Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-521-154/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2A-521-154/2014
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00864-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., E. B.
Pareiškėjas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2A-521-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00864-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija
(S)121.21.;128.2.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-287/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., E. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. V. B. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą po savo vyro A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio duomenys neskelbtini), mirties. Juridinio fakto nustatymas jai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėja nurodė, kad ji su savo vyru susituokė 1974 m. rugsėjo 28 d., o 2002 m. gegužės 29 d. jos vyras mirė. Vyro paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo duomenys neskelbtini). Po vyro mirties ji faktiškai paveldėjo mirusio vyro asmeninius daiktus – auksinį vestuvinį žiedą, drabužius, kitus jam priklausiusius namų apyvokos daiktus, buvusius jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipė nei ji, nei kas nors kitas, ir paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Kitos mirusio vyro turto paveldėtojos yra jų dukros E. B. ir A. P.. Be to, jos vyrui buvo suteikti 3 ha asmeninio ūkio žemės. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 12 d. asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl pareiškėja mano, kad asmeninio ūkio žemės statusas, taigi ir galimybė pirmumo teise be aukciono pirkti ar nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, siejamas su dviejų sąlygų buvimu, kad žemė turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus ir ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta, arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti, mirus fiziniam asmeniui, kuriam žemė buvo suteikta, suteikia jai, kaip mirusio sutuoktinio turto paveldėtojai, pirmumo teisę be aukciono išsinuomoti arba pirkti iš Valstybės suteiktą žemės sklypą. Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai reikalingas dėl 3 ha asmeninio ūkio žemės, kuri buvo suteikta jos mirusiam vyrui.

Suinteresuoti asmenys E. B. ir A. P. su pareiškimu sutiko.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko dalyje dėl pareiškėjos teisės pirkti žemę ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos V. B. pareiškimą tenkino ir nustatė turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja V. B. priėmė palikimą po savo vyro A. B., mirusio duomenys neskelbtini), mirties į paveldimą turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Pažymėjo, kad byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojęs 2000 metų redakcijos Civilinis kodeksas. Nustatė, kad A. B. mirties metu pareiškėja V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu A. B. valdė 1992 m. birželio 3 d. V. B. vardu nusipirktą butą su rūsiu, esantį duomenys neskelbtini); tvartą su tremperiu, esantį duomenys neskelbtini); vedė bendrą ūkį, kartu prižiūrėdami namus, gyvulius ir daržus iki vyro mirties ir po jo mirties pareiškėja toliau visą jų turėtą ūkį valdydama, kaip savo, palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad A. B. Ž. apylinkės tarybos 1994-04-01 sprendimu Nr. 1 buvo suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės, ir kad mirusysis A. B. buvo įtrauktas gauti (įgyti) tą žemę pagal Šiaulių apskrities Pakruojo rajono Ž. seniūnijos Ž. kadastrinės vietovės teritorijoje 2000 m. rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą, remiantis LR Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, tai yra, jis turėjo pirmumo teisę nuo pat 3 ha asmeninio ūkio žemės jam suteikimo iki savo mirties įsigyti tą žemę. Teismas nurodė, kad LR Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Todėl teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje konstatavo, kad „pareiškėja V. B. įgijo teisę į mirusiojo sutuoktinio A. B. turėtą turtą – bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą butą su rūsiu ir tvartu bei jo turėtą turtinę teisę įgyti 3 ha asmeninio ūkio žemės“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad mirusio asmeninio ūkio naudotojo teisių ir pareigų turinys turi būti nustatomas pagal asmeninio ūkio naudotojo mirties dieną galiojusio įstatymo normas, nes pagal bendrąjį principą civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2009). Pagal pareiškėjos sutuoktinio A. B. mirties metu (miręs duomenys neskelbtini) galiojusio LR Žemės reformos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2001-12-28 iki 2002-07-03) 15 straipsnio 6 dalį, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę turėjo teisę įgyti jo įpėdiniai LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. LR Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nuodyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o minėto straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas, taigi ir galimybė pirmumo teise be aukciono pirkti ar nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, yra siejami su dviejų sąlygų buvimu: ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta (toliau bendrai vadinami fiziniais asmenimis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę.

2. Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama, kaip reškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats fizinis asmuo tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes; į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais - nuomojant ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005 m.). Be to, LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. 2 punkte nurodyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę LR Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. 2014 m. vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dar gyvam esant jos vyrui A. B., 1,00 ha valstybinės žemės sklypą (projektinis Nr. 69-2), esantį duomenys neskelbtini), jie perleido naudotis Ž. žemės ūkio bendrovei, t. y. patys asmeninio ūkio poreikiams šio valstybinio žemės sklypo nenaudojo ir nenaudoja, tačiau ginčijamame teismo sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakyta.

3. Priešingai, nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, iš V. B. pateiktos Ž. seniūnijos ūkinių knygų kopijos matyti duomenys apie A. B. ir jo šeimos narių naudotą žemę iki 1995 m., bet ne iki 2002 m., todėl šis dokumentas neįrodo, kad A. B. ar jo šeimos nariai naudojo asmeninio ūkio žemę iki A. B. mirties. L. O. V. ir V. S. parodymai vertintini kritiškai. O. V. nurodė, kad į Ž. miestelį ji gyventi atvyko 2002 m. rudenį, t. y. jau po A. B. mirties, todėl paliudyti reikšmingų aplinkybių, ar A. B. ir jo šeimos nariai naudojosi asmeninio ūkio žeme iki A. B. mirties negali. Be to, ginčijamame teismo sprendime nenurodyta, kad liudytojas V. S. spėliojo apie 2,00 ha valstybinės žemės sklypo (projektinis Nr. 69-2), esančio duomenys neskelbtini), naudojimą (teigė, kad „gal buvo naudojama“). V. S. parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, ar A. B. ir jo šeimos nariai naudojosi asmeninio ūkio žeme iki A. B. mirties duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad pareiškėjos sutuoktiniui A. B. Ž. apylinkės tarybos I šaukimo 16 sesijos 1994 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1 suteiktuose, Ž. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1880 „D. K. ir Ž. kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo“, suprojektuotuose 1,00 ha valstybinės žemės sklype (projektinis Nr. 69-1), esančiame duomenys neskelbtini), ir 2,00 ha valstybinės žemės sklype (projektinis Nr. 69-2), esančiame duomenys neskelbtini), pagal 2013 m., 2012 m., 2011 m. ir 2010 m. duomenis apie pateiktas paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus gauti (apie deklaruojamus laukus) šiuose žemės sklypuose, laukus deklaravo kiti asmenys: atitinkamai žemės sklype (projektinis Nr. 69-1) 2012 m. lauką deklaravo V. S., o žemės sklype (projektinis Nr. 69-2) 2013-2010 m. lauką deklaravo Ž. žemės ūkio bendrovė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriuje 2013-11-12 buvo gautas Ž. žemės ūkio bendrovės 2013-11-04 raštas Nr. 88, kuriame nurodyta, jog valstybinės žemės sklypą (projektinis Nr. 69-2) iki 2005 m. naudojo pagal subnuomos sutartį, o nuo 2005 m. naudoja žodiniu V. B. leidimu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriuje 2014-01-15 gautas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos 2014-01-15 raštas Nr. S-14(1.6), kuriame nurodyta, kad valstybinės žemės sklypu (projektinis Nr. 69-1) V. S. naudojosi žodiniu V. B. leidimu, tačiau ginčijamame teismo sprendime dėl šių aplinkybių taip pat nepasisakyta.

5. Mano, kad remiantis minėtomis LR Žemės reformos įstatymo bei LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis, ginčijamu teismo sprendimu pareiškėjai V. B. nustatytas mirusio sutuoktinio A. B. palikimo priėmimo faktas negali sukelti jokių asmeninių ar turtinių teisinių pasekmių, t. y. V. B. neturės teisės įgyti pirmumo teisės be aukciono pirkti ar nuomotis valstybinės žemės sklypus (projektinis Nr. 69-1 ir projektinis Nr. 69-2), esančius duomenys neskelbtini), asmeniniam ūkiui suteiktus A. B. Ž. apylinkės tarybos I šaukimo 16 sesijos 1994 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad V. B. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. kad ji priėmė palikimą po savo vyro A. B. mirties iš karto pradėdama faktiškai valdyti jo turtą, išnagrinėtas išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nuspręsta: „P. V. B. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo vyro A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio duomenys neskelbtini), mirties į paveldimą turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti“.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas – suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti ne dėl to, kad abejoja, ar iš tikrųjų pareiškėja V. B. po savo vyro A. B. mirties duomenys neskelbtini) toliau valdydama santuokoje įgytą turtą, jį gerindama bei tvarkydama, aktyviais veiksmais priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (LR CK 5.50 str. 2 dalis, 5.51 straipsnis), bet dėl to, kad ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas konstatavo, kad A. B. „turėjo pirmumo teisę nuo pat 3 ha asmeninio ūkio žemės jam suteikimo iki savo mirties įsigyti tą žemę”, o taip pat, kad V. B. po vyro mirties „įgijo teisę į mirusiojo sutuoktinio A. B. <...> turėtą turtinę teisę įgyti 3 ha asmeninio ūkio žemės“. Apeliantas nurodė, kad padarydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai aiškino bei taikė teisės normas.

Pagal LR Civilinio kodekso (CK) 5.51 str. 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismo sprendimu (LR Civilinio proceso kodekso (CPK) 444 str. 1 d. 9 punktas), o byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Tokio juridinio fakto nustatymo reikšmė yra sudaryti galimybę paveldėtojui, kuris per 3 mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir jo, kaip paveldėtojo teisių įgyvendinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą (turtines teises), jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustato paveldėjimo bylą administruojantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, Teismų praktika Nr. 24), o ne teismas, nagrinėjantis prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl paveldimo turto ar jo dalies, t. y. kilus ginčui dėl turto bei teisės į turtą, byla nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2013). LR CPK XXXI skyrius taip pat numato notarinių veiksmų apskundimo procedūrą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje ypatingosios teisenos tvarka buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kurį buvo reikalinga nustatyti turto arba turtinės teisės paveldėjimo tikslu ir toks faktas sprendimu buvo nustatytas, o pirmosios instancijos teismo konstatavimas sprendimo motyvuojamoje dalyje, kad A. B. iki savo mirties turėjo pirmumo teisę įsigyti 3 ha jam paskirtos asmeninio ūkio žemės ir pareiškėja V. B. įgijo teisę į mirusiojo sutuoktinio A. B. turėtą turtinę teisę įgyti 3 ha asmeninio ūkio žemės, yra perteklinis.

Kaip jau buvo minėta, juridinio fakto nustatymas ginčijamu sprendimu suteikia teisę V. B. kreiptis į notarą, kuris nustato paveldimą turtą bei turtines teises ir jų apimtį bei sprendžia dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo arba neišdavimo bei paveldėjimo teisės apimties, o iškilę ginčai sprendžiami teismine tvarka.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinant iš jo motyvą, kad A. B. „turėjo pirmumo teisę nuo pat 3 ha asmeninio ūkio žemės jam suteikimo iki savo mirties įsigyti tą žemę”, o taip pat, kad V. B. po vyro mirties „įgijo teisę į mirusiojo sutuoktinio A. B. <...> turėtą turtinę teisę įgyti 3 ha asmeninio ūkio žemės“.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeičiamas ir nepanaikinamas, o tik pašalinama atitinkama ginčijamo sprendimo motyvuojamoji dalis, kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl įrodymų ir jų vertinimo) yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, jie reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui neturi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Duomenų apie bylos dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad A. B. „turėjo pirmumo teisę nuo pat 3 ha asmeninio ūkio žemės jam suteikimo iki savo mirties įsigyti tą žemę”, o taip pat, kad V. B. po vyro mirties „įgijo teisę į mirusiojo sutuoktinio A. B. <...> turėtą turtinę teisę įgyti 3 ha asmeninio ūkio žemės“.

Teisėja Danutė Matiukienė