Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. patikslintą ieškinį atsakovei R. Š. dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas G. V. pateiktame patikslintame ieškinyje (I t., 52-53 b. l.) prašė priteisti iš atsakovės R. Š. 14160,00 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su atsakove yra žemės sklypo su dviem pastatais: sodo pastatu ir ūkio pastatu, esančių Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, nuosavybės teisė priklauso lygiomis dalimis. Šį turtą įsigijo pagal 2004-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo 2006 m. iki 2012 m. tiek sodo pastatui, tiek ūkio pastatui padarytas kapitalinis remontas: sodo pastate įrengti ekologiški vandens filtrai, pastatyta krosnis su indėklais, įvestas centrinis šildymas, keisti langai, dengtas stogas. Šie darbai buvo būtini, norint naudotis patalpomis. Ekologiškiems vandens filtrams įrengti išleista 3 960 Lt, krosniai su nerūdijančio plieno indėklais – 4 122 Lt, centrinio apšildymo sistemai – 2 714 Lt, langų keitimui – 2 420 Lt, stogo pakeitimui - 15 105 Lt. Iš viso pastato pagerinimui bei medžiagoms išleista 28 321 Lt. Šias išlaidas turi padengti abu bendraturčiai lygiomis dalimis. Tačiau atsakovė nedirbo, lėšų neturėjo ir šias išlaidas jis apmokėjo vienas, tuo tikslu ėmė paskolą, kurią turėjo grąžinti taip pat vienas. Todėl pusę išleistos sumos – 14 160 Lt - jam privalo grąžinti atsakovė. Nurodė, kad bėgant laikui kai kurie pirkimo kvitai yra pradingę, yra likę tik pirkimo-pardavimo sutartis lydintieji dokumentai. Nurodė, kad siūlė atsakovei apmokėti pusę išlaidų gera valia, tačiau į jo raštą atsakovė neatsakė.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. ir jo atstovas adv. Antanas Jarašius sumažino ieškinio reikalavimus 1 980 Lt suma už vandens filtrų įrengimą, kitus ieškinio reikalavimus prašė tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jis dirbo valdiškus darbus, turėjo patentus, augino agurkus, kad tik šeimai būtų geriau, vėliau išvažiavo dirbti į užsienį, ėmė paskolas, kurias investavo į bendro su atsakove namo pagerinimą. Atsakovė padėti dengti paskolas nenorėjo. Paskolos buvo imamos, kadangi gaunamų pajamų nepakako reikalingiems darbams atlikti. Nurodo, kad iš atsakovės prašo tik pusės sumos, išleistos reikalingoms medžiagoms pirkti, neprašo išlaidų už darbus, medžiagų transportavimą. Medžiagas centrinio šildymo sistemos įrengimui pirko iš B. įmonės, mokėjo jis iš savo lėšų. Medžiagas stoto remontui pirko iš UAB „Bikuva“. Su atsakove kartu gyventi pradėjo 2000 metais, 2001 metais jiems gimė sūnus. Su atsakove kartu gyveno iki 2014 m. pradžios. Atsakovė bendro gyvenimo metu niekur nedirbo, tiek vaiką, tiek atsakovę išlaikė jis. Prie bendro pastato pagerinimo atsakovė finansiškai neprisidėjo, kai būdavo nepavargusi, tik žolytę paravėdavo. Dalis kvitų už pirktas medžiagas yra neišlikę, juos laikė bendrame name, tačiau važinėjimo dirbti į užsienį laikotarpiu jie iš namų dingo. Kai jis nebeturėjo laiko stovėti turguje, atsakovė turėjo kelis verslo liudijimus, ji kažkiek prekiavo turguje padėvėtais rūbais, bet kai būdavo prasti orai, ji nevažiuodavo į turgų. Iš jos prekybos namai jokių pajamų neturėjo. PVM sąskaitose faktūrose dėl dėvėtų drabužių įsigijimo, apie tai, jog prekes priėmė, pasirašė atsakovė, kadangi kol jis nešdavo prekes į mašiną, ji pasirašydavo sąskaitose, už šias prekes mokėjo jis. Tuo metu, kai jis 2012 m. pervedinėjo pinigus į atsakovės sąskaitą, dirbo Norvegijoje, šios sumos buvo pervedamos vaiko išlaikymui. Stogo remontas buvo pradėtas 2009 metų pabaigoje, t. y. pradėtos pirkti medžiagos, pabaigtas 2010 metais. Stogo remontą reikėjo atlikti, kadangi 2009 m. žiemą pradėjo lūžti stogas nuo kritulių. Pakeisti stogą jam padėjo atlikti jo geri pažįstami: G. M. ir A. M.. Jų pagalba, paskaičiavus vaišes, kainavo apie 400 Lt. Atsakovės pajamų jis nematė, o savo pajamas jis investavo į namo gerbūvį, maistą vaikui, visas gyvenimo išlaidas. Prie ieškinyje nurodytų darbo atlikimo, medžiagų šiems darbams atlikimo atsakovė savo lėšomis neprisidėjo, tik pagamindavo valgyti dirbantiems asmenims iš jo nupirktų maisto produktų. Nurodė, kad 2013 m. pavasarį-vasarą jam grįžus iš Norvegijos, atsakovės namuose nerasdavo, ji namuose negyvendavo ir grįždavo tik jam išvažiavus. Paskolos šiuo metu yra grąžintos. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ uošvis už jį nedirbo. Kokiose turgavietėse ir kokiomis dienomis prekiavo, kiek kainavo vieta prekyvietėse, nepamena, važinėjo po visą Kėdainių rajoną. Prekių pasiimti kartais dėl kompanijos važiuodavo atsakovė.

Atsakovė R. Š. pateiktame atsiliepime į ieškinį (35-38 b. l.) prašė atmesti ieškinį kaip neturintį faktinio ir teisinio pagrindo. Nurodė, kad su ieškovu nuo 2001 m. gyveno faktinėje santuokoje, nesusituokę, 2001-10-04 jiems gimė sūnus I. V.. Kad šeima turėtų kur gyventi, 2004-09-14 bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ idealiąją dalį, įgijo žemės sklypą, sodo pastatą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Šiame turte kartu su atsakovu ir vaiku bendru sutarimu ir bendromis lėšomis gyveno ir jame tvarkėsi iki 2009 m. vasaros vidurio, t. y. iki tol, kol nepaprašė ieškovo susirasti normalaus darbo ir tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Dėl ieškovo kaltės prasidėjo ir tarpusavio piktumai dėl turto naudojimo, dėl to, siekdama užtikrinti ramią ir saugią gyvenamąją aplinką vaikui, 2009-08-07 su pareiškimu kreipėsi į ieškovą dėl jai priklausančios turto dalies perleidimo už 60 000 Lt. Už gautus pinigus ketino įgyti kitą būstą, kuriame su vaiku galėtų normaliai gyventi. Ieškovas su jos prašymu nesutiko ir, kaip jai dabar matyti iš ieškinio ir pateiktų dokumentų kopijų, pradėjo intensyvius pasiruošimo darbus nepagrįstai prisiteisti iš jos pinigus už bendro turto pagerinimą, prie kurio ji prisidėjo tiek savo lėšomis, tiek ir darbu. Dėl ekologiškų vandens filtrų įrengimo nurodė, kad vandens valymo sistema yra mobili, nes nėra stacionariai įmontuota į sodo namo vandentiekio sistemą, todėl bet kuriuo momentu gali būti atjungta ir panaudota kitoje ieškovo pageidaujamoje vietoje. Dėl krosnies su nerūdijančio plieno indėklais nurodė, kad minėtos krosnies statybai reikalingas medžiagas pirko pati, pati vadovavo darbams, o ieškovas atliko tik kontrolę, nes tuo metu buvo Norvegijoje. Nors ieškovas puikiai žino, jog krosnies statybai buvo panaudotos jų abiejų bendros piniginės lėšos, bet dabar nesąžiningai reikalauja iš jos papildomai jam sumokėti pusę nurodytos sumos. Dėl išlaidų centrinio šildymo sistemai nurodė, kad sistemos įrengimui reikalingas medžiagas pirko kartu ir mokėjo iš bendrų lėšų. Šildymo sistemą įrengė dar 2006 m. pabaigoje ir įrengė iš bendrų lėšų, nes tuo metu dar gyveno kartu kaip šeima, gyveno draugiškai ir bendrai rūpinosi savo turtu. Be to, šį reikalavimą ieškovas grindžia netinkamu įrodymu, nes A. B. įmonės 2006-12-14 PVM sąskaita faktūra Nr. MOG yra surašyta pirkėjui – tos pačios įmonės savininkui A. B. ir ši sąskaita su jų įgytomis prekėmis neturi nieko bendro. Taip pat ieškovas nepateikė teismui ir rašytinių įrodymų apie jo pardavėjui sumokėtus pinigus. Dėl stogo ir langų keitimo nurodė, kad šiam tikslui taip pat naudojo bendras lėšas. Tiek stogas, tiek langai buvo pakeisti iki 2008 m. spalio mėnesio 10 d. ir jų keitimui buvo panaudota 15 000 Lt paskola, kurią iš banko paėmė ieškovas. Ieškovas tuo metu ėmė paskolą, bankui nurodęs aplinkybes apie tai, kad ji bus grąžinama iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą pajamų. Tuo metu ieškovas įgijo verslo liudijimą, pagal kurį realiai dirbo ir pinigus turguje uždirbdavo ji pati, nes ieškovas buvo užimtas statybos darbais, be to, dirbo valdiškame darbe. Todėl susiklosčiusi situacija, kai realiai pagal verslo liudijimą turguje teko dirbti ir pinigus uždirbti jai vienai, o ieškovas dirbo prie namo ir jos uždirbtais pinigais dengė paskolą, leidžia vertinti, jog stogo ir langų renovacijai buvo panaudotos jų abiejų bendros lėšos. Tai, jog ieškovas yra nesąžiningas tiek jos, tiek teismo atžvilgiu, įrodo į bylą pateiktos UAB „Bikuva“ PVM sąskaitų faktūrų kopijos, nes, kaip minėjo, tiek stogo darbai, tiek ir langų keitimo darbai buvo pabaigti dar 2008-10-10, taigi ir darbams atlikti reikalingos medžiagos buvo įgytos iki 2008-10-10. Be to, ieškovas nepateikė nei vieno jo mokėjimą patvirtinančių kvito, o dar ir pasirašė apie paslaugų gavimą ant jau advokato patvirtintų dokumentų kopijų. Iš to darytina tik viena išvada, kad ieškovas realiai prekių nepirko, o teismui pateikė tik daug vėliau kažkokiu būdu iš UAB „Bikuva“ gautas sąskaitas. Patikino, kad tiek langų, tiek stogo keitimui buvo panaudota bendra 15 000 Lt suma, kurios dalis dar ir liko nepanaudota.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. Š. papildomai paaiškino, kad su ieškovu nuo 2001 metų gyveno faktinėje santuokoje. Namų remonto klausimai buvo sprendžiami bendrai, jie kartu važiuodavo įsigyti remontui reikalingų medžiagų. Ji 20 metų dirba su verslo liudijimu, tai jos vienintelis darbas. Ieškovas verslo liudijimą įsigijo tik tam, kad gautų 15 000 Lt paskolą stogo dengimui. Pagal verslo liudijimą dirbo ji. Ji pati, turėdama tik verslo liudijimą, negalėjo gauti paskolos. Ji iš savo lėšų prisidėjo prie paskolos grąžinimo. Stogo darbus neatlygintinai padėjo atlikti jos draugės sutuoktinis. Verslo liudijimus, taupydama šeimos pinigus, ji pirkdavo keliems mėnesiams, bet važiuodavo į turgų kiekvieną šeštadienį. Pinigus krosnies įrengimui pervedė ieškovas į jos sąskaitą, o ji rūpinosi darbų atlikimu. Nurodė, kad iš UAB „Bikuvos“ prekyba pirktų daiktų ji nematė, šių daiktų jų namuose nėra. Stogo danga buvo pikta iš Lenkijos, užsisakė per turguje prekiaujantį pažįstamą. Stogo darbai buvo baigti spalio mėnesį. Ji prisidėjo prie stogo remonto, padavinėjo įrankius, gamino valgyti, impregnavo gegnes už viską buvo mokėta bendromis lėšomis. Daug darbams reikalingų medžiagų pirko jos tėvai, davė pinigų židinio grotelėms. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kartu su jos tėčiu, tėtis dirbdavo už ieškovą, kad jis tuo metu galėtų dirbti statybose. Rankpinigius už langus - 700 Lt sumokėjo ji iš savo uždirbtų pinigų. Piniginius reikalus tvarkė bendrai, bendrai pirko maistą, kas tuo metu turėdavo pinigų, tas pirkdavo tai, kas reikalinga. Tiek darbą MG statyba, tiek darbą Norvegijoje ieškovui surado jos draugės vyras. Namo pirkimui 6 000 Lt davė jos tėvai, o kiti 6 000 Lt buvo bendri jos ir ieškovo pinigai, nes iki tol jie jau buvo pragyvenę kartu, kartu augino agurkus.

Liudytojas G. M. parodė, kad ieškovas G. V. yra jo buvęs bendradarbis. G. padėjo atlikti įvarius darbus jo name. Apie 2006 m. padėjo atlikti įvarius santechnikos darbus, apie 2009-2010 metus padėjo atlikti stogo darbus. Medžiagas stogo darbams pirko G., jis kartu su G. važiavo į Uteną pirkti medžiagų. Pirko gegnes, vatą, USB plokštes, vinis, stogo dangos (skardos) nepirko. Važiavo su kaimyno A. mašina, tokia kaip autobusiukas. Važiavo gal du kartus. Pagrindinis meistras buvo G. pažįstamas, kurio vardo ir pavardės nežino, jis pats buvo pagalbinis darbuotojas. Dirbo 3-4 dienas. G. su R. gyveno kaip šeima. R. dirbant padėdavo kokį vinį ar plaktuką nukritusį ant žemės paduoti, gamino maistą. Kuriuo metų laiku buvo atliekami darbai, nepamena.

Liudytojas E. M. parodė, kad G. V. prašymu, apie 2006-2007 m. jo name, esančiame soduose, įrengė centrinio šildymo sistemą. Po kiek laiko jam iš Norvegijos paskambino G. ir pasakė, kad sugedo pečius. Kai jis grįžo, nuvyko apžiūrėti ir pasakė, kad reikia kamino įdėklą įdėti, krosnį pakeisti. Nuvyko į parduotuvę apžiūrėti krosnių. G. trūko pinigų, todėl jis paprašė, kad be jo dalyvavimo jis pastatytų krosnį, įdėtų įdėklą. G. išvažiavo ir pasakė, kad po 2 savaičių trūkstamus pinigus atveš jo draugas. Iš Norvegijos atvažiavęs A. B. jam padavė 4 500 Lt. Kai grįžo G., dalį pinigų jam atidavė į rankas. Krosnį ir įdėklus pirko „Vilproje“. Kitas reikalingas detales pirko A. B. įmonėje G. vardu. Kai kurios prekės pirktos B. vardu, kad būtų pigiau, nes jis yra įmonės savininkas ir gauna pigiau. R. Š. su juo važiavo tik vieną kartą renkantis krosnį. Iš B. įmonės prekes paėmė jis. Už visus darbus su juo atsiskaitydavo G..

Liudytojas A. M. parodė, kad yra šalių sodo kaimynas, padėjo G. keičiant namo stogą, dengė skardą. Kuriais metais tai vyko, nepamena, lyg pavasarį, pamena, kad šilta nebuvo. Po skarda buvo įdėta vata, plėvelė, USB plokštės. Medžiagas pirko G., važiavo kartu juo į Uteną, pirko skardą, lietvamzdžius, vatą, plėvelę ir „brusus“. Medžiagas atvežė samdomas sunkvežimis. Į Uteną važiavo su jo mašina „Audi“.

Liudytoja V. V. parodė, kad yra G. V. mama. Sūnus dirbo visą gyvenimą, o R. Š. niekada niekur nedirbo. Kiek jai žinoma, namams viską pirko sūnus. Kaip jie tvarkė pinigus, ji nežino. Žino, kad sūnus ėmė paskolą, kai jis neturėdavo pinigų įmokoms sumokėti, ji keletą kartų yra sumokėjusi įmokas. Sūnus turguose prekiavo padėvėtais rūbais. Ar atsakovė prekiavo turguje, jai nėra žinoma, bet turguje ją matė. Atvažiavusi po turgaus pavalgyti, atsakovė yra sakiusi, kad tik 20 Lt uždirbo. Sūnus su R. turėjo šiltnamius, augino daržoves. Atsakovė iš namų pradėjo lakstyti 2009 metais.

Liudytoja I. B. parodė, kad yra R. Š. mama. Parodė, kad kai R. su G. pradėjo gyventi kartu ir jiems gimė sūnus, nusprendė padėti, kadangi jie neturėjo kur gyventi, gyveno nuomojamame bute. Po vaiko gimimo jie susirado pirkti namelį (duomenys neskelbtini) soduose. Jie davė pinigų namo pirkimui. Sodo namelį pirko už 12-13 tūkst. litų. Jie vaikams davė apie 6 000 Lt. Kiti pinigai buvo uždirbti auginant agurkus šiltnamiuose, dirbo visa šeima ir R. du vyresni vaikai. Stogo remontui pinigų vaikai neprašė. Davė pinigų, kai vaikai statė židinį. Kai jos vyras ir G. kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paprašyta, kad jų darbo grafikas būtų sudarytas taip, kad jos vyras atidirbęs savo pamainą, galėtų grįžti namo pailsėti, o po to atidirbti pamainą už G., kai šis dirbo (duomenys neskelbtini) prie statybų. G. turguje neprekiavo, gal kartais nuvažiuodavo R. padėti. R. nuo jaunų dienų prekiavo, iš pradžių Gariūnuose, vėliau padėvėtais rūbais. Prekiaudavo visame rajone, į savaitę ne vieną dieną važiuodavo į prekyvietes.

Liudytoja L. Š. parodė, kad yra R. Š. draugė, pažįsta nuo 2001 m. Visą tai laiką R. dirbo turguje, turėjo šiltnamius, kuriuose dirbo ir R. vaikai. G. turguje yra mačiusi keletą kartų, tačiau jis padėdavo R. tik nešti daiktus ir vieną kartą matė kasantį sniegą. Žino, kad pinigus krosniai R. atsiuntė G.. Krosnį pirkti važiavo R. su G. pažįstamu santechniku. Ji buvo R. namuose, kai buvo statoma krosnis. R. padėjo atlikti darbus, nešiojo reikalingus daiktus, darė valgyti. R. su G. gyveno kaip šeima. Žino, kad G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats G. yra gyręsis, kad turi labai gerą uošvį, kuris už jį dirba, kai G. reikia dirbti Kaune.

Liudytoja S. D. parodė, kad yra R. Š. draugė. Kai šalys pradėjo gyventi kartu, jiems labai padėjo R. tėvai, davė pradinį įnašą. Stogą šalims dengti neatlygintinai padėjo jos sutuoktinis, stogas buvo dengiamas 2008 m. rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje. Prieš šiuos darbus ji kartu su sutuoktiniu buvo šalių namuose ir jie pasakė, kad turi pasiėmę paskolą stogui dengti, bet jiems trūksta pinigų samdyti darbininkams. R. buvo minėjusi, kad stogo dangą pirko iš turguje dirbančio asmens. Kai R. su G. nusipirko namą, jie turėjo šiltnamį, augino agurkus, kuriais prekiavo turguje. R. turguje prekiavo padėvėtais drabužiais, yra kartu su R. važiavusi į Domeikavą pirkti prekių. R. turguje prekiavo nuolat, prekiaudavo Kėdainiuose ir Kėdainių apylinkėse. Kiek jai žinoma, G. prekyvietėse nedirbo, gal keletą kartų yra padėjęs panešti daiktus. Šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, viską darė bendrai. Kiek jai žinoma, R. yra ir pati pirkusi verslo liudijimą, yra dirbusi ir su G. verslo liudijimu.

Liudytojas A. Š. parodė, kad yra R. Š. sūnus. Po atsikraustymo į sodo namą, jis name gyveno apie 7 metus. Jam žinoma, kad name buvo tvarkomas stogas, krosnis, kanalizacijos mazgas, atliekami kiti minimalūs darbai. Kaip buvo tvarkomos lėšos, tuo metu, būdamas vaikas, gerai nesuprato, bet šeima turėjo bendrą biudžetą, mama dirbo turguje, patėvis užsiimdavo kita veikla. Šeimai labai daug padėjo mamos tėvai. 2010 m. į namus grįždavo tik po studijų. Stogo remonto darbai buvo pradėti 2008 m. rugsėjo mėnesį, jis grįžęs po pamokų padėdavo dengti stogą. Kiek dalyvavo stogo keitimo darbuose po pamokų, USB plokščių nematė, nors būdamas mokykloje galėjo kažką praleisti. Vandens latakai buvo pradėti dėti 2008 metais, tais metais jie buvo nupirkti, 2008 m. latakai buvo apvesti tik aplink stogą, o kai 2009 m. rugsėjo mėn. atvažiavo po studijų, jie jau buvo nuvesti žemyn. Kiek atsimena, medžiagos stogui buvo nupirktos maždaug 1 mėnesį prieš dengimą. Jis pats G. prašymu yra skolinęs pinigų krosniai ir G. nešiojamam kompiuteriui. Už kompiuterį dalį pinigų atgavo, o už krosnį 500 Lt neatgavo. Mama turguje tikrai dirbdavo šeštadieniais ir trečiadieniais, o į kaimelius važiuodavo ir kitomis dienomis, prekių dažniausiai važiuodavo pasiimti pirmadieniais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; ir kt.). Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos, sukuriant bendrą turtą, įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan.. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (Lietuvos Respublikos CK 6.969 str. 4 d.) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 1 d. atveju, t.y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinė jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad šalys nuo 2000-2001 metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jiems 2001-10-04 gimė sūnus I. V. (I t., b. l. 40). Pradžioje jie gyveno nuomojamame bute, vėliau nusprendė įsigyti nuosavą būstą ir tuo tikslu pagal 2004-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį įsigijo 0,0590 ha ploto sodų paskirties žemės sklypą su sodo pastatu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. (I t., 24, 25-26, 54 b. l.). Šalys šiame name kartu gyveno iki 2014 m. pradžios, kuomet atsakovė su vaiku išsikėlė gyventi kitur. Byloje taip pat nustatyta, kad šalims įsikėlus į sodo namą, jame, siekiant sudaryti šeimai tinkamas gyvenimo sąlygas, buvo atlikti įvairūs darbai: įrengta centrinio šildymo sistema, pakeisti langai ir stogas, pastatyta nauja krosnis su nerūdijančio plieno indėklais. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, atsakovė pripažįsta, kad nurodomi darbai (pagerinimai) buvo atlikti. Nors ieškovas teigia, kad šių darbų atlikimu rūpinosi jis vienas, tačiau atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykių (artimų šeiminiams) pobūdį, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, jog šalys bendrai rūpinosi šių darbų atlikimu, šiam tikslui reikalingų medžiagų įsigijimu. Nustatytos aplinkybės apie ilgiau nei 10 metų besitęsiantį bendrą šalių gyvenimą ir bendro ūkio vedimą, bendro vaiko auginimą, šeimos poreikiams skirto nekilnojamojo turto įsigijimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, ilgalaikis bendras gyvenimas šiame bendrame turte ir jo bendras tvarkymas gyvenimo kartu metu sudaro teismui pakankamą pagrindą konstatuoti tarp šalių buvus susitarimą šeimos poreikiams tenkinti bendrais veiksmais, bendru darbu, panaudojant asmenines pinigines lėšas įgyti (sukurti), tvarkyti ir gerinti bendrą nuosavybę (CK 6.968 str. 1 d.). Tai, jog šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, pagal aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, nedaro šio susitarimo negaliojančiu.

CK 6.970 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitokios žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad parterių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.

Ieškovas teigia, kad pagerinimai šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sodo name (t. y. centrinio šildymo sistemos įrengimas, langų ir stogo pakeitimas, naujos krosnies pastatymas) buvo atlikti jo asmeninėmis lėšomis, atsakovė prie šių darbų visiškai neprisidėjo, dėl to reikalauja priteisti iš atsakovės pusę į šiuos pagerinimus investuotų lėšų. Atsakovė su ieškovo reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo nesutinka, teigdama, prieš šių pagerinimų ji prisidėjo tiek savo lėšomis, tiek ir darbu.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, išanalizavęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visetas, vertinant juos pakankamumo aspektu ir atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog minėti bendro turto pagerinimai buvo atlikti išimtinai tik už ieškovo lėšas, o sudaro pagrindą konstatuoti, kad prie šių pagerinimų savo pastangomis, t. y. tiek darbu, tiek lėšomis prisidėjo ir atsakovė.

Ieškovo paaiškinimus apie tai, kad bendro šalių gyvenimo metu jis dirbo „valdiškus“, darbus (t. y. pagal darbo sutartis) ir gavo pajamų, kurias naudojo bendro turto tvarkymui, patvirtina byloje pateikta VSDFV 2014-07-14 pažyma apie valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad ieškovas nuo 2001-07-03 iki 2008-10-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007-09-17 iki 2008-04-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pavadinimas vėliau - UAB „(duomenys neskelbtini)“), nuo 2008-10-13 iki 2010-07-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-01-01 iki 2012-06-12 kooperatinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau – kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), nuo 2013-04-04 iki 2013-04-19 dirbo (duomenys neskelbtini), 2004 m. ieškovas gavo iš viso 7548,38 Lt draudžiamųjų pajamų, 2005 m. – 8009,24 Lt draudžiamųjų pajamų, 2006 m. – 9637,43 Lt draudžiamųjų pajamų, 2007 m. – 13399,70 Lt draudžiamųjų pajamų, 2008 m. 16454,06 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009 m. - 14201,23 Lt draudžiamųjų pajamų, 2010 m. – 14413,96 Lt draudžiamųjų pajamų, 2011 m. – 16732,73 Lt draudžiamųjų pajamų, 2012 m. – 10246,33 Lt draudžiamųjų pajamų, 2013 m. – 1064,43 Lt draudžiamųjų pajamų (I t., 121-123 b. l.). Iš šalių paaiškinimų taip pat matyti, kad vėliau ieškovas pradėjo periodiškai važiuoti uždarbiauti į Norvegiją. Be to, ieškovas teigia, kad bendro turto tvarkymui jis naudojo asmenines lėšas, gautas iš individualios veiklos, prekiaujant turguje padėvėtais drabužiais, ir pajamas iš daržovių auginimo šiltnamyje. Vertindamas pajamų iš daržovių auginimo pobūdį, t. y. ar tai buvo asmeninės ieškovo pajamos, teismas atsižvelgia į atsakovės paaiškinimus apie tai, kad daržovių auginimas buvo bendra šalių veikla, ką patvirtino ir liudytojos I. B., L. Š., S. D. bei ieškovo motina V. V.. Be to, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, šioje veikloje dalyvavo ne tik šalys, bet ir atsakovės vyresni vaikai iš ankstesnės santuokos. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1046-836/2014 esančių duomenų matyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 sodo žemės sklypai, esantys Kėdainių m. (civ. b. Nr. 2-1046-836/2014, 16-19 b. l.), kuriuose, kaip matyti iš liudytojos I. B. parodymų, stovėjo šalių šiltnamiai. Todėl pajamos iš daržovių auginimo, kurios, ieškovo teigimu, buvo naudojamos bendro šalių turto tvarkymui, laikytinos bendromis šalių pajamomis, o ne asmeninėmis ieškovo pajamomis. Dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis vertėsi prekyba padėvėtais rūbais pagal verslo liudijimą ir gautas pajamas naudojo bendro turto tvarkymui, pažymėtina, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2006-07-05 iki 2006-12-23 bei nuo 2007-03-07 iki 2007 m. 11 mėn. turėjo įsigijęs verslo liudijimą, suteikiantį teisę verslo liudijimuose nurodytomis dienomis užsiimti prekyba prekyvietėse (I t. 124-125 b. l.), 2008 m. ieškovas deklaravo gavęs 600,00 Lt pajamų iš individualios veiklos (I t., 70-74 b. l.), 2007 m. – 21 116,00 Lt pajamų iš individualios veiklos (I t., 75-79 b. l.) ir 2006 m. – 680,00 Lt pajamų iš individualios veiklos (I t., 85-92 b. l.), į bylą yra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-14, 2007-04-30, 2007-03-30, 2008-06-12, 2008-03-18 ieškovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros už dėvėtas prekes (I t., 130 b. l.; II t., 9-12 b. l.). Tačiau atsakovė kategoriškai tvirtina, kad verslo liudijimai ieškovo vardu buvo įgyti tikslu parodyti kuo didesnes ieškovo pajamas, kad būtų gauta kuo didesnė paskola iš banko, tačiau faktiškai prekiavo ji. Tai, jog būtent atsakovė užsiėmė prekyba padėvėtais rūbais, patvirtino liudytojai I. B., L. Š., S. D., A. Š.. Nors šie liudytojai yra artimi atsakovei asmenys, tačiau parodymus jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl vien tik artimas jų ryšys su bylos šalimi, nėra pakankamas pagrindas teismui abejoti jų parodymų teisingumu. Be to, atsakovės paaiškinimus iš dalies patvirtina ir į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-30, 2007-03-30, 2008-06-12, 2008-03-18 ieškovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros už dėvėtas prekes, kuriose apie tai, jog prekes priėmė, pasirašė būtent atsakovė (II t., 9-12 b. l.). Gi tuo, jog prekybą padėvėtais rūbais vykdė ieškovas, verčia abejoti faktas, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su šia veikla, t. y. kur įsigydavo prekių, kokiomis dienomis ir kokiose prekyvietėse jis prekiavo, kokio dydžio buvo prekyvietės mokestis. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimas apie priežastis, sąlygojusias verslo liudijimo įgijimą ieškovo vardu, yra logiškas ir įtikinamas, atsižvelgiant į tai, kad 2008-05-29 ieškovas sudarė paskolos sutartį su „Swedbank“, AB dėl 15 000 Lt kredito suteikimo būsto remontui (I t., 128-129 b. l.), o jo pajamos iš darbinės veiklos, kaip matyti iš minėtos VSDFV 2014-07-14 pažymos apie valstybinį socialinį draudimą (I t., b. l. 121-123) buvo gana nedidelės (pvz. 2007 m. ieškovas gavo iš viso 13 399,70 Lt draudžiamųjų pajamų neatskaičius mokesčių, t y. vidutiniškai apie 1 117 Lt per mėnesį), deklaruodamas pajamas už 2007 m. ieškovas nurodė iš individualios veiklos gavęs net 21 116,00 Lt pajamų, kas ženkliai skiriasi nuo deklaruotų pajamų už 2006 ir 2008 metus (neabejotina, kad didelių pajamų deklaravimas buvo susijęs su siekiu gauti kuo didesnę paskolą), sutarties su „Swedbank“, AB sudarymo metu ieškovas turėjo kreditinių įsipareigojimų AB Ūkio banko lizingas pagal 2006-11-24 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-133 (I t., b. l. 126). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtini yra atsakovės paaiškinimai, kad prekybą padėvėtais rūbais pagal ieškovo įsigytą verslo liudijimą faktiškai vykdė atsakovė, o verslo liudijimas ieškovo vardu buvo įgytas tikslu gauti kuo didesnę paskolą bendro turto remontui, kas paneigia ieškovo paaiškinimus apie tai, kad atsakovė neturėjo lėšų bendro turto tvarkymui ir dar kartą patvirtina, jog šalis siejo bendras tikslas ir bendros pastangos tvarkyti ir gerinti bendrą turtą (CPK 185 str.). Be to, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų ir liudytojų I. B., L. Š., S. D. ir A. Š. parodymų, pateiktų verslo liudijimų kopijų (II t., 6-8 b. l.), prekyba padėvėtais rūbais atsakovė vertėsi nuolat, iš esmės viso bendro šalių gyvenimo metu. Nors verslo liudijimus atsakovė savo vardu buvo įsigijusi tik epizodiškai (atskiriems laikotarpiams), tačiau šios veiklos teisėtumo ir mokestiniai aspektai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ginčo darbams atlikti ieškovas ėmė paskolas: pagal 2006-11-24 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-133 - 6 000 Lt paskolą iš AB Ūkio bankas, kredito grąžinimo terminas - 2009-11-24 (I t., 126 b. l.), 2008-09-03 ieškovas sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 5 000,00 Lt kreditas kortelės sąskaitoje, kredito grąžinimo terminas 24 mėn., galutinis kredito grąžinimo terminas 2013-05-21 (I t., 127 b. l.), bei pagal 2008-05-29 vartojimo kredito sutartį iš AB banko „Hansabankas“ gavo 15 000 Lt kreditą būsto remontui, kredito grąžinimo terminas - 2012-05-27 (I t., b. l. 128-129). Atsakovė neneigė fakto, kad šios paskolos buvo panaudotos ieškovo nurodytam tikslui, t. y. bendro šalių turto tvarkymui. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad visos paskolos yra grąžintos, duomenų, kad galutiniai kreditų grąžinimo terminai buvo praleisti, byloje nėra, o pagal sutarčių sąlygas kreditai turėjo būti galutinai grąžinti šalių bendro gyvenimo metu. Nors ieškovas teigė, kad visas šias paskolas jis grąžino iš savo pajamų, tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog šių sutarčių sudarymo ir vykdymo metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bendrai augino daržoves šiltnamiuose ir iš šios veiklos gavo pajamas, atsakovė šiuo laikotarpiu prekiavo padėvėtais drabužiais ir turėjo pajamų, į atsakovės pateiktus 2009-04-28, 2009-06-30, 2009-08-03 ir 2009-10-31 kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad atsakovė R. Š. G. V. vardu į jo sąskaitą, esančią AB banke „SNORAS“, įnešė po 252,00 Lt (II t., b. l. 4-5), teismas sprendžia, kad atsakovė taip pat prisidėjo prie šių paskolų grąžinimo. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais apie tai, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, šalys tarėsi dėl įmokų kreditams dengti mokėjimo ir kitų namų ūkiui išlaikyti reikalingų išlaidų, įmokas mokėjo bei namams reikalingus daiktus, maistą pirko tas, kuris tuo metu turėjo pinigų. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, įnašu į bendrą veiklą laikytini ne tik piniginiai įnašai, bet ir darbas bendram rezultatui pasiekti, bendro vaiko auklėjimas ir priežiūra. Neabejotina, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, atsakovė savo darbu prisidėjo ir prie kasdienės bendro turto priežiūros ir namų ruošos darbų, pagal savo galimybes prisidėjo ir prie didesnių remonto darbų, t. y. gamino valgį dirbantiems asmenims, padavinėjo dirbantiesiems reikalingus įrangius ir medžiagas, impregnavo gegnes, rūpinosi krosnies pakeitimo darbais ir kt., ko ieškovas nepaneigė. Jos įnašu į bendrą veiklą laikytinas ir jos draugės sutuoktinio neatlygintina pagalba keičiant stogą, jos vyriausiojo sūnaus darbas.

Dėl šalių įnašų į bendro turto priežiūrą ir tvarkymą (išskyrus išlaidas naujai krosniai), taikytina įstatymo numatyta partnerių lygių įnašų prezumpcija, kadangi kitokio susitarimo dėl įnašų dydžio šalys nesudarė, o duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo įnašas į bendrą veiklą buvo akivaizdžiai didesnis nei atsakovės nėra (CK 6.970 str. 2 d.). Tačiau iš atsakovės paaiškinimų ir į bylą pateikto atsakovės sąskaitos išrašo (II t., 13-14 b. l.) matyti, kad 2012-11-11 G. V. atsakovei pervedė 4 000 Lt, 2012-11-12 – 1 600 Lt, šiuos pinigus, iš viso 5 400 Lt, atsakovė nuo sąskaitos nuėmė dalimis 2012-11-12, 2012-11-13, 2012-11-15, 2012-11-17 ir panaudojo krosnies su nerūdijančio plieno indėklais pirkimui. UAB „Vilprava“ 2012-11-20 sąskaita (I t., 10 b. l.) ir A. B. 2012-11-19 sąskaita (I t., 11 b. l.) patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad krosnies su indėklais pastatymas (neskaitant išlaidų už darbą) kainavo 4 122 Lt (faktiškai 4122,65 Lt). Todėl nustačius, kad šiam pirkiniui buvo panaudotos ieškovo lėšos, ką iš esmės pripažino ir pati atsakovė, teismas sprendžia, kad atsakovė, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje, privalo kompensuoti atsakovui pusę šios sumos – 2 061 Lt.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 061 Lt kompensacija. Likusi ieškinio dalis dėl kompensacijos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į ieškiniu patenkintų reikalavimo sumą, ieškovui iš atsakovės priteistinas minimalus turtiniuose ginčuose mokėtina indeksuotas žyminis mokestis - 72 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje turėjo 1 500 Lt išlaidų už advokatų teisinę pagalbą (procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą teisme). Proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu sumažintą ieškinio sumą, teismo sprendimu yra tenkinama 17 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 255 Lt išlaidų už advokatų teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 327 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė šioje byloje turėjo 700 Lt išlaidų advokato padėjėjo ir advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti (I t., b. l. 42; II t., b. l. 3). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (atmesta 83 proc. sumažinto ieškinio reikalavimų), atsakovei iš ieškovo priteistina 581 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 254 Lt bylinėjimosi išlaidų (581 Lt – 327 Lt = 254 Lt).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 36,53 Lt. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovo priteistina 30,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 92 str., 96 str.). Atsakovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, neviršija minimalios 10,00 Lt sumos, todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 061,00 Lt (dviejų tūkstančių šešiasdešimt vieno lito arba 596,91 Eur) kompensaciją ieškovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. V. 254,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt keturis litus arba 73,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. Š..

Priteisti iš ieškovo G. V. 30,32 Lt (trisdešimt litų 32 ct arba 8,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.