- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- AS-1148-624/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01333-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- L. K., M. M.
- Atsakovas
- Kauno jėzuitų gimnazijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K., M. M. įstatyminės atstovės, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K., M. M. įstatyminės atstovės, skundą atsakovui Kauno jėzuitų gimnazijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. K., M. M. įstatyminė atstovė, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydama: 1) panaikinti Kauno jėzuitų gimnazijos vadovo 2015 birželio 15 d. sprendimą (nutarimą), kuriuo buvo nutraukta 2013 m. birželio 6 d. mokymo(si) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniu M. M. ir mokinys pašalintas iš mokyklos; 2) panaikinti Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojų tarybos posėdžio 2015 m. birželio 12 d. protokolu įformintą sprendimą, kuriuo buvo pasiūlyta pašalinti mokinį M. M. iš gimnazijos; 3) pripažinti mokinio M. M. pašalinimą iš Kauno jėzuitų gimnazijos neteisėtu ir nepagrįstu dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir kitų įstatymų nuostatų, Mokymosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, vaiko teisėtų interesų pažeidimo, o Kauno jėzuitų gimnazijos sprendimą nutraukti mokymo(si) sutartį su mokiniu iki 16 m. – prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms; 4) įpareigoti Kauno jėzuitų gimnaziją ir jos vadovą užtikrinti tinkamą vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą, suteikiant mokiniui M. M. teisę toliau mokytis gimnazijoje.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti M. M. įstatyminės atstovės L. K. skundą.
Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi. Iš skundo pagrindo ir prie skundo pateiktų priedų sprendė, kad skunde keliamas ginčas yra susijęs ne su administraciniais, bet su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėja skundą grindė aplinkybėmis, kad Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojų tarybos ir gimnazijos vadovo sprendimu buvo nutarta nutraukti mokinio M. M. mokymosi sutartį. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnis nustato, kad gimnazija yra bendrojo ugdymo mokykla. Pagal įstatymo 43 straipsnį, mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Viešųjų įstaigų įstatymu. Pagal Kauno jėzuitų gimnazijos įstatų 1.2 punktą, Kauno jėzuitų gimnazija yra viešasis juridinis asmuo. Teismas pažymėjo, kad gimnazija (taip pat ir jos taryba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas, taigi pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ginčų viešojo administravimo srityje kategoriją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio nuostatomis, ir administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas. Įvertinus tai, kad keliamas ginčas nėra kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl jis nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir atsisakytinas priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, jog pareiškėja turi teisę paduoti skundą bendros kompetencijos teismui. Pareiškėjai išaiškintina teisė kreiptis į Kauno apylinkės teismą.
III.
Pareiškėjo M. M. įstatyminė atstovė L. K. 2015 m. liepos 30 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir skundą priimti.
Atskirajame skunde nurodo, kad Kauno jėzuitų gimnazija yra viešoji įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Katalikų bažnyčios kanonais, Gimnazijos įstatais, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais. Ši ugdymo įstaiga teikia valstybinius reikalavimus atitinkantį pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą ir savo veiklai gauna Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytą finansavimą – mokinio krepšelio lėšas. Įstatymai suteikia gimnazijai įgaliojimus veikti viešojo administravimo srityje, teikiant viešą – švietimo paslaugą, įgyvendinant Švietimo įstatymo nuostatas. Pagal savo vykdomas funkcijas Kauno jėzuitų gimnazija prilyginama viešojo administravimo subjektui. Teikdama viešą – švietimo paslaugą, įgyvendindama Švietimo įstatymą, Švietimo ir mokslo ministro įsakymus, teikdama valstybinius reikalavimus atitinkantį pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą, gaudama valstybinį finansavimą, priimdama sprendimus, tiesiogiai liečiančius asmens konstitucinę teisę į privalomą mokslą, Kauno jėzuitų gimnazija dalyvauja viešojo administravimo sistemoje. Todėl byla dėl gimnazijos veiksmų, pažeidžiančių M. M. teises, ir atsakovo priimto sprendimo neteisėtumo nagrinėtina administraciniame teisme. Pažymi, kad nors ginčijamu Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. sprendimu (nutarimu), nurodytu 2015 m. birželio 15 d. rašte Nr. 10-M-176, ir nutraukta su (duomenys neskelbtini) klasės mokiniu sutartis, tačiau ginčas yra kilęs dėl mokinio M. M. pašalinimo iš Kauno jėzuitų gimnazijos, o mokymosi sutarties nutraukimas yra iš to kylanti pasekmė. Byloje keliamas ginčas priklauso viešojo administravimo sričiai ir yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. M. įstatyminės atstovės L. K. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Pagal ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju kilęs ginčas yra viešojo administravimo srityje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo pobūdį apsprendžia ne atsakovas, o teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. K., M. M. įstatyminė atstovė, su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, iš esmės nesutikdama su tuo, kad Kauno jėzuitų gimnazija, vadovaudamasi Mokinio elgesio taisyklių 21.2 punktu, Mokymo (si) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punktu bei mokytojų tarybos posėdžio protokolu Nr. 2-8, nusprendė nutraukti šios gimnazijos mokinio M. M. mokymo (si) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčas yra dėl sutarties, sudarytos tarp mokinio (jo tėvų) ir švietimo įstaigos, nutraukimo, t. y. susijęs su civiliniais teisiniais santykiais.
Įvertinus santykių, iš kurių šiuo atveju kilo ginčas, pobūdį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos keliamas ginčas nėra kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl jis nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2005 m. vasario 2 d. nutartį byloje Nr. T-2005-9, kurioje pažymėta, kad ginčas dėl to, kad buvo nutraukta studijų sutartis su aukštąja mokykla prieš tai pareiškėjo neįspėjus, kilo iš sutartinių jų santykių, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Švietimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami mokymo sutartimi. Šiuo atveju pareiškėja skundė tokios sutarties nutraukimą prieš terminą, kaip kad yra numatyta šios sutarties 6.3 punkte. Taigi, ir šiuo atveju aktualus ginčas kilęs iš sutartinių santykių, dėl ko jis nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjos skundo ir pagrįstai nurodė, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos L. K., M. M. įstatyminės atstovės, atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.