- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- AN2-90-616/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00086-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- Z. J. N.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
- 7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. 2021 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate gautas Z. J. N. protokolas-pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 13.00 val. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog prigręžti (prisukti) jo sodybos tvoros varteliai, pro kuriuos išeina į paplūdimį. Teigė, kad peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus pamatė, jog vartelius prigręžė jo kaimynas V. K., jį atpažino iš bendrų bruožų – šviesių poilgių plaukų ir akinių. Nurodė, kad dėl prisuktų vartelių turėjo atplėšti lentas, dėl ko pastarosios buvo sugadintos, taip pat sugadintas statramstis ir padaryta žala, kuri gali siekti 100 Eur (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 14).
2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. liepos 15 d. nutarimu Z. J. N. pripažintas nukentėjusiuoju (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 19).
3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. surašė V. K. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2021 m. liepos 5 d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino pareiškėjui Z. J. N. priklausančios tvoros vartelius ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 10-11).
4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. spalio 5 d. nutarimu V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymą paskirta 50 Eur bauda. Konstatuota, kad V. K. kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, liudininkų S. S. ir G. J. paaiškinimai, filmuota medžiaga, pareiškimas, tarnybiniai pranešimai. Teigiama, kad nors V. K. kaltės nepripažįsta, tačiau liudininkas S. S. nurodė, jog matė V. K. prie kaimynų tvoros kažką gręžiant akumuliatoriniu suktuvu ir pats V. K. paaiškinime neginčijo, kad filmuotoje medžiagoje gali būti užfiksuotas jis. Turtinės žalos atlyginimo klausimas paliktas nenagrinėtas, kadangi nepateikti duomenys, patvirtinantys turtinės žalos dydį (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 12-13).
Žemesnės instancijos teismas
5. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. spalio 5 d. nutarimu V. K. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundas tenkintas iš dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. spalio 5 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje konstatuota, kad tiek 2021 m. rugpjūčio 10 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2021 m. spalio 5 d. nutarime nebuvo nurodyta itin svarbi aplinkybė – kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajam, todėl priimti procesiniai sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, o teismas pats savo iniciatyva negali spręsti klausimo dėl padarytos žalos dydžio nustatymo ir įvertinimo (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 59-65).
6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2022 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui papildomų tyrimo veiksmų atlikimui bei galimai naujo procesinio dokumento surašymui (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 66).
7. Pripažinus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. administracinio nusižengimo protokolą negaliojančiu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2022 m. sausio 20 d. surašė V. K. administracinio nusižengimo protokolą, nurodydamas, kad jis 2021 m. liepos 5 d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino pareiškėjui Z. J. N. priklausančios tvoros vartelius, taip padarydamas jam 150 Eur nuostolį ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2).
8. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena V. K. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nutarime konstatuota, kad išnaudojus visas galimybes, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, įvertinus filmuotą medžiagą, V. K., Z. J. N. S. S. ir G. J. parodymus, tyrėjo pateiktą medžiagą, neįrodytas subjektyvusis ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – kaltė (Administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 3-8).
Žemesnės instancijos teismas
9. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu nukentėjusiojo Z. J. N. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi atmestas Z. J. N. skundas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Taip pat atmestas Z. J. N. prašymas dėl žalos ir išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad byloje nėra pakankamai neabejotinų V. K. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, patvirtinančių įrodymų ir konstatavo, jog 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo atstovo skundo argumentus, kad institucija, iš naujo atlikusi tyrimą, negalėjo administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti ir negalėjo iš naujo nagrinėti, ar V. K. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką (b. l. 100-112).
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai ir prašymai
10. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo Z. J. N. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą, pripažinti V. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymo bei skirti jam 200 Eur baudą, taip pat priteisti iš V. K. nukentėjusiajam Z. J. N. 150 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 871,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
10.1. Nurodo, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
10.2. Teigia, kad iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas grąžino bylą institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tik tuo pagrindu, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 115 straipsnį būtina nustatyti, kokia asmeniui žala buvo padaryta, o ne tuo pagrindu, kad būtų kilusios abejonės dėl asmens, kuris atliko neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad V. K. skundė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. spalio 5 d. nutarimą tuo pagrindu, kad ne jis sugadino nukentėjusiojo Z. J. N. vartelius, tai jeigu toks pagrindas būtų pasitvirtinęs pirmosios instancijos teisme, teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi būtų nutraukęs administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu.
Šalies argumentai
10.3. Atstovo teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuspręsta, jog įsiteisėjusi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis neturi teisinės reikšmės toje dalyje, kiek teismas nenustatė, kad ne V. K. sugadino nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros vartelius. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkinus V. K. skundo toje dalyje, kad ne jis sugadino nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros vartelius, ši teismo nutartis buvo privaloma tiek institucijai, kuriai šia nutartimi buvo perduota medžiaga atlikti tyrimą konkrečiu pagrindu (nustatyti Z. J. N. V. K. veiksmais padarytą žalą), tiek Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams priimant 2022 m. birželio 21 d. nutartį.
10.4. Teigia, kad 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas yra akivaizdžiai prieštaringas – iš jo galima daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu nutraukta ne jame nurodytu ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kad V. K. padaryta veika neva neturi administracinio nusižengimo požymių), o todėl, kad nepakanka įrodymų, jog V. K. atliko prieš nukentėjusįjį Z. J. N. nukreiptus neteisėtus veiksmus – tyčia sugadino jo turtą (tvoros vartelius). Apelianto atstovo teigimu, toks nutarime nurodytas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo faktinis pagrindas neatitinka jame nurodyto teisinio pagrindo, o tai pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje nepagrįstai ignoravo. Taip pat teigia, kad tokį institucijos vyriausiosios tyrėjos sprendimo variantą, kokį jį pasirinko nutarime, įstatymas draudžia – ji nebeturėjo diskrecijos vėl iš naujo nagrinėti, ar V. K. faktiškai padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką, kadangi tai jau konstatuota tos pačios institucijos pareigūnams atlikus administracinio nusižengimo tyrimą bei surašius 2022 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo protokolą (ANK 615 straipsnio 1 dalis).
10.5. Nurodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 1 d. nutarime, kurį pirmosios instancijos teismas paliko galioti 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, nurodyta, jog administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 115 straipsnį, V. K. atžvilgiu nutraukiama jo padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (formaliai remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu). Tačiau nei institucijos 2022 m. balandžio 1 d. nutarime, nei teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje nėra nagrinėjama jokia konkreti V. K. padaryta faktinė veika ir nenagrinėjama, ar ta V. K. padaryta konkreti faktinė veika turi administracinio nusižengimo požymius. O pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teigia, kad vien dėl šio netinkamo teisės normų taikymo bei aiškinimo tiek institucijos 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas, tiek teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis yra aiškiai neteisėti procesiniai sprendimai.
10.6. Teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties argumentacijos sektų logiška išvada, jog teismas nustatė, kad V. K. padarė ANK 115 straipsniu uždraustą veiką, tačiau jis nėra kaltas. Tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kad V. K. nukentėjusiajam Z. J. N. priklausančius tvoros vartelius būtų sugadinęs netyčia (ANK 8 straipsnis). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ir tai, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad V. K. sugadino Z. J. N. priklausančius tvoros vartelius, tačiau tokiu atveju teismui buvo aiškiai nelogiška spręsti V. K. kaltės klausimo dėl veikos – nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros vartelių sugadinimo, jeigu, kaip nurodo teismas, jis tokios veikos nepadarė. Nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties prieštaringumas laikytinas esminiu, nes tampa nebeaišku, ką iš tikro teismas nusprendė.
Atsiliepimas
10.7. Teigia, kad nors liudytojas S. S. vienareikšmiškai bei kategoriškai nurodė, jog aktualiu laiku V. K. matė prie nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros vartelių, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šis liudytojas V. K. neva nematė, taip esmingai pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo padarytas liudytojo S. S. parodymų įvertinimas pažeidžia ir objektyvumo, nešališkumo principą.
Šalies argumentai
10.8. Apelianto atstovo teigimu, tai, kad nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros vartelius sugadino V. K., įrodo ne tik liudytojo S. S. parodymai, bet ir kita byloje surinkta reikšminga medžiaga, kurios tiek institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas, priimdamas 2022 m. birželio 21 d. nutartį, tinkamai neįvertino. Akcentuoja, kad apklausiamas teisme V. K. pripažino, jog vaizdo įraše save atpažino, mato, kad eina pagal tvorą, pasuka dešiniau, dingsta iš vaizdo, <...> po minutės grįžta atgal. Tai pat teigia, kad V. K. pripažino svarbią aplinkybę – jog įprastai prie nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros neina – nurodė, kad turėjo būti priežastis prieiti prie nukentėjusiojo tvoros, gal pamatė kokią šiukšlę. Teigia, kad tokia V. K. pateikta priėjimo prie nukentėjusiojo tvoros versija yra labai neįtikinama, tuo labiau, kad apie galimą šiukšlę V. K. nurodė tik teisme ir nurodė tik kaip galimą priežastį, taigi, iš esmės atsisakė pateikti objektyvią tikrovę atitinkančią versiją, dėl ko jis aktualiu laiku, nors įprastai taip nedaro, priėjo prie nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros vartelių. Nurodo, kad nukentėjusysis Z. J. N. paaiškino, jog iš vaizdo įrašo mato, kad V. K. nepraeina pro tvoros vartelius, bet priėjęs prie tvoros vartelių kurį laiką prie jų sugaišta ir tik tada nueina, o palei jo sklypą prie tvoros niekas nevaikšto, nevaikšto ir V. K.. Pažymi, kad ir liudytojas E. N. paaiškino, jog nors vaizdo įraše nesimato, ką daro V. K. priėjęs prie jo tėvo Z. J. N. tvoros vartelių, tačiau palei tvorą niekas nevaikšto, nevaikšto ir V. K., todėl turėjo būti konkreti priežastis, kodėl V. K. ne tik praeina pro tvoros vartelius, bet prieina prie tvoros vartelių, kurį laiką sugaišo ir tada nueina, kas matyti iš vaizdo įrašo. Taip pat akcentuoja, jog V. K. patvirtino, jog turi suktuvą. Pažymi ir tai, kad į bylą buvo pateiktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 15 d. raštas „Dėl jūsų rašyto pareiškimo“, adresuotas nukentėjusiajam Z.J. N., ir 2020 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas, kur fiksuoti duomenys parodo V. K. kryptingus veiksmus, nukreiptus prieš įstatymo saugomas nukentėjusiojo Z. J. N. teises ir teisėtus interesus.
10.9. Nurodo, kad tai, jog V. K., kuris neatsako už melagingų parodymų davimą, neigia sugadinęs nukentėjusiajam Z. J. N. priklausančius tvoros vartelius, vertintina tik kaip jo gynybinė versija, kurią paneigia byloje surinkti objektyvūs duomenys – duomenys apie sugadintus nukentėjusiajam Z. J. N. priklausančius tvoros vartelius ir tų sugadinimų pobūdis (Z. J. N. paliudijo, kad varteliai buvo sugadinti nepataisomai, reikėjo plėšti visas lentas, kalti jas iš naujo, gruntuoti ir dažyti, nuo senų vartelių liko tik vyriai ir skląstis), o taip pat ir kiti byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiojo Z. J. N. paaiškinimai, liudytojų S. S., A. A., E. N. parodymai, vaizdo įrašas).
10.10. Pažymi, kad aplinkybė, jog nenustatytas konkretus padarytos žalos dydis, nešalina būtinojo nusižengimo objektyviosios pusės požymio, nes ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių nuobaudų dydžių ir nenustatytas minimalus patirtos žalos dydis.
10.11. Teigia, kad surinkti duomenys patvirtina, jog V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, todėl jis pripažintinas kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą bei jam skirtina administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.
Šalies argumentai
10.12. Apelianto atstovas nurodo, kad nukentėjusysis Z. J. N. pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme iš viso turėjo 871,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir jas turėtų atlyginti V. K. (b. l. 116-125).
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į nukentėjusiojo Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
11.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo ir įvertino visas nukentėjusiojo atstovo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai jo skundo netenkino, priimdamas teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimu į nukentėjusiojo Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12.1. Teigia, kad 2021 m. liepos 5 d. dirbo įvairius darbus savo sklype (duomenys neskelbtini) ir su kaimynu G. J. buvo sutarę pas pastarąjį namuose vakare švęsti Mindaugo karūnavimo dieną. Jo nesulaukęs kaimynas su anūke atėjo pažiūrėti ir paraginti baigti darbus, šiam atsakė, kad jau eis praustis į ežerą. Buvo maždaug po 22.00 val., kai kaimynas pasakė, kad lauks jo paplūdimyje. Nuėjus praustis, kaimynas jo laukė netoli vandens siurblinės. Greitai nusiprausė ir jie nuėjo pas kaimyną į namus, jokių žmonių prie ežero nebuvo, jie buvo vieni ir tai yra užfiksuota Z. J. N. pateiktame vaizdo įraše.
12.2. Nurodo, kad abu Norvaišai visomis išgalėmis nori jį apšmeižti, nes su jis bendraminčiais yra įkūręs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir neleidžia N. laisvai šeimininkauti valstybinėje žemėje.
12.3. Mano, kad N. patys prisisuko vartelius ir nori jam pakenkti. Taip pat yra įsitikinęs, kad E. N. surado fiktyvų liudininką S. S., kuris melagingai prieš jį paliudijo ir gavo už tai valtį.
12.4. Teigia, kad Z. J. N., E. N. ir S. S. nepagrįstai nepatraukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Taip pat teigia, kad apelianto atstovas nepagrįstai jam siūlo skirti 200 Eur baudą.
12.5. Atkreipia dėmesį, kad abu N. ir toliau jį terorizuoja, gadina jam priklausantį turtą, dažais tepa jam priklausantį grindinį, važinėja traktoriumi po jo teritoriją, dėl ko kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
13. Nukentėjusiojo Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinis skundas atmetamas.
14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo atstovo skundą ir palikdamas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu pagal ANK 115 straipsnį, tinkamai įvertino įrodymus, dėl jų išsamiai pasisakė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vien tai, jog apelianto atstovas nesutinka su procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis, nes jos neatitinka jo interesų, savaime nesuponuoja šių procesinių sprendimų neteisėtumo ir nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui.
Dėl priimtų sprendimų teisėtumo
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo ir Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutarties neteisėtumo yra nepagrįsti. Taip pat nenustatyta priimtų sprendimų prieštaringumo.
18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2022 m. sausio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, nurodydamas, kad V. K. 2021 m. liepos 5 d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino pareiškėjui Z. J. N. priklausančios tvoros vartelius, padarydamas jam 150 Eur nuostolį ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė Z. J. N. skundą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą paliko nepakeistą.
19. Apelianto atstovo teigimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas nebeturėjo teisės iš naujo nagrinėti, ar V. K. faktiškai padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką, kadangi tai jau konstatuota tos pačios institucijos pareigūnams atlikus administracinio nusižengimo tyrimą bei surašius 2022 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo protokolą. Šis teiginys nėra pagrįstas.
20. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio nuostata, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo be kita ko nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo ir priimti vieną iš ANK 619 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų nutarimų: arba skirti administracinę nuobaudą, arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. ANK 591 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta ir tada, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
21. Tai reiškia, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo iš esmės patikrinti, ar atlikus tyrimą pagrįstai asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. įvertinęs surinktų įrodymų visetą spręsti, ar šio asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis ir ar jis yra kaltas, ir tik tai atlikęs institucijos vardu gali priimti atitinkamą sprendimą, o pats administracinio nusižengimo protokolo surašymas asmeniui savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui 2022 m. sausio 20 d. surašius protokolą V. K. atžvilgiu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas (šiuo atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas), įvertinęs tyrimo metu surinktų duomenų visumą, turėjo teisę priimti bet kurį iš ANK 619 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų nutarimų. Šiuo atveju pagrįstai nuspręsta administracinio nusižengimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
22. Iš esmės analogiška situacija ir su apelianto atstovo teiginiu, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu negalėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos V. K. atžvilgiu nutraukti, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi byla buvo grąžinta institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tik tuo pagrindu, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 115 straipsnį yra būtina nustatyti, kokia asmeniui žala buvo padaryta, o ne tuo pagrindu, kad būtų kilusios abejonės dėl asmens, kuris atliko neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
23. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. V. K. buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 115 straipsnį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. spalio 5 d. nutarimu V. K. už šio nusižengimo padarymą buvo paskirta nuobauda, tačiau Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusia nutartimi šis nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kaip matyti, nutartyje konstatuota, kad tiek 2021 m. rugpjūčio 10 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2021 m. spalio 5 d. nutarime nebuvo nurodyta itin svarbi aplinkybė – kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajam, todėl priimti procesiniai sprendimai pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus bei 2022 m. sausio 20 d. surašius patikslintą administracinio nusižengimo protokolą, institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, turėjo pagrįstą teisę iš naujo spręsti, kokį procesinį sprendimą (nutarimą), numatytą ANK 619 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, administracinio nusižengimo byloje priimti, kadangi ankstesnis šios institucijos (2021 m. spalio 5 d.) nutarimas buvo panaikintas. Tai, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo nurodyta tyrimo metu pašalinti trūkumus, susijusius turtinės žalos dydžio nustatymu, visiškai neriboja institucijos teisės iš naujo išsamiai vertinti visus tyrimo metu gautus įrodymus (kartu ir papildomai gautus duomenis apie žalos dydį, proceso dalyvių parodymus pirmosios instancijos teisme) bei priimti sprendimą byloje.
24. Apelianto atstovo teiginys, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nepagrįstai nuspręsta, jog įsiteisėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis neturi teisinės reikšmės toje dalyje, kiek teismas nenustatė, kad ne V. K. sugadino nukentėjusiojo Z. J. N. tvoros vartelius, taip pat nėra pagrįstas. Priešingai, nei nurodo apelianto atstovas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi V. K. kaltės klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas, todėl teigti, kad institucija, priėmusi 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą, ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo įpareigoti nebespręsti V. K. kaltės, nėra pagrindo. Dar kartą atkreiptinas apelianto atstovo dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo nustatytas esminis atlikto administracinio nusižengimo bylos tyrimo, surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir institucijos priimto nutarimo trūkumas – nenustatytas konkretus padarytos žalos dydis, kuris lemia, ar administracinio, ar baudžiamojo proceso tvarka byla turėtų būti nagrinėjama, ir šis trūkumas buvo ištaisytas, nustačius, kad galimai padaryta 150 Eur žala. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi būtų nutraukęs administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu, jei būtų pasitvirtinęs faktas, kad ne jis sugadino Z. J. N. vartelius, tačiau šis teiginys yra deklaratyvus. Iš ANK 642 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, turi diskrecijos teisę pasirinkti vieną iš priimamų sprendimų, iš kurių 4 punkte numatytas sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
25. Priešingai, nei nurodo apelianto atstovas, tiek Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarime, tiek Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartyje nebuvo sprendžiama, kokia kaltės forma V. K. padarė administracinį nusižengimą (tyčia ar dėl neatsargumo), kadangi abejuose procesiniuose sprendimuose buvo konstatuota, jog V. K. kaltė sugadinus nukentėjusiojo turtą apskritai nebuvo įrodyta.
Dėl V. K. kaltės
26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat sutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. K. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y., kad 2021 m. liepos 5 d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino pareiškėjui Z. J. N. priklausančios tvoros vartelius, taip padarydamas jam 150 Eur nuostolį.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).
28. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
29. V. K. surašytu administracinio nusižengimo protokolu inkriminuotas ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, t. y., kad jis tyčia sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti, administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu buvo pradėta 2021 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate gavus Z. J. N. protokolą-pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 13.00 val. grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog prigręžti (prisukti) jo sodybos tvoros varteliai, pro kuriuos jis išeina į paplūdimį. Nukentėjusysis pareiškime teigė, kad peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus pamatė, jog vartelius prigręžė jo kaimynas V. K., jį atpažino iš bendrų bruožų – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl prisuktų vartelių turėjo atplėšti lentas, dėl ko pastarosios buvo sugadintos, taip pat sugadintas statramstis ir taip padaryta žala, kuri gali siekti 100 Eur (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Papildomo tyrimo metu Z. J. N. patikslino, kad jam buvo padaryta 150 Eur dydžio žala, tačiau duomenų, patvirtinančių nurodytos žalos dydį, nepateikė (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 68, 77-78).
30. Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo, kad Z. J. N. priklausantys tvoros vartai buvo prigręžti, tą patvirtina byloje esančios šių vartų nuotraukos (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 9, 92-96). Tačiau priešingai, nei nurodo nukentėjusysis, jo pateiktame vaizdo įraše, kuris trunka 10 min. (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 8), matyti tik 2021 m. liepos 5 d. palei jo tvorą einančio žmogaus siluetas (nematyti jokių asmenį identifikuojančių požymių), kuris 22:37:05 eina link vartų pusės, o 22:38:39 eina nuo vartų pusės atgal. Ar žmogus buvo sustojęs prie vartų, ar tik praėjo palei visą tvoros ilgį į abi puses, dėl vaizdo medžiagos kokybės, vaizdo įraše matomų palei tvorą augančių medžių ir dėl to, kad žmogus eina iš kitos tvoros pusės, nematyti. Liudytoju apklaustas tyrėjas A. A. patvirtino, kad net ir priartintame nukentėjusiojo užfiksuotame vaizdo įraše matyti tik tiek, kad palei tvorą prieina žmogus, užtrunka kelias minutes ir nueina. Taigi, priešingai, nei nurodo nukentėjusysis, pateiktame vaizdo įraše nesimato, kad V. K. gadintų nukentėjusiajam priklausančius vartus. Šiame vaizdo įraše nesimato ir paties vartų gadinimo fakto. Nukentėjusysis posėdžio metu patvirtino, kad tos vartų vietos, kur buvo prisukti varžtai, jo kameros nefiksuoja. Todėl pagrįstai nustatyta, kad pateiktame vaizdo įraše informacijos apie tai, kas ir kada sugadino nukentėjusiajam priklausančius tvoros vartus, nėra. Todėl nėra paneigta aplinkybė, jog vartai galėjo būti sugadinti visiškai kitu laiku, nei užfiksuota vaizdo įraše. Nors nukentėjusysis tiek apklausiamas tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai tvirtino, kad jam priklausančius vartus sugadino V. K., tačiau jo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylos bei paties apelianto atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo ir V. K. tarpusavio santykiai ilgus metus yra itin konfliktiški.
31. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, V. K. viso proceso metu kaltę dėl nukentėjusiajam priklausančių vartų sugadinimo neigė. Tyrimo metu apklaustas parodė, kad filmuotoje medžiagoje gal ir jis eina pro šalį, tačiau tvoros nukentėjusiajam negadino (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 20-21). Teiktame paaiškinime nurodė, kad palei nukentėjusiojo tvorą ėjo link ežero nusiplauti rankų ir įrankių (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 31). Apklaustas teisme neginčijo, kad vaizdo įraše yra jis, tačiau teigė, kad eidamas link ežero prie nukentėjusiojo vartų galėjo pamatyti šiukšlę ir nueiti ją paimti (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 59-65). Pakartotinai apklaustas teisme parodė, kad ėjo link ežero nusiplauti rankų, prie nukentėjusiojo vartų gal pamatė šiukšlę, o gal ėjo pažiūrėti, ar matosi žymeklis. Taip pat teigė, kad įprastai eina tuo keliu, bet ne prie pat nukentėjusiojo tvoros. Peržiūrint vaizdo įrašą teisme V. K. savęs neatpažino, tačiau neginčijo, kad vaizdo įraše galėjo būti jis (b. l. 100-112) Taigi, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusiojo vaizdo įraše užfiksuotas asmuo galėjo būti V. K., tačiau įrodymų, paneigiančių V. K. teiginius, jog palei nukentėjusiojo tvorą jis tik praėjo bei vartų negadino, byloje nėra. Tai, jog V. K. patvirtino turtintis suktuvą, jo kaltės negrindžia, kadangi tai nėra itin retas darbo įrankis. Be to, V. K. parodymus iš dalies patvirtina ir G. J. paaiškinime (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 41) bei teisme nurodytos aplinkybės, kad jis 2021 m. liepos 5 d. panašiu laiku – apie 22-22.30 val. su anūke buvo prie ežero ir laukė V. K., kuris atėjo maudytis į ežerą, o po to jie visi kartu išėjo. G. J. teigė, kad nurodytu laiku nukentėjusiajam priklausančių vartelių V. K. sugadinti negalėjo (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 59-65).
32. Tuo tarpu tyrimo metu apklaustas S. S. parodė, kad pažįsta E. N. (nukentėjusiojo sūnų). Teigė, kad 2021 m. liepos 5 d. 22.35 val. maudėsi bendrame paplūdimyje, 20 metrų atstumu iki minėtų vartų, kai pamatė, kad prie nukentėjusiojo tvoros atėjo senyvo amžiaus žmogus, žilais plaukais, su akiniais, galimai V. K., bei su akumuliatoriniu suktuvu kažką gręžė (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 23-24). Tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad maudydamasis ežere (ne bendrame paplūdimyje, o kitame krante, prie savo sklypo) matė žmogų prie nukentėjusiojo vartelių, taip pat matė, kad žmogus kažką suko, tačiau po to patikslino, kad tik girdėjo suktuvo garsą, o atstumas nuo vartų iki jo buvo apie 50 metrų (nebe 20 m), taip pat posėdyje atpažino, kad tas žmogus buvo V. K. (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 59-65, 2021 m. lapkričio 23 d. posėdžio garso įrašas iš informacinės teismų sistemos LITEKO). Apygardos teismo vertinimu, tiek institucija, nutraukusi V. K. atžvilgiu administracinę teiseną, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo šio liudytojo duotų parodymų patikimumu, kadangi jie nėra nuoseklūs. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus būtų įvertinęs netinkamai ar šališkai. Pastebėtina ir tai, kad būtent S. S. policijos pareigūnams 2021 m. liepos 6 d. 16.54 val. pranešė apie tai, kad iš savo namų mato, kaip kaimynų kieme vyras vaikšto su metaliniu strypu ir bando išlaužti vartus, t. y. pranešė apie tai, kaip Z. J. N. bandė atsidaryti savo tvoros vartus jau po to, kai jie buvo prisukti. Tačiau matydamas, kad iš esmės analogiškomis aplinkybėmis 2021 m. liepos 5 d. jo teigimu vartus suko V. K., apie tai nei policijos pareigūnams, nei sodybos savininkui, nepranešė.
33. Aptarti įrodymai suteikia pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje be aptarto prastos kokybės vaizdo įrašo ir prieštaringų liudytojo S. S. parodymų, jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. K. kaltę 2021 m. liepos 5 d. padarius ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra.
34. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.
35. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje pateiktu vertinimu, jog šios administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra patikimų įrodymų, jog būtent V. K. būtų atsakingas už Z. J. N. priklausančių vartų sugadinimą, nors buvo išnaudotos visos galimybės, siekiant išsiaiškinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, t. y. nenustatęs, kad V. K. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai paliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiojo atstovo skundo netenkino.
36. Kadangi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas ir Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartis paliekami nepakeisti, apeliacinio skundo argumentai dėl padarytos žalos dydžio bei prašomos skirti nuobaudos dydžio paliekami nenagrinėti.
37. Apelianto atstovo prašymas priteisti 150 Eur turtinės žalos atlyginimą iš V. K. Z. J. N. naudai atmetamas, kadangi nenustatyta, jog V. K. sugadino nukentėjusiajam priklausančius vartus.
38. Apelianto atstovo prašymas priteisti Z. J. N. patirtas 871,20 Eur proceso išlaidas iš V. K. nėra pagrįstas.
39. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prieinama išvada, kad ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), priimdamas sprendimą (nutarimą, nutartį) turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tačiau šiuo atveju V. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, neįrodžius jo kaltės, todėl apelianto atstovo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmetamas.
40. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiojo Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinio skundo netenkinti.
Atmesti nukentėjusiojo Z. J. N. atstovo advokato Drąsučio Narmonto prašymus dėl 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinės žalos ir 871,20 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties vieno euro, 20 centų) proceso išlaidų nukentėjusiajam Z. J. N. priteisimo iš V. K..
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.