Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 952,00 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai administracinio nusižengimo byloje 2018 m. birželio 8 d. nutartimi iš jo nukentėjusiajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato paslaugas priteisė 1089 Eur, o Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteisė dar 350 Eur, iš viso buvo priteista 1452 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pakeitė teismų nutartis dėl išlaidų išieškojimo atsakovei už suteiktas advokato paslaugas: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi priteistas 1089 Eur išlaidas sumažino iki 350 Eur, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteistas 350 Eur išlaidas sumažino iki 100 Eur, bei nutarė išieškoti 50 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti surašant atsiliepimą į jo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato paslaugas buvo priteista 500 Eur. 2018 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą Nr. 39 „Dėl advokato išlaidų apmokėjimo“, kuriame buvo nurodyta sumokėti 1452 Eur iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovei 2018 m. rugpjūčio 3 d. dviem pervedimais buvo pervesta 1452 Eur suma, todėl atsakovei buvo permokėta 952 Eur už advokato išlaidas. 2019 m. kovo 20 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, bet buvo atsisakyta grąžinti permoką, motyvuojant tuo, kad ieškovas atsakovei skolingas dešimtis tūkstančių už eismo įvykio metu padarytą žalą. Jam nebuvo pareikšti reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl sumažintos advokato išlaidos 952 Eur turi būti grąžintos. Atsakovė atsisakė grąžinti teismo sumažintas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktą, kuriuo įskaitoma 952 Eur suma, kaip padarytos žalos atlyginimas. Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnio 1 dalimi, nes šiuo atveju būtina vadovautis DK 156 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodo, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Atsakovė priimdama 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktą, sąmoningai pažeidė DK 156 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nėra ieškovo geros valios ir šalių susitarimo atlyginti žalą; jis nuo 2016 m. nėra atsakovės darbuotojas, o išskaita galima tik iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir negalima išskaita iš kitų gaunamų pajamų; jei išskaita ir būtų galima, tai tokia išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; įskaitymo aktas priimtas 2019 m. kovo 27 d., kai tuo tarpu DK 156 straipsnio 1 dalis numatė trijų mėnesių terminą nuo žalos atsiradimo dienos. Eismo įvykis įvyko 2016 m. liepos 15 d., todėl trijų mėnesių terminas suėjo 2016 m. spalio 15 d., bet iki šio termino nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Nurodė, jog atsakovė neteisėtai nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties grąžinti 952 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ji nėra pateikusi jokių oficialių paskaičiuotos žalos įrodymų, nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo, todėl 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad atsakovė buvo apdraudusi ieškovo sveikatą ir gyvybę, todėl po eismo įvykio gavo draudimo kompanijos draudimo išmoką, kurios dydis yra slepiamas. Taip pat buvo apdraustas krovinys ir transporto priemonės, todėl atsakovė yra gavusi išmokas iš draudimo kompanijos, bet dar kartą reikalauja žalos atlyginimo iš ieškovo.