Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-24 · Administracinė byla Nr. I-2189-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
I-2189-244/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00186-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2189-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00186-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 37.5; 55.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui O. B., pareiškėjo atstovui advokatui A. K.,

atsakovo atstovui Dmitrijui Michailovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. B. pateikė teismui skundą (b. l. 1), kuriame prašo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016-11-18 nutarimą Nr. 62-820 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2016-12-29 sprendimą Nr. 2S-6912 (pareiškėjo nurodyta sprendimo Nr. 2S-6912 datą 2012-12-24 laikyti rašymo apsirikimo klaida).

Pareiškėjas paaiškina, kad 2016-11-18 Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-820 jam paskirta nuobauda (papeikimas) už tai, kad 2016-11-14 apie 14 val. 30 min., atvykęs į Lukiškių TI-K, būdamas priėmimo-paskirstymo skyriaus laikino laikymo patalpoje Nr. 10, rūkė, nors apie draudimą rūkyti šioje patalpoje buvo įspėtas. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad yra nerūkantis, todėl akivaizdu, kad negalėjo būti pastebėtas rūkantis. Pareiškėjo teigimu, niekas iš karto neliepė rašyti pasiaiškinimo, pasiaiškinimą liepta rašyti vėliau. Neigia, kad sakė, jog nepripažįsta galiojančios tvarkos.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 19-20), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Paaiškina, kad 2016-11-18 Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-820 „Dėl suimtojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - papeikimas - už padarytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. už tai, kad 2016-11-14 apie 14.30 val. pareiškėjas buvo pastebėtas rūkantis priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje Nr. 10, bei nevykdė pareigūnų reikalavimų nerūkyti. Pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 32 str. 1 d. 1 p., pagal kurį suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriaus administracijos nustatytos vidaus tvarkos, 32 str. 1 d. 2 p., pagal kurį privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus ir Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p., pagal kurį yra draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes)) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniųjų prižiūrėtojų V. B. ir P. B. 2016-11-14 tarnybinių pranešimų, 2016-11-14 apie 14.00 val. pareiškėjas buvo pristatytas į Lukiškių TI-K priėmimo-paskirstymo skyrių ir buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo patalpą Nr. 10, apie 14.30 val. pareiškėjas buvo pastebėtas rūkantis, nors apie draudimą rūkyti buvo perspėtas, į pareigūnų reikalavimus nerūkyti pareiškėjas nereagavo.

Atsakovas pažymėjo, kad vertindamas suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimą Lukiškių TI-K rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paties pareiškėjo atsisakymu pasiaiškinti raštu bei vėliau parašytu pasiaiškinimu, o taip pat kita surinkta medžiaga. Įvertinęs visas aplinkybes, Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjui paskyrė nuobaudą - papeikimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl manytina, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti. Atsakovas taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, iš viso 0,30 Eur.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 7–9).

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 28 d. skundas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 62-820 skirtos nuobaudos pagrįstumo. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 62-820 nuobaudą (papeikimą) skyrė pagrįstai. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Lukiškių TI-K sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėjo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir skiriant nuobaudą Lukiškių TI-K pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 7 dalimi, nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-11-18 nutarimo Nr. 62-820, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-11-18 nutarimu Nr. 62-820 „Dėl suimtojo nubaudimo“, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - papeikimas - už padarytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. už tai, kad 2016-11-14 apie 14.30 val. pareiškėjas buvo pastebėtas rūkantis priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje Nr. 10, bei nevykdė pareigūnų reikalavimų nerūkyti (b. 1. 4).

Pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-11-18 nutarimo Nr. 62-820 pateikė 2016-11-28 skundą Kalėjimų departamentui.

Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016-12-29 sprendimu Nr. 2S-6912 paskirtos nuobaudos nepanaikino (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nuobauda paskirta nepagrįstai, nurodo, kad yra nerūkantis, todėl akivaizdu, kad negalėjo būti pastebėtas rūkantis. Pareiškėjo teigimu, niekas iš karto neliepė rašyti pasiaiškinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 14 punkte, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pareiškėjas neigia, kad rūkė priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje, nurodo, kad yra nusistatęs prieš rūkymą, cituoja Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, kuriuose buvo nagrinėjami jo skundai dėl rūkymo. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo teiginius. Į byla pateikti Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniųjų prižiūrėtojų V. B. ir P. B. 2016-11-14 tarnybiniai pranešimai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas 2016-11-14 apie 14.30 val. buvo pastebėtas rūkantis (b. 1. 25–26).

Per teismo posėdį liudytojai V. B. ir P. B. patvirtino, kad pareiškėjas rūkė priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje.

Pareiškėjo cituojami Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriuose buvo nagrinėjami pareiškėjo skundai dėl rūkymo, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pastebėtas rūkantis priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje 2016-11-14 apie 14.30 val., kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis buvo pastebėtas rūkantis. Nors pareiškėjo į bylą pateiktose Apklausos anketose (b. 1. 38–39) pareiškėjas yra pažymėjęs, kad nenori būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau iš jų teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas yra nerūkantis ir paneigti byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo pastebėtas rūkantis. Taip pat byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2016-11-14 protokolo Nr. 57-552, pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu.

Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime aiškinama, jog reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Administracinėje byloje Nr. A146-273/2012 teisėjų kolegija pabrėžė, jog aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 11 str.). Pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka (2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-504/2009). Administracinėje byloje Nr. A143-225/2013 taip pat pažymėta, kad įstatyme nėra aptartas suimto asmens elgesys esant situacijai, kai pareigūno tam tikras reikalavimas galbūt yra neteisėtas. Tačiau Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnyje „Suimtųjų teisė teikti pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus“ yra išvardintos teisinės priemonės, kurias suimtasis gali panaudoti, gindamas savo tariamai pažeistas teises. Atsižvelgiant į suėmimo vykdymo režimo ypatumus, šių priemonių sąrašas yra baigtinis. Todėl visi kiti suimtųjų reagavimo būdai į, jų manymu, pareigūnų neteisėtus veiksmus Suėmimo vykdymo įstatymo taikymo požiūriu yra neleistini, o tuo pačiu laikytini neteisėtais (2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-225/2013). Atsižvelgęs į tai, teismas vertina, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas prašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik, pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, ne kartą pažymėjo, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs prašomą priteisti 0,30 Eur sumą.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų ir iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant, ar ginčijami aktai yra teisėti bei pagrįsti, turi būti įvertinama, ar jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš ginčijamo nutarimo bei sprendimo turinio matyti, kad juose nurodyta, kada pareiškėjas padarė pažeidimą, nurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidė pareiškėjas, nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, o nesutikdamas, kreipėsi į teismą.

Teismas daro išvadą, kad ginčijami aktai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo O. B. skundą kaip nepagrįstą.

Atmesti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą priteisti iš pareiškėjo O. B. patirtas išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska