- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- TS-108-1100/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- R. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. K. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas R. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d.
R. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. rugsėjo 18 d. – 7 mėnesiai ir 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam R. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad R. K. teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) Lietuvoje ir užsienyje 14 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą, nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnius, tačiau nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros, tačiau pats šią informaciją linkęs neigti. Darydamas nusikalstamas veikas, nuteistasis nevaržė savo elgesio, dažnai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis geba suvokti taisykles, vyraujančias visuomenėje, tačiau bausmės atlikimo metu pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, iš viso 12 kartų baustas drausmine tvarka, nuobaudos negaliojančios, du kartus iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją grupę.
R. K. stokoja adaptyvių streso įveikos būdų, pripažįsta, kad anksčiau nemalonius išgyvenimus slopino alkoholiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, jis pripažįsta piktnaudžiavimo alkoholiu faktus, tačiau priklausomybę alkoholiui neigia. R. K. siekia spręsti alkoholio vartojimo problemą, jis kreipėsi pagalbos į psichologus, dalyvavo programose, lankė individualias konsultacijas, išryškėjo jo noras keistis. Stebima teigiama šio kriminogeninio veiksnio dinamika, kadangi nuteistasis bando spręsti alkoholio vartojimo problemas dalyvaudamas elgesio korekcijos užsiėmimuose, individualiose konsultacijose, tačiau kriminogeninis veiksnys išlieka aktualus. Nuteistojo asmenybė praeityje taip pat pasižymėjo impulsyvumu, greitu reagavimu į dirgiklius, pakankamai neįvertindavo visų galimų pasekmių. Asmuo tai pripažįsta, tačiau teigia, kad intervencinės programos ir šeimos sukūrimas pakeitė jo mąstymą, dabar atsakingiau vertina savo sprendimus, daugiau laiko skiria apsvarstymams, kaip tai gali paveikti kitus žmones, ypač artimuosius. Nuteistasis savo iniciatyva dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, kad galėtų sėkmingai spręsti konfliktus ir geriau suprastų savo elgesio priežastis. Geba įvertinti savo veiksmų pasekmes ne tik sau, savo artimiesiems, bet ir nusikaltimo aukos šeimai. Jis nėra linkęs pateisinti savo elgesio, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Nutarime pažymima, kad nuteistajam stinga darbinės patirties, bausmės atlikimo metu jo noras dirbti buvo dviprasmiškas – reiškė norą dirbti, tačiau tik tam tikro pobūdžio darbą, pastaruoju metu R. K. vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei, jis taip pat patvirtino galimybę dirbti, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Komisija akcentavo tai, kad R. K. anksčiau buvo nuteistas už vagystes, kas leidžia manyti, jog pajamos pragyvenimui buvo nepakankamos. Bausmės atlikimo metu finansiškai jį remia artimieji, kurie moka nuosprendžiu priteistus ieškinius. Nuteistojo mąstymo sunkumų nekyla, jis geba kelti realius tikslus ir sistemingai jų siekti, tačiau dėl impulsyvumo ir per didelio pasitikėjimo ir tikėjimo sėkme ne visada pavyksta juos įgyvendinti. Nuo bausmės atlikimo pradžios aktyviai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu dar yra daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tolesnio nuteistojo dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kad būtų sėkmingai valdomi. Konstatuota, kad R. K. nepadarė reikšmingos pažangos, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Rekomenduota nuteistajam toliau vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane nustatytas priemones, skirtas valdyti aktualias kriminogenines sritis.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis R. K. skunde prašo panaikinti Komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Skunde nuteistasis atskleidžia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto esmę, cituoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, taip pat Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1S-845-593/2018, kurioje konstatuota, kad taikant lygtinį paleidimą nuteistajam būtina nustatyti formalųjį ir materialųjį kriterijus. Akcentuojama Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) ir teigiama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtą rekomendaciją turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.
Komisija jau šeštą kartą svarsto lygtinio paleidimo galimybę nuteistajam. Jis atliko daugiau nei pusę teismo paskirtos bausmės, vadinasi atitinka formalųjį kriterijų ir dėl to ginčo nėra, tačiau, nuteistojo vertinimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame Komisijos nutarime, jis atitinka ir materialųjį kriterijų – padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Ankstesniu Komisijos nutarimu buvo nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam ir rekomenduota dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo vertinimu, jis įvykdė visas papildomas rekomendacijas ir tai atsispindi skundžiamame Komisijos nutarime, todėl nėra pagrindo jam netaikyti lygtinio paleidimo. Šiuo metu nuteistasis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, todėl, nuteistojo vertinimu, jis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija skundžiamame nutarime pateikė rekomendaciją toliau vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, skirtas valdyti aktualias kriminogenines sritis, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis norėdamas padaryti pažangą valdant nusikalstamo elgesio riziką ir susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Juolab, kad visas individualiame socialinės reabilitacijos plane konkrečių priemones nuteistasis yra įvykdęs. Komisija, tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, taip pat teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas lygtinai.
Nuteistojo teigimu, komisijos posėdžio metu buvo vertinamas jo elgesys iki įkalinimo, tačiau Komisija skundžiamame nutarime suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų kiekį, sunkumą ir pobūdį. Nepagrįstai buvo vertinamas jo elgesys iki nusikaltimo padarymo, taip buvo pažeista BK 2 straipsnio 6 dalis, o tai laikytina dvigubu baudžiamumu. Teigiama, kad lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu ar iki nusikaltimo, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką ir skirdamas bausmę, todėl skundžiamame Komisijos nutarime nurodyti motyvai akivaizdžiai neatitinka kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu. Sutinkama, kad skundžiamame Komisijos nutarime nurodytos su jo elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau už tai jis jau buvo nuteistas, už tai jam buvo paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusi gyvenimą.
Skundžiamame Komisijos nutarime teigiama, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje palaiko kriminalines subkultūras, tačiau su tai įrodančiais duomenimis jis nėra supažindintas. Šis Komisijos nutarimas, kuris yra grindžiamas nuteistajam nežinomais dokumentais, pažeidžia jo teisę į gynybą. Jam atimama galimybė ginčyti skundžiamo Komisijos nutarimo argumentus, kadangi jis yra grindžiamas dokumentais, kurie nėra žinomi.
Nuteistasis skunde itin akcentuoja turimus stiprius socialinius ryšius, kad palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais ir dviem mažamečiais vaikais. Teigia, kad jam tapus tėvu jis visiškai pasikeitė ir yra pasiruošęs keisti savo gyvenimo stilių. Cituoja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.
Nuteistasis skunde cituoja Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus minėtame dokumente nurodytus kriterijus. Nuteistojo manymu tai, kad jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, rodo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi daugiau nei du mėnesius nėra padaręs pažeidimų. Nuteistojo vertinimu, jis pasižymi aukšta motyvacija ir aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, tai įrodo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, mokymosi procese, jo perkėlimas į lengvą grupę. Jis taip pat buvo išvykęs trumpalaikei išvykai į namus, kurios metu pateisino parodytą pasitikėjimą, grįžo laiku ir nepažeidė nustatytų sąlygų. Nuteistasis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri prilyginta darbinei veiklai, taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju taip pat turėtų darbą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, jis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Šios aplinkybės, kad nuteistasis turi sutartą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Turimas išsilavinimas, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Be to, toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai nenaudinga ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti jį kaip nuteistąjį.
Teigiama, kad skundžiamas Komisijos nutarimas prieštarauja Socialinio tyrimo išvadai, kurioje konstatuota, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, Komisijos nariai buvo šališki, o tai daro skundžiamą Komisijos nutarimą neteisėtu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. nuteistasis buvo skatinamas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau Komisija į tai neatsižvelgė, o tai tik patvirtina Komisijos šališkumą.
Nuteistasis įsipareigoja vykdyti visas Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas ir apribojimus, kurie būtų paskirti nuteistajam. Vadovaudamasis BVK 82 straipsnio l dalies 3 punktu deklaruoja, kad sutinka su intensyvia priežiūra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas jam paskirtų.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
nuteistojo R. K. skundas tenkinamas, Komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. K. panaikinamas, priimamas naujas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K..
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir, išėjęs į laisvę, toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. K. skundu, įvertinęs Komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju R. K. nepagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas. Teismas sutinka su nuteistojo skundo teiginiais, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, o R. K. atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijus, todėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
Pažymėtina, kad nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, buvo šališka. Teismas nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius R. K. teiginius. Net ir nustačius, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant bei priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, savaime nereiškia, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, buvo šališka. Vien tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja teisės normas ir nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu, nėra pagrindas abejoti Komisijos šališkumu.
R. K. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, nes jis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. spalio 27 d. ir, nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį BVK 82 straipsnyje nustatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Minėtos aplinkybės taip pat svarbios prognozuojant nuteistojo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.
Nagrinėjamu atveju R. K. iš viso teistas 14 kartų (įskaitant dabartiniu metu pagal paskutinį nuosprendį atliekamą bausmę). Jis 11 kartų teistas užsienyje, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) teismo 2011 birželio 13 d. nuosprendžiu už moters išprievartavimą. 2 teistumai yra išnykę ir oficialiai nepasiekiami. Bausme, susijusia su laisvės atėmimu, nuteistasis baustas 5 kartus. Pirmą kartą R. K. susidūrė su teisėsauga būdamas 18 metų, pirmą kartą nuteistas taip pat būdamas 18 metų. Paskutinis padarytas nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis lyginant su ankstesniais, tačiau nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą – R. K. sumušė nukentėjusįjį, kuris nuo patirtų sužalojimų ((duomenys neskelbtini)) mirė. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir teistumų skaičių, tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, teismas pažymi, kad vien padaryto nusikaltimo pobūdis ir teistumų skaičius negali būti esminė ir lemianti aplinkybė netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sutinkama su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiamame Komisijos nutarime skiriama per didelė reikšmė ankstesniems R. K. teistumams ir paskutinio padaryto nusikaltimo sunkumui. Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, nes aplinkybės, kad nuteistasis daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), kad padarė nusikaltimą, kurio pasekmė yra žmogaus mirtis, šiuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo nuteistojo elgesio nepriklauso, šios aplinkybės negali pasikeisti nuteistajam dedant pastangas koreguoti savo elgesį.
Bausmės atlikimo metu R. K. dalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytose priemonėse, taip pat reabilitacijos ir intervencinėse programose. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurios duomenimis nustatyta, kad nuteistasis dalyvavo programose „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Misija Aušra“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. 2024 m. vasario 1 d. baigė „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programą, užsiėmimų metu R. K. įsitraukė į diskusijas, bendravo, gilinosi į kiekvieną užsiėmimą, analizavo savo mąstymo ir elgesio ypatumus, sietinus su probleminiu elgesiu, analizuodamas savo problemines sritis įvardijo apsauginius veiksnius. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 19 d. psichologo duomenimis, nuteistasis R. K. nuo atvykimo į įstaigą kreipėsi dėl dalyvavimo psichologo konsultacijose. Jis įtrauktas į intervencinių priemonių laukiančių asmenų sąrašą, tačiau buvo ne kartą priimtas pagal poreikį. Pokalbių metu aptartas nuteistojo ankstesnis dalyvavimas psichokorekcinėse programose bausmę atliekant kitame kalėjime. Konsultacijų metu orientuotasi į nuteistajam aktualių problemų aptarimą, galimų sprendimų paiešką bei vertinimą. Nuteistasis geba įsiklausyti į grįžtamąjį ryšį, logiškai įvertinti skirtingų argumentų svarumą. Pokalbių metu R. K. išlaiko atvirą bendravimo stilių, demonstruoja pakankamai stiprius savianalizės įgūdžius. Nuteistasis geba įvertinti savo problemines sritis, nurodyti didžiausią įtaką jo nusikalstamumui turėjusius situacinius aspektus ar asmenines savybes. Kalbėdamas apie savo tikslus ateityje nuteistasis gali realistiškai įvertinti tiek galimas kliūtis jų pasiekimui, tiek optimalius sprendimus minėtų kliūčių įveikimui. Siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvavo į tai orientuotose programose: „Padėk sau“ pagal 12 žingsnių programą, taip pat „Anoniminių alkoholikų grupės veikloje“, „į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programoje“, jos metu buvo aktyvus ir pareigingas. Nuteistasis sėkmingai baigė „Emocijų atpažinimo ir reguliavimo siekiant mažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką“ programą. 2022 m. balandžio 22 d. dalyvavo paskaitoje „Atjauta SAU“, vėliau dalyvavo priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų „įžanginėje grupėje“. Iki šiol R. K. lanko individualias psichologo konsultacijas, kurių metu aptariami adaptyvūs streso įveikos būdai, išsiaiškinami pagrindiniai dirgikliai, aptariama atkryčio prevencijos strategija, nuteistasis pasižymi vidine motyvacija, atpažįsta kylančius sunkumus ir mokosi juos spręsti konstruktyviai. Jis baigė programą „Narkomanijos prevencijos ir streso įveikos įgūdžių formavimo taikant psichoedukaciją ir kognityvinę elgesio intervenciją“, kurios metu mokėsi įveikti stresą socialiai priimtinais būdais, buvo aktyvus, mąstantis, nors ne visada atlikdavo namų darbus, tačiau išryškėjo noras keistis. Nuteistasis dalyvavo ir „Smurto artimoje aplinkoje“ programoje, baigė „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą, taip pat „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos“ programoje. Taip pat jis lankė „Relaksacijos“ programą. Nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje: mezgimo, žvakių ir muilų gamyboje, lankė koplyčią. Bausmės atlikimo metu R. K. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, geranoriškai prisideda prie įvairių organizuojamų renginių, aktyviai dalyvauja sportiniuose renginiuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialybes. 2020 m. savo noru dirbo būrio gerbūvio darbus, 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi su prašymu dėl galimybės dirbti (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. liepos 1 d. R. K. vykdo individualią veiklą, kuri nuo 2023 m. balandžio mėn. prilyginta darbinei veiklai. Jis taip pat pateikė žalų atlyginimo kvitus (kol nedirbo, finansinius įsipareigojimus jo vardu mokėjo artimieji). Svarbu pažymėti ir tai, kad be to, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse priemonėse, intervencinėse priemonėse, R. K. turi susiformavęs ilgalaikius tikslus, žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Nuteistasis atliko didžiąją dalį bausmės ir savo elgesį jau yra pakankamai pakoregavęs. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis geba susitelkti į teigiamas veiklas, prisitaiko prie socialinės aplinkos, išsako realius ateities planus.
Teismas įvertina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo 8 kartus skatintas ir 12 kartų baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą. Teismas pažymi, kad didžioji dalis drausminių nuobaudų R. K. skirtos už tai, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, nuteistasis, siekdamas spręsti alkoholio vartojimo problemą nuo bausmės atlikimo pradžios aktyviai dalyvavo į tai orientuotose programose. Skundžiamame Komisijos nutarime nepagrįstai suteikta didelė reikšmė R. K. alkoholio vartojimo problemai, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pastaruoju metu stebima teigiama šio kriminogeninio veiksnio (piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis) dinamika – nuteistasis bando spręsti alkoholio vartojimo problemą dalyvaudamas elgesio korekcijos užsiėmimuose, individualiose konsultacijose, tačiau šis kriminogeninis veiksnys išlieka aktualus. Pažymėtina, kad po 2022 m. spalio 7 d., t. y. jau gana nemažą laiką, nebuvo fiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų. R. K. paskutiniu metu drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą – 2024 m. kovo 19 d. už tai, kad koridoriuje vaikščiojo be laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelės. Šią drausminę nuobaudą teismas vertina kaip mažiau pavojingą, labiau formalaus pobūdžio. Taigi paskutinius kelerius metus nenustatyta, kad R. K. būtų padaręs kokių nors šiurkščių pažeidimų kalėjime. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, o 2024 m. rugsėjo 10 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos IV t., II d., b. l. 46). Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pastaruoju metu fiksuojamas nepriekaištingas R. K. elgesys (asmens bylos I t., I d., b. l. 137). Tai rodo nuteistojo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą ir pakankamą poveikį. Vien tai, kad bausmės atlikimo metu buvo gauta informacija, kad nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros, be kita ko, pats nuteistasis šią informaciją linkęs neigti, nėra aplinkybė, kuri lemtų lygtinio paleidimo netaikymą nuteistajam.
Taigi, nors nuteistasis ir buvo baustas drausmine tvarka, paskutiniu metu pozityvus jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir kiti byloje nustatyti teigiamai jį apibūdinantys duomenys rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis R. K., ir būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, visuomenėje sugebės elgtis dorai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, tai būtent ir yra vienas iš esminių bausmės tikslų. Teismo vertinimu, nuteistasis yra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nuteistojo R. K. pavojingumas visuomenei šiuo metu iš esmės sumažėjęs. Be to, nuteistajam toliau atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai – valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį.
Vertinant nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad R. K. turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tuo pačiu metu įgijo ir (duomenys neskelbtini) specialybę. Bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes. Nuteistojo teigimu, jis, gyvendamas užsienyje, įgijo kelias kvalifikacijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityse. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje nedidelė, paskutiniu metu iki nuteisimo niekur nedirbo. Kita vertus, bausmės atlikimo metu R. K. kreipėsi su prašymu jį įdarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau darbas nebuvo suteiktas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Dėl kitokio pobūdžio darbo į kalėjimo administraciją jis nesikreipė, tačiau savo noru dirbo būrio gerbūvio darbus (kieme dažė sporto inventorių). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022 m. liepos mėn. nuteistasis vykdė individualią veiklą, tačiau 2023 m. sausio mėn. ši veikla buvo sustabdyta, kaip neatitinkanti teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Visgi nuo 2023 m. balandžio mėn. individuali veikla atnaujinta ir prilyginta darbinei veiklai. R. K. iki šiol vykdo individualią veiklą, veikla susijusi su tekstų vertimu iš (duomenys neskelbtini) kalbos į (duomenys neskelbtini) kalbą, yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius galimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, gautas 2024 m. rugpjūčio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sutikimas, kad lygtinio paleidimo atveju, R. K. bus priimtas dirbti klientų aptarnavimo (duomenys neskelbtini) pareigose. Nors bausmės atlikimo metu nuteistojo noras dirbti išties buvo dviprasmiškas, jis reiškė norą dirbti tik tam tikro pobūdžio darbą, tačiau pastaruoju metu nuteistasis užsiima darbine veikla (vykdo individualią veiklą), tokiu būdu kaupia legalią darbo patirtį ir gerina darbinius įgūdžius. Tai rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą. Ta aplinkybė, kad R. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ilgą laiką nedirbo, savaime nesudaro pagrindo netaikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamame Komisijos nutarime, nuteistojo požiūris į darbą paskutiniu metu yra pasikeitęs. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo formuojamos kompetencijos bei tobulinami įgūdžiai darbinėje veikloje, gali tapti sėkmingos resocializacijos proceso prielaida.
Vertindamas tiesiogiai su darbine veikla susietų nuostatų – lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, teismas pažymi, kad praeityje nuteistasis patyrė finansinius sunkumus, kurie jį pastūmėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau bausmės atlikimo metu gaunamas lėšas siunčia savo sugyventinei, kuri dalį sumos perveda antstoliui, o likusią pinigų sumą pasilieka vaiko išlaikymui. R. K. teigimu, bausmės atlikimo metu jį finansiškai remia artimieji, kurie moka nuosprendžiu priteistus ieškinius. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo finansų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. pažyma, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 18 935,79 Eur. (duomenys neskelbtini) kalėjime iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 249,60 Eur. Nuteistasis taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, kad nuteistojo artimieji 2020 – 2021 m. antstoliui sumokėjo 120 Eur įmokų, 2024 m. virš 300 Eur įmokų. Nors aptariamas kriminogeninis veiksnys nėra susijęs su paskutiniu nuteistojo padarytu nusikaltimu, jis susijęs su ankstesniais – vagystėmis, kurios itin akcentuojamos skundžiamame Komisijos nutarime. Visgi teismas pažymi, kad praeityje nusikalstamu būdu pajamų gavimas savaime neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad R. K., būdamas laisvėje, sieks gyventi iš nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų ir motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais, tačiau turimi finansiniai įsipareigojimai nėra tokie, su kuriais ateityje negalėtų susidoroti. Taip pat nėra duomenų apie jo kompulsyvų elgesį susijusį su finansinėmis problemomis, pavyzdžiui, lošimu. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai.
Teismas, nagrinėdamas R. K. skundą dėl Komisijos nutarimo, atsižvelgia ir į nuteistojo socialinius ryšius. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad nuteistasis užaugęs pilnoje šeimoje, turi tėvus ir seserį. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis vyktų gyventi į savo deklaruotą gyvenamąją vietą, šiuo metu ten gyvena jo tėvai. R. K. pateikė tėvų sutikimą – įsipareigojimą priimti savo sūnų gyventi pasirinktu adresu. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nesusidūrė su sunkumais dėl gyvenamosios vietos, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti. Nors R. K. išsiskyręs, turi du mažamečius vaikus, nuteistojo teigimu, jis bendrauja su buvusia žmona ir vaikais, palaiko pakankamai gerus tarpusavio santykius, bausmės atlikimo metu siunčia pinigus vaikų išlaikymui. Šiuo metu turi draugę, su kuria bendrauja apie (duomenys neskelbtini) metus, apie ją atsiliepia su pagarba. Su ja bendrų vaikų neturi, tačiau planuoja bendrą ateitį, ji nuteistąjį lanko pasimatymuose, bendrauja skambučiais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri, jam teikiama artimųjų pagalba ir parama gali būti vertinama kaip svarbus veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Pats nuteistasis nurodė, kad šiuo metu yra atsiribojęs nuo asmenų, kurie jam darė neigiamą įtaką, ir prioritetą teikia savo šeimai: žmonai ir vaikams. Nurodė, kad šeimos sukūrimas pakeitė jo mąstymą – atsakingiau vertina savo sprendimus, daugiau laiko skiria apsvarstymams, kaip tai gali paveikti kitus žmones, ypač artimuosius. Teismo vertinimu, nuteistajam šeima yra svarbus resocializacijos veiksnys, kuris motyvuoja nuteistąjį bausmės atlikimo metu koreguoti savo elgesį, o turimi finansiniai įsipareigojimai yra atlyginami pagal šiuo metu turimas galimybes. Be to R. K. nėra socialinėje atskirtyje, jis geba užmegzti naujus socialinius ryšius, taip pat turi porą patikimų draugų nuo vaikystės. Iš teismui pateiktų duomenų nenustatyta, kad R. K. sirgtų depresija, nerimu, turėtų suicidinių minčių, nuteistajam nėra būdingas savęs žalojimas. Nuteistasis nepasižymi problemomis, susijusiomis su emocine gerove. Taigi šių aplinkybių visuma laikytina, kaip vienas iš veiksnių, galinčių palengvinti R. K. resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą.
Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. K. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų matyti, kad R. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką buvo atliktas ne kartą. 2019 m. birželio 6 d. atliktas pirminis R. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką ir jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Antrojo įvertinimo, atlikto 2021 m. kovo 29 d., metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Tolesnių įvertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika taip pat išliko vidutinė, nors skaitinė išraiška didėjo. Nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau fiksuota teigiama rizikos dinamika „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“, „Piktnaudžiavimo alkoholiu“, „Mąstymo ir elgesio“ srityse. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atikus paskutinį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Konstatuota, kad R. K. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką (priešingai, nei tvirtinama skundžiamame Komisijos nutarime). Pažymėta, kad nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai. Ją vykdo iki šiol, veikla susijusi su tekstų vertimu iš (duomenys neskelbtini) kalbos į (duomenys neskelbtini) kalbą, yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis elgiasi nepriekaištingai, ne mažiau nei tris paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. R. K. yra įvykdęs ankstesniu Komisijos nutarimu jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir / ar jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (asmens bylos I t., I d., b. l. 140 140 antra pusė). Pažymėtina, kad nuteistasis 2024 m. rugsėjo 10 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir už jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos IV t., II d., b. l. 46). Vadinasi, nors ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau matyti pozityvūs R. K. pokyčiai, kadangi nustatyta teigiama elgesio dinamika. Bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos R. K. elgesio prielaidos, su jo nusikalstamu elgesiu susiję poreikiai yra sėkmingai valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos ir intervencinių priemonių pagalba. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio riziką lemia ne tik įvertinimas taikant „OASys“ metodiką, bet ir anksčiau aprašytų aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pritaria nuteistojo skundo argumentams ir atsižvelgdamas į dedamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, kad R. K. elgesys įkalinimo įstaigoje atskleidžia teigiamą jo požiūrį į taikomas priemones ir gerokai pagerėjo, matyti akivaizdi pažanga.
Teismo vertinimu, yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. teigiamos nuostatos į mokymąsi ir darbinę veiklą (bausmės atlikimo metu įgijo dvi profesines kvalifikacijas, vykdo individualią veiklą, rodo neatlygintino darbo iniciatyvas), nuoseklus socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, stiprūs socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su teigiama elgesio dinamika, kurių visumos pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys pakankamai ir akivaizdžiai kinta (koreguojamas) teigiama linkme, įkalinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam leido suvokti savo neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius bei ateityje leis priimti sprendimą toliau gyventi nenusikalstamai.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai R. K. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie nuteistąjį ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei skundžiamu nutarimu sprendė Komisija, neprieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Teismo manymu, atvirkščiai, lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės atlikimui. Bausmės paskirtis, be kita ko, yra tai, kad asmuo būtų pakankamai paveiktas, jog ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Taigi teismas daro išvadą, kad nuteistojo R. K. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti. Be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisija, nutardama netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K., neatsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Skunde išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos nebuvo taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas nepagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, Komisija neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas tenkinamas ir Komisijos nutarimas keistinas, taikant nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei į BPK 360 straipsnį, teismas nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. K. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu taikyti nuteistajam R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigų nuteistieji privalo:
1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo taikytas pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 arba 4 dalį;
2) dalyvauti elgesio pataisos programose;
3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas laisvės atėmimo vietų įstaigoje;
4) nesilankyti tam tikrose vietose;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;
6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt, (duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius, Klaipėdos g. 4, tel. +370 653 03 068, +370 672 86 836, elektroninis paštas vidurio.skyrius@probacija.lt,);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.