Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos energija“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. balandžio 1 d. 13.30 val.

5. 2025 m. kovo 28 d. atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo motyvus. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovė nepagrindė kokiu pagrindu reiškia reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu sudarė Atsikaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, kurios pagrindu ieškovė teikia butui, esančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų šildymo ir karšto vandens teikimo paslaugas. Pagal minėtą sutartį atsakovui buvo suteiktas mokėtojo kodas 7312496. Atsakovas sutarties iš esmės neginčija, bei neneigia fakto, jog ieškovė teikia butui šildymo energiją.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta (ir byloje nekilo ginčo), kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui G. B. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4770.

9. Byloje kilo ginčas dėl pareigos mokėti už suteiktas gyvenamųjų patalpų šildymo ir karšto vandens teikimo paslaugas. Ieškovė nurodo, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. atsakovui buvo suteikta paslaugų už 1873,96 Eur, kurių atsakovas neapmokėjo. Atsakovas su susidariusiu įsiskolinimu nesutinka, mano, kad mokesčiai paskaičiuoti nepagrįstai, nes bendro naudojimo patalpos nėra atsakovo nuosavybė, o ieškovė yra neteisėtus veiksmus atliekanti įmonė.

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

10. Bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita.

11. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 27 punktą, už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą (Aprašo 30 punktas). Aprašo 34 punktas nustato, kad šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą.

12. Remiantis byloje pateiktomis pažymomis apie atsakovo įsiskolinimą už šildymą, karštą vandenį, šilumos ir karšto vandens cirkuliaciją, šilumą bendrosioms reikmėms, šilumą su nepaskirstytu karštu vandeniu, apskaitos prietaisų mokestį, atsakovas už paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. buvo apskaičiuotas iš viso 1873,96 Eur įsiskolinimas.

13. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

14. Remiantis sprendimo 10-11 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovas, būdamas jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamos šilumos energijos vartotojas, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Atsakovas tik iš dalies atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Esant nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pripažintina, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą šilumos energiją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 1873,96 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatomis, atsakovui apskaičiavo 67,46 Eur delspinigių (1873,96 Eur x 0,02 proc./100 x 180 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove už jam suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 67,46 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).

16. Taigi iš viso atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 1941,42 Eur sumą (1873,96 Eur skola už paslaugas + 67,46 Eur delspinigiai). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina nurodyta 1941,42 Eur suma.

17. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1941,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 44 Eur žyminis mokestis ir 592,90 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį.

20. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

21. Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovės, atstovaujamos advokato, reiškiami reikalavimai tokio pobūdžio bylose yra standartinio pobūdžio, iš esmės keičiasi tik atsakovų anketiniai duomenys, juose nėra keliami nauji teisės klausimai, ginčai nėra teisiškai sudėtingi, nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, didelių darbo ir laiko sąnaudų, specialių žinių. Ieškovę pastoviai atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija tokio pobūdžio bylose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju advokato protingos išlaidos turėtų būti ne didesnės nei 350 Eur.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina 350 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 44 Eur žyminio mokesčio, iš viso 394 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,85 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo yra priteistina 17,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos energija“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos energija“, juridinio asmens kodas 152768582, iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1873,96 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 96 ct) skolą, 67,46 Eur (šešiasdešimt septynių eurų ir 46 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1941,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 394 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,85 Eur (septyniolikos eurų ir 85 ct) pašto išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.