- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2-26-287/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00864-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., A. P.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., A. P., nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą po savo vyro A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Juridinio fakto nustatymas jai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji su savo vyru susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jos vyras mirė, vyro paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone. Po vyro mirties ji faktiškai paveldėjo mirusio vyro asmeninius daiktus – auksinį vestuvinį žiedą, drabužius, kitus jam priklausiusius namų apyvokos daiktus, buvusius jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipė nei ji, nei kas nors kitas ir paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Kitos mirusio vyro turto paveldėtojos yra jų dukros E. B. ir A. P. Kad ji paveldėjo po vyro mirties jo asmeninius daiktus bei daiktus, esančius bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, patvirtins liudytojos O. V. ir B. N. Be to, jos vyrui buvo suteikti 3 ha asmeninio ūkio žemės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalį asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl pareiškėja mano, kad asmeninio ūkio žemės statusas, taigi ir galimybė pirmumo teise be aukciono pirkti ar nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, kuris siejamas su dviejų sąlygų buvimu, kad žemė turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus ir ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta, arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti, mirus fiziniam asmeniui, kuriam žemė buvo suteikta, suteikia jai, kaip mirusio sutuoktinio turto paveldėtojai, pirmumo teisę be aukciono išsinuomoti arba pirkti iš Valstybės jam suteiktą žemės sklypą.
Pareiškėja V. B. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai reikalingas dėl 3 ha asmeninio ūkio žemės, kuri buvo suteikta jos mirusiam vyrui. Po vyro mirties palikimo ji nesitvarkė, kadangi gavo iš seniūnijos dokumentus, pagal kuriuos ta žemė buvo perrašyta jos vardu, todėl galvojo, kad viskas yra tvarkoje. Tačiau neseniai jai seniūnijos žemėtvarkos darbuotoja pasakė tvarkytis dokumentus dėl tų 3 ha žemės, nes jie atiteks valstybei, todėl ji kreipėsi į teismą. Jie su vyru visą laiką patys dirbo vieną žemės sklypą (2 ha), nes laikė gyvulius, sodino bulves, burokus, o 1 ha žemės buvo Ž. žemės ūkio bendrovės (anksčiau „K.“ kolūkio) bendrame plote, kurį apdirbdavo bendrovė, kaip ir kitiems bendrovės nariams (anksčiau kolūkiečiams) ir atskaičiavę už darbo sąnaudas, atiduodavo jiems grūdais arba miltais (pagal pageidavimą). Jie abu su vyru ilgus metus dirbo Ž. žemės ūkio bendrovėje (anksčiau „K.“ kolūkyje). Po vyro mirties ji toliau dirbo tą žemę, sodino daržus, laikė gyvulius, jai padėdavo dukros A. ir E. Už visus 3 ha žemės ji visą laiką mokėjo žemės mokestį, nes kvitai ateidavo jos vardu, tačiau jų išsaugojusi neturi, pridėjo tik vieną kvitą, kuriuo už ją žemės mokestį už keturis metus sumokėjo V. S., nes ji neturėjo pinigų ir paprašė sumokėti (pasiskolino). 2012 metais V. S. ji buvo leidusi pasinaudoti 1 ha žemės, nes buvo jam skolinga, o jis sudeklaravęs žemę, skolą atsiėmė. Į Ž. su vyru jie atsikėlė 1976 metais ir visą laiką gyveno bute tuo pačiu adresu, kuriuo ji tebegyvena iki šiol. Butą jie nusipirko gal 1994 metais, tiksliai neprisimena. Butas buvo registruotas jos vardu. Po vyro mirties ji toliau gyveno tame bute ir naudojosi visu užgyventu turtu, tik 2012 metais ji butą pardavė, tačiau liko jame gyventi, nes jai išsikraustyti po pardavimo neliepė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. B. teismo posėdyje pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad mama pasakė viską teisingai. Iki tėvo mirties ir jam mirus, ji gyveno kartu su tėvais, vėliau su mama. Po tėvo mirties mama liko toliau gyventi tame pačiame bute, kur ir gyveno visą laiką, viskuo naudojosi. Ji žino, kad tėvai turėjo žemės, daržą, nes jos su sese ravėdavo daržus. Tėvai laikė gyvulių, kiek atsimena, buvo dvi karvės, du prieaugliai, daug kiaulių, vištų, ančių, gyveno ūkiškai. Jos su sese ravėdavo daržus, tvarkydavo šieną. Žemė buvo toliau nuo jų namų, gal už dviejų kilometrų. 2012 metais S. žemę buvo deklaravęs, nes mama turėjo įsiskolinimą, todėl mama leido jam susideklaruoti žemės gabaliuką, kad galėtų atsiimti pinigus už mamos skolą. O kitą žemės gabalą jos dirbo su sese, viena iš vieno galo, kita iš kito galo, kad nesusipyktų. Jos su sese pradėjo žemę dirbti, nes mama dėl sveikatos nelabai begali dirbti, o joms žemė – pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Suinteresuotas asmuo A. P. į teismo posėdį neatvyko ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, nes apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai ir gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 246 str., 41, 44 b. l.). Savo prašyme bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, suinteresuotas asmuo A. P. nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriuje esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjos sutuoktiniui A. B. Ž. apylinkės tarybos 1 šaukimo 16 sesijos 1994 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1 buvo suteikta asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės ūkio naudmenų Ž. mstl., Ž. sen., Pakruojo r. sav. Ž. kadastro vietovės žemės reformos, žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1880 "Dėl K. ir Ž. kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo", suprojektuoti valstybinės žemės sk1ypas (projektinis Nr. 69-1), esantis V. k., Ž. sen., Pakruojo r. sav., ir valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 69-2), esantis V. k., Ž. sen., Pakruojo r. sav. Šiems žemės sklypams kadastriniai matavimai nėra atlikti ir žemės sklypai nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad mirusio asmeninio ūkio naudotojo teisių ir pareigų turinys turi būti nustatomas pagal asmeninio ūkio naudotojo mirties dieną galiojusio įstatymo normas, nes pagal bendrąjį principą civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2009). Pagal pareiškėjos sutuoktinio A. B. mirties metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalį, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę turėjo teisę įgyti jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius, siekdamas išsiaiškinti, ar V. B. pati naudoja A. B. suteiktus asmeniniam ūkiui žemės sklypus, patikrino 2013 m., 2012 m., 2011 m. ir 2010 m. duomenis apie pateiktas paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus gauti aukščiau minėtuose žemės sk1ypuose. Buvo nustatyta, kad žemės sklype (projektinis Nr. 69-1) 2012 m. lauką deklaravo V. S., o žemės sk1ype (projektinis Nr. 69-2) 2013 m., 2012 m., 2011 m. ir 2010 m. lauką dek1aravo Ž. žemės ūkio bendrovė. 2013 m. spalio 28 d. raštais Ž. žemės ūkio bendrovės ir V. S. buvo paprašyta nurodyti, kokiu pagrindu jie naudojasi aukščiau minėtais valstybinės žemės sk1ypais. Iš Ž. žemės ūkio bendrovės gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog valstybinės žemės sklypą (projektinis Nr. 69-2) naudoja žodiniu V. B. leidimu. V. S. rašytinio atsakymo į minėtą paklausimą nepateikė, tačiau telefonu nurodė, kad valstybinės žemė sklypu (projektinis Nr. 69-1) naudojosi žodiniu V. B. leidimu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nuodyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o minėto straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas, taigi ir galimybė pirmumo teise be aukciono pirkti ar nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, yra siejami su dviejų sąlygų buvimu: ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti, mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę. Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama" turi būti aiškinama, kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats fizinis asmuo tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes; į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais nuomojant ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai V. B. mirusio sutuoktinio A. B. palikimo priėmimo fakto nustatymas nesukels jokių asmeninių ar turtinių teisių pasekmių, t. y. V. B. negalės įgyti pirmumo teisės be aukciono pirkti ar nuomotis valstybinės žemės sklypus (projektinis Nr. 69-1 ir projektinis Nr. 69-2), esančius V. k., Ž. sen., Pakruojo r. sav., asmeniniam ūkiui suteiktus A. B. Ž. apylinkės tarybos 1 šaukimo 16 sesijos 1994 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1.
Suinteresuoto asmens nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė S. S. teismo posėdyje atsiliepimą pateiktą raštu palaikė. Atsakydama į klausimus atstovė nurodė, kad apylinkės tarybos sprendimai negalėjo ir nebuvo keičiami, tačiau mirus asmeniui, kuriam buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, seniūnija automatiškai perrašydavo tą žemę kitam likusiam šeimos nariui. Be to, nurodė, kad A. B. iki mirties turėjo pirmumo teisę įsigyti jam suteiktą 3 ha asmeninio ūkio žemę, t.y., remiantis žemės reformos įstatymu, turėjo teisę prašyti įsigyti šį žemės sklypą nuo to momento, kai buvo suteikiami sklypai, nuo pat 1991 metų, nes nuo 1991 metų buvo suteikiami sklypai ir žmonės pasirinkdavo ar juos nuomosis, ar pirksis, kai kurie panaudodami valstybės vienkartines išmokas jau seniai susitvarkė žemės dokumentus.
Liudytoja O. V. teismo posėdyje parodė, kad jos šeima Ž. gyvena apie 12 ar 13 metų ir tiek metų pažįsta B., kadangi su B. teko kartu dirbti Ž. žemės ūkio bendrovėje, be to, bendrauja, kaip kaimynės, nes gyvena netoliese. B. vyro nepažinojo, nes kai atikraustė į Ž., jis jau buvo miręs ir su B. dar nebuvo labai pažįstamos, labiau pradėjo bendrauti, pradėjus kartu dirbti. Bendraujant su B., B. pasakojo, kad liko žemė, kad nori susitvarkyti palikimą. B. sakė, kad jos žemė yra už V. kaimo, ant laukų. B. naudojosi dviem hektarais žemės ir vienas hektaras buvo išnuomotas bendrovei. B. pati dirbdavo žemę, ji kokius keturis kartus yra padėjusi B. pasodinti bulves tame lauke už V. kaimo. Kiek tiksliai B. turėjo žemės, ji nežino. Atsimena, kad be bulvių, lauke dar buvo sodinamos daržovės. B. žemę dirbo kartu su vaikais.
Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad jis 30 metų gyvena Ž. ir pažįsta visus Ž. gyventojus. Taip pat pažįsta B. ir pažinojo jos vyrą. B gyveno kartu su B. Žino, kad B. buvo skirti 3 ha žemės, iš kurių 1 ha buvo Ž. žemės ūkio bendrovės bendrame plote, kurį bendrovė apdirbdavo, o paskui atiduodavo grūdus arba sumaldavo miltus, o kiti 2 ha buvo kitame plote. Ta žeme B. naudojasi iki šiol, nes iš ko ji su dukromis ir dukros A. anūkais gyventų ir valgytų, jeigu ne žemė. Jis vieną kartą sumokėjo už B. už keturis metus žemės mokestį, nes B. neturėjo pinigų ir prašė, skolą dar ne visai sugrąžino. 2012 metais jis vieną hektarą žemės buvo iš B. išsinuomojęs taip pat už skolą, nes B. negalėjo grąžinti skolos, o jis deklaravo 1 ha žemės ir skolą atsiėmė.
Iš santuokos sudarymo įrašo (5 b. l.) matyti, kad A. B. ir V. M. (B.) susituokė 1974 m. rugsėjo 28 d.
Iš mirties liudijimo (6 b. l.) matyti, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Ž. seniūnijos pažymos (7 b. l.) matyti, kad A. B. nuo 1996-10-28 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje.
Iš notarų biuro liudijimo (12 b. l.) matyti, kad po A. B. mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.
Iš nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus pažymos (13 b. l.) matyti, kad A. B. 1994-04-01 Ž. apylinkės tarybos sprendimu Nr. 1 suteikta naudotis 3 ha asmeninio ūkio žemės.
Iš mokėjimo nurodymo (14 b. l.) matyti, kad 2013-10-11 V. S. sumokėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijai 1099,48 Lt žemės mokestį už V. B.
Iš Ž. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos (35 b. l.) matyti, kad A. B. suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemė suprojektuota dviejuose sklypuose Nr. 69-1 ir Nr. 69-2.
Iš Ž. žemės ūkio bendrovės atsakymo (36 b. l.) matyti, kad bendrovė A. B. priklausiusį sklypą subnuomavo iki 2005 metų, o toliau tuo sklypu naudotis žodiniu susitarimu leido V. B..
Iš Ž. seniūnijos informacijos (45 b. l.) matyti, kad ūkininkas V. S. 2012 metais dirbo ir deklaravo V. B. žemės sklypą žodiniu susitarimu, sumokant valstybinės žemės nuomos mokestį.
Iš Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos kopijos (46 b. l.) ir 1994-06-24 Ž. apylinkės tarybos sprendimo Nr. 1 (69-70 b. l.) matyti, kad šiuo sprendimu nebuvo svarstyta ir nebuvo suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės V. B.
Iš valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties kopijos (47 b. l.) ir Ž. seniūnijos informacijos (58 b. l.) matyti, kad seniūnija apie tokią sutartį informacijos neturi, sutarties originalas teismui nebuvo pateiktas.
Iš Ž. seniūnijos ūkinių knygų ištraukų nuo 1991 metų iki 2002 metų (56-57 b. l.) matyti, kad B. A. ir B. V. su vaikais sudarė kolūkiečių šeimą, laikė karvę, kiaulių, paukščių, turėjo 3 ha asmeninio ūkio žemės, dirbo Ž. kolūkyje, gyveno kolūkio bute, kurį 1992-06-03 iš Ž. žemės ūkio bendrovės nusipirko B. V. vardu.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (59, 60 b. l.) matyti, kad V. B. vardu nuo 1992-06-03 iki 2012-08-06 buvo įregistruotas butas su rūsiu, esantys S. D. ir S. G. g. 10-32, Ž. miestelyje, Ž. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, bei tvartas su tremperiu, esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje.
Iš Šiaulių apskrities Pakruojo rajono Ž. seniūnijos Ž. kadastrinės vietovės teritorijoje 2000 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę pagal žemės reformos įstatymo 10 straipsnį žiniaraščio (61 b. l.) matyti, kad VII grupėje pagal eiliškumą įrašytas A. B. dėl 3,11 ha žemės ploto, pažymėto plane Nr. 69-1 ir Nr. 69-2.
Iš Ž. apylinkės tarybos 1994-04-01 sprendimo Nr. 1 (62-68 b. l.) matyti, kad šiuo sprendimu patvirtinti žemės skyrimo sąrašai, kuriuose 20 numeriu įrašytas B. A., kuriam suteikta 3 ha žemės ūkio naudmenų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojęs 2000 metų Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos V. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą.
Turto palikėjui A. B. (duomenys neskelbtini), palikimas atsirado jo, kaip palikėjo, mirties momentu (CK 5.3 str.).
Iš byloje esančių visumos dokumentų, pareiškėjos V. B., suinteresuoto asmens E. B. ir suinteresuoto asmens atstovės S. S. paaiškinimų nustatyta, kad A. B. mirties metu pareiškėja V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu A. B. valdė 1992 m. birželio 3 d. V. B. vardu nusipirktą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, tvartą su tremperiu, esantį (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, vedė bendrą ūkį, kartu prižiūrėdami namus, gyvulius ir daržus iki vyro mirties ir po jo mirties pareiškėja toliau visą jų turėtą ūkį valdydama, kaip savo, palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Be to, iš šių paminėtų bylos duomenų nustatyta, kad A. B. Ž. apylinkės tarybos 1994-04-01 sprendimu Nr. 1 buvo suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės ir kad mirusysis turto palikėjas A. B. buvo įtrauktas gauti (įgyti) tą žemę pagal Šiaulių apskrities Pakruojo rajono Ž. seniūnijos Ž. kadastrinės vietovės teritorijoje 2000 m. rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą, remiantis žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, tai yra, jis turėjo pirmumo teisę nuo pat 3 ha asmeninio ūkio žemės jam suteikimo iki savo mirties įsigyti tą žemę. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Todėl teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad pareiškėja V. B. įgijo teisę į mirusiojo sutuoktinio A. B. turėtą turtą – bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą butą su rūsiu ir tvartu bei jo turėtą turtinę teisę įgyti 3 ha asmeninio ūkio žemės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. B. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, priėmė palikimą po savo vyro A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į paveldimą turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.