Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Ž. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajai J. G.-D. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą ir dokumentų paėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. G.-D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, t. y. ji, vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus Ž. P. parengtą nusikalstamos veikos planą – narkotinių medžiagų pateikimą ir platinimą nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, ir jam vadovaujant, neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti - perduoti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, t. y. veikdama kartu su E. Š., A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, telefoninių pokalbių metu gaudama nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus Ž. P. dėl narkotinių medžiagų supakavimo bei pristatymo į Kybartų pataisos namus, 2013 metų lapkričio 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje kartu su A. G. narkotines medžiagas - heroiną, kurio masė yra 0,269 g, paslėpė sportinių batelių paduose, po ko ji sportinius batelius su juose paslėpta narkotine medžiaga - heroinu, kurio masė yra 0,269 g, neteisėtai, tikslu platinti, kartu su E. Š. automobiliu BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą perduoti Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuteistajam M. K., tačiau 2013 m. lapkričio 25 d., apie 14.30 val., atlikus J. G.-D. perduodamų sportinių batelių apžiūrą, narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,269 g, buvo surasta ir paimta Kybartų pataisos namų pareigūnų, tokiais savo veiksmais ji kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

J. G.-D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka, buvo laikinai sulaikyta 2013 m. lapkričio 25 d., 14.30 val. (t. 3, b. l. 146), paleista iš laikino suėmimo 2013 m. lapkričio 26 d., 17.15 val. (t. 3, b. l. 148). 2013 m. lapkričio 26 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos nutarimu jai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2014 m. birželio 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi J. G.-D. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nes taikytas įpareigojimas nebuvo vykdomas (t. 3, b. l. 168-169). Kaltinamoji nuo teisėsaugos institucijų pasislėpė, 2014 m. birželio 30 d. jos atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. J. G.-D. surasta Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą parskraidinta 2016 m. liepos 9 d. bei suimta kitame ikiteisminiame tyrime.2017 m. balandžio 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 24 d. To paties teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi suėmimas J. G.-D. pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą trims mėnesiams, būnant namuose - O. R. priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą. Skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Ž. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir kaltinamajai J. G.-D. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą. Skunde prokuroras nurodo, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2013 m., tačiau bylos medžiaga teismui perduota tik 2016 m. gruodžio mėn., nes kaltinamoji, pasislėpdama nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdė baudžiamajam procesui. J. G.-D. išvyko į Didžiąją Britaniją ir gyvendama ten susilaukė vaiko, kuris yra pakankama priežastis jai vėl bandyti grįžti į Didžiąją Britaniją. Buvimas su savo vaiku, prokuroro teigimu, motinai yra svarbiausia, todėl jos nesulaikys nei darbas, nei serganti motina, nei turimi ryšiai Lietuvoje. Kaltinamoji į Lietuvą buvo pargabenta tik išdavus Europos arešto orderį, jos slapstymasis truko pakankamai ilgą laiką, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis proceso tikslai nebus pasiekti. Kaltinamajai gresia reali laisvės atėmimo bausmė, kurios ji neturėtų išvengti, kadangi tai jai ne pirmasis baudžiamasis procesas, todėl BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo) taikymo galimybė yra diskutuotina. Švelnesnės kardomosios priemonės jai nebuvo efektyvios, todėl prašoma palikti galioti suėmimo taikymą.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Ž. skundas atmetamas.Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, pakeisdamas J. G.-D. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą į kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas keičiant griežtesnę kardomąją priemonę į švelnesnes, BPK 123, 132, 134 ir 139 straipsnių nuostatų nepažeidė.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos kaltinamajam (įtariamajam, nuteistajam), siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų minėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.Prokuroro teigimu, šiuo metu vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, tačiau aukštesnės instancijos teismas tam nepritaria. Skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgtina į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau vien tik inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas paprastai nėra pakankamos aplinkybės besąlyginiam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes, o tik paskui vertinamos kitos aplinkybės. Inkriminuotos veikos sunkumas yra antraeilis kriterijus, kuris analizuojamas jau po BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių įvertinimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S–277/2014). Todėl, nors J. G.-D. pagal jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, gresia laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų, tai neįpareigoja teismo kaltinamajai taikyti griežčiausiai jos laisvę ribojančią kardomąją priemonę – suėmimą, ignoruojant kitas suėmimo taikymui reikšmingas aplinkybes.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji slėpsis nuo teismo ir tokiu būdu trukdys užbaigti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad J. G.-D. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu yra davusi išsamius parodymus, savo kaltę ji pripažįsta. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau įpusėjęs, bylą nagrinėjantis teisėjas pažymėjo, kad apklausti visi kaltinamieji ir dauguma liudytojų, todėl baudžiamosios bylos užbaigimui didelės įtakos neturėtų aplinkybė, jei kaltinamoji nuspręstų vėl slapstytis nuo teisėsaugos institucijų. Sutiktina su prokuroru, kad J. G.-D. kartą jau sutrukdė baudžiamajam procesui, išvykdama į Didžiąją Britaniją, iš kur buvo parvežta tik išdavus jos atžvilgiu Europos arešto orderį. Vis dėlto, ši aplinkybė neturėtų užkirsti kelią švelnesnių kardomųjų priemonių taikymui. Be to, pačios kaltinamosios teigimu, jai įtaką dėl išvykimo į užsienį darė ir kiti bendrininkai, jos valia nebuvo visiškai laisva. Nors Anglijoje gyvena jos mažametis vaikas, tačiau su vaiko tėvu ji nebendrauja. J. G.-D. supranta, kad nuo teisingumo vykdymo nepabėgs, turės atlikti nuosprendžiu skirtą bausmę ir tik tuomet galės laisvai judėti bei planuotis tolimesnį savo gyvenimą. Aukštesnysis teismas nesvarsto, ar kaltinamajai būtų galima pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi tai darys pirmosios instancijos teismas, jei nuspręs priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vis dėlto, sutiktina su apylinkės teismo motyvu, kad J. G.-D., pažeisdama švelnesnių kardomųjų priemonių reikalavimus, gerokai komplikuotų savo teisinę padėtį, kas jai sudarytų dar didesnes kliūtis bendrauti bei matytis su savo vaiku. Šiuo metu kaltinamoji Lietuvoje turi pastovią gyvenamąją vietą pas savo tetą (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 30). Be to, jos motinai, gyvenančiai tame pačiame (duomenys neskelbtini) k., nustatytas neįgalumas, ši yra netekusi 65 procentų darbingumo (t. 8, b. l. 29), kaltinamoji norėtų rūpintis motina bei pagelbėti šiai buityje, kas rodo, jog J. G.-D. ryšiai su šeimos nariais ir giminaičiais yra pakankamai glaudūs. Aukštesnysis teismas įvertina ir kaltinamosios teigiamą darbinę motyvaciją. Ji aktyviai ieškojosi darbo ir šiuo metu yra gauta pažyma, kad ūkininkas A. L. priims ją į savo ūkį darbininkės pareigoms (t. 8, b. l. 32). Užimtumo bei stabilių pajamų turėjimas, pagalba šeimos nariams neabejotinai didina kaltinamosios ryšius su Lietuva bei mažina tikimybę išvykti į užsienio valstybę, nepasibaigus baudžiamajam procesui. Atkreiptinas dėmesys, kad suėmimas yra ne tik pati griežčiausia, tačiau ir išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju aukščiau nurodytų kardomųjų priemonių kompleksas yra pakankamas tam, jog būtų užtikrintas kaltinamosios dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos išnagrinėjimas. Tokių kardomųjų priemonių komplekso taikymas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kaltinamosios proceso teisių. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog nebūtų vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.Prokuroro skunde akcentuojamas motinos ir vaiko ryšys bei inkriminuoto kaltinimo sunkumas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų pagrįstų ir bylos duomenimis paremtų išvadų. J. G.-D. kaltinama tik vienos nusikalstamos veikos padarymu, kuri nėra smurtinio pobūdžio, labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus gyvybei bei sveikatai žala nepadaryta, todėl apylinkės teismas pagrįstai jai parodė pasitikėjimą ir švelnino taikomą kardomąją priemonę. Tenkinti prokuroro skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.