Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovams D. K., D. Č., N. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 3 dalimi, teismas surašo sutrumpintus motyvus dėl skolos priteisimo.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 2210-720/2018 D. K., D. Č. ir N. R. buvo pripažinti kaltais padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje. Veikos padarytos N. V. atžvilgiu. Informacinės sistemos duomenimis, N. V. dėl neteisėtos minėtų asmenų veikos buvo suteiktos šios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, nepatikslinto, akiduobės dugno lūžio, akies voko ir periokulinės srities sumušimo, junginės sužalojimo ir ragenos nubrozdinimo, kai nėra duomenų apie svetimkūnį: 2018 m. sausio 6 d. atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, 2018 m. sausio 7 d. stebėjimo paslauga (suaugusiesiems); VšĮ Kauno miesto poliklinikoje 2018 m. sausio 11 d. dėl sukrėtimo, akiduobės dugno lūžio, akies voko ir periokulinės srities sumušimo, junginės sužalojimo ir ragenos nubrozdinimo, kai nėra duomenų apie svetimkūnį: burnos chirurgo ir oftalmologo konsultacijos. Už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš PSDF lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 159,67 Eur.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, tai pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nustatyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiam asmeniui 159,67 Eur, kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl atsakovų kaltės, Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai.

Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jų priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – solidariai iš atsakovų ieškovei priteisiama 159,67 Eur žala ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2, 6.37, 6.38 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.280–6.283 straipsniai, CPK 177, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai yra priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Atsakovas N. R. prašo teismo atidėti skolos mokėjimą ieškovei. Nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, nes jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Ieškovė atsiliepimo į skolos išdėstymą nepateikė.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo.

Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodyta kita kasacinio teismo praktika). Atsakovo N. R. skola solidariai su kitais atsakovais ieškovei sudaro 159,67 Eur. Atsakovas ieškovei nei dalies skolos nesumokėjo nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., kuomet ieškovė išsiuntė raginimą sumokėti žalą.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodyta kita kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ne vien tik į atsakovo interesus, o įvertintina ir tai, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Teismas įvertinęs priteistos sumos dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo atidėjimas sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Juo labiau, kad ieškovė pareiškė ieškinį 2019 m. lapkričio 6 d., o šiai dienai, t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams, atsakovas net dalies skolos neapmokėjo, kas rodo, kad atsakovas visą situacija vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę. Teismo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas ir negali užtikrinti protingos interesų pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei vadovaudamasis CPK 7 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi, byloje pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ar iš esmės nebus paneigtas teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė Kaune, Aukštaičių g. 10, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 159,67 Eur (šimto penkiasdešimt devynių eurų 67 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminį mokestį valstybei, tai yra po 5 Eur (penkis eurus) (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.