Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.M. pareiškimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kviečiama į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Kviečiamas į teismo posėdį suinteresuotas asmuo neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Todėl suinteresuoto asmens neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J.M., būdamas su pareiškėja santuokoje, 1992 m. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 526, kuria pagal Vilniaus rajono valdybos 1992-06-19 potvarkį 762 įgijo 600 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, SB „Slyvelė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) už 908 rub (b.l. 8 b, 8c, 6). Pareiškėjos sutuoktinis J. M. buvo sodininkų bendrijos „Slyvelė“ narys, mokėjo nario ir kitus mokesčius (b.l. 8, 7, 8a). 2015-10-17 mirus J.M. palikimą priėmė pareiškėja (b.l. 5, 18-20). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jai telefonu VĮ Registro centro darbuotoja paaiškino, kad yra praleistas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties registracijos terminas, todėl būtina kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo.

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą 1992 m. sudarytai valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, kurios pagrindu J.M. įgijo 600 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, SB „Slyvelė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutartis notarine tvarka patvirtinta 1992-06-25. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu galiojusiame 1992-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 1992-04-30 iki 1993-07-07) buvo nustatyta, kad sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per vieną mėnesį nuo jų sudarymo dienos. Nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai juridinės galios neturi (1.4 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. LR CK reglamentuota, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str., 1, 2 d.). CK 6.393 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

CPK XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LAT CBS 2002-05-20 nutartis c.b. A. R. v. V. N., Nr. 3k-3-828/2002, kat. 116; LAT CBS 2003-12-10 nutartis c.b. UAB „Dinvita“ v. V. K. įm., Nr. 3k-3-1232/2003, kat. 92,116; LAT CBS nutartis c.b. Nr. 3K-3-258/2007). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

Teismas vertina, jog terminas įregistruoti 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 526, praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties 6 ir 7 punktuose punkte nurodyta, jog sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje, sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas paliekamas notarų biure, o kiti išduodami šalims. Sutartyje įsakmiai nėra nustatyta būtent pirkėjo prievolė atlikti teisinę registraciją, tokiu būdu laikytina, kad pirkėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jo pareigą dėl sutarties teisinės registracijos, be to, pažymėtina, kad pačioje sutartyje sandorio neįregistravimo teisinės pasekmės nebuvo aptartos. Taipogi, laikytina, kad atlikti teisinę reikšmę turinčius sutarties įregistravimo veiksmus sutrukdė ir teisinių žinių stoka. Iš byloje esančio suinteresuoto asmens atsiliepimo nėra matyti, jog jis prieštarautų dėl termino atnaujinimo įregistruoti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 526 Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų, jog į nekilnojamąjį turtą pretenduotų tretieji asmenys, ar būtų kilę ginčų dėl šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į tai, kad CK numatyta galimybė atnaujinti praleistą sandorio įregistravimo terminą bei į tai, kad šiuo metu galiojančiame CK nėra imperatyvios nuostatos, kuri nurodytų, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas daro ją negaliojančia, atsižvelgiant į tai, kad terminas jai įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas terminas sutarčiai įregistruoti (CK 1.5 str., 5.50 str., 5.57 str., CPK 177 str., 185 str., 578 str.).

Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjos nepriteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, nes yra mažesnės nei 3 EUR (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą 1992 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, notarinio reg. Nr. 526, kurios pagrindu J.M., pagal Vilniaus rajono 1992-06-19 potvarkį Nr. 762 įsigijo 600 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, SB „Slyvelė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nurodyti pareiškėjai, kad sutartis turi būti registruota per 1 mėn. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos Valstybės įmonėje Registrų centras.

Nutartis per 7 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.