Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. R. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1818-1037/2016, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Š. R. kreipėsi į antstolę G. M. nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, pagal kurią vykdomas išieškojimas, yra akivaizdus dokumentų klastojimo atvejis. Antstolė, vykdydama išieškojimą suklastotų dokumentų pagrindu, atlieka nusikalstamus procesinius veiksmus, t. y. be teisinio pagrindo nurodo skolininku jį - pareiškėją Š. R. - ir jį reketuoja (4–5 b. l.).

Antstolė G. M. 2016 m. liepos 14 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui (2–3 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi antstolės G. M. 2016-07-14 patvarkymą paliko nepakeistą (8–9 b. l.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su išduotu vykdomuoju raštu, kuriame jis įrašytas kaip skolininkas, ir pažymėjo, jog tokio pobūdžio nesutikimas turi būti kvestionuojamas ne vykdymo proceso tvarka, o skundžiant procesinį sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo rašto matyti, jog procesinis sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d., šis procesinis sprendimas įsiteisėjo 2015-11-27 ir skolininku nurodomas Verslo iniciatyvų skatinimo asociacijos pirmininkas Š. R., t. y. pareiškėjas. Antstolė įvertinusi, jog vykdomajame dokumente aiškiai nurodytas skolininkas ir veiksmai, kuriuos jis turi atlikti, bei nustačiusi, jog procesinis sprendimas, kurio pagrindu turi būti vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir nėra kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių vykdomasis procesas būtų negalimas, pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir ėmėsi vykdomajam dokumentui įvykdyti būtinųjų veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Vykdomosios bylos duomenimis bankroto administratorė L. L. antstolės G. M. kontorai pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-31 vykdomąjį dokumentą dėl teismo įpareigojimų vykdymo (v. b. 3-5 l.). Antstolė 2016-04-06 patvarkymu Nr. S-16-185-5377 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, taip pat 2016-04-07 raginimą Nr. S-S-16-185-5428 įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė, kad ieškovą ragina per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, bei sumokėti 38 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. 9 l.). Patvarkyme nurodyta, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, bus pradėtas priverstinis vykdymo (išieškojimo) procesas. Kartu su raginimu antstolė išsiuntė ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą (v. b. 10 l.).

8. Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str. 1 d.).

9. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.).

10. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-709-513/2016, kuria Verslo iniciatyvų skatinimo asociacijos valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, yra įsiteisėjusi, 2016-03-31 išduotas vykdomasis raštas nėra atšauktas ar panaikintas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo vykdomasis raštas išduotas pagrįstai, todėl antstolė neturėjo pagrindo jo nepriimti vykdyti. Antstolė, patikrinusi ir nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, pagrįstai surašė ginčijamus patvarkymus bei raginimą (CPK 178 str., 185 str.).

11. Apelianto atskirajame skunde nurodyti prašymai: taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pranešti prokuratūrai dėl galimo dokumentų klastojimo fakto pagal BK 228 str., priteisti iš antstolės G. M. kontoros 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti iš Telšių rajono apylinkės teismo 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui – yra naujai pateikti apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas šių prašymų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, šie prašymai nėra susiję ir neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 265 str. 2 d., 312 str.).

12. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.