- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- 1-192-983/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kaltinamasis
- T. V., A. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini)., teistas: 1. 2011-12-09 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 6 MGL (780 Lt) bauda, bauda sumokėta;
2. 2012-10-22 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - 30 parų areštu, bausmę atlikęs;
3. 2015-03-31 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK178 str. 2d.-30 MGL (1129,80 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64 (1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta bauda -20 MGL (753, 20Eur), bauda nesumokėta;
4. 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. 25 parų arešto, pagal BK 138 str. 2d. 8 p. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 (1) str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 1 metai ir 4 mėn. laisvės atėmimo ir bauda - 20 MGL (753, 20 Eur), vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn. su įpareigojimais; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta tuo pačius adresu: (duomenys neskelbtini)., teistas: 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 (1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn. su įpareigojimais; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. ir A. S. kaltinami tuo, kad 2015-12-06 apie 18.00 val., viešoje vietoje - daugiabučio namo laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, matant ir girdint kitiems asmenims, įžūliais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo stumdyti prie jų priėjusį ir dėl neleistino elgesio viešoje vietoje sudrausminti bandžiusį J. V., ėmė jam grasinti susidorojimu, T. V. tyčia sudavė J. V. dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, po to A. S. tyčia sudavė J. V. dešinės rankos kumščiu du kartus į veidą, po to sugriebęs dešine ranka J. V. už kaklo, jį smaugė, tuo padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatiniame voke, t.y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 str. 1. d.
Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. apie 11.00 val. jis atėjo pas savo draugą R.J. švęsti gimtadienio, adresu (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo A. S. ir A., kuris vėliau išėjo. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, šventė ir per daug prisigėrė. Kaip viskas įvyko jis neprisimena, tačiau prisimena, kaip jis atsikėlė nuo laiptų ir buvo atvykusi policija, kuri visus juos išvežė į policijos komisariatą. Teigė, kad dėl to, jog buvo per daug prisigėręs, jis paties įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau jis galėjo padaryti veiksmus nurodytus kaltinamajame akte, galėjo suduoti nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą. Nurodė, jog teismas gali vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, jog nukentėjusiojo neatsiprašė ir žalos jam neatlygino, tačiau sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jei reikės, žalą atlygins. Teigė, jog jis pergėrė ir taip netyčia gavosi, bet daugiau alkoholio negers.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kuo yra kaltinamas suprato, dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną jis su draugais ėjo iš parduotuvės ir užėjo į laiptinę, kur nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį ir laukė atvykstant policijos. Kadangi buvo stipriai neblaivus, tai visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Teigė, kad alkoholį su draugais vartoti pradėjo nuo pat ryto ir jo išgėrė labai daug, todėl galėjo padaryti veiksmus nurodytus kaltinamajame akte. Nurodė, jog teismas gali vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, kad nukentėjusiojo neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino, tačiau nukentėjusiojo atsiprašys, kai atlygins žalą.
Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad šie pripažinimai neprieštarauja bylos įrodymams, byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273, 291 str.). Be kaltinamųjų visiško savo kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. parodė, kad gyvena . (duomenys neskelbtini). 2015-12-06 apie 18 val., jo sūnus A. V., kuriam 10 metų, norėjo išeiti į lauką išvesti šuniuką. Prieš išeinant sūnui į laiptinę, jis girdėjo, kad joje kažkas keikiasi, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Po keleto sekundžių sūnus grįžo namo ir pasakė, jog bijo eiti namo laiptine, tačiau kodėl jis bijo, neklausė. Suprato, jog ten kažkas vyksta negero, todėl sūnui liepė palaukti, o pats apsirengė ir išėjo į namo laiptinę kartu su savo sūnumi. Nulipęs iki daugiabučio laiptinėje esančio buto, pažymėto numeris 10, pastebėjo, jog bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje, ant laiptų, tarp 8 ir 10 butų, stumdosi kaimynai, tai yra A. S. ir jo tėvas S., pastebėję, jog jis ateina, iškarto baigė stumdytis, ir vyresnis S. (tėvas) iškarto su savo šuniu išėjo į lauką. Tada jis pastebėjo, jog laiptinės antrame aukšte, ties 7-8 butais, stovi dar du vaikinai, liepė vaikinams susirinkti savo daiktus ir pasišalinti iš bendro naudojimo patalpos, tai yra laiptinės. Juolab, kad šitie trys minėti vaikinai visą dieną vartojo alkoholį namo laiptinėje ir daužė tuščius butelius. Jo kaimynas A. S. išgirdęs, jog jis liepė vaikinams pasišalinti iš laiptinės, pradėjo ant jo kelti balsą ir jam aiškinti sakydamas „kas tu toks, kad varinėji mano draugus, aš čia gyvenu nuo vaikystės“ ir buvo labai agresyviai nusiteikęs. Pirmas jam sudavė smūgį vaikinas pravarde (duomenys neskelbtini) t. y. T. V., kuris stovėdamas priešais jį dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir pataikė į kairiąją akį. Tada jis, norėdamas išvengti smūgių, griebė T. V. už rūbų už krūtinės ir paguldė ant grindų. Tada prie jo pribėgo jo kaimynas A. S., kuris stovėdamas jam iš kairės sudavė dešinės rankos kumščiu nemažiau dviejų smūgių į kairiąją akį. Kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali, nes tuo metu bandė laikyti prispaudęs ant grindų T. V. bei bandė pasilenkti ir uždengti veidą savo ranka. Po smūgių, A. S. griebė jį dešine ranka už kaklo ir prispaudęs prie savęs, pradėjo jį smaugti. Jis bandė rankomis atsilaisvinti nuo A. S. užspaudimo. Tuo metu jam į pagalbą atbėgo kaimynas iš 13 buto A. L., kuris pribėgo prie A. S. ir jį atitraukė. A. L. žmona tuo metu iškvietė policiją. Viso T. V. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino jį sumušti. A. S. sudavė jam ne mažiau dviejų smūgių, galimai 2-4 smūgius kumščiu į veidą bei smaugė kaire ranka, elgėsi labai agresyviai, grasino susidorojimu, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ričardas Jankovskis stovėjo šalia T. V. ir nieko nedarė, jis jo nemušė, o tik stumdėsi, bandė juos išskirti, atitraukti. Jis tik keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais „gaidys“, „lochas“, tačiau jam negrasino. Agresyviausias iš visų buvo A. S., kuris po įvykio bandė vėl išprovokuoti muštines, jam grasino susidorojimu, sakė, kad bus „galas“, kad negalės praeiti laiptinėje. Visą įvykį matė jo mažametis sūnus A. V., kuriam 10 metų, kuris stovėjo netoli laiptinėje ir buvo labai išsigandęs, patyrė emocinį stresą, buvo šoko būsenoje matydamas, kaip muša tėtį. Taip pat kaip jį smaugė A. S., matė kaimynas A. L., jo žmona vardu V., nukentėjusiojo žmona Ž. bei mažametė dukra S., kuriai 13 metų. Dėl minėto įvykio jis patyrė turtinę žalą, kurį pasireiškia vaistų ir kremų pirkimu ir sudaro 10 Eur, taip pat kreipėsi į teismo medicinos ekspertą bei kelionės išlaidos, kas sudaro 20 Eur. Viso patyrė turtinės žalos 30 Eur sumoje. Taip pat dėl minėto įvykio patyrė moralinę (neturtinę) žalą, kadangi patyrė didelius emocinius išgyvenimus, stresą, jo mažamečiai vaikai A. ir S. patyrė didelę baimę, dvasinius išgyvenimus, blogai miegojo naktimis, bijojo išeiti į laiptinę, kur bet kada vėl gali sutikti neblaivų kaimyną su draugais. Moralinę (neturtinę) žalą vertina 300 Eurų sumai. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu šiai sumai (b.l. 26-28, 29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4094/15 (01) nurodyta, kad J. V. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatiniame voke, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 25).
Liudytojas A. L. apklausos metu parodė, kad 2015-12-06 vakare apie 18.00 val. jis būdamas savo bute, išgirdo bendro naudojimo patalpose, savo namo laiptinėje įtartiną triukšmą, t. y. kažkas tarpusavyje garsiai kalbėjo. Jis atidarė duris ir pasižiūrėjo. Laiptinė buvo apšviesta. Aikštelėje tarp ketvirto ir trečio aukštų pamatė stovintį kaimyną J. V., kuris kažką kalbėjo su kitu kaimynu A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, stovėjo laiptinėje su savo dviem draugais, kuriuos pažįsta tik iš matymo kaip Trakų gyventojus. Vieno iš jų pravarde „ (duomenys neskelbtini)“. J. minėtiems vaikinams kažką sakė „Ką jus čia darote?“. Tačiau apie ką tiksliai jie kalbėjo negirdėjo, nes uždarė duris ir grįžo namo. Maždaug po 5 minučių išgirdo laiptinėje įtartiną triukšmą, kuris buvo panašus į grumtynių garsus. Tada išėjo į laiptinę, nusileido į trečią aukštą iš kur sklido garsai ir trečio aukšto laiptinės aikštelėje prie durų pamatė J. V., kuris stovėjo atsiklaupęs, vienu keliu atsirėmęs į vieną iš laiptinėje buvusių vaikinų, o tuo metu prie jo iš nugaros stovėjęs A. S. laikė J. V. prispaudęs ranka už kaklo. Šalia jų stovėjo trečias neblaivus vaikinas, kuris nieko nedarė, tik stebėjo įvykį iš šalies. Jis pribėgo prie A. ir J.o ir pradėjo juos skirti. Atitraukė A. į šalį nuo J.o. Tada atsikėlė J. ir kitas vaikinas. A. keikėsi necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu, sakė nesikišti. Tarp trečio ir ketvirto aukšto tuo metu stovėjo J. V. mažametis sunūs, kuris atrodė labai išsigandęs. Tuo metu jo žmona V. nusileido žemyn ir jis paprašė iškviesti policiją. J. jam paaiškino, kad girti vaikinai, tame tarpe ir A. S. išgąsdino jo mažametį sūnų, tada jis išėjo kartu ir padarė jiems dėl jų neleistino elgesio pastabą. Tada tarp vaikinų ir J. V. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje minėti vaikinai jį užpuolė. Kiek smūgių jam buvo suduota ir paties konflikto tarp minėtų vaikinų ir J. V. jis nematė. Nusileido prie jų, kada A. S. laikė už kaklo J. V.. Vėliau laiptinėje pasirodė A. S. mama vardu D., kurį prašė vaikinus nusiraminti ir varė juos lauk iš laiptinės. Šiek tiek vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Kai jis su J. V. išėjo į lauką pasitikti policijos, jis pastebėjo po jo kaire akimi paraudusį patinimą. Kas iš vaikinų sudavė J. V. į akį nematė. Anksčiau namo laiptinėje panašių konfliktų niekada nebuvo (b.l. 32-34).
Liudytojas R.J. apklausos metu parodė, kad jis draugauja su A. S. ir T. V.. 2015 m. gruodžio 6 d. dienos metu apie 11-12.00 val., tiksliai laiko neprisimena, jis atėjo pas savo draugą A. S. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pas A. buvo ir T. V.. Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus A. namuose, išgėrė apie du butelius 0,7 l. talpos brendžio bei kelis butelius alaus. Vakare, galimai apie 18.00 val., tiksliai laiko neprisimena, jis kartu su A. S. ir T. V. išėjo į daugiabučio namo laiptinę prie A. buto durų. Jis pamatė, kad iš viršutinio aukšto laiptinėje žemyn leidosi jam nepažįstamas vyriškis su vaiku. Minėtas vyriškis išreiškė jiems nepasitenkinimą dėl triukšmo laiptinėje. Tada tarp A., T. ir minėto vyriškio prasidėjo žodinis konfliktas. Kas kam ką tiksliai pasakė jis neprisimena. Prasidėjus konfliktui A. S. įstūmė jį į savo butą ir uždarė duris, todėl konflikto tarp A. ir minėto vyriškio jis nematė. Po kiek laiko, galimai po 5 minučių jis išėjo iš A. buto į laiptinę ir pamatė, kad T. V. guli ant grindų laiptinės aikštelėje, šalia jo stovi minėtas nepažįstamas vyriškis ir ginčijosi su A. Jis nematė, kas atsitiko laiptinėje, taip pat nematė, kas ir kiek smūgių sudavė, nes konflikto metu buvo A. namuose. Vyriškio veide jokių sužalojimų nepastebėjo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją nežino. Minėto įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes tą vakarą buvo gerokai išgėręs, atsipeikėjo tik Trakų r. policijos komisariato patalpose. Trakų policijos komisariate buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu ir nustatytas 3 promilių girtumas (b.l. 36-37).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (nutartys bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008. 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010 ir kt.).
Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti šie būtinieji nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose viešoji yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (nutartys bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-205/2010, 2K-796/2007, 2K-670/2002). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji T. V. ir A. S. atliko daugiabučio namo laiptinėje, esančioje adresu Birutės g. 41, Trakai, kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju kaltinamieji viešąją tvarką pažeidė, nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai demonstravo savo įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais. Teismo vertinimu, kaltinamųjų įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė garsiu rėkavimu, stumdymusi, necenzūrinių žodžių, smurto prieš nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje vartojimu, konkrečiai smūgių į veidą sudavimu, smaugimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo J. V. sveikatą. Iš kaltinamųjų parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, jog jie savo kaltę dėl nukentėjusiojo smaugimo, garsaus rėkavimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, stumdymosi, grasinimo, smūgių nukentėjusiajam sudavimo pripažino ir kaltinamajame akte nurodyto jų kiekio, ar jų lokalizacijos neginčijo. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra įrodytos teismo posėdžiu metu apklaustų kaltinamųjų parodymais, jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Teismas neturi pagrindo paminėtų įrodymų vertinti nepatikimais, nes jie gauti teisėtais būdais, ištirti teisme ir sutampa tarpusavyje bei atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis ar liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamuosius.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje be priežasties smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai, grasinimai ir smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas be priežasties, viešoje vietoje, kurioje įvykio metu buvo ir kitų asmenų. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų tiek nukentėjusysis, tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys sutriko, patyrė neigiamas emocijas, todėl teismo vertinimu byloje yra įrodyta, jog dėl kaltinamųjų įžūlaus elgesio ir vandališkų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų kurie paneigtų, kad kaltinamieji viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje smurtaudami prieš nukentėjusįjį suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį bei bendrais bruožais numatė savo veiksmais sutrikdysiantis visuomenės rimtį ir to norėjo, t.y. nėra duomenų, kurie paneigtų kaltinamųjų tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką.
Taigi, teismas atsižvelgdamas į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamųjų T. V. ir A. S. veiksmuose nustatyti visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, todėl jų veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu panaudoto fizinio smurto padariniai - nežymus sveikatos sutrikdymas - atskirai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami, nes paminėti padariniai patenka į BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, t. y. kai nustatomos dvi aplinkybės: 1) kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji T. V. ir A. S. kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, davė savo esme faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus, tačiau nei ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo J. V. neatsiprašė, net ir iš dalies savo valia neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos. Nors kaltinamieji su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir T. V. teigė, kad jei reikės žalą atlygins, o A. S. teigė, kad nukentėjusiojo atsiprašys, kai atlygins žalą, tačiau teismas tokį kaltinamųjų sutikimą atsiprašyti ir atlygintą žalą vertina kaip deklaratyvų. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamieji T. V. ir A. S. savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina, dėl jo neišgyvena ir sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių nesistengia. Todėl teismas minėtos aplinkybės nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo T. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – padarytas tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo T. V. asmenybę – teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, 2015 m. administracine tvarka baustas 6 kartus (b.l. 90-98), t.y. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, skirtų baudų nesumokėjo. Taip pat teismas atsižvelgia į byloje nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir anksčiau ne kartą deklaravo prisipažinimą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir reiškė nuoširdų apgailestavimą (b.l. 61-64), tačiau bylos duomenys rodo, kad teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas jo atžvilgiu nepadėjo pasiekti norimų tikslų. 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 str. 1d . 25 parų arešto bausme, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d., 1 p., paskirtas bausmes subendrinus jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 (1) str. paskirtą bausmę mažinus vienu trečdaliu, T. V. paskirta galutinė bausmė - 1 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo ir bauda -20 MGL (753, 20 Eur), vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn. su įpareigojimais. Tačiau 2015-12-06, t.y. nepraėjus net dviem mėnesiams nuo bausmės paskyrimo, kaltinamasis T. V. vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Akivaizdu, kad tokį kaltinamojo elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą už daromas nusikalstamas veikas, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas T. V. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą, taigi ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Dėl to T. V. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina įstatymo nustatyta didesnė nei vidutinė reali laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad T. V. skirta bausmė mažintina 1/3.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrintina su 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme jas iš dalies sudedant ir T. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
2016-01-19 T. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, iki įsiteisės teismo nuosprendis, paliekama nepakeista.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – padarytas tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo A. S. asmenybę – teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, 2015 m. administracine tvarka baustas 3 kartus (b.l. 55-59), t.y. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, skirtų baudų nesumokėjo. Taip pat teismas atsižvelgia į byloje nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir anksčiau deklaravo prisipažinimą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir reiškė nuoširdų apgailestavimą (b.l. 61-64), tačiau bylos duomenys rodo, kad teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas jo atžvilgiu nepadėjo pasiekti norimų tikslų. 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir A. S. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 (1) str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn. su įpareigojimais. Tačiau 2015-12-06, t. y. nepraėjus net dviem mėnesiams nuo bausmės paskyrimo, kaltinamasis vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Akivaizdu, kad tokį kaltinamojo elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą už daromas nusikalstamas veikas, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. S. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą, taigi ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Dėl to A. S. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina įstatymo nustatyta didesnė nei vidutinė reali laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ str., A. S. skirta bausmė mažintina 1/3.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrintina su 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme jas iš dalies sudedant ir A. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
2016-01-19 A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, iki įsiteisės teismo nuosprendis, paliekama nepakeista
CK 6.263 str. 3 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 109 str. taip pat numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.
Civilinis ieškovas J. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl T. V. ir A. S. nusikalstama veika padarytos 30 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad 10 Eur turtinę žalą jis patyrė dėl vaistų, kremų įsigijimą, 14 Eur - už eksperto apžiūrą ir 6 Eur - kelionės išlaidos. Teigė, kad dėl įvykio išgyveno stiprų emocinį stresą, jo vaikai patyrė didelę baimę, blogai miega naktimis, bijo išeiti į laiptinę, todėl neturtinę žalą vertina 300 Eur.
Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka civiliniam ieškovui sumokėti 330 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Atsižvelgus į tai, civiliniam ieškovui priteistina 30 Eur turtinės žalos.
Neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, kurie visada yra individualūs, todėl nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis, t.y. atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos mąstą, nukentėjusiojo išgyvenimus, kaltininkų turtinę padėtį, sprendžia, kad civiliniam ieškovui priteistina 300 Eur neturtinės žalos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90-91, 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme jas iš dalies sudedant ir skirti T. V. galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kaltinamajam T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-10-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme jas iš dalies sudedant ir skirti A. S. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. V. ir A. S. solidariai J. V. naudai 30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.