną kartą trenkė su delnu sugyventiniui, bet jau prieš atvykstant pareigūnams. Yra kvietusi pareigūnus, kad sugyventinis agresyvus, išgėręs ir labai garsiai leido muziką. Ji pasikvietė policiją konfliktui išspręsti. Kvietė, kad netrenktų, nesimuštų. Ji pasakė, kad kvies policiją ir nukraustė stalą, nes T. specialiai sudėjo senus butelius ant stalo. Ji nešė juos išmesti į konteinerius. Nepamena, per kiek laiko atvyko policija, greitai. Nepamena, kada ji jam trenkė, gal jau buvo iškviesta policija, ji nepasakys.

Liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog nežino, kodėl yra kviesta. Kaltinamojo asmens nepamena. Įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje šiek tiek pamena. Nukentėjusioji yra matyta iš smurto artimojoje aplinkoje. Nepamena, kas pranešė apie įvykį moteris, ar vyras. Nuvykus juos pasitiko moteris, kuri įvardino, kad vyras ją mušė. Sakė, kad įvyko konfliktas terasoje ir ją mušė vyras. Moteris buvo stipriai neblaivi. Asmenys buvo dviese. Moteris sunkiai dėstė mintis. Žino, kad pastarosios reikėjo keletą kartų klausti kas buvo. Akivaizdžių sužalojimų pas moterį nepamena. Vyras buvo ramus. Kolega daugiau su juo bendravo. Sakė, kad moterį vyras mušė, į kurią kūno vietą, nepamena. Moters kūno apžiūrą turbūt atliko ji. Nepamena, kurią kūno vietą apžiūrėjo. Buvo tamsu, galbūt tai atliko namuose. Nepamena, ar moterį apžiūrėjo įvykio vietoje, ar komisariate. Įvykio vietoje buvo išmėtyti daiktai. Nepamena, ar buvo šukių. Kūno kameras buvo įjungę. Nepamena apklausos, labai daug jų būna.

Teismui pagarsinus liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 57-58), liudytoja R. V. parodė, kad parodymus pamena, dar Vaiko teises kvietė, nes namuose buvo mergaitė. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Buvo daugiau paraudimo ir nuo verkimo, kitokių žymių: įdrėskimų, mėlynių, nebuvo. S. atėjusi verkė, bet galėjo būti, kad tai labiau nuo alkoholio. Ji ją bandė pasivesti į šoną, pastaroji labai sunkiai dėstė mintis, moters buvo sunki emocinė būklė, buvo sunku išsiaiškinti aplinkybes. Nepamena, kiek buvo nurodyta informacijos iškvietime. Vyras sakė, kad jį ir mušė. Abu asmenys buvo neblaivūs. Nepasakys, kuris buvo blaivesnis. Abu buvo panašiai neblaivūs.

Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog T. S. pažįsta, jie su G. yra jos draugai. Žino, kodėl kviesta. Buvo savaitgalis, buvo susirinkę, T. su G. susipyko, tarp pastarųjų įvyko žodinis konfliktas. T. G. per pečius paėmęs pervertė ant stalo, norėdamas patraukti nuo muzikos. T. pastarąją provokavo. Viskas buvo prieš tris-keturis mėnesius. Buvo tamsu, apie dvyliktą valandą. Pradžioje buvo daugiau dalyvaujančių, bet kaimynai išėjo ir paskui liko trise. G. virto ant stalo tiesiai, pastarajai lietėsi pilvas su stalu. Galva į stalą neatsitrenkė, ja prie jo neprisilietė. T. G. bandė provokuoti, sakė „trenk, trenk“, pastarieji žodžiais pykosi dėl šeimos reikalų. Paskui G. atėjusi prie jos jai sako „kviesiu policiją“, ji sakė „gal nereikia“. G. paėmė telefoną, tuomet ji išsikvietė „(duomenys neskelbtini) ir išvyko, o T. nuėjo namo. Ji negirdėjo kaip G. kvietė policiją, telefonu kalbėjo. Parvertus G. ant stalo, pastarieji šaukė vienas ant kito, alkoholio vartojimas tęsėsi. Po pervertimo ant stalo iki policijos pareigūnų kvietimo praėjo 10 minučių. G. pradėjo verkti, T. šaukti, pastaroji atgal. Muzika garsiai grojo. G. prieš T. nieko nedarė. Atsikėlė nuo stalo, atsisėdo šalia jos ir sako „kviesiu policiją“. Sakė „nereikia policijos“, G. pasirodė, kad reikia. Kitą dieną susiskambino, G. sakė, kad mažai įvykį atsimena. Apie smurtinius veiksmus nieko jai nepasakojo. Su T. santykiai geri, su G. ir geri, visi santykius palaiko. Ant stalo buvo prikrauta indų, galbūt G. galėjo atsitrenkti, nes policijoje jai sakė, kad kažkas buvo G. ant veido. Ji matė, kad G. neatsitrenkė. Jokie daiktai nenukrito, nedužo. Ji viską gerai pamena ir dabar, ir ikiteisminio tyrimo metu. G. negalėjo susitrenkti veido, nes ji sėdėjo priešais. Žymių ant veido nukentėjusiajai nematė. Po įvykio praėjus porai savaičių susitiko. Tuomet jau jai nesakė nieko, nesakė, kad pastarajai skauda. O kitą dieną sakė, kad žandą prie akies skauda. G. pati nežino, iš kur sužalojimas. Mano, kai G. buvo perversta ant stalo, dėl to pranešė policijai. G. stovėjo pervertimo metu. G. atsirėmė, taip atsigulė ant stalo pervertimo metu. Tai nenormalu, bet buvo per daug alkoholio. Mano, kad jai toks veiksmas nesukeltų skausmo. Prie jos T. iš G. smurto nebuvo. T. bandė su kakta pasibadyti, kakta su kakta buvo, pastarasis provokavo, kad trenktų, bet G. jam netrenkė. Tai buvo kelis kartus. G. liepė trauktis. Neįvardino, ar G. tuomet neigiamus pojūčius patyrė. Jos įvardintas pasistumdymas ir buvo pervertimas ant stalo. Nusistūmimo nebuvo.

Pervertimas, grojo muzika, T. norėdamas patraukti nuo kolonėlės, paėmė G. už pečių ir švelniai pervertė ant stalo. T. G. paėmė iš šono. Pastarasis su viena ranka G. patraukė. Muzika grojo garsiai, gal kad nesipyktų. Konfliktas gal buvo pusantros valandos. Muzika buvo garsinta siekiant išvengti žodinio konflikto. Nukentėjusioji pradėjo verkti po pervertimo ant stalo. Ji nenorėjo veltis į šeimos konfliktą, T. žino porą metų, žino, kad pastarasis nemuša. Po įvykio niekas nieko pasakyti jos neprašė. T. stovėjo prie aparatūros, G. atėjo patildyti, abu jie buvo prie stalo. T. tiesiog per pečius G. pastūmė ant stalo. Jie maždaug vienodo ūgio, T. gal kūdesnis. Liudytoja įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 9-15) nurodė asmenų išsidėstymą (liudytoja parodo, kad nukentėjusioji buvo parversta ant stalo priešais ant sofos sėdėjusią liudytoją A. B.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. S., apklausta 2023 m. lapkričio 6 d., parodė, kad su T. S. kartu gyvena virš 20 metų, veda bendrą ūkį, turi du vaikus, sūnus A. suaugęs, gyvena atskirai, dukra A., 15 metų, gyvena kartu su jais. Su T. gyvenime pasitaiko visko, pasiginčija, pasibara, bet smurto tarp jų nėra buvę. Dėl šio įvykio gali paaiškinti, kad 2023 m. lapkričio 4 d. vakare pas juos atvyko jos draugė A. B., atėjo kaimynai R. ir V. V., jie visi pavėsinėje kalbėjo, gėrė alkoholį. V. išėjo gal apie 22-23 val., jie liko trise, dar kalbėjo, gėrė alkoholį. Ji buvo pakankamai neblaivi, net neprisimena dėl ko ji susiginčijo su T., tik prisimena tą momentą, kad T. prie jos veido kišo savo veidą ir sakė duok duok, kaip kad provokuotų ją, kad ji jam suduotų. Galvoja, kad ji jį nuo savęs nustūmė, bet to neprisimena, galvoja, kad taip galėjo pasielgti, paskui po kažkiek laiko vėl tas pats įvyko, kaip per miglą prisimena, kad jis vėl taip pat ją provokavo, bet ji neprisimena, kad jis jai būtų sudavęs kokius nors smūgius. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tai ji pagalvojo, kad juos iškvietė T.. Ji neprisimena to momento, kad būtų skambinusi pagalbos telefonu 112. Prisimena, kad pareigūnams rodė dešinįjį skruostikaulį, neprisimena, ką jiems sakė, bet greičiausiai, tuo metu, jai tą skruostikaulį skaudėjo. Nežino ar T. jai galėjo suduoti į veidą, to neprisimena, gal jai su T. besistumdant ji kur nors atsitrenkė, bet to neprisimena. T. yra dešiniarankis, tai logiškai galvojant jei jis būtų jai smūgiavęs, tai būtų skaudėję kairiąją veido pusę. Šiandien jai visai niekur neskauda, jai išduota užduotis atlikti tyrimą, bet pas teismo med. ekspertus ji nevyks, nes nėra jokių sužalojimų. Į jokias gydymo įstaigas ji nesikreipė ir nesikreips, greitoji med. pagalba kviesta nebuvo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, jokio ieškinio ji neteiks. Pretenzijų sugyventiniui T. S. ji neturi. Viskas įvyko pavėsinėje, dukra A. tuo metu miegojo namuose, savo kambaryje, todėl įvykio ji nematė (1 t., b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B., apklausta 2023 m. lapkričio 6 d., parodė, jog su G. S. ir T. S. šeima ji yra pažįstama 2 metus laiko, kad jie smurtautų, t. y. muštųsi, ji nėra mačiusi, kad jie tarpusavyje pasiginčija, tai yra buvę ir ne kartą. 2023 m. lapkričio 4 d. vakare ji viena pas juos nuvyko į svečius. Visi sėdėjo pavėsinėje, gėrė alkoholį, buvo atėję ir kaimynai, bet jie gal apie 22 val. išėjo. Ji su G. pavėsinėje sėdėjo ant minkštos dalies, o T. už stalo galo arti G. Po vidurnakčio ji pasakė, kad važiuos namo, G. su T. pradėjo ginčytis dėl tarpusavio problemų. T. kelis kartus erzino G., jis savo veidą kišo prie jos veido ir sakė G. „nu duok, nu duok“, G. nieko nedarė. Pavėsinėje pakankamai garsiai grojo muzika, kurią T. leido iš savo telefono. G. stojosi, kaip ji suprato, pritildyti muzikos, nes prieš tai kelis kartus ji tai jau buvo dariusi, o T. muziką vis pasigarsindavo. Vienu tarpu G. besistojant, T. atsistojo G. už nugaros ir ranka apglėbęs ją per pečius palenkė į priekį, ji galvoja, kad tuo momentu ji savo veidu galėjo atsitrenkti į stalą, bet ji to nematė, nes viskas vyko labai greitai, be to, G. plaukai užkrito jai ant veido, o daugiau jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Taip galvoja dėl to, nes vakar, 2023 m. lapkričio 5 d., apie 12-13 val., kalbėjo su G. telefonu ir ji jai sakė, kad jai skauda skruostą, ji jos dar klausė ar T. jai trenkė, ši pasakė, kad netrenkė, tik per pečius palenkė į stalą, o ar ši galėjo susižaloti ji nežino, G. nesiskundė kad skaudėtų, o ant veido jokio sužalojimo ar paraudimo nesimatė, nors ji į ją ir nežiūrėjo. Jei G. būtų pasiskundusi, kad jai skauda, tai būtų atkreipusi dėmesį į tą vietą. G. sakė, kad neprisiminė, jog kvietė policiją. Kai T. G. paleido, tai iš karto nuo jos atsitraukė, G. neverkė, niekuo nesiskundė, ji susinervino, pakėlusi balsą sakė, kad abu ramintųsi. T. paėjo į šalį, tada dar apie valandą laiko visi klausėsi muzikos, gėrė alkoholį. T. su G. abu konfliktavo, koliavosi, ji liepė jiems ramintis. G. nei iš šio, nei iš to pasakė, kad kviečia policiją ir surinkusi pagalbos numerį pradėjo kalbėti. Ji jau buvo išsikvietusi taksi, todėl išvažiavo namo. Pavėsinėje buvo tik trise, jų dukros A. nebuvo, buvo namuose, mano, kad jau miegojo. Šiaip G. su T. nesipyksta, bet kai išgeria, pradeda vienas prie kito kabinėtis (1 t., b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad ji dirba Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėja. Tikslios dienos neprisimena, bet iš tarnybinio pranešimo mato, kad tai buvo 2023 m. lapkričio 5 d., apie 1 val., pagal budėtojo nurodymą su kolega R. V. vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl smurto artimoje aplinkoje. Įėjus į butą rado vieną nepilnametę mergaitę, kuri pasakė, kad tėvai lauke. Mergaitė nebuvo nukentėjusi. Išėjus į lauką prie pavėsinės pamatė stovinčią moterį, pranešėją, iš tarnybinio pranešimo mato, kad tai G. S.. Moteris graudinosi sakė, kad sugyventinis ranka jai trenkė per skruostą, skausmą vertino 5 balais. Apžiūrint vizualiai matėsi šiek tiek paraudęs dešinysis skruostikaulis. G. S. buvo neblaivi, ji pradėdavo verkti, bet kaip jai atrodė, ji verkė labiau dėl girtumo, o ne dėl skausmo. Apie tai, kad sugyventinis ją būtų pastūmęs ir ji dėl to būtų užsigavusi, nebuvo nė kalbos, G. S. jai to neminėjo. Ši vis akcentavo, kad sugyventinis ją provokavo, kišo veidą prie jos, kad jam duotų, sakė, kad konfliktavo dėl jų suaugusio sūnaus. G. S. buvo rami, kalbėjo tyliai, jai su ja bendraujant ši ranka laikas nuo laiko paliesdavo dešinįjį skruostikaulį. Smurtautojas T. S. taip pat buvo neblaivus, nepasakytų, kad būtų buvęs agresyvus, buvo labiau suirzęs, nervuotas, vis akcentavo, kad įvyko šeimos konfliktas, sakė, kad pati sugyventinė jam sudavė 100 kartų per veidą, o jis ją tik pastūmė. Ji T. S. kelis kartus paklausė ar jam skaudėjo, šis kelis kartus atsakė, kad ne. Ant T. S. veido nesimatė jokio paraudimo ar kitokių smurto žymių. Kai T. S. sužinojo, kad bus sulaikytas, pradėjo šaukti, kad ir jam skaudėjo. T. S. buvo sulaikytas, G. S. buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą (1 t., b. l. 57-58).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-15).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2023 m. lapkričio 5 d. G. S. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 5 d., apie 00.50 min., tarp jos ir sugyventinio T. S. išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis iš rankos delno vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės žando sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą, kurį 10 balų vertinimo skalėje įvertino 5 balais. G. S. buvo nustatytas 1,92 prom. neblaivumas. T. S. nustatytas 1,59 prom. neblaivumas. Grafoje smurtą patyrusio asmens sužalojimai pažymėtas kodas 09, kita. Grafoje smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – niekas nepažymėta (1 t., b. l. 17-20).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota G. S. vizualinė apžiūra ir nurodoma, kad ant dešinio žando matomas 3 cm pločio paraudimas, toliau apžiūrint moterį akivaizdžių kūno sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 43-47).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje nurodoma, kad T. S. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 61-65).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas perklausytas pokalbis su BPC darbuotoja (1 t., b. l. 66-67).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (1 t., b. l. 69-72).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).

Pažymėtina, kad vien tik vieno asmens sąlytis su kito asmens kūnu dar savaime nereiškia BK 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Toks sąlytis kitam asmeniui turi sukelti arba nežymų sveikatos sutrikdymą, arba fizinį skausmą. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo pajutęs skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Iš tiesų savavališko fizinio sąlyčio su kito asmens kūnu metu kitas asmuo gali jausti nemalonų pojūtį, bet tai savaime nereiškia fizinio skausmo, kaip BK 140 straipsnyje nustatyto požymio, sukėlimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-69-895/2020). Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio nuostatas, būtina įsitikinti, kad fizinis skausmas tikras ir stiprus, padarytas mušant ar kitaip smurtaujant, taip pat įvertinant nukentėjusiojo amžių, fizinę ir sveikatos būklę, jo sveikatai sukeltą pavojų, reakciją po įvykio, kreipimosi į policiją ir medikus laiką bei faktus, fizinį poveikį darančio asmens tikslus ir kitas aplinkybes, rodančias atliktų veiksmų pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Šioje byloje T. S. yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė nukentėjusiajai G. S. į veidą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Taigi, norint pripažinti T. S. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus, būtina įrodyti, kad pastarasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl jo veiksmų kilo pavojingi padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, ir tai buvo padaryta kaltinamajam veikiant tyčia. Nesant įrodytai bent vienai iš paminėtų aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis T. S. atžvilgiu negali būti priimtas.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

Teismas pažymi, kad kaltinamasis T. S. viso proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje) neigė smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, jokio fizinio smurto nebuvę. Teigė, kad nukentėjusiajai į veidą netrenkė, pripažino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje buvo kilęs žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios G. S., kurio metu jis G. S. laikė už pečių ir, kad pastaroji netildytų muzikos, nukentėjusiąją pasuko (pastūmė), dėl ko pastaroji atsirėmė į stalą ir atsisėdo ant sofos. Kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusioji nesakė, kad jai dėl to pastūmimo būtų skaudėję, nukentėjusioji galėjo užsigauti tik atsiremdama į stalą dešiniu šonu, be to, visą įvykį matė A. B., kuri į vykusį konfliktą nesikišo.

Teismo vertinimu šioje byloje nukentėjusiosios G. S. parodymai dėl smurtavimo jos atžvilgiu, kiek jie susiję su būdu, kaip buvo smurtaujama jos atžvilgiu ir kas tai galėjo padaryti, negali būti laikomi patikimais dėl pastarosios nenuoseklumo viso proceso metu, nurodomų vis skirtingų įvykio aplinkybių, be to, pastarosios nė vienos iš įvykių versijų nepatvirtino kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Pastebėtina, kad nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad tarp jos ir T. S. vyko konfliktas, kurio metu pastarieji apsistumdė, šio apsistumdymo metu jai skaudėjo skruostą, T. S. konflikto metu vis ją provokavo jai trenkti, visą įvykį matė A. B., kuri jai sakė, kad nematė, kad vyras jai trenktų delnu, matė tik pastarųjų apsistumdymą. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl T. S. pastūmimo ji krito ant stalo, ir gal tuomet užsigavo skruostą, tačiau ar ji pati užsigavo, ar kaltinamasis jai trenkė, ji nežino. Nukentėjusioji teigė, kad po įvykio kitą dieną geriau prisiminė aplinkybes, nes būdama išgėrusi juto skausmą, todėl ir manė, kad kaltinamasis jai trenkęs, ji nežino kokiu būdu jai kaltimasis sukėlė skausmą – ar ją stūmė, ar su galva trenkė, skausmą vertina dviem balais iš 10, skausmą pajuto po visų apsistumdymų, skausmas truko kokias dvi dienas, nežino, kodėl kviesdama pareigūnus nurodė, kad jai spaudė galvą, nepamena, kad jai kaltinamasis būtų trenkęs. Pareigūnams nurodė, kad kaltinamasis jai trenkė su galva, o apklausoje, kad su delnu. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po įvykio apklausiama nukentėjusioji nurodė, kad neprisimena, kad jai T. S. būtų sudavęs, neprisiminė, kad būtent ji kvietė policiją, manė, kad tai padarė kaltinamasis, teigė, kad gal įvykio metu ji besistumdydama su kaltinamuoju kur atsitrenkė, apklausos metu jai visai niekur neskauda, pas med. ekspertus nevyks, nes jai jokių sužalojimų nėra padaryta, nurodė, kad įvykį matė A. B. (1 t., b. l. 25-26). Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančio BPC įrašo matyti, kad nukentėjusioji nurodžiusi, kad jai kaltinamasis „spaudė galvą“, apie mušimą ar kitus smurtinius veiksmus nekalbama (1 t., b. l. 66-67), o iš kūno kamerų apžiūros protokolo matyti, kad atvykusiems pareigūnams teigė, kad jai kaltinamasis trenkęs delnu į skruostą (1 t., b. l. 69-72). Šių skirtingų nurodytų aplinkybių priežasties nukentėjusioji paaiškinti negalėjo, priešingai, teismo posėdyje nurodė, kad neva pareigūnams sakiusi, kad jai kaltinamasis trenkė galva, nors jokie bylos įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Taigi, viso proceso metu, nukentėjusioji tik vieną kartą nurodė pareigūnams, kad jai buvo trenkta delnu į skruostą, tačiau tiek iki atvykstant pareigūnams, tiek vėliau apklausiama kaip nukentėjusioji, tokios aplinkybės nebenurodė, šiuos savo teiginius iš esmės paneigė. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad aplinkybes apie smurtavimą jos atžvilgiu, nukentėjusioji pasakojo būdama pakankamai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (1 t., b. l. 17-20), pati nukentėjusioji teigė, kad daug ko nepamena dėl buvusio girtumo. Teismo įsitikinimu, įvertinus nurodytus nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus, jos parodymus negalima pripažinti patikimais, kaip patvirtinančiais kaltinamąjį smurtavus pastarosios atžvilgiu.

Paprastai smurto artimoje aplinkoje bylose pagrindinis įrodymų šaltinis būna nukentėjusiojo parodymai bei kiti netiesioginiai įrodymai, tačiau šiuo atveju įvykius tiesiogiai stebėjo liudytoja A. B.. Kaip matyti iš byloje esančių liudytojos A. B. parodymų teisme, liudytoja nurodė, kad kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusiąją už pečių ir parvertė ant stalo, norėdamas nukentėjusiąją patraukti nuo muzikos, T. S. nukentėjusiąją provokavo jam trenkti, G. S. ant stalo virto tiesiai, jai į stalą lietėsi tik pilvas, galva į stalą neatsitrenkė, ja prie stalo neprisilietė, viską gerai pamena ir matė, nes G. S. virto ant stalo priešais liudytoją, žymių ant nukentėjusiosios veido nesimatė, G. S. jai sakiusi, kad pati nežino iš kur sužalojimas, liudytojos vertinimu nukentėjusiosios parvertimas ant stalo nėra normalus elgesys, tačiau buvo per daug alkoholio, liudytoja nematė, kad kaltinamasis būtų smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, G. S. neįvardino, kad būtų patyrusi neigiamus pojūčius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad vienintelis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo momentas, kai kaltinamasis parvertė ant stalo nukentėjusiąją, tuo metu nukentėjusioji nesiskundė, kad jai skaudėtų, sužalojimų ar paraudimų ant pastarosios veido nematė, jei nukentėjusioji būtų pasiskundusi, kad jai skauda, būtų atkreipusi dėmesį į tą vietą, kurią jai skaudėtų, G. S. neverkė, po įvykio G. S. neprisiminė, kad kvietė policiją, po minėto pastūmimo ant stalo, visi toliau vartojo alkoholį (1 t., b. l. 51-52). Be to, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė nesupratusi, kodėl G. S. nusprendė kviesti policiją, liudytoja nematė esant tokio poreikio.

Teismas akcentuoja, kad anksčiau nurodyti duomenys, nukentėjusiosios pirminio pasakojimo atvykusiems pareigūnams (aplinkybes užfiksuotas pareigūnų kūno kameromis) dėl kaltinamojo smurtavimo pastarosios atžvilgiu – delnu trenkimo į skruostą, nepatvirtina. Pažymėtina, kad tiesiogiai įvykį stebėjusi liudytoja A. B., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo bei prisaikdinta teisme, nuosekliai viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai į veidą netrenkė, vienintelį pastarųjų fizinį kontaktą įvardindama tik nukentėjusiosios parvertimą ant stalo, kurio metu nematė, kad nukentėjusioji būtų užsigavusi, susižalojusi ar, kad būtų aiškiai išreiškusi jai sukeltą fizinį skausmą. Pagrindo netikėti liudytojos A. B. parodymais, nėra. Be kita ko, šios liudytojos aplinkybės patvirtina kaltinamojo parodymus, kad pastarasis nesmurtavo (delnu netrenkė) nukentėjusiosios atžvilgiu. Dar daugiau, pačios nukentėjusiosios parodymai nepavirtina jos pirminio pasakojimo pareigūnams, kadangi kviesdama pagalbą ji nurodė vienokias įvykio aplinkybes (galvos spaudimą), tačiau teisme negalėjo paaiškinti, ką ši aplinkybė reiškia, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusioji nurodė neprisimenanti kaip jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, pastarosios parodymai rodo, kad ji tik spėjo ir darė prielaidą, kad jeigu jai skauda dešinę veido pusę, tai šį skausmą neva turėjo sukelti kaltinamasis. Taipogi nukentėjusioji skirtingu metu, skirtingai vertino ir jai sukelto fizinio skausmo trukmę – teisme nurodė, kad jai skaudėjo kelias dienas, o ikiteisminio tyrimo metu, jau pirmosios apklausos metu, kuri vyko kitą dieną po įvykio, nurodė, kad jokio skausmo nebejaučia, jokių sužalojimų nėra, kas vėlgi rodo nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą.

Teisme apklausta pareigūnė R. V. taipogi nurodė, kad abu asmenys, tiek nukentėjusioji, tiek smurtu įtariamas asmuo buvo neblaivūs, moteris buvo stipriai neblaivi, sunkiai dėstė mintis, akivaizdžių sužalojimų nebuvo, ant nukentėjusiosios veido daugiau paraudimo buvo nuo verkimo, kitokių žymių nebuvo, moteris verkė, bet pareigūnė mano, kad tai galėjo būti labiau nuo alkoholio. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja R. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodydama, kad nukentėjusioji teigė, kad jai į skruostą trenkė sugyventinis ranka, skausmą vertino 5 balais iš 10 (1 t., b. l. 57-58). Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nors ir yra pažymėta, kad smurtą patyręs asmuo patyrė kitus sužalojimus (kodas 09), tačiau kurioje kūno vietoje šis sužalojimas buvo padarytas, nėra pažymėta (1 t., b. l. 17-20), kas tik rodo, kad pareigūnė surašiusi šį tarnybinį pranešimą konkretaus sužalojimo nematė. Be kita ko, nors apžiūros protokole pažymėtas matomas paraudimas G. S. dešiniame žande (1 t., b. l. 43-47), tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus iš pareigūnų kūno kamerų, jokių akivaizdžių paraudimų ant nukentėjusiosios veido matyti nebuvo, tiek kairė, tiek dešinė veido pusės atrodė iš esmės identiškai, be to, viso bendravimo metu nukentėjusioji nuolat ranka trynė būtent dešinį skruostą (1 t., b. l. 69-72), kas atliekant vėlesnę nukentėjusiosios kūno apžiūrą, galėjo nulemti vienos veido dalies didesnį paraudimą, kurio nebuvo matyti tik atvykus pareigūnams. Taigi, šie netiesioginiai įrodymai nesudaro vientisos loginės įvykių grandinės, patvirtinančios, kad nukentėjusiajai iš tiesų buvo trenkta į veidą ir tai padarė būtent kaltinamasis.

Teismo vertinimu šioje byloje nebuvo surinkta neginčytinų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, taipogi nepavyko BPK numatytais veiksmais pašalinti abejonių dėl nukentėjusiosios parodymuose esančių prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių (nenustatyta kokiu būdu nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, nenustatyta ar apskritai nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą), byloje, išskyrus prieštaringus nukentėjusiosios parodymus, nėra duomenų, kad nukentėjusiajai trenkė kaltinamasis ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Pati nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kaip jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skirtingu metu nurodydama netgi skirtingą fizinio skausmo pojūtį ir trukmę (nuo momentinio iki dviejų dienų, tai 2 dviejų, tai 5 balų skausmą) kaltinamasis smurtavęs neigė, o įvykį stebėjusi liudytoja nurodė, kad jokio fizinio smurto, išskyrus parvertimą ant stalo, kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Be to, byloje esantys duomenys dėl paraudimo ant nukentėjusiosios skruosto vėlgi keliantys abejonių, kadangi vaizdo įrašuose jokio akivaizdaus paraudimo ant nukentėjusiosios skruosto nėra matyti, abi veido pusės iš esmės identiškos spalvos, pati nukentėjusioji į medikus nesikreipė, liudytoja A. B. dalyvavusi įvykyje paraudimo ant nukentėjusiosios skruosto nematė, tiek kaltinamasis, tiek jau minėta liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji aiškiai neišreiškė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas kokiais nors kaltinamojo veiksmais, įskaitant ir jos parvertimą ant stalo, dar daugiau, į įvykio vietą atvykusi pareigūnė netgi nurodė, kad moteris galimai verkė dėl buvusio stipraus girtumo, o ne dėl galimai patirto smurto.

Taigi, šioje byloje liko BPK priemonėmis nepašalintų abejonių dėl to, ar kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu (niekas smurtavimo nematė, pati nukentėjusioji tik manė, kad jos atžvilgiu galėjo būti smurtauta, bet to nežino, neatmetė galimybės, kad galėjo ir pati kur užsigauti), ar apskritai įvykio metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi vien fizinis kontaktas (parvertimas ant stalo) tarp asmenų savaime nereiškia buvus sukeltą tokio pobūdžio ir pavojingumo fizinį skausmą, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, kai nėra kitų objektyvių duomenų apie tokio fizinio skausmo pasireiškimą (nėra jokių aiškių smurto žymių ant nukentėjusiosios kūno, įvykyje dalyvavę asmenys nesuprato, kad nukentėjusiajai skaudėjo, pati nukentėjusioji kitą dieną nurodė, kad jai nieko neskauda, jokių sužalojimų nėra), šių visų abejonių pašalinti galimybės nebėra, kadangi nuo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, kitų asmenų dalyvavusių įvykyje nėra, kitų įrodymų šaltinių taipogi nėra.

Pastebėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėjo pakeisti savo parodymus, o liudytoja A. B. pritaikyti savo parodymus prie nukentėjusiosios, taip siekdamos padėti išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad minėta liudytoja buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos ir kaltinamojo parodymai iš esmės vieni kitus patvirtina ir paneigia nukentėjusiosios teiginius apie smurtavimo faktą, be to, neįtikėtina, kad nukentėjusioji siekdama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam, net ir teismo posėdžio metu nurodytų, kad jai įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, tik nepamena kas tai padarė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi bei iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu reikalavimu visas BPK priemonėmis nepašalintas abejones traktuoti kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad T. S. veiksmuose neįrodyti būtinieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai – veika ir padariniai, tai yra nukentėjusiosios mušimas bei fizinio skausmo jai sukėlimas, todėl kaltinamasis pagal jam pareikštus kaltinimus išteisinamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso ir vaizdo įrašais siunčiama kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. S. nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., įpareigojant T. S. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.