Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17588-2025 (ROIK 25272938975).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. J. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17588-2025 (ROIK 25272938975) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, nes 2025 m. gegužės 15 d. 11:10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi šį teisė jam buvo atimta, o administracinio poveikio priemonė - teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę nebuvo pasibaigusi. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą ir nubaustas 575 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 8 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu T. J. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimą, nes Institucija, priimdama 2025 m, liepos 22 d. nutarimą, asmens kaltę ir administracinę atsakomybę pagal ANK 424 str. 4 d. kildina iš 2024 m. lapkričio 11 d. priimto nutarimo, kuriuo asmeniui buvo atimta specialioji teisė - teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams bei daro išvadą, kad Asmuo, žinodamas, kad jam yra nepasibaigęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pažeidimo dieną 2025 m. gegužės 15 d. tyčia, sąmoningai vairavo transporto priemonę. Institucija tokios išvados niekaip nemotyvuoja, nutarime neišdėstyto ir nenurodo kokiais būtent faktiniais duomenimis, įrodymais, kitais byloje esančiais duomenimis yra grindžiama ir konstatuojama tokia išvada.

Priešingai, žodinio bylos Institucijoje nagrinėjimo metu buvo nurodoma, kad asmuo 2025 m. gegužės 15 d. vairavo transporto priemonę ir naudojosi specialiąja teise būdamas visiškai įsitikinęs, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra pasibaigęs ir jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Žodinio proceso tvarka nagrinėjant Utenos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje administracinio nusižengimo bylą Nr. 89-ANR N-5153-2024 (ROIK: 24258152594) pareigūnas, priėmęs 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą, jau žodinio nagrinėjimo metu nurodė asmeniui, kad jam bus taiko administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir apie tai bus nurodyta nutarime, kurį asmuo gaus vėliau. Apie tai, kad ši administracinė poveikio priemonė pradės galioti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos (po 20 dienų) ir kad asmuo šį laikotarpį turi teisę naudotis specialiąja teise pareigūnas neišaiškino. Be to, pareigūnas žodinio nagrinėjimo metu tik nurodė, kad, norint susigrąžinti specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, reikės išklausyti specialius mokymus vairavimo mokykloje, o apie jokį reikalavimą dar pateikti ir papildomą prašymą vairuotojų registrui dėl specialiosios teisės grąžinimo taip pat nenurodė. Be to, policijos pareigūnas net neišaiškino asmeniui ir kitų asmens teisių bei pareigų, įtvirtintų ANK 686 str. 2 d. ir 4 d.

Pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 11 d. priimtame nutarime, valstybės pareigūnas pažeidė įstatymo bei kitų teisės norminių aktų imperatyviai įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą išaiškinti asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės įvykdymo ir susigrąžinimo tvarką.

ANK 618 str. 5 d. nustato, kad ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2015 m. birželio 22 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 640 (su 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 190 redakcija) Administracinio nusižengimo protokolo, Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo, kuriuo nustatė nutarimo administracinio nusižengimo byloje formų pildymo reikalavimus (taisyklių 1 punktas). Šiuo nutarimu valstybės pareigūnams, surašant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, yra įtvirtintas reikalavimas nutarime nurodyti, kad „...Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Tokiu būdu 2024 m. lapkričio 11 d. priimtame nutarime iš vis nebuvo įvykdyta ir pateikta imperatyviai valstybės pareigūnams įtvirtinta pozityvioji pareiga, o tai pagrįstai galima traktuoti kaip klaidingos oficialios konsultacijos pateikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktinius bei teisinius pagrindus, vairuotojui tenka pareiga žinoti, išmanyti ir laikytis tik Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pareiga išaiškinti, suteikti oficialią konsultaciją kaip yra grąžinama specialioji teisė vairuoti transporto priemones vairuotojui, iš kurio buvo atimta ši specialioji teisė, tenka valstybės pareigūnams ir ši pareiga yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme, kituose teisės norminiuose aktuose.

Taip pat, skunde T. J. nurodė, jog įvykio tyrimo metu nuoširdžiai aiškino, kad jis visiškai buvo įsitikinęs, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra pasibaigęs. Pagrindo netikėti tokiais jo paaiškinimais ar teigti, kad tai yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, nėra. T. J. yra (duomenys neskelbtini) ir jo ūkinė veikla yra susijusi su kasdieniniu transporto priemonių vairavimu. Dėl 2024 m. spalio 23 d. įvykio jis visiškai prisipažino, su 2024 m. lapkričio 11 d. priimtu nutarimu pilnai sutiko ir tik gavęs nutarimą elektroniniu paštu (2024-11-11) iš kart nuo tos dienos nebesinaudojo specialiąja teise ir transporto priemonių nevairavo. Jokių pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, iki 2025-05-15 nebuvo. Būdamas įsitikinęs, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra skaičiuojamas nuo 2024-11-12 iki 2025-05-12, T. J., pasibaigus šiam terminui kreipėsi į vairavimo mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, kur 2025 n. gegužės 14 d., baigė specialiuosius kursus, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Būtina pažymėti, kad ir vairavimo mokykloje jam nebuvo paaiškinta, kad yra reikalinga kreiptis su prašymu į VĮ „Regitra“ dėl specialiosios teisės grąžinimo, tik vairavimo mokykloje buvo nurodyta, kad pažyma apie kursų baigimą nėra išduodama į „rankas“, o bus automatiškai įkeliama į vairuotojų registrą. Tokiu būdu T. J., būdamas visiškai įsitikinęs, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra grąžinta, 2025-05-15 vairavimo transporto priemonę nutarime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau tyčios vairuoti transporto priemonę, kai jam yra atimta ši specialioji teisė ir nėra pasibaigęs atėmimo terminas neturėjo. Pažymėtina, kad įvykio dieną kartu su T. J. vyko jo įmonės darbuotojas M. S., turintis teisę vairuoti transporto priemonę ir, jeigu T. J. būtų bent jau žinojęs, galėjęs žinoti ar jau bent numatęs, kad specialiosios teisės atėmimo terminas nėra pasibaigęs, transporto priemonės vairavimą būtų patikėjęs šiam darbuotojui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktinius bei teisinius pagrindus, spręstinas klausimas dėl administracinės teisenos nutraukimo, vadovaujantis ANK 21 straipsnio nuostatą.

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Aptariamu atveju, ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad už Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 iki 12 mėnesių.

Byloje surinkti įrodymai (policijos registrų duomenys, anksčiau priimto nutarimo ROIK 24258152594 kopija) patvirtina, kad 2025-05-15 pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, nes padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo paskirta poveikio priemonė- specialiosios teisės vairuoti atėmimas, t.y. iki 2025-05-31. Pareiškėjo teiginiai, jog jis manė, kad teisės vairuoti transporto priemones terminas jau buvo pasibaigęs, nepaneigia objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių nusižengimą. Įstatymuose nenumatyta, kad policijos įstaiga privalėtų papildomai priminti asmeniui apie teisės vairuoti atėmimo termino pabaigą ar apie jo pareigą imtis veiksmų teisės susigrąžinimui.

Priešingai, pagal ANK 686 straipsnį būtent asmens pareiga yra sekti atėmimo terminą ir atlikti veiksmus, būtinus teisės susigrąžinimui, o vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi, specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, o teisės vairuoti atgavimas galimas tik asmeniui įvykdžius teisės aktuose nustatytas sąlygas (papildomų mokymų išklausymas, kreipimasis į AB „Regitra“ dėl teisės grąžinimo). Vairuotojo pareiga yra domėtis jam paskirtų administracinių poveikio priemonių galiojimu, jų trukme bei sąlygomis teisės vairuoti susigrąžinimui. Šios pareigos nevykdymas ar neteisingas termino supratimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė. Institucijos pareigūnė skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismo posėdžio metu T. J. paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 1 d. įsiteisėjusiu nutarimu, priimtu Utenos AVPK, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemonės nuo 2024-12-01 iki 2025-05-31. Jo teigimu jis sąžiningai vykdė pareigą nevairuoti automobilį, 2024 m. lapkričio 11 d. gavęs nutarimą policijos pareigūnas jam minėjo, jog praėjus 6 mėnesiams jis turės išklausyti papildomus kursus bei atlikti praktinį vairavimą, apie tai, jog jis dar turės rašyti atskirą prašymą dėl teisių grąžinimo, pareigūnas nesakė. T. J. teigimu, jis įvykdė minėtus įpareigojimus, atsiimant pažymą iš vairavimo mokyklos jam irgi niekas nesakė, jog reikės rašyti prašymą policijai. Jis mane, kad praėjus 6 mėnesiams nuo teisių atėmimo gali vairuoti automobilį, ką ir padarė 2025 m. gegužės 15 d., kai ji sustabdė policijos pareigūnai, kurie konstatavo jam administracinį nusižengimą. Dėl darbo specifikos, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl būtinumo vykti į įvairias (duomenys neskelbtini). Mano, jog pareigūnai neatlikdami savo pareigų neišaiškino jam būtinybę pateikti policijai prašymą dėl teisių sugražinimo. Mano, kad ši priemonė būtų pernelyg neproporcinga vertinant tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių padarė nusižengimą ir būtų jam ir jo šeimai gerokai per griežta. Toks ilgas specialiosios teisės netekimo terminas įtakos ypač neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam asmeniškai, bet ir vykdant jo pareigas artimųjų atžvilgiu.

Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas M. S. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 15 d. jis kartu su įmonės vadovu T. J. važiavo link statybos objekto, automobilį vairavo T. J., bevažiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinimo metu T. J. pasakė, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Tai, jog T. J. už ankščiau jo padarytą nusižengimą buvo atimtos teisės, liudytojas žinojo.

Teismo posėdžio metu T. J. atstovas advokatas V. Ralys palaikė skunde išdėstytus motyvus ir papildomai nurodė, jog Institucijos nutarime, kurį priėmė Utenos AVPK (bylos Nr. 89-ANR-N-5153-2024) nėra nurodytos būtinos sąlygos: pasibaigus specialiosios teisės terminui ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka; vairuotojui nenurodyta pareiga į šią teisę suteikiančią institucija („Regitra“) kreiptis su prašymu dėl teisių susigražinimo. Atstovo manymu T. J. veiksmuose nėra tyčios, be to, pareigūnų nutarime nenurodyta teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašymas, kas sąlygojo klaidinančios informacijos suteikimo jo atstovaujamam asmeniui šioje situacijoje, kas numato ANK 21 straipsnio nuostatą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikęs atsiliepimą, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 454 straipsnio 9 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą nenaudojant vairuotojo kortelės arba naudojant suklastotą, kitam asmeniui išduotą ar apgaulės būdu gautą vairuotojo kortelę. Be to, ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad T. J. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Skundu T. J. prašo jo atžvilgiu administracinė teisena nutraukti, nes jis buvo gavęs klaidinga oficialią konsultacija, todėl jis turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomose kituose įstatymuose (ANK 21 str.). Pareiškėjo teigimu, 2024 m. lapkričio 11 d. priimtame nutarime, valstybės pareigūnas pažeidė įstatymo bei kitų teisės norminių aktų imperatyviai įtvirtintą poziciją tinkamai informuoti apie teisių sugrąžinimo tvarką. Jis sąžiningai klydo, manydamas, jog turi teisę vairuoti, kadangi manė, jog turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. gegužės 11 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad surinkti įrodymai (policijos registrų duomenys, anksčiau priimto nutarimo ROIK 24258152594 kopija) patvirtina, kad 2025-05-15 pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, nes padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo paskirta poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti atėmimas, t. y. iki 2025-05-31. Taigi, T. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tvarka buvo išaiškinta ir jis turėjo suprasti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 31 d. Taigi, T. J. teiginiai, jog jis klydo ir nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones bei kad nebuvo tinkamai informuotas apie teisių susigražinimo proceso eigos, yra tik jo lengvabūdiško požiūrio į savo teises bei pareigas pasekmė ir neturėtų būti vertinama parenkant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Teismas nustatė, jog T. J. padarė pavojingą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje – vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nors T. J. teigimu, jis sąžiningai klydo, manydamas, kad turi teisę vairuoti, šios aplinkybės sprendimui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę ar iš viso jos neskirti reikšmės neturi. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad taisyklių laikymasis yra privalomas kiekvienam valstybės piliečiui, o pažeidus teisės saugomus gėrius yra numatyta atitinkama atsakomybė.

Tai pat, teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytą išvadą, jog įstatymuose nenumatyta, kad policijos įstaiga privalėtų papildomai priminti asmeniui apie teisės vairuoti atėmimo termino pabaigą ar apie jo pareigą imtis veiksmų teisės susigrąžinimui. Priešingai, pagal ANK 686 straipsnį būtent asmens pareiga yra sekti atėmimo terminą ir atlikti veiksmus, būtinus teisės susigrąžinimui, o vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi, specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, o teisės vairuoti atgavimas galimas tik asmeniui įvykdžius teisės aktuose nustatytas sąlygas (papildomų mokymų išklausymas, kreipimasis į AB „Regitra“ dėl teisės grąžinimo). Vairuotojo pareiga yra domėtis jam paskirtų administracinių poveikio priemonių galiojimu, jų trukme bei sąlygomis teisės vairuoti susigrąžinimui. Šios pareigos nevykdymas ar neteisingas termino supratimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto proemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas. Tačiau tam tikri laikini sunkumai dėl darbinių ar dėl kitų kasdienių dalykų yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti, vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Pareiškėjas teismo posėdyje akcentuoja kitas jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (jis neturi priklausomybių, nėra registruotas priklausomybių ligų centre, nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybes už visuomenės gerovę, daug dirba), tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja visiškai tenkinti pateiktą prašymą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustato sankcijas už atitinkamų administracinių nusižengimų padarymą, o pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą privalomas (t. y. bendra taisyklė – skiriamas) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Taigi įstatymų leidėjas šį administracinį nusižengimą priskiria prie pavojingesnių.

Visiškai tenkinti aptariamą pareiškėjo prašymą taip pat nesudaro pagrindo jo skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra individualus klausimas.

Teismas neabejoja, kad paskirtas specialiosios teisės atėmimas sukelia T. J. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis Nr. ATP-82-1020/2017). Teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir administracinio poveikio priemonių trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės T. J. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, vykti į darbą bei dirbti, rūpintis artimaisiais, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Pareiškėjas buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.

Kita vertus, teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis bus pasiekti T. J. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus artimą minimalų ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą 7 mėnesiams. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, kad pareiškėjas po nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Teismas taip pat įvertina minėtą T. J. asmenybę, susijusią su darbine veikla. Būtent minėto dydžio administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcingas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad atskirais procesiniais sprendimais už skirtingų administracinių nusižengimų padarymą paskirtų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminai skaičiuojami vienu metu lygiagrečiai ir jie nėra sumuojami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17588-2025 (ROIK 25272938975):

pakeisti nutarimo dalį, kuria T. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams – ir T. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.