Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2016-03-09 nutarimu A. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 straipsnyje ir nubaustas 10 Eur bauda. A. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto balkone degino šiukšles, popierius ir tokiais veiksmais pažeidė 2014-11-06 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-559 „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 25, 32 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą, 2016-05-25 nutartimi jį atmetė. Nutartyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama A. B. kaltei pagrįsti, jis nubaustas pagrįstai, paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

3. Apeliaciniame skunde A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-05-25 nutartį, kaip visiškai nepagrįstą, dėl pažeidimo išteisinti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, peržiūrėti prie skundo pateiktą vaizdo įrašą.

3.1. Skunde A. B. tvirtina, kas šiukšlių balkone jis nedegino, o kaimynai jam kerštauja tik dėl to, kad jis anksčiau jiems batus taisė pigiau, o dabar nebetaiso ir kaimynai batus turi nešti kirtur ir mokėti brangiau. Kaimynai apšmeižė nebūtais dalykais siekdami iškraustyti iš buto, taip pat, kaip seniau iškraustė T.

3.2. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas buvo šališkas remdamasis tik kaimynų kolektyviniu pareiškimu-suokalbiu prieš jį. Kaimynai jį apkaltino nebūtais dalykais tik dėl to, kad policija jų neįtartų kaimyno (benamio) T. nužudymo. Apelianto manymu, T. galimai nužudė vienas iš kaimynų.

3.3. Pasak A. B., kaimynai, jei jis tikrai būtų deginęs balkone šiukšles, privalėjo iškviesti gaisrinę arba policiją arba nufilmuoti, nufotografuoti apeliantą, balkone stovintį prie laužo, tačiau nei vienas kaimynas to nepadarė, nes jokio laužo ir dūmų nebuvo ir iš viso nieko tarp apelianto ir kaimynų nebuvo. A. B. nuomone, teismas į jo parodymus nekreipė jokio dėmesio, buvo šališkas. V. J. visus kaimynus įbaugino ir privertė pasirašyti kolektyvinį skundą. Kaimynai taip bando įteisinti apelianto nužudymą arba nurašyti ant jo visu T. padarytus nuostolius. Šiuos teiginius patvirtina prie skundo pridėtas vaizdo įrašas.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnioji tyrėja prašo Kauno apylinkės teismo nutartį, kaip objektyvią ir teisėtą, palikti galioti, o A. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija teismo išvadas dėl jo kaltės padarius pažeidimą, mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, buvo šališkas, dėl to nepagrįstai paliko galioti institucijos priimtą nutarimą.

6. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

6.1. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų ir betarpiškai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama A. B. kaltei padarius ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą pagrįsti. Apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, nutartyje nuosekliai išdėstė byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, savo išvadas argumentuotai pagrindė. Su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas sutinka. Vien tai, kad apelianto netenkina teismo priimtas sprendimas ir jis kitaip vertina surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas įrodymus vertino netinkamai, dėl to padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias, taigi ir neteisingas, išvadas.

6.2. Iš nutarties turinio matyti, kad, priešingai, negu teigia apeliantas, teismas, spręsdamas dėl A. B. kaltės padarius pažeidimą, rėmėsi ne tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymu „Dėl A. B. elgesio su kaimynais“, bet ir kitais duomenimis, pripažintais įrodymais: liudytojų parodymais, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių tyrimo, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Taip pat teismas įvertino ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir pagrįstai juos vertino kritiškai, kaip neatitinkančius kitais įrodymų šaltiniais nustatytų faktinių aplinkybių. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie neprieštarauja tarpusavyje, vieni kitus papildo, taip pat atitinka rašytinius bylos duomenis. Tuo tarpu apelianto teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Vertinant apelianto skundo apygardos teismui motyvus pastebėtina, kad skundo motyvai iš esmės yra analogiški motyvams, nurodytiems skunde apylinkės teismui. Dėl jų skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakyta. Skundo teiginiai, kad kaimynai siekia apeliantą iškeldinti iš buto, susidoroti su juo, kaip su anksčiau gyvenusiu kaimynu T., pagrįsti tik subjektyvių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, jų nepagrindžia ir prie skundo pridėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti tik tai, kaip filmuojamas laiptinėje gulintis asmuo.

Dėl teismo šališkumo.

7. Nepagrįstu pripažintinas A. B. skundo argumentas, kad apylinkės teismas buvo šališkas. Pasak apelianto, teismo šališkumą rodo tai, kad teismas, spręsdamas dėl jo kaltės, išimtinai rėmėsi tik kaimynų surašytu kolektyviniu pareiškimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas betarpiškai ištyrė visu byloje surinktus įrodymus ir pateikė jų teisinį vertinimą. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo byloje surinktus įordymus vertina kitaip, kad jo subjektyvus vertinimas neatitinka teisinio vertinimo, nelaikytina pagrindu pripažinti, kad teismas buvo šališkas. Jokių kitų aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti pirmosios instancijos teismą pažeidus nešališkumo reikalavimą, apeliantas skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

Dėl žodinio proceso.

8. Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais, aptartais Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje, nustatytos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

9. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, yra teisėta ir pagrįsta, procesinių pažeidimų tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus nenustatyta. Tenkinti A. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti ar ją keisti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.